Šias lėšas Lietuvai trečiadienį pervedė Europos Komisija (EK), pranešė Finansų ministerija.

Vyriausybė pernai gruodį prašė išmokėti 387 mln. eurų, tačiau lėšos išmokėtos atskaičius jau išmokėtą avansą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad RRF lėšos didins šalies ekonomikos augimo potencialą bei atsparumą.

„Užtikrintai judame pirmyn įgyvendindami Lietuvai reikalingus žingsnius, šį kartą – socialinės apsaugos, sveikatos sistemos, krašto gynybos ir žaliųjų finansų srityse. Dėl šių reformų gavome lėšas tolesnėms investicijoms tiek verslui, tiek žmonėms“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Pinigai bus naudojami žaliosioms, skaitmeninėms ir inovatyvioms verslo technologijomis įsigyti ar vystyti, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir būtų orientuotos į eksportą, ir į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.

Lėšos išmokamos už pirmuosius penkis rodiklius: reformavus Užimtumo tarnybos ir savivaldybių bendradarbiavimą teikiant individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir konsultacijas, taip pat įsteigus Socialinių paslaugų darbuotojų tobulinimo centrą, patvirtinus Žaliųjų finansų veiksmų planą, Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gaires, priėmus Sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo planą ir nuo 2023 metų pradėjus pirkimų centralizavimą.

EK pernai spalį patvirtino atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą. Jį sudarys 2,3 mlrd. eurų europinių dotacijų bei 1,55 mlrd. eurų paskolų.

Pirmąją RRF subsidijų išmoką Lietuvai – 542,3 mln. eurų – EK išmokėjo pernai gegužę. Tuo metu 26 mln. eurų parama tada buvo laikinai sulaikyta už neįvykdytus du rodiklius, tačiau pernai gruodį EK Lietuvai leido panaudoti beveik 9 mln. eurų iš šios sumos.

„Finansinės priemonės „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ dėka smulkusis ir vidutinis verslas bei didelės įmonės, atitinkančios Vyriausybės nustatytus pagalbos teikimo kriterijus, t. y. kurių apyvarta antrojo karantino metu nustatytais laikotarpiais krito daugiau nei 30 proc., o naujų įmonių atveju – buvo apribota veikla, gali apmokėti patirtas ar planuojamas patirti išlaidas nuo šių metų spalio 1 iki spalio 30 dienos“, – teigia INVEGA generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Kaip skelbia INVEGA, apyvartos kritimo kriterijus yra vertinamas pasitikėjimo principu. Tai reiškia, kad verslininkai paraiškose patys nurodo apyvartų kritimo apimtis. Toks principas parinktas siekiant kuo greičiau suteikti paskolas verslams, nes duomenų tikrinimas užtruktų ir sulėtintų sprendimo priėmimą.

Visgi deklaruoti duomenys bus nuodugniai tikrinami vėliau ir, paaiškėjus, kad apyvarta lyginamaisiais laikotarpiais nebuvo nukritusi 30 proc., bus traktuojama, kad verslas valstybės pagalbą gavo neteisėtai ir reikalaujama paskolą su palūkanomis nedelsiant sugrąžinti.

„Tiesioginės paskolos yra teikiamos lengvatinėmis sąlygomis, t. y. sumažintomis palūkanomis, kurios priklauso nuo paskolos laikotarpio ir paskolos gavėjo statuso bei atitinkamai svyruoja nuo 0,1 proc. iki 1,69 proc. Taip pat verslui yra numatyta ir kitų lengvatų, pvz., paskolos grąžinimo atidėjimas, jeigu verslui išties bus per didelė našta pradėti grąžinti paimtą paskolą nustatytu laiku“, – pažymėjo K. Motiejūnas.

INVEGA primena, kad ilgiausias paskolos terminas – 72 mėnesiai, taip pat yra numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti 6 mėnesiams.

Finansinei priemonei „Tiesioginės COVID-19 paskolas“ yra skirta 30 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

„Vertinant verslo atstovų aktyvumą per pirmąją savaitę, matome, kad paklausa yra didelė, todėl, nepaisant to, kad paraiškų teikimo pabaigos terminas yra gegužės 31 diena, kviečiame verslo atstovus susipažinti su paskolų sąlygomis, įsivertinti savo situaciją ir ilgai nelaukiant kreiptis“, – ragina K. Motiejūnas.

INVEGOS vadovas primena, kad vienai įmonei gali būti suteikta tik viena lengvatinė paskola, kuri negali viršyti atitinkamo laikotarpio vieno mėnesio vidutinės apyvartos dydžio ir bet kuriuo atveju negali siekti daugiau kaip 100 tūkst. eurų.