„Šią savaitę Saeima vėl nusprendė į darbotvarkę neįtraukti civilinės sąjungos įstatymo projekto. Šiuo metu įstatymų leidėjai sąmoningai nevykdo Konstitucinio Teismo sprendimo, Latvijos prezidentas taip pat vengia spręsti šį klausimą“, – BNS prieš eitynes sakė LGBT asociacijos „Mozaika“ atstovas Kasparas Zalitis.

„Įstatymo projektas dėl civilinės sąjungos yra išbandymas, kiek galime būti tikrai laisvi ir gerbti kitų žmonių laisvę, todėl kviečiame visus į eitynes už tokias šeimas, signalizuojant politikams, kad gerbiame žmogaus teises Latvijoje ir norime, kad mūsų artimieji jaustųsi apsaugoti“, – kalbėjo jis.

Reiškiant paramą ir solidarumą LGBT bendruomenei Ukrainoje eitynės Rygoje šiais metais vyko kartu su Kyjivo „Pride“.

Latvijos policija teigia, kad eitynės vyko ramiai, tačiau nurodė, jog vienas asmuo buvo sulaikytas už tai, kad trukdė eitynėms ir nevykdė teisėtų policijos nurodymų.

Policija toliau stebi viešąją tvarką centrinio Vermanės parko prieigose, bet neatskleidė tikslaus šeštadienį tvarką palaikančių pareigūnų skaičiaus.

BNS reporteriai pranešė, kad prieš renginį protestavo palyginti nedidelė grupelė žmonių. Dauguma jų stovėjo prie Vyriausybės pastato, esančio netoli Vermanės parko.

Pasibaigus eitynėms, parke vyksta koncertas „Drauge už taiką!“, kuriame pasirodo žymūs Latvijos atlikėjai.

Juo kelios dešimtys LGBTQ bendruomenės atstovų aplankys „Baltic Pride“ 2022 festivalio rėmėjus ir draugus, važiuos pro Europos valstybių ambasadas, Vilniaus miesto savivaldybę, kvies dalyvauti šeštadienį vyksiančiose eitynėse „Už lygybę ir taiką“.

„Tai yra dar vienas Vilniaus miesto gražus renginys, dovanojamas mūsų rėmėjų ir bendruomenės. Visą savaitę bus pakankamai daug renginių, kuriuos vainikuos eitynės. Taip pat noriu visus pakviesti į nemokamą koncertą prie Baltojo tilto, kuriame dalyvaus daug žvaigždžių, tikiuosi, šis koncertas taps tradiciniu“, – BNS sakė Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.

LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė sakė, kad festivalio renginiais norima priminti žmonėms, kad „LGBT problemos yra svarbios ir LGBT žmonių matomumas yra taip pat labai svarbus“.

„Dažnai kalbame apie partnerystę ir kitus bendruomenei svarbius dalykus, bet reikia pasidžiaugti ir tuo, kas esame kaip bendruomenė, apie save priminti miestiečiams ir miesto svečiams. Labai džiaugiuosi, kad „Baltic pride“ sugrįžta į Vilnių po pandemijos, sunkaus laiko, ir vėl galime dalyvauti festivalyje be suvaržymų ir apribojimų“, – BNS sakė E. Kuktoraitė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kalbėdamas apie Seime po pirmos stadijos pajudėjusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą dėl nesusituokusių porų santykių įteisinimo, V. Simonko sakė, jog simboliška, kad pirmas pateikimas įvyko prieš „Baltic Pride“. Šį parlamento sprendimą jis vadino „geriausia dovana LGBT bendruomenei“.

„Mes visi suprantame, kad ne viskas taip, kaip turi būti (šiame įstatymo projekte), bet kito kelio nėra, iš pradžių reikia priimti tokį variantą, kurį siūlo dauguma Seimo narių. Manau, ateityje turėsim jį tobulinti“, – sakė LGL vadovas.

Dažnai kalbame apie partnerystę ir kitus bendruomenei svarbius dalykus, bet reikia pasidžiaugti ir tuo, kas esame kaip bendruomenė, apie save priminti miestiečiams ir miesto svečiams.

Vilniuje šią savaitę festivalio „Baltic Pride“ metu vyks įvairūs LGBTIQ bendruomenės renginiai: kūrybinės dirbtuvės, diskusijos, parodos bei kitos kultūrinės ir edukacinės veiklos.

Šeštadienį šį renginių ciklą baigs eitynės „Už lygybę ir taiką“, prie Baltojo tilto vyks koncertas.

„Baltic Pride“ 2022 – tris Baltijos šalis jungiantis tarptautinis LGBT festivalis.

Vilniuje jis rengiamas penktą kartą.

Seimas gegužę ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius: civilinę sąjungą porai leidžiantį sudaryti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir konservatyvesnių politikų parengtas Civilinio kodekso pataisas dėl „artimo ryšio“.

Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Parlamentas praėjusį pavasarį atmetė ir šios kadencijos liberalių politikų parengtą Partnerystės įstatymo projektą. Vėliau kaip kompromisinis valdančiųjų atstovų buvo parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Tai pirmasis pasaulinis bendruomenės narių susitikimas nuo tada, kai koronaviruso pandemija privertė pasaulį užsidaryti. Jo dalyviai įspėjo, kad aplinka queer jaunimui – asmenims, kurie nepatenka į lyties ir seksualumo normas – blogėja.

Tarptautinės lesbiečių, gėjų, transseksualų ir interseksualų asociacijos („ILGA World“) direktorė Julia Ehrt (Julija Ėrt) sakė, kad bendruomenė istoriškai susiduria su „milžinišku smurto ir diskriminacijos lygiu“.

Tačiau pastaraisiais metais pastebimas ryškus antigenderinių naratyvų, kuriais „bandoma atimti iš LGBTQ asmenų žmogaus teises, kurių jie nusipelno“, atsiradimas, sakė J. Ehrt.

Daugiau kaip 600 atstovų dalyvauja pirmadienį Kalifornijos mieste Long Biče prasidėjusioje ir savaitę truksiančioje pasaulinėje „ILGA World“ konferencijoje, kurioje daugiausiai dėmesio skiriama jaunimui.

„Mes tikrai kovojome už queer asmenų teises visame pasaulyje, tačiau ypač queer jaunimo teisės buvo nustumtos į paraštes (ir) liko nematomos“, – naujienų agentūrai AFP sakė „ILGA World“ jaunimo komiteto pirmininkas Martinas Karadžovas.

„Ši konferencija yra mūsų pirmoji erdvė, kurioje iš tikrųjų galime sukoncentruoti savo diskusijas“, – pridūrė jis.

Tai apima ir diskusiją apie „žalingą praktiką, tokią kaip konversijos terapija, kuri yra neetiška, nemoksliška ir kankinanti, tačiau teisėta beveik 180-yje valstybių šalių“, pridūrė M. Karadžovas.

Konferencija turėjo būti reguliarus renginys, tačiau šiuos planus sugriovė prasidėjusi COVID-19 pandemija.

Jos sugrįžimas šiais metais dalyviams buvo tarsi gaivaus oro gurkšnis.

Daugelis LGBTQI aktyvistų dirba ypatingos priespaudos, izoliacijos ir smurto sąlygomis.

„Daugelis LGBTQI aktyvistų dirba ypatingos priespaudos, izoliacijos ir smurto sąlygomis“, – sakė JAV valstybės departamento specialioji pasiuntinė LGBTQI žmogaus teisių klausimais Jessica Stern (Džesika Stern).

„Jei gyvenate ir dirbate tokiomis sąlygomis, tai atsiliepia jūsų emocinei savijautai“, – kalbėjo ji.

Švietimo projekto „It Gets Better“ atstovas iš Los Andželo Brianas Wenke (Brajenas Venkė) sakė, kad šis susitikimas vyksta queer jaunimui Jungtinėse Valstijose labai svarbiu metu.

„Vien šiais metais 36-iose valstijose buvo pateikta per 300 įstatymų projektų, pradedant teisės aktais, ribojančiais dalyvavimą sporto varžybose, ir baigiant teisės aktais, ribojančiais diskusijas apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę mokyklose, kurie gudriai maskuojami kaip tėvų teisės švietimo srityje“, – sakė jis.

Šiais teisės aktų projektais siekiama atimti iš homoseksualių jaunuolių „patirtį, kurios jiems reikia, kad jie galėtų augti, klestėti ir tapti visapusiškai sąmoningais ir kompetentingais suaugusiaisiais“, kalbėjo B. Wenke.

Pasak M. Karadžovo, ši konferencija, kurios dalyviai registracijos formoje galėjo rinktis iš daugiau nei 40 skirtingų lytinių tapatybių, yra galimybė „sugriauti mitą, kad lyčių įvairovė anksčiau neegzistavo, kad tai kažkas nauja“.

28 metų M. Karadžovo nuomone, ankstesnės kartos susidūrė su panašiomis krizėmis ir išpuoliais.

„Turėtume giliau pažvelgti į bendras patirtis ir istorijas“, – sakė jis.

Apie planuojamą festivalį, eitynes ir svarbią žinią – pokalbis su asociacijos Lietuvos gėjų lyga (LGL) programų koordinatoriumi Eduardu Platovu.

Gali būti, kad pirmą kartą bus toks didesnis koncertas būtent visiems miesto svečiams ir tikimės, kad muzikantai drąsiau paskleis tą žinią apie įvairovę ir lygybę, toleranciją visiems.

„Festivalis Vilniuje jau bus penktą kartą. Pirmas festivalis buvo 2010 metais. Yra rotacija tarp trijų Baltijos šalių, praeitais metais renginys buvo Rygoje, o dabar – Vilniuje. Festivalis vyks penkias dienas, bus ir kultūrinė programa. „Kablyje“ bus filmų peržiūros, nes kai kurios ambasados – Kanados, Estijos – duoda filmus. Birželio 2 dieną „Kablyje“ darysime teatralizuotą renginį „Pride voices“. Tai bus renginys, kai žymūs žmonės pasakos savo istorijas iš Lietuvos ir iš užsienio. Bus apipinta ir koncertinė programa. Toliau mažesni seminarai, bendruomenėse renginiai. 3 dieną Vilniaus rotušėje bus tarptautinė konferencija „Atviri miestai“. Ši konferencija bus skirta aptarti, kaip miestų savivaldybės gali prisidėti prie įvairovės ir lygybės klausimo. Bandome dabar kalbėtis su Stokholmo mere, bus delegacija iš Oslo ir kitų svečių. Šitame renginyje mes gerai bendradarbiaujame su Vilniaus miesto savivaldybe“, – pasakojo pašnekovas.

A. Didžgalvio nuotr.

Žygiuos Vilniaus centru

Birželio 4 dieną Vilniuje taip pat numatomos ir LGBT bendruomenės eitynės. „Jos bus nuo Bernardinų sodo iki Baltojo tilto. Iškart po eitynių bus didelis koncertas su Lietuvos popmuzikos žvaigždėmis. Mes bendradarbiaujame su M.A.M.A. apdovanojimais, tai koncertų atlikėjais rūpinsis M.A.M.A. Gali būti, kad pirmą kartą bus toks didesnis koncertas būtent visiems miesto svečiams ir tikimės, kad muzikantai drąsiau paskleis tą žinią apie įvairovę ir lygybę, toleranciją visiems“, – apie numatomą koncertą kalbėjo vyras.

Tai yra ne tik protestas priminti apie neišspręstas LGBT bendruomenės teisines ir kitas problemas, bet ir švęsti įvairovę, dėl to, kad dabar Lietuvoje kuo toliau tuo labiau stiprėja judėjimas.

Kaip teigė E. Platovas, eitynių detalės yra suderintos su Vilniaus miesto savivaldybe: „Mes leidimą gavome senokai“.

Bendruomenės atstovo teigimu, planuojama, kad eitynėse turėtų dalyvauti apie 10 tūkstančių žmonių. „Praeitą kartą, 2019 metais, mes tiek ir suskaičiavome. Praeito karto statistika“, – kalbėjo pašnekovas.

„Dėl viso viešinimo mes labai dar nestartuojame, bet netrukus startuos mobilioji programėlė. Yra ir (Remigijaus, – aut. past.) Šimašiaus vaizdo įrašas, jis įrašė kvietimą europiečiams ir viso pasaulio svečiams atvažiuoti. Dar darysime žurnalą, jį darėme ir praėjusį kartą, bet žurnalas bus vėliau“, – vardijo E. Platovas.

A. Didžgalvio nuotr.

Siunčia svarbią žinią

„Mūsų eitynės, kaip visada, tradiciškai vadinasi „Eitynės už lygybę“. Tai yra ne tik protestas priminti apie neišspręstas LGBT bendruomenės teisines ir kitas problemas, bet ir švęsti įvairovę, dėl to, kad dabar Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau stiprėja judėjimas. Čia šiokia tokia įtaka ir iš Amerikos. Amerikoje visas birželis yra vadinamas „Pride month“ ir labai daug įmonių Lietuvoje mini šitą mėnesį. Tai mes manome, kad mūsų „Baltic Pride“ kaip renginys įsilies į visą šitą didesnę to mėnesio koncepciją. Visame pasaulyje eitynės ir „Pride“ festivaliai dažniausiai vyksta birželio mėnesį. Mintis įsilieti į bendrą pasaulinį judėjimą“, – teigė pašnekovas.

„O šiaip dar žiūrėsime, kokia situacija bus su Partnerystės įstatymu, galbūt bus proga švęsti Partnerystės įstatymą. Bet čia dar niekas garantuotai pasakyti negali“, – pridūrė E. Platovas.

Visi turi teisę daryti savo renginius ir mes nematome čia problemų ir jokių ribojimų.

Bus ir „Tradicinių šeimų eitynės“?

Internete pasirodžius informacijai apie planuojamas eitynes, Kristupas Krivickas feisbuke pareiškė, jog tuo metu planuoja „Tradicinių šeimų eitynes“. „Šiandien sužinojau, kad birželį Vilniuje, Gedimino prospekte, vėl vyks „LGBT eitynės (Gėjų, lesbiečių, biseksualų, transseksualų). Ta proga informuoju, kad tuo pačiu metu, tradiciškai organizuosiu ir visus kviesiu į „Tradicinių šeimų eitynes“ Vilniuje, Sereikiškių parke (Bernardinų sode)“, – socialiniame tinkle rašė vyras.

Paklausus, kaip reaguoja į viešoje erdvėje pasirodžiusias kalbas apie planuojamas „Tradicinių šeimų eitynes“, E. Platovas sakė: „Krivickas bandė daryti kažkokį renginį ir 2019 metais, tai čia nieko naujo mums nėra. Gali būti ir kiti renginiai šalia. Mes tik garantuosime saugumą, kad tie renginiai nebūtų toje pačioje vietoje. Visi turi teisę daryti savo renginius ir mes nematome čia problemų ir jokių ribojimų“, – situaciją komentavo E. Platovas

Taika, draugystė, suprantama, tarp visų rasių, tautų, šalių ir žemynų. Prie to dar pridėkime, kad esu kantrus žemaitis,

Žinokite, aš ir LGBT nariams buvau tolerantiškas, jų nepersekiojau, pirštais gatvėje į juos nebaksnojau, tačiau dabar tolerancija prapuolė, o ir žemaitiška kantrybė išseko.

Negana to, kad mūsų Anūko chebra sugriovė draugystę tarp tautų, žemynų ir t. t., tai Prezidentas padalijo tautą į pateptus ir nepateptus.

Atėjo prie Seimo viena LGBT atstovių, ją priėmė ir net valandą kalbėjo.

O kai į gatves išėjo tūkstančiai, tai nė vieno nepakvietė. Galbūt pamanė: "Ai, tai – tradiciniai, jiems ir taip gerai."

Tai dabar ir galvoju: jei esi tradicinis, dirbi, mokesčius moki, vaikus augini, daugelis vos galą su galu suduria, tai tau paprasto "ačiū" nepasakys ir rankos paspausti neišeis – esą neužsitarnavo.

Negeri dalykai dedasi ir darausi piktas. Siūlau gal vienam iš Šeimų sąjūdžio vadovų, gal kokiam nors senjorui, gal daugiavaikei mamai, gal verslininkui praradusiam verslą dėl agresyvios užsienio politikos taip pat pastovėti po Prezidento langu. Netriukšmaujant, tiesiog pastovėti. Būtų gerai grafiką sudaryti, kokiomis dienomis kas stovės.

Pirmadienį – daugiavaikė mama.

Antradienį – kokią nors negalią turintis žmogus.

Trečiadienį – senjoras.

Ketvirtadienį – nukentėjęs verslininkas.

Penktadienį – šeimų sąjūdžio atstovas.

Šeštadienį – P.Gražulis vienas už visus.

Sekmadienį – išeiginė.

Jei Prezidentas nepakvies į vidų, tai gal iš balkono ranka pamos arba saldainį pro langą išmes. Pabandykime.

Gaila, nepriklausau nė vienai pasiūlytai kategorijai, bet morališkai palaikysiu ir tikiu, kad vienas karys lauke taip pat gali pasiekti daug.

Tą akivaizdžiai pamatėme – atėjo viena, pastovėjo, patrepsėjo ir Prezidentą nugalėjo.

Šio straipsnelio pabaigoje norėčiau paklausti, ar gali kas nors mediciniškai, psichologiškai paaiškinti tą fenomeną – LGBT?

Ta mergaitė, kurią mama po prezidentūros langu viešai paaukojo ant LGBT aukuro, fiziškai negali mylėti vyro ir turėti savo vaikų?

Turi psichologinių barjerų, neleidžiančių mylėti vyro? Ar tai tiesiog mados šauksmas, panašus į buvusius hipių ir kitus panašius judėjimus?

Kas gali paprastai paaiškinti paprastam tradiciniam, kaip čia yra? Ką pasakys daktarai, psichologai?

Nesuprantame, gal dėl to ir pykstame ant LGBT.

LNK žurnalistė Elena Varnauskaitė nuvyko prie Seimo pasižiūrėti, ar išties šis įvykis bus įvykęs ir kaip moterims sekėsi tai įgyvendinti.

„Turiu pripažinti, tokiose vestuvėse man dalyvauti dar tikrai neteko. Jau penkiolika minučių minučių jaunosios čia, prie Seimo, kur prieš kelias savaites skrido akmenys, dabar bučiuojasi. Šalia manęs stovi ir liudininkas. Neeilinis įvykis, kurio dalyviu šiandien irgi tapote. Šiandien didi diena, nors ir lyja, tikiu, tai nuotaikos negadina. Mano pirmasis klausimas, kaip nuotaikos?“ – vyro klausė žurnalistė.

– Nuotaikos fantastiškos. Vestuvės skirtos kam? Išreikšti savo poziciją. Šitos dvi nuostabios menininkės – Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė – nusprendė savo poziciją išreikšti kiek įmanoma paprasčiau ir viešiau. Jos nusprendė abi būdamos moterys – heteroseksualios – solidarizuotis su LGBT bendruomene ir tą padaryti prie parlamento, kuris jau pastaruosius dešimt metų nepriima jokio įstatymo, pagrindžiančio arba prisidedančio prie universalių žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje.

– Siunčiama svarbi žinutė. Kaip liudininkas turbūt gavote pakvietimą iš anksto. Ar tikite, kad pasieks tų, kurių reikia, širdis?

– Vienareikšmiškai. Esame Vilniuje, prie parlamento, prie tos vietos, kuri yra labai svarbi teisėkūrai. Tačiau papildoma žinutė, kurią siunčia šios menininkės savo vestuvėmis tai yra taip pat reakcija į „Kaunas Pride“. Į kitą miestą, laikinąją sostinę, kurioje vis dar vyksta teismo procesai, kur iniciatyvinė grupė ir bendruomenė neturi teisės ir jiems nėra suteikiama galimybė žygiuoti miesto gatvėmis, taip pat nėra užtikrinamas saugumas. Šių vestuvių metu, kaip ir kiekvienose vestuvėse, yra renkami pinigai. Kiek dabar man teko matyti, tas kapšelis keliauja būtent „Kaunas Pride“ iniciatoriams, kad jie galėtų susitvarkyti su teisiniais keblumais, niuansais, sumokėti advokatams ir toliau kovoti už iniciatyvinę grupę, tiesiog žygiuoti ir būti laisviems.

Stop kadras

– Ar pats ruošiesi dalyvauti? Denisai, tu aktyviai pasisakai už LGBT teises. Ar dalyvauti Kauno eitynėse? Gal ir vestuvių medaus mėnuo ten vyks?

– Vienareikšmiškai taip. „Kaunas Pride“, nors dar yra klaustukas, ar jis vyks, kiek galima matyti socialiniuose tinkluose, jis tikrai įvyks. Nes žmonės, kurie tiki į universalias žmogaus teises ir į kažkokį vidinį progresą, kad mes visi galime turėti galimybes kaip didžioji dalis visuomenės, dalyvaus. Čia galbūt toks ne tiesioginis, bet viešas kvietimas prisijungti ir išlaikyti savo solidarumą su „Kaunas Pride“, kaip tą daro šios heteroseksualios menininkės. (Norint, – red. past.) palaikyti LGBT bendruomenę tu neprivalai būti vien tik LGBT bendruomenės narys, tai galima padaryti kiekvienas. Juolab turint omenyje, kad LGBT bendruomenė per visus amžius solidarizavosi su moterų teisių gynimu, migrantais, darbininkų teisėmis. Tai nėra viena atskirta bendruomenė. Tai yra vyksmas kartu. Labiausiai pažeidžiamos grupės vis dėlto kovoja ir palaiko viena kitą.

– Lietus per vestuves neša sėkmę. Kokie lūkesčiai, tikiesi, kad išsipildys?

– Tikiuosi, kad vis dėlto savivalda, demokratiniu būdu išrinkta, suteiks ir demokratines sąlygas žmonėms susirinkti, susirinkimo laisvę, suteiks galimybę taip pat žygiuoti gatve. Turiu omenyje, nėra jokio kito prašymo. Dar papildomas dalykas, užtikrinti saugumą ties tais žmonėmis, kurie gali neadekvačiai arba brutaliai žvelgti į LGBT žmones.

– Tenka pripažinti, kad šioje vestuvėse dalyvauja nemažai svečių. Taip pat dalyvauja ir policijos pareigūnai, nes teko girdėti, kad ir pačios nuotakos rūpinasi savo saugumu. Ar organizuojant ir kalbant apie šią menininę instaliaciją gal tu kaip liudininkas girdėjai kažkokių norų ar grasinimų?

– Ne. Tokių grasinimų nebuvo. Tačiau galbūt reikėtų atkreipti dėmesį, kad kalbant apie LGBT tematiką visada yra komentarai arba užgauliojimai. Išreikšti savo poziciją taip, kaip tai išreiškia šios nuostabios menininkės, yra drąsu. Taip yra labai reikalinga. Todėl saugumas yra būtinybė Tai nėra protesto akcija, tai nėra streikas ar piketas. Tai yra meninė kūryba, kuria išsakoma labai universali pozicija.

Kaip portale rašyta anksčiau, kol kas dėl LGBT eitynių surengimo Kaune klausimų daugiau nei atsakymų. Renginio organizatoriai sako, kad Kauno miesto savivaldybei buvo pateikę net tris galimus maršrutus, kur eitynės galėtų saugiai įvykti, tačiau miesto vadovams neįtiko nei vienas scenarijus. Kauno miesto savivaldybės administracija sako, kad per tokio tipo renginį neįmanoma užtikrinti jo dalyvių saugumo, esą tokią išvadą pateikė ir policija.

Kaip „sutarčių sergėtoja“ EK gali pradėti pažeidimo procedūras prieš valstybes nares.

Tokią procedūrą sudaro keli žingsniai ir ji gali užsitęsti kelerius metus, tačiau galiausiai šaliai gali būti iškelta byla Europos Teisingumo Teisme, o vėliau – grėsti finansinės nuobaudos.

Tiek Vengriją, tiek Lenkiją valdo dešiniojo sparno, socialiai konservatyvios vyriausybės, kurių politika yra sukėlusi abejonių dėl įstatymo viršenybės.

Vengrijos vadinamasis kovos su pedofilija įstatymas įsigaliojo praėjusį ketvirtadienį, nepaisant Briuselio perspėjimų.

Viktoro Orbano valdančiosios partijos „Fidesz“ inicijuotu įstatymu iš pradžių buvo siekta sugriežtinti bausmes už vaikų išnaudojimą, tačiau oponentai teigia, kad jame pedofilija supinama su homoseksualumu ir stigmatizuojama LGBT bendruomenė.

Vėliau į tą teisės aktą įtrauktais pakeitimais uždraustas homoseksualumo ir lyties keitimo „propagavimas“ jaunesniems nei 18 metų žmonėms; jame sakoma, kad tik vyriausybės patvirtintiems instruktoriams leidžiama vesti lytinio švietimo pamokas mokyklose, taip pat taikomi apribojimai žiniasklaidos turiniui ir reklamai, kurie gali paveikti nepilnamečius.

Praėjusią savaitę EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) perspėjo, kad ES gali pasinaudoti „visomis turimomis galiomis“, kad priverstų Vengriją panaikinti ar pakeisti tą įstatymą.

„Europa neleis stigmatizuoti mūsų visuomenės dalių – ar tai būtų daroma dėl to, ką jie myli, ar dėl jų amžiaus, tautybės, politinių pažiūrų arba religinių įsitikinimų“, – sakoma U. von der Leyen pranešime.

Tuo metu Lenkijoje apie 100 miestų ir kaimų priėmė prieš LGBT nukreiptą rezoliuciją, kurią kai kas vadina „šeimos teisių chartija“. Tos gyvenvietės sudaro maždaug trečdalį Lenkijos teritorijos ir daugiausia yra įsikūrusios šalies rytuose ir pietryčiuose – tradiciškai labai katalikiškame krašte.

„Komisija mano, kad Lenkijos valdžia pilnai ir deramai neatsakė į jos prašymą dėl vadinamųjų „zonų be LGBT ideologijos“ pobūdžio ir poveikio“, – teigiama EK pranešime.

Lenkija jau yra sulaukusi Briuselio nemalonės dėl savo teisminių reformų, kurios kelis kartus buvo pripažintos prieštaraujančiomis ES standartams dėl teisėjų nepriklausomumo.

Abi šalys turės per du mėnesius atsakyti į formalų EK pranešimą apie veiksmus, o paskui Briuselis galėtų imtis tolesnių priemonių.

Vengrija kritikuoja ES

Vengrija ketvirtadienį sukritikavo Europos Komisiją dėl to, kad ji pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Budapeštą, reaguodama į vengrų įstatymą, laikomą ribojančiu LGBTQ bendruomenės teises.

„Jeigu Europos Sąjunga nori kištis į reikalus ir įstatymus, kuriuos aprėpia kitų šalių konstitucijos, tai gali suskaldyti visą ES“, – Budapešte pareiškė premjero Viktoro Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Guliašas).

Tačiau G. Gulyasas per spaudos konferenciją pareiškė, kad minimas teisės aktas liečia tik nacionalinę jurisdikciją, kurioje ES „aiškiai neturi jokio žodžio“, ir kad EK argumentai pradėti pažeidimo procedūrą Budapešto atžvilgiu yra „labiau politiniai nei teisiniai“.

„Pavyzdžiui, nematome jokių prekybos laisvės pažeidimų, tai absurdiški dalykai,.. visiškai neįtikinantys argumentai“, – žurnalistams sakė G. Gulyasas.

„Už Briuselio atakų numanomai slypi politinė motyvacija“, – pridūrė jis.

G. Gulyasas taip pat apkaltino Briuselį delsiant patvirtinti Vengrijos nacionalinio atsigavimo po COVID-19 pandemijos ir atsparumo planą dėl savo priešiškumo minėtam įstatymui.

Be to, jis pareiškė, kad nors Vengrija norėtų paremti išvakarėse pristatytą didžiulį ES įstatymų paketą – planą, kaip įvykdyti drąsų „žaliąjį pažadą“ iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu, – jo šalis planuoja vetuoti šį pasiūlymą, nes jis yra „nepriimtinas savo forma“.

Klimato priemonių paketas „išmetamų teršalų mažinimo išlaidas perkeltų namų ir automobilių savininkams“, sakė G. Gulyasas.

Šį klausimą pradėjus aiškintis „Kauno dienai“ ir lygių teisių kontrolieriams, stipendiją suskubta atšaukti.

Dar visai neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos internetiniame puslapyje buvo galima surasti informaciją apie, atrodytų, labai sveikintiną ir motyvuojantį sprendimą. Buvo pranešta, kad nuo 2021 m. rudens bus teikiama nauja – Stanislavos Dalios Gižaitės stipendija, skirta studentei, studijuojančiai būtent šioje akademijoje.

Buvo pabrėžta, kad ši stipendija nėra valstybinė. Jos steigėjas – Stanislavos Dalios Gižaitės fondas, kurį sudaro steigėjų Solveigos Armoškaitės ir Agnės Grigaliūnienės lėšos. Ši stipendija turėjo būti skiriama kiekvienų studijų metų pradžioje būtent Dainavimo katedros bakalauro arba magistro studentei.

Interneto nuotr.

Įvardytas ir stipendijos dydis – 1 tūkst. eurų per metus, išmokant du kartus. Kam skirti stipendiją, turėjo spręsti paskirta komisija. O kad ją gautum, privalu nemenkai pasistengti. Studentės turėjo paruošti motyvacinį laišką, įrašyti trijų atliktų kūrinių garso įrašą, taip pat pateikti rekomendacinį laišką.

Visa ši informacija patraukė šimtų studenčių dėmesį, jos ėmė kurti planus, lankytis pas korepetitorius ir šiais savo lūkesčiais dalijosi su tėvais. Būtent jiems pro akis nepraslydo ir erzelį sukėlė visai kitokia informacija, pateikta stipendijos aprašymo pabaigoje.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovai taip ir nesiteikė paaiškinti, kodėl stipendijos apraše buvo nurodyta, kad pirmenybė teikiama LGBT bendruomenės narei. (V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.)

Pirmenybė LGBT narei

Į „Kauno dieną“ paskambinęs Kauno rajono gyventojas sunkiai tramdė emocijas, kurias jam ir jo šeimai sukėlė perskaityta informacija. Čia juodu ant balto buvo parašyta, kad stipendijos gavimo pirmenybė bus skiriama LGBT bendruomenės narei.

„Labiausiai stebina tai, kad tokie dalykai vyksta akademinėje bendruomenėje. Čia gi ne koks privatus būrelis, o Lietuvos muzikos ir teatro akademija!“ – pokalbį pradėjo pakaunės gyventojas Butrimas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.past.).

Labiausiai stebina tai, kad tokie dalykai vyksta akademinėje bendruomenėje. Čia gi ne koks privatus būrelis, o Lietuvos muzikos ir teatro akademija!

Vyras pasakojo, kad dukra yra LMTA bakalauro studijų studentė. Pamačiusi informaciją apie stipendiją, mergina susidomėjo, tačiau perskaičiusi, kam skiriama pirmenybė, nuščiuvo.

„Ją ir mus, tėvus, labai suglumino, kad matant, kas pas mus šiuo metu vyksta su visa LGBT bendruomene, būtent jai priklausančioms studentėms suteikiamos privilegijos. Pirmenybė skiriama ne tik šios bendruomenės nariams, bet ir našlaitėms, negalią turinčioms, taip pat vienišoms mamoms, imigrantėms, pabėgėlėms, tautinės mažumos atstovėms, tačiau yra vienas esminis skirtumas. Studentės per pusdienį ar dieną negali staiga imti ir priklausyti kažkuriai iš visų minėtų kategorijų, o į LGBT bendruomenės gretas, mūsų supratimu, gali įsiterpti ir visai to nenorėdamos. Tik siekdamos atsidurti arčiau stipendijos. Tai gal už 1 tūkst. eurų jie perka mūsų vaikus?“ – į gilesnius pamąstymus leidosi Butrimas, pateikęs vaizdingą palyginimą.

„Žinote, čia kaip ir su tais žmonėmis, kurie užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Didžioji dauguma jų net nesitiki, kad čia jiems padės surasti darbą, jie joje yra, kad turėtų socialinį draudimą. Tai čia labai panašiai – studentei, kuri tikrai labai nori tos stipendijos, o gal jai jos verkiant reikia, gali ryžtis drastiškiausiems sprendimams ir jai bus visai nesvarbu, kad ji atsidurs toje bendruomenėje. Bet ji jau bus statistinis vienetas, o gal kažkam yra naudinga, kad ta bendruomenė plėstųsi?“ – vyras teigė perduodantis ne vieno tėvo nuogąstavimus.

Išprovokavo pyktį

Pasak jo, socialiniame tinkle sukurta uždara studentų tėvų grupė, kurioje vyksta aktyvios diskusijos. Ši žinia apie stipendiją ir jos sąlygas, pasak Butrimo, visus sukrėtė.

„Šimtai vaikų, kurie ruošėsi, samdė korepetitorius, nublanksta prieš va tokius asmenis, kuriems akademinėje, išsilavinusių žmonių bendruomenėje suteikiamos privilegijos. O kur tada visos lygios teisės, apie kurias mes tiek daug girdime? Kodėl būtent jiems ta pirmenybė skirta? Mano akimis, tai kažkieno kryptingai sukurptas planas, nes šių dienų diskusijų kontekste taip provokuoti visuomenės šiaip sau nesugalvotum“, – toliau samprotavo jis.

Tačiau tėvas nė kiek nesumenkino pačios stipendijos teikimo reikšmės. Tik teigė nesuprantantis, kam iš jos daryti tokį pasityčiojimą.

„Puikiai suprantame ir tai, kad tas konkretus fondas pinigus gali skirti bet kam – net tai pačiai LGBT bendruomenei ar kokiai kitai. Tačiau nemanau, kad jie nesupranta, jog ši stipendija bus skiriama studentėms. Kai viskas vyksta akademinėje aplinkoje, tai turi būti kažkokios ribos, kažkokie įstatymai ar taisyklės. O gal jie viską norėjo padaryti kažkaip tyliai ir galvojo, kad niekam neužklius? Naivu buvo tikėtis – tiek studentai, tiek jų tėvai yra labai nusivylę“, – apmaudo gaida pokalbį baigė pašnekovas, neslėpdamas, kad mintis apie tai kalbėtis su pačia akademijos bendruomene greitai nuvijo tolyn: „Kai tavo vaikas čia mokosi, garsiai klausimų kelti nesinori. Visi puikiai žinome, kaip būna ir kokios mokymosi sąlygos sukuriamos tiesios ieškotojams.“

O kur tada visos lygios teisės, apie kurias mes tiek daug girdime? Kodėl būtent jiems ta pirmenybė skirta?

Daug nelygybės

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šios stipendijos skyrimo sąlygas ir prioritetus pavedė apžvelgti savo teisininkams. Pokalbio su „Kauno diena“ metu vienas jų užsiminė, kad pagrįstų klausimų kelia ne tik punktas dėl pirmenybės LGBT bendruomenės narei, bet net tai, kad į ją pretenduoti gali tik studentės – moterys.

„Tai sveikintina iniciatyva ir nenorime sumenkinti stipendijos skyrimo fakto, tačiau suprantame tėvų ir studentų susierzinimą. Pažvelgus į stipendijos skyrimo sąlygas ir tai, kam skiriama pirmenybė, kyla daug klausimų ir pasvarstymų. Visu pirma, kodėl pasirinkta tik viena lytis. Taip pat, jei stipendija skiriama tautinės mažumos atstovui, tai lietuviui galimybės ją gauti automatiškai sumenksta. Ir tai galima pasakyti kone apie kiekvieną apraše minimą punktą“, – dar prieš detalesnę šio atvejo analizę iškart pastebėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

Jis akcentavo, kad valstybinėms ir privačioms stipendijoms yra keliami skirtingi reikalavimai, o tai daro lemiamą įtaką, ar bus galima imtis kokių nors teisinių veiksmų.

Pokalbiui pasisukus dėl privilegijų LGBT bendruomenės nariams, iš šios tarnybos atstovo lūpų pasigirdo pasvarstymų, kaip studentas turėtų įrodyti, kad yra šios bendruomenės narys. Taip pat, kad jis būtų priverstas atskleisti itin jautrią ir asmeninę informaciją apie savo orientaciją. Šie dalykai visiškai priešingi tiems, kuriuos akcentavo į redakciją kreipęsi pakaunės gyventojai, tačiau, pasak Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos atstovo, ne mažiau reikšmingi.

Kiek vėliau „Kauno diena“ sulaukė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovo Vyčio Muliuolio paaiškinimo, kuris leido suprasti, kad LMTA ir lygių teisių kontrolieriai jau aktyviai diskutavo apie tėvų ir studentų iškeltas problemas.

„Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 2 punktą, skirdamos stipendijas švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims, nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aptariamą stipendiją skiria ne LMTA, o privatūs asmenys, taigi minėta įstatymo nuostata LMTA negalėtų būti taikoma“, – tai, kad stipendijos statusas lemia galutinį jų sprendimą, akcentavo V.Muliuolis.

Neaišku, kaip akademijos studentėms būtų tekę įrodinėti, kad jos priklauso LGBT bendruomenei.  (V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.)

Paaiškinimų nesurado

LMTA į užduotus klausimus ilgą laiką neatsakė. Pasak akademijos viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Beatos Baublinskienės, vis buvo konsultuojamasi su stipendijos steigėjomis. Tačiau šios diskusijos, panašu, nedavė jokios naudos, nes į nė vieną pateiktą klausimą taip ir nebuvo sulaukta atsakymų. Praėjus kelioms dienoms po žurnalistės kreipimosi, dar buvo bandoma keisti akademijos internetiniame tinklalapyje pateiktas stipendijos sąlygas. Nors pakeitimai buvo nežymūs, tačiau labai reikšmingi.

Sakinio formuluotė, kuri nurodė, kad „Stipendijos gavimo pirmenybė skiriama, atsižvelgiant į šiuos kriterijus“, netrukus buvo pervardyta į „Taip pat bus atsižvelgiama į šiuos kriterijus“. Toks pokytis neliko nepastebėtas, tačiau taip ir liko nepaaiškintas. LMTA nesiteikė pakomentuoti nieko daugiau, kaip tik apsiriboti kelių sakinių atsakymu apie priimtą sprendimą šios stipendijos atsisakyti.

Iš pradžių dar bandę taisyti stipendijos aprašą, vėliau akademijos atstovai ją apskritai atšaukė. (Interneto nuotr.)

„Iškilus klausimų dėl Stanislavos Dalios Gižaitės stipendijos sąlygų, buvo konsultuotasi su stipendijos steigėjomis ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Po pastarosios išaiškinimų steigėjos nutarė atsisakyti stipendijos teikimo dėl vertybinių pozicijų. Taigi Stanislavos Dalios Gižaitės stipendija LMTA nebus teikiama“, – tik tiek tegalėjo pasakyti B.Baublinskienė.

Netrukus po to visas stipendijos aprašymas iš internetinio tinklalapio dingo. Peršasi išvada, kad LMTA ir stipendijos steigėjos pripažino klydę ir nesudarę lygių galimybių dėl stipendijos skyrimo?

„Pažymime, kad, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai susisiekus su LMTA, jos atstovai ėmėsi aktyvių veiksmų nurodytai situacijai išsiaiškinti ir tarpininkavo, kad galimai lygias galimybes pažeidžiančios premijos skyrimo sąlygos būtų pašalintos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kol kas negalėjo įvertinti premijos skyrimo sąlygų pagrįstumo ir stebės, kokie sprendimai bus priimti dėl šios situacijos“, – teigė V.Muliuolis.

Tačiau taip ir liko neaišku, kas ir kodėl sugalvojo būtent tokius stipendijos kriterijus, kuriuose atsirado ir LGBT nariai. Akademija nepaaiškino ir to, kaip būtų įsitikinę, kad studentės priklauso LGBT bendruomenei.

Be viso to, kyla esminis klausimas – ką dabar daryti už borto paliktoms studentėms, kurios taip aktyviai ruošėsi pretenduoti į šią stipendiją.

Komentaras

Loreta Tauginienė

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė

Stipendijos skyrimas vienos lyties atstovams, jeigu tai numato Stipendijos skyrimo nuostatai, yra galimas, ypač tose mokslo srityse, kuriose vienos lyties asmenų dalyvavimas yra menkas. Siekiant įvertinti stipendijos skyrimą vienos lyties asmenims akademinės etikos požiūriu, turėtų būti pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus kompetenciją atliekamas tyrimas dėl galimo akademinės etikos pažeidimo. Paminėtina, kad, jeigu minėti kriterijai yra įtvirtinti Stipendijos skyrimo nuostatuose, jie akademinės etikos požiūriu būtų nevertinami, tačiau būtų vertinama stipendijos skyrimo procedūra, pavyzdžiui, skaidrumo ir teisingumo aspektais, ir tik aukštosios mokyklos atlikti veiksmai.

Stipendijai steigti nenustatyti aiškūs etiškumo kriterijai, tačiau steigiant stipendiją rekomenduotina vadovautis bendraisiais akademinės etikos principais – sąžiningumo, skaidrumo, atsakomybės, teisingumo ir pagarbos, t.y. tais, kurie yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Stipendijos skyrimo nuostatai turi numatyti būtinas sąlygas, kurios gali būti įvairios, tačiau visuomet sietinos su stipendijos steigimo misija, tikslu.

Kiekvienas visuomenės bei mokslo ir studijų institucijos bendruomenės narys gali kreiptis į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą dėl galimų akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimų mokslo ir studijų institucijoje – universitete, kolegijoje ar mokslinių tyrimų institute, taip pat ir universitetines studijas bei meno ir mokslinius tyrimus atliekančioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje tokie skundai, esant pagrindui, būtų nagrinėjami.

Savo pareiškime UEFA pareiškė suprantanti siūlymo autorių ketinimus, tačiau dėl politinio konteksto „turinti atmesti šį siūlymą“, nes jame slypi „žinia, nukreipta prieš Vengrijos nacionalinio parlamento priimtą sprendimą“.

Miuncheno mero Dieterio Reiterio (Dyterio Reiterio) prašyme miesto tarybos vardu nurodyta, kad tokiu būdu norima išreikšti protestą prieš Vengrijos parlamentarų praėjusią savaitę priimtą įstatymą, pagal kurį bus neteisėta rodyti bet kokią medžiagą LGBT tema nepilnamečiams asmenims.

Žmogaus teisių organizacijos pasmerkė šį teisės aktą kaip diskriminuojantį LGBT bendruomenę.

Tuo metu vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pirmadienį griežtai sukritikavo Vokietijos planus.

„Vengrijoje priėmėme įstatymą, skirtą apsaugoti vengrų vaikus, o dabar Vakarų Europą dėl to niurzgia, – Liuksemburge sakė P. Szijjarto. – Jie nori pasireikšti, kišdami politiką į sporto renginį, neturintį nieko bendra su nacionalinių įstatymų priėmimu.“

UEFA nurodė mananti, kad „su diskriminacija galima kovoti tik glaudžiai bendradarbiaujant su kitais“, ir informavo pasiūliusi Miunchenui stadioną vaivorykštės spalvomis apšviesti birželio 28-ąją, kai bus minima Christopherio (Kristoferio) Gatvės diena, ar liepos 3–9 dienomis, kai šiame mieste vyks Christopherio Gatvės dienos savaitė. Futbolo organizacija pabrėžė, kad tokios datos „geriau derėtų su esamomis rungtynėmis“.

Niujorko Christopherio gatvėje yra garsusis gėjų baras „Stonewall Inn“, kur 1969 metais birželio 28-ąją kilo policijos reidų išprovokuotos riaušės, nuo kurių iš esmės prasidėjo šiuolaikinis judėjimas už gėjų teises.

Vokietijos futbolo federacijos atstovas Jensas Grittneris (Jensas Gritneris) pirmadienį jau užsiminė apie galimybę apšviesti stadioną po vengrų rinktinės vizito. Miuniche liepos 2 dieną taip pat bus sužaistas 2020 metų Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalis.

Tačiau atidėjus siūlomą akciją būtų pakirsti Miuncheno miesto planai pareikšti protestą prieš „Vengrijos vyriausybės homofobišką ir transfobišką teisės aktą“.

Vengrijos Nacionalinis Susirinkimas praėjusią savaitę priėmė įstatymą, kurį valdančioji dešiniojo sparno partija „Fidesz“ apibūdino kaip pastangas kovoti su pedofilija, 151 balsais prieš vieną. Balsą „prieš“ atidavė vienas nepriklausomas parlamentaras, o visos opozicijos partijos boikotavo balsavimą.

„Šis teisės aktas paliks naują pėdsaką lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų (LGBTI) nematomumui ir pažeidžiamumui, taip pat prisidės prie sisteminių teisės viršenybės ir pagrindinių laisvių varžymo, ne vienerius metus stebėto Vengrijoje“, – nurodė Miuncheno taryba savo paraiškoje, kuriai pritarė įvairios politinės partijos.

UEFA teigė suprantanti, kad taryba norėtų pasiųsti įvairovės ir įtraukties skatinimo žinią, bet pabrėžė esanti „politiniu ir religiniu atžvilgiais neutrali organizacija“.

Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas (Michaelis Rotas) savo ruožtu pareiškė, kad UEFA sprendimas yra „kartus, bet lauktas“. Jis paragino paragino rungtynėse dalyvausiančius sirgalius rodyti spalvotą atributiką stadione.

„Parodykite įvairovės ir solidarumo su LGBTI žmonėmis Vengrijoje bei visoje Europoje pavyzdį! LGBTI teisės yra žmogaus teisės!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Rothas.

Bavarijos premjeras Markusas Soderis (Markusas Zėderis) taip pat apgailestavo dėl UEFA sprendimo.

„Tai būtų buvęs labai geras tolerancijos ir laisvės signalas. Turime priešintis atskirčiai ir diskriminacijai“, – „Twitter“ parašė M. Soderis.

„Jei trečiadienį tai nebus leista Miunchenui, spalvas turės parodyti kiti šalies stadionai. Kreipiuosi į jus, kolegos iš lygos“, – „Twitter“ paskelbė Frankfurto klubo „Eintracht“ valdybos atstovas Axelis Hellmannas (Akselis Helmanas).

Miuncheno meras vėliau antradienį pareiškė, kad miestas kitą dieną vaivorykštės spalvomis papuoš kitus savo svarbius objektus.

„Man atrodo gėdinga, kad UEFA draudžia mums pasiųsti tvirtą kosmopolitiškumo, tolerancijos, pagarbos ir solidarumo su LGBTIQ bendruomenės žmonėmis ženklą“, – kalbėjo D. Reiteris.

Pasak jo, vaivorykštės spalvų vėliavos bus iškeltos ant Miuncheno rotušės, taip pat jomis bus apšviesta netoli stadiono esanti didžiulė vėjo turbina ir kitos vietos.

Planuojama, kad per trečiadienio rungtynes prieš Vengriją, vaivorykštės spalvomis bus apšviesti kiti stadionai, kur nevyks čempionato varžybos.

Kelnas antradienio rytą irgi patvirtino, kad jo stadionas per rungtynes taip pat bus apšviestas vaivorykštės spalvomis „įvairių Kelno visuomenės grupių iniciatyva“.

Kelno futbolo klubas pasisako už įvairovę ir toleranciją, pareiškė generalinis direktorius Alexander'as Wehrle (Aleksandras Verlė).

„Įvykiai Vengrijoje kelia siaubą – taigi, dar svarbiau siųsti atsakomąjį signalą“, – pabrėžė A. Wehrle.

Sekmadienį UEFA leido Vokietijos vartininkui Manueliui Neuerui (Manueliui Nojeriui) ir toliau dėvėti vaivorykštės spalvų kapitono raištį per turnyrą.

„Ką reiškia vaivorykštė? – pirmadienį retoriškai klausė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas). – Ji reiškia, kaip norime gyventi: gerbdami vieni kitus, be diskriminacijos, dėl kurios ilgą laiką buvo atstumiamos mažumos. Neabejoju, kad didžiajai daugumai žmonių tai suprantama.“

Liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis) buvo renginio globėjas ir ėjo pirmosiose tūkstančių dalyvių gretose.

Iš namų, esančių palei parado maršrutą, balkonų žmonės sveikino dalyvius ir mojavo vaivorykštės vėliavomis, tačiau toks palankumas katalikiškoje ir konservatyvioje Lenkijoje nėra visuotinis.

Paprastai džiaugsmingas ir spalvingas renginys vyko didėjant nerimui dėl gėjų, lesbiečių, biseksualų ir translyčių asmenų teisių ateities, kai LGBT teisės buvo suvaržytos pirmiausiai Rusijoje, o vėliau – Vengrijoje.

„Parado diena mūsų bendruomenei visuomet yra karčiai saldus momentas“, – sakė organizatorių atstovas Rafalas Wojtczakas (Rafalas Woitčakas). Jis kalbėjo apie liūdesį ir bejėgiškumą dėl to, kad LGBT žmonėms Lenkijoje nepavyko išsikovoti tokių teisių kaip tos pačios lyties asmenų partnerystė ar santuoka, kad iškilo naujų grėsmių.

Vos prieš kelias dienas Vengrijos parlamentas, nepaisydamas artėjančių rinkimų kitais metais, priėmė įstatymą, pagal kurį bus neteisėta rodyti bet kokią medžiagą LGBT tema jaunesniems nei 18 metų asmenims.

Vengrijos valdančioji konservatorių partija įstatymą apibūdino kaip pastangas kovoti su pedofilija. Visgi žmogaus teisių gynėjų grupės jį laiko cinišku įrankiu, kuris nustums į visuomenės pakraštį ir diskriminuos LGBT bendruomenės atstovus, o jauniems žmonėms neleis gauti svarbios informacijos.

Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) laikosi politinės krypties, labai panašios į Vengrijos kursą valdant premjerui Viktorui Orbanui, ir vykdo konservatyvią politiką, griežtina teismų ir žiniasklaidos kontrolę. Europos Sąjunga kaltina abi šias nares demokratijos normų ardymu.

Garsus lenkų aktyvistas Bartas Staszewskis (Bartas Staševskis) per šeštadienio paradą nešė Vengrijos vėliavą. Jis sakė, kad tai paraginimas ES veikti apsaugant LGBT žmones.

Prieš metus Lenkijos LGBT bendruomenė susidūrė su valdančiųjų konservatorių politikų, vietos bendruomenių ir bažnyčios reakcija – taip pat per rinkimų kampaniją.

Siekdamas perrinkimo, prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), su kuriuo nesėkmingai varžėsi R. Trzaskowskis, pareiškė, kad „LGBT nėra žmonės; tai ideologija“, kartu tvirtindamas, kad ji yra „dar žalingesnė“ nei komunizmas.

Vienas lenkų arkivyskupas įspėjo dėl „vaivorykštės maro“. Tuo tarpu dešimtys vietos bendruomenių priėmė rezoliucijas prieš „LGBT ideologiją“, kuriomis pareiškė siekiančios apsaugoti tradicinę šeimą. Šis žingsnis sulaukė griežto ES pareigūnų pasmerkimo, o keletas rezoliucijų buvo panaikintos.

„Mes išgyvenome labai labai sunkų laiką, bet tuo pačiu metu einame į gatves ir sakome, kad esame stipresni ir neketiname pasiduoti“, – pareiškė su homofobija kovojančios organizacijos „Campaign Against Homophobia“ direktoriaus pavaduotoja Miroslawa Makuchowska (Miroslava Makuchovska).

R. Wojtczakas sakė, kad LGBT bendruomene naudojamasi „politiniame kare“.

Paradui prasidedant kai kurie žmonės skandavo vulgarybę prieš Lenkijos valdančiąją partiją.

Šį savaitgalį Lenkijos sostinėje įvykęs „Lygybės paradas“ paminėjo 20 metų sukaktį nuo pirmojo tokio renginio.

Praeityje paradas nebuvo rengiamas kasmet. Pirmaisiais metais jį dukart uždraudė meras konservatorius, pabūgęs homoseksualumo skatinimo, o pernai jis buvo atšauktas dėl koronaviruso pandemijos.

Nuo pirmojo parado 2001 metais Lenkijos visuomenė tapo atviresnė gėjų teisių klausimu, veikiama narystės ES ir Vakarų šalių kultūrinės įtakos.

Šių metų paradas buvo mažesnis nei 2019 metų renginys dėl vis dar galiojančių pandemijos apribojimų.