Surakino ravint daržą

Ponia Eugenija – energinga aštraus proto senjorė. Mokanti pajuokauti, daug skaitanti, rašanti eilėraščius. Prieš dvejus metus senolė dar važinėjo dviračiu, tačiau šis jos pomėgis kėlė galvos skausmą anūkėms – jų prašoma ponia Eugenija atsisakė šio malonumo. Jos puoselėjamu sodu stebisi kiekvieną vasarą į jį suvažiuojantys sūnus, anūkai, proanūkiai. Iki šiol radviliškietė visus darbus lauke atlikdavo pati. Tačiau vasarą dirbant darže močiutę staiga surakino skausmas.

„Man nuo jaunystės skaudėdavo stuburą, bet niekas jo negydė. Gydytojai tik išrašydavo kokio tepaliuko, ir viskas. Turiu sodą, daržą, gėlyną – turiu labai daug darbo. Rugpjūtį ravėdama daržą, matyt, kažkaip ne taip pasilenkiau – toks skausmas įsimetė į nugarą ir dešinę koją, kad aš negalėjau nei pajudėti, nei iškentėti, kol neatvažiavo greitosios medikai ir nesuleido vaistų“, – prisimena senjorė.

Taip ponia Eugenija atsidūrė vietinėje ligoninėje. Atlikus stuburo juosmeninės dalies kompiuterinę tomografiją, nustatyta, kad vienas stuburo slankstelių yra užspaudęs nervą. Ligoninėje dvi savaites radviliškietė buvo gydoma darant lašelines ir leidžiant vaistus nuo skausmo. Senolės žodžiais, tuo metu skausmas buvo sumažėjęs, tačiau grįžus iš ligoninės jis vėl smogė visa jėga. Ypač nepakeliamas jis tapdavo naktį. Nepadėjo jokie išrašyti vaistai. Senjorei pakilo kraujospūdis (sistolinis siekė 170 mmHg), prasidėjo skrandžio skausmai.

Sužinojusi, kad jos atveju padėtų vadinamoji skausmingos vietos blokada, senjorė dar gulėdama ligoninėje ėmė domėtis galimybe ją atlikti.

„Man buvo pasakyta, kad Radviliškyje tokių blokadų niekas nedaro, kad dėl to reikia kreiptis į skausmo gydytojus Šiauliuose arba Kaune. Kartu gydytoja neurologė įspėjo, kad blokada padeda ne visiems. Giminės nuvežė pas gydytoją Astą į Kauną ir, prašom, po vienos injekcijos skausmą kaip ranka nuėmė. Ta blokada – tikras stebuklas, ir gydytoja puiki“, – šiuolaikinės medicinos galimybėmis negalėjo atsistebėti senjorė. Ji džiaugėsi, kad ir praėjus mėnesiui po Kaune taikyto gydymo jai visiškai neskauda nugaros.

Daugelis pacientų mano, kad ateisis vieną kartą į konsultaciją pas skausmo specialistą, kuris paskirs gydymą ir niekada daugiau nebeskaudės. Tačiau stebuklų nebūna.

„Tiesa, gydytoja negarantavo, kad skausmas neatsinaujins ir man nereikės pas ją sugrįžti. Mane įspėjo, kad turiu judėti atsargiai, nedaryti staigių judesių, nesilenkti žemyn. Sakė, jei nepaisysiu šių nurodymų, panaši situacija gali pasikartoti ir sugrįžti didžiuliai skausmai. Gavau vaikštynę. Gydytoja prisakė kuo daugiau vaikščioti su ja, bet neužsiimti saviveikla – jokių daržo ravėjimų ar derliaus rinkimo“, – pasakojo senjorė.

Namuose ji prisipažino vaikščiojanti be vaikštynės – prisilaiko sienų, tačiau į kiemą be vaikštynės neinanti. „Stuburo ligos – ne juokai“, – tarsi pati save įtikinti bandė ponia Eugenija.

Atliko invazinę procedūrą

Senjorę Kaune gydžiusi gydytoja anesteziologė reanimatologė, skausmo gydytoja Asta Mažeikaitė pasakojo, kad pacientei dėl išvaržos apatinėje juosmeninėje stuburo dalyje buvo užspausta nervo šaknelė.

„Užspaustas nervas paburksta – nebetelpa stuburo angoje, žmogų kankina didžiuliai skausmai. Taip buvo ir poniai Eugenijai – labai stipriai skaudėjo juosmeninę stuburo dalį, skausmas plito į koją. Gydant stacionare taikytos medikamentinės priemonės buvo visiškai neefektyvios. Mes pacientei atlikome invazinę procedūrą – nervo šaknelės blokadą. Procedūrą kontroliuojant rentgenu, prie užspausto nervo buvo suleisti vaistai – vietinio anestetiko ir hormono mišinys. Rentgenas leidžia šią procedūrą atlikti itin tiksliai. Minėtas vaistų mišinys sumažina paburkimą, viskas susitvarko – dingsta ir skausmas“, – pasakojo A.Mažeikaitė.

Gydytoja pastebi: šiuolaikiniai skausmo gydymo metodai neretai leidžia išvengti operacijų.

„Dėl skausmų stuburo srityje mes rekomenduojame pirmiausia kreiptis į skausmo specialistus. Tik tuo atveju, jei toks specialistas negali padėti, siūlome kreiptis į gydytojus neurochirurgus dėl operacijos. Taikant šiuolaikinį skausmo gydymą, žmonėms nebūtina operuoti stuburo išvaržų. Ypač tai pasiteisina vyresnio amžiaus pacientams, kuriems operacijos dažnai nerekomenduojamos dėl gretutinių ligų keliamos rizikos“, – pasak A.Mažeikaitės, šie skausmo gydymo metodai yra labai efektyvūs, o jų keliama rizika – minimali.

Pašnekovė skaičiuoja, kad, taikant įvairias invazines procedūras, skausmo specialistai gali padėti 85 proc. lėtinių skausmų kamuojamų pacientų. Likusiems 15 proc. skausmas visiškai nedingsta, bet sumažėja.

Gydytoja nesiryžo prognozuoti, kiek laiko senjorei iš Radviliškio neskaudės stuburo juosmeninės dalies. Kiekvienas atvejis individualus. Vieniems skausmai po panašių procedūrų gali atsinaujinti po mėnesio, dviejų ar trijų, kitiems – po metų, penkerių ar šešerių.

Visiškai nuslopinti skausmą pavyksta ne visada.

„Mūsų siekiamybė yra skausmo sumažinimas, kad pagerėtų paciento gyvenimo kokybė, jis galėtų aktyviau dalyvauti kasdienėje veikloje, sumažėtų vartojamų vaistų“, – tikslą įvardijo pašnekovė.

Daugiausia – dėl stuburo

A.Mažeikaitė primena: atsiradus skausmui, pirmiausia pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Dažnu atveju suvaldyti skausmą pavyksta paskirtomis nemedikamentinėmis priemonėmis (refleksoterapija, masažais, kineziterapija) ar gydytojų paskirtais vaistais nuo skausmo.

Įtaka: „Visais atvejais skausmo pojūtį padidina prasta emocinė būklė, patiriama įtampa“, – sako gydytoja A.Mažeikaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.

90 proc. pacientų, besikreipiančių į skausmo klinikas ar skausmo kabinetus, yra kankinami lėtinio skausmo. Tai skausmas, kuris tęsiasi ilgiau kaip tris mėnesius.

„Lėtinis skausmas vargina vyresnius kaip 50 metų pacientus. Didžiausią jų dalį sudaro moterys. Daugiausia pacientų sulaukiame dėl stuburo patologijos sukeltų skausmų. Dėl mažo fizinio aktyvumo, netaisyklingos mitybos stebima tendencija – lėtinis skausmas vis dažniau išsivysto ir jauniems žmonėms“, – tendenciją įvardija gydytoja anesteziologė reanimatologė.

Į skausmo gydymo specialistą kreipiasi ir profesionalūs sportininkai, kuriems skausmas išsivysto po iki galo neišgydytos sporto traumos, ir asmenys, susidūrę su onkologinėmis sveikatos problemomis.

„Po COVID-19 pandemijos sulaukiame pacientų, besiskundžiančių pokovidiniu skausmu. Vidutiniškai pacientai, kęsdami skausmą, gyvena septynerius ir daugiau metų, tačiau besikreipiantys vyresnio amžiaus pacientai dažnai būna laukę ilgiau. Jaunesni greičiau, aktyviau siekia užkirsti kelią skausmui progresuoti, kad galėtų greičiau grįžti į įprastą rutiną“, – pasakoja A.Mažeikaitė.

Gydytoja įspėja: bet koks ūmus skausmas gali tapti lėtinis. Tokio skausmo priežastys – įvairios: nuo patirtų traumų, infekcijų iki gretutinių lėtinių ligų.

„Visais atvejais skausmo pojūtį didina prasta emocinė būklė, patiriama įtampa. Lėtinis skausmas gali pasireikšti ir be aiškios, tiksliai nusakomos priežasties. Kaip minėjau, jaunesniems žmonėms lėtinis skausmas dažniausiai atsiranda dėl gyvenimo būdo – sėdimo darbo, per mažo fizinio aktyvumo, nutukimo, netaisyklingo sėdėjimo, netinkamai atliekamų judesių darbo ar sporto metu ir sunkaus emocinio fono – nerimo, depresijos“, – anot A.Mažeikaitės, visa tai stipriai atsiliepia žmogaus sveikatai.

Invazinius skausmo malšinimo metodus gydytoja vadina efektyviausiais.

„Tokie metodai, kaip trigerinių taškų blokada (kai dėl spazmų raumenyse susidaro skausmingų taškų ir nei kineziterapija, nei manualinė terapija nepadeda), periferinių nervų blokada, intrasąnarinės arba epidūrinės blokados, taikomi daugelį metų. Kai kurių jų atlikimo technika yra ištobulinta. Inovatyviausi metodai yra krioterapija ar radiodažnuminė pulsinė terapija (kai naudojant šaltį ar aukštą temperatūrą atliekama nervinės struktūros destrukcija)“, – vardijo gydytoja.

Ji pabrėžė: kurį gydymo metodą taikyti pacientui, gali nuspręsti tik šias invazines procedūras atliekantis gydytojas.

Pašnekovės teigimu, šiuolaikinis skausmo gydymas neretai suvokiamas neteisingai.

Jaunesniems žmonėms lėtinis skausmas dažniausiai atsiranda dėl per mažo fizinio aktyvumo, nutukimo, netaisyklingo sėdėjimo, netinkamai atliekamų judesių ir nerimo, depresijos.

„Egzistuoja klaidingų įsitikinimų, kad paskirta blokada pakenks, todėl esą nėra prasmės konsultuotis su skausmo specialistu. Pacientai neįvertina, kad kiekvieno pagalbos besikreipiančio žmogaus klinikinė situacija yra individuali, skiriami gydymo metodai – skirtingi. Tarp pacientų pasidalyta patirtis ar informacija dažnai būna klaidinga. Daugelis pacientų mano, kad ateis vieną kartą į konsultaciją pas skausmo specialistą, kuris paskirs gydymą, ir niekada daugiau nebeskaudės. Tačiau stebuklų nebūna“, – pabrėžė A.Mažeikaitė.

Anot jos, lėtinio skausmo gydymas – tai bendras gydytojų komandos, o svarbiausia – paties paciento pastangų rezultatas, keičiant kasdienius gyvenimo įpročius. Tai yra, lankant kineziterapijos užsiėmimus, subalansuojant mitybą, mažinant nervinę įtampą.

Kada užtenka judesio

Dažnai sakoma, kad judesys gydo. Tačiau kartais žmogui skauda taip, kad jam net vieną judesį atlikti sunku. Kada skausmus gali padėti numalšinti mankštos, masažai ir kitoks judėjimas, o kada reikia tabletės ar skausmo specialistų pagalbos?

„Jei skausmas neįsisenėjęs, tikrai pakanka tokių gydymo priemonių kaip kineziterapija ar masažai. Tačiau būna klinikinių situacijų, kai dėl paciento jaučiamo skausmo jam neįmanoma taisyklingai atlikti mankštos. Tokiu atveju jis pirmiausia turi būti gydomas skausmo specialistų, kurie sumažins skausmo intensyvumą“, – skausmo gydytojos žodžiais, tada pacientas galės tęsti paskirtas mankštas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinės gydymo priemonės, ypač gydant stuburo ligas.

Pasak gydytojos, judesys vis dėlto yra svarbiausias skausmo gydytojas. Jo nereikėtų pamiršti ir kol skausmas dar neįsisenėjęs: griebtis ne tabletės nuo skausmo, o ieškoti būdų, kaip išvengti skausmo judant. Judesio galią A.Mažeikaitė pabrėžia ir kaip profilaktinę priemonę siekiant užbėgti skausmui už akių. „Jaunimas puikiai supranta judesio reikšmę – daugelis sportuoja. Vidurinė ir vyresnioji karta yra pripratę gyventi sėsliai ir pirmiausia ką nors suskaudus griebiasi tabletės. Tiesa, tam tikrų pokyčių vidurinės kartos mąstyme yra“, – gydytoja pastebi, kad ir kai kurie vidurinės kartos atstovai ima suvokti judesio naudą.

Kur kreiptis?

Kankinamas skausmo žmogus pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Su jo siuntimu galima kreiptis į skausmo kliniką arba skausmo kabinetą, kurie veikia ne tik ligoninėse, klinikose, bet ir poliklinikose. Čia dirbantys skausmo specialistai kiekvienam pacientui individualiai pritaiko šiuolaikinius skausmo gydymo metodus.

Šis kabinetas, kaip teigiama pranešime, nuo balandžio 6-osios pradės veikti LSMU Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje Hipodromo gatvėje. Čia bus teikiamos ambulatorinės ir dienos stacionaro specializuotos skausmo gydymo paslaugos. Multidisciplininė komanda – anesteziologas, neurologas, medicinos psichologas, kineziterapeutas, anestezijos slaugytojas – sieks palengvinti pacientų skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Pasak gydytojų, nuolatinis skausmas stipriai pablogina žmonių gyvenimo kokybę ar net lemia neįgalumą. Kenčiantiesiems ilgai trunkantį stiprų skausmą sunku atlikti net paprasčiausius darbus, judėti, juos kankina nemiga, blogėja santykiai šeimoje ar net susergama depresija. Skausmo valdymas taip pat svarbus ligoniams, pavyzdžiui, onkologinių susirgimų atveju – kai žmogui ne taip smarkiai skauda, atsiranda jėgų ir motyvacijos kovoti su užklupusia liga.

Atvykęs konsultuotis į LSMU Kauno ligoninės Skausmo kabinetą, pacientas turės užpildyti klausimyną apie savo sveikatos būklę, skausmo pobūdį, gretutines ligas ir kt. Specialistas nuodugniai įvertins pacientą, kad galėtų pradėti svarstyti visus įmanomus, kiekvienu atveju tinkamiausius gydymo metodus. Bus išsiaiškinama, kokie yra paciento lūkesčiai, vertinama, ar galima pasiekti norimą rezultatą, taip pat – iškeliami skausmo gydymo tikslai.

Įvertinus skausmo pobūdį, paciento pagrindinę ir gretutines ligas, sudaromas ir su pacientu aptariamas skausmo gydymo planas: apibrėžiama, kokį gydymą gaus pacientas, kaip prie gydymo turės prisidėti jis pats. Atsižvelgiant į rezultatus, gydymo planas gali būti koreguojamas. Gydymo trukmė – nuo poros vizitų iki pusmečio. Tik aktyviai bendradarbiaujant pacientui ir medikų komandai, gaunamas geriausias rezultatas, pažymima LSMU Kauno ligoninės pranešime.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, sudarantį prielaidas gerėti specializuotų skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų kokybei bei prieinamumui pacientams, patiriantiems lėtinį skausmą.

Reglamentuotas ir šių paslaugų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tai vadina proveržiu skausmo medicinos srityje, nes iki šiol daugybę metų ji buvo pamiršta.

Pokyčiai inicijuoti bendradarbiaujant su pacientų ir medikų bendruomene, pagal jų teiktus pasiūlymus. Skausmo gydymo paslaugų prieinamumas gerės vaikams ir suaugusiesiems, kuriems lėtinis skausmas trunka ilgiau nei 3 mėnesius ir nesibaigia sugijus pažeistiems audiniams.

Skausmo gydymo paslaugų prieinamumas gerės vaikams ir suaugusiesiems, kuriems lėtinis skausmas trunka ilgiau nei 3 mėnesius ir nesibaigia sugijus pažeistiems audiniams.

Ministro A. Verygos teigimu, svarbiausia yra tai, kad išplečiamas skausmo gydymo paslaugų spektras. Nauja ir tai, kad pirmą kartą Lietuvoje nustatyta, jog lėtinis skausmas laikomas atskira liga, slopinančia organizmo funkcines galias ir neigiamai veikiančia gyvenimo kokybę.

„Vietoje anksčiau buvusių invazinių dienos stacionaro paslaugų, kurias galėjo teikti tik vienos specialybės gydytojai anesteziologai reanimatologai, bus teikiamos naujos ambulatorinės specializuotos skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugos, taip pat - specialistų komandos teikiamos ambulatorinės specializuotos paslaugos. Išplėtėme invazinių skausmo gydymo dienos stacionaro procedūrų sąrašą, kuris nebuvo atnaujintas nuo 2003 metų. Tad pacientams taps prieinami šiuolaikiški invaziniai skausmo gydymo metodai ir bus sumažintos jų kančios“, - pabrėžė A. Veryga.

Pasak jo, taip pat išplečiamos dienos stacionaro paslaugos, kurias galės teikti įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojai (gydytojai anesteziologai reanimatologai, gydytojai neurologai ar gydytojai neurochirurgai, taip pat įvadinę skausmo medicinos programą baigę ir turintys tai patvirtinantį pažymėjimą gydytojai onkologai chemoterapeutai, gydytojai onkologai radioterapeutai ir kt.).

Pasak SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Ingos Cechanovičienės, šių specializuotų paslaugų teikime dalyvaus ne tik anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai, bet ir išplėstinės praktikos slaugytojai, baigę anestezijos ir intensyviosios terapijos specializaciją, taip pat - mokymo programą skausmo malšinimo tema baigę ir turintys tai patvirtinantį pažymėjimą bendrosios praktikos slaugytojai.

I. Cechanovičienės teigimu, specializuotų paslaugų teikime taip pat dalyvaus medicinos psichologai, kineziterapeutai, baigę mokymo programą skausmo malšinimo tema.

„Atsiranda specialistų komandos, į kurių sudėtį įeina gydytojas, psichologas ir kineziterapeutas, kurie teiks paslaugas pagal Tarptautinės skausmo studijų asociacijos rekomendacijas. Šios paslaugos labiau atitinka kai kurių socialiai labiau pažeidžiamų pacientų grupių poreikius: nustatytas tam tikrų paslaugų teikimas paciento namuose, kai pacientas dėl sunkios fizinės būklės negali atvykti į sveikatos priežiūros įstaigas. Šie pokyčiai labai reikalingi ir laukti, nes tokių paslaugų poreikis tik didėja. Tad labai svarbu užtikrinti, kad jos būtų kiek galima greičiau prieinamos ir suteiktos kokybiškai“, - teigė SAM atstovė.

SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Genovaitė Klimienė pastebėjo, kad dienos stacionaro paslaugos sparčiai populiarėja visame pasaulyje, Lietuva - ne išimtis.

„Pacientams tai labai patogu, nes reikiamas paslaugas jie gali gauti per vieną ar kelias dienas, nesiguldami į ligoninę ir nevarstydami poliklinikos durų. Tai galimybė be streso ištirti ir gydyti vaikus, kai dėl gydymo sudėtingumo ši paslauga negali būti teikiama poliklinikoje arba paguldant į ligoninę. Ypač tai patogu mažiesiems pacientams ir jų tėveliams“, - sako G. Klimienė.

Nuo šiol dienos stacionare bus atliekama daugiau ir sudėtingesnių dienos stacionaro specializuotų skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų, reikiamų procedūrų. Nustatytas konkrečių ligų ir sveikatos sutrikimų, kuriais sergant teikiamos specializuotos skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugos, dėl kurių anksčiau pacientus reikėdavo hospitalizuoti.