„Administracinė teisena pradėta pagal administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnį – susirinkimo įstatymo pažeidimo“, – portalui kauno.diena.lt teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.

Ji teigė, kad S. Daukanto aikštėje vykusio renginio organizatorė kūrybininkė Dovilė Filmanavičiūtė yra pakviesta į apklausą.

„Bus surinkta visa informacija, medžiaga ir bus priimtas atitinkamas sprendimas. Kol kas dar kalbame apie galimą pažeidimą, kai bus priimtas sprendimas, tada ir galėsime pasakyti, ką ji pažeidė“, – sakė policijos atstovė.

Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Kitų viešosiose vietose vykstančių renginių organizavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 150 eurų.

Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki aštuoniolikos mėnesių.

Kaip jau buvo skelbta, į renginį susirinko kelios dešimtys žmonių, tarp jų – ir politikai, ir žinomi žmonės: TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, dainininkė Erica Jennings, Nepriklausomybės akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.

N. Oželytė (kairėje) ir N. Marčėnaitė. Butauto Barausko nuotr.

Po renginio jo organizatorė D. Filmanavičiūtė padėkojo visiems jame dalyvavusiems. „Geras jausmas šeštadienio rytą leisti su bendraminčiais, kuriems žmogaus teisės Lietuvoje yra prioritetas, o ne rinkimų agitacijos punktukas, kurį paskiau galėsi vartyti kaip patogu“, – tuomet sakė kūrybininkė.

D. Filmanavičiūtė (kairėje) ir E. Jennings. Butauto Barausko nuotr.

D. Filmanavičiūtė penktadienį feisbuke pasisakė apie policijos pradėtą tyrimą, tačiau su ja portalui kauno.diena.lt telefonu nepavyko susisiekti. Gavus komentarą, publikaciją papildysime.

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime ES lyderiai pažėrė aštrios kritikos V. Orbanui.

Nyderlandų vyriausybės vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) pareiškė, kad Vengrijos lyderis privalo palaikyti ES vertybes arba pasitraukti iš 27 valstybių Bendrijos.

Kalbėdamas per valstybinį radiją V. Orbanas ignoravo raginimus atšaukti įstatymą, draudžiantį „homoseksualumo arba lyties keitimo propagavimą“ televizijos laidose, filmuose ir lytinio švietimo programose mokyklose.

„Jie elgiasi kaip kolonialistai, – sakė V. Orbanas, kalbėdamas apie savo kritikus ES. – Jie nori diktuoti, kokie įstatymai turi galioti kitoje šalyje; jie nori mums nurodinėti, kaip gyventi ir kaip elgtis“. Premjeras pridūrė, kad tokią kritiką lėmė „Europos kolonialinės praeities blogi atspindžiai“.

Vengrijos dešiniųjų vyriausybė, kurios kitais metais laukia nauji rinkimai, tvirtina, kad toks įstatymas yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad jaunesnių nei 18 metų vaikų lytinis švietimas būtų jų tėvų prerogatyva.

Tačiau LGBT teises ginančios grupės ir aukšto rango Europos pareigūnai sako, kad šis įstatymas stigmatizuoja seksualines mažumas ir siekia nuslopinti kalbas apie lytinę orientaciją.

Praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šį įstatymą pavadino „gėda“ ir parašė laišką Vengrijai, reikalaudama paaiškinti, kokį poveikį jis turės pagrindinėms žmogaus teisėms.

Septyniolikos ES šalių vadovai pasirašė bendrą laišką, kuriame pasmerkė šį teisės aktą ir paragino Europos Komisiją dėl jo perduoti Vengriją Europos Teisingumo Teismui.

Visgi ekspertai atkreipia dėmesį, kad politikai paprastai atliepia visuomenėje vyraujančias nuostatas, kurios, pasak jų, pastaruoju metu tampa vis labiau tolerantiškesnės LGBTQ bendruomenei. Nepaisant to, kad atsiranda aiškiai paramą homoseksualioms poroms reiškiančių politikų bei politinių partijų, ekspertai teigia, kad po šių metų Seimo rinkimų ryškaus proveržio LGBTQ teisių srityje vis dar sunku tikėtis.

Politikai neveikia vakuume

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pripažįsta, kad LGBT bendruomenei Lietuvoje vis dar iškyla daugybė esminių problemų, nors visuomenėje visiškos stagnacijos LGBTQ tolerancijos klausimu pastaruoju metu nebėra.

„Visiškos stagnacijos tikrai nebėra. Galbūt žiūrint ne vien tik šios kadencijos kontekste, bet ir truputį plačiau, nuo 2010 metų, tai matome, kad visuomenės reakcija pasikeitė nuo visiško atmetimo ir labai agresyvaus požiūrio iki to, kad besipriešinančių LGBTQ eitynėms tik vienas kitas“, – Eltai sakė M. Jankauskaitė.

Nors ekspertė atkreipia dėmesį, kad šis visuomenėje pastebimas tolerancijos padidėjimas yra svarbus žingsnis, tačiau, pasak jos, tai dar nereiškia, kad kasdienybėje LGBTQ bendruomenei priklausantys asmenys nepatiria diskriminacijos. Vis dėlto, jos teigimu, nepaisant teigiamų pokyčių, visuomenė vis dar yra labai homofobiška.

„Pagrindinis to rodiklis yra tai, kad Lietuva vis dar neturi jokio įstatymo, kuris įteisintų vienalyčių porų partnerystę arba santuoką ir garantuotų tas teises, kurias turi heteroseksualūs asmenys. Tai, kad Seimas vis nepriima tokių įstatymų, rodo, kad giliai viduje visuomenė vis dar yra labai homofobiška“, – sako ji.

M. Jankauskaitė įsitikinusi, kad visuomenėje vyraujančios nuostatos labai dažnai nulemia ir tai, kokias vertybes deklaruoja į Seimą išrinkti politikai.

„Jeigu iš visuomenės eitų signalas, kad mes nepalaikome diskriminacinių veiksmų LGBTQ bendruomenės atžvilgiu, tai politikai labai greitai susiorientuotų, iš kur pučia vėjas, ir labai greitai pradėtų deklaruoti tas vertybes, kurios yra svarbios, kad jie būtų išrinkti“, – savo nuomonę išsakė M. Jankauskaitė.

Tai, kad Seimas vis nepriima tokių įstatymų, rodo, kad giliai viduje visuomenė vis dar yra labai homofobiška.

Ekspertė akcentuoja, kad politikai neveikia vakuume, todėl, pasak jos, labai svarbus yra pažangus visuomenės požiūris.

„Jeigu mes formuojame tokias progresyvias nuostatas, tai partijos neišvengiamai keičiasi, žmonės tose partijose neišvengiamai keičiasi“, – teigė M. Jankauskaitė.

Ryškus proveržis po rinkimų mažai tikėtinas

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė atkreipia dėmesį, kad šių metų Seimo rinkimuose jau atsirado progresyvių politinių jėgų, palaikančių LGBTQ žmonių teises, tos pačios lyties asmenų partnerystę bei pasisakančių prieš diskriminaciją. Nepaisant to, M. Jankauskaitės teigimu, politinių jėgų, savo rinkimų kampaniją grindžiančių homofobiniais pasisakymais, yra gerokai daugiau.

Todėl M. Jankauskaitė teigia, kad po Seimo rinkimų tikėtis ryškaus proveržio LGBTQ klausimu greičiausiai nereikėtų. Visgi ji viliasi, kad nedideli, tačiau svarbūs žingsniai sprendžiant LGBTQ bendruomenės problemas bus padaryti.

„Nežinau, ar per ateinančią kadenciją galėtume tikėtis kažkokio proveržio žmogaus teisių srityje, nes iš tikrųjų stagnacijos dar yra labai daug ir per pastaruosius ketverius metus mes galbūt matėme daugiau regreso negu pažangos ir daugiau buvo mėginama bent jau atlaikyti tą situaciją, kuri buvo iki šiol, kad ji bent jau nepablogėtų“, – teigė M. Jankauskaitė.

„Tai labai norėtųsi tikėtis, kad po naujų rinkimų mes turėsime nors ir labai nedidelius, tačiau žingsnius į priekį“, – pridūrė ji.

Bendras nesaugumo jausmas

M. Jankauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir progresyvūs politikai paprastai referuoja tik į labai konkrečias LGBTQ bendruomenei kylančias problemas, kurias galima spręsti įstatymų pataisomis. Visgi, ekspertės teigimu, svarbu suvokti, kad esminė problema, iš kurios paprastai kyla ir kitos, jog LGBTQ bendruomenė nėra vis dar suvokiama kaip sudėtinė visuomenės dalis.

„Idealiu atveju mes neturėtume skirstyti žmonių į grupes pagal lytinę orientaciją. Juk mes nekuriame atskirų įstatymų veganams, vegetarams, visavalgiams, mintantiems be gliuteno ir t.t. Mes tiesiog žinome, kad yra tokių žmonių, bet atskirų įstatymų jiems nekuriame“, – akcentavo M. Jankauskaitė.

„Iš tikrųjų yra kur kas sudėtingesni procesai ir tų atspalvių yra ženkliai daugiau negu mes įpratę matyti, bet tai ir neturėtų būti svarbu. Socialine prasme tai, kaip individas funkcionuoja visuomenėje, iš viso neturėtų turėti reikšmės“ , – sakė ekspertė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė taip pat teigia, kad LGBTQ bendruomenei kylančios problemos apima visą žmogaus egzistenciją, todėl, pasak jos, jų nepavyks išspręsti priėmus vos kelis įstatymus.

„Tai yra bendras nesaugumo jausmas, kai nei gyvenimo negali planuoti, nei ramiai funkcionuoti, nei puoselėti romantinių santykių, o ir tavo galimybė turėti šeimą labai apribojama. Tai yra problemos, kurios nesusiveda į du tris įstatymus. Tai iš esmės labai stipriai paveikia visą žmogaus egzistenciją“, – teigė ekspertė.

Visgi M. Jankauskaitė akcentuoja, kad 30 nepriklausomybės metų atnešė vaisių. Tačiau, ekspertės įsitikinimu, tam, kad įvyktų ryškesni pokyčiai ir LGBTQ pagaliau būtų suvokiama kaip sudėtinė visuomenės dalis reikės įdėti dar labai nemažai pastangų.

„Vaisiai, kuriuos mes turime, yra tik pradžių pradžia, tai pirmieji grūdeliai. Tam, kad tie grūdeliai užaugtų, suvešėtų, laukia labai intensyvus darbas. Ir šis darbas yra ne vien tik organizacijų, kurios atstovauja šiems klausimams, pareiga, bet ir namų darbai visai visuomenei“, – sakė M. Jankauskaitė.

Visuomenėje įvyko pokytis

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis taip pat atkreipia dėmesį, kad šių metų Seimo rinkimų debatuose atsirado politinių jėgų, aiškiai deklaruojančių palaikymą LGBTQ bendruomenei. Pasak jo, už LGBTQ teises aiškiai pasisako Laisvės partija bei atsinaujinę socialdemokratai. Profesorius antrina M. Jankauskaitei teigdamas, kad išaugusi politikų parama LGBTQ bendruomenei atliepia visuomenėje įvykusius pokyčius.

Jie suprato, kad elektoratas keičiasi, kad atsiranda ta trisdešimtmečių miestiečių, jaunų profesionalų karta, kurie yra kosmopolitiški, laisvi.

„Jie suprato, kad elektoratas keičiasi, kad atsiranda ta trisdešimtmečių miestiečių, jaunų profesionalų karta, kurie yra kosmopolitiški, laisvi. Ši grupė, sakyčiau, politiškai yra labai nesusipratusi, bet jiems yra aktuali socialiai liberali darbotvarkė, todėl ir LGBTQ teisės yra labai reikšmingos. Sakyčiau, kad Aušrinės Armonaitės ir Remigijaus Šimašiaus partinis projektas yra būtent orientuotas į šį socialinį segmentą, ypač miestų“, – savo nuomonę išsakė jis.

A. Bielskis atkreipia dėmesį, kad visuomenėje tolerancijos LGBTQ bendruomenei pokyčiai vyko pastaruosius 10 metų. Pasak jo, nors naujai atsiradusių rinkėjų grupė nėra didelė, tačiau yra reikšminga miestuose. Todėl ekspertas įsitikinęs, kad ir socialdemokratai, matydami vertybinius pokyčius tarp rinkėjų, nusprendė juos atliepti.

„Socialdemokratai nebegali būti ta kaimo ir mažų miestelių partija, kuri buvo dar vadovaujant Algirdui Butkevičiui. Todėl su Gintautu Palucku ji tapo modernesnė šiuo konkrečiu LGBTQ klausimu“, – sakė jis.

MRU profesorius mano, kad po rinkimų būtų galima tikėtis civilinės homoseksualių asmenų partnerystės įtvirtinimo, o tai, pasak jo, jau būtų didelis pokytis LGBTQ bendruomenei. Visgi A. Bielskis teigia, kad per ateinančią kadenciją beveik nėra galimybės, kad galėtų būti įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka.

„Mūsų sutartys garantuoja, kad kiekvienas asmuo Europoje gali būti savimi, gyventi ten, kur nori, mylėti ką nori, ir siekti savo ambicijų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).   

„Toliau dėsiu pastangas dėl #Lygybės Europos, #LGBTI“, – sakė ji, pavartodama lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų ir interseksualų akronimą, vartojamą aktyvistų, kovojančių už seksualinių mažumų teises. 

U. von der Leyen savo poziciją išsakė lenkų pareigūnams pasipiktinus Europos Komisijos sprendimu atmesti šešių Lenkijos miestų paraiškas dalyvauti miestų partnerystės programoje.

Mūsų sutartys garantuoja, kad kiekvienas asmuo Europoje gali būti savimi, gyventi ten, kur nori, mylėti ką nori, ir siekti savo ambicijų.

Šešios Lenkijos savivaldybės pateikė paraiškas gauti nuo 5 iki 25 tūkst. eurų subsidijų pagal ES programą, skatinančią kultūrinį bendradarbiavimą tarp vadinamųjų miestų dvynių skirtingose valstybėse narėse.   

Antradienį buvo paskelbtas 127 miestų, kurių paraiškos buvo patvirtintos, sąrašas. Tarp jų yra ir aštuoni Lenkijos miestai, gausiantys kuklias dotacijas. Tačiau dar bent šeši Lenkijos miestai į laimingųjų sąrašą nepakliuvo.

Šie miestai yra pasiskelbę „Zonomis be LGBT ideologijos“ ar priėmę „šeimos teisių“ deklaracijas, kurias Briuselis laiko diskriminuojančiomis.

Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro (Zbignevas Ziobras) pasmerkė šį sprendimą ir pavadino jį „neteisėtu bei nepagrįstu“. Jis paragino šalies vyriausybės vadovą Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moraveckį) iškelti šį klausimą Europos Komisijoje, siekiant užtikrinti, kad ateityje nebūtų daugiau jokių ES finansavimo apkarpymų.   

Tačiau Europos Komisijos atstovas spaudai Stefanas de Keersmaeckeris (Stefanas de Kersmakeris) žurnalistams sakė, kad Briuselis toliau naudos „visas turimas priemones“, siekiant užtikrinti, kad ES lėšos, įskaitant  Lenkijos gaunamą finansinę paramą iš Sanglaudos fondo, būtų naudojamos laikantis ES taisyklių.

Europos Parlamento nariams išsakius susirūpinimą, gegužę Europos Komisija laišku kreipėsi į Lenkiją, prašydama pateikti paaiškinimų dėl vadinamųjų zonų be LGBT ideologijos.

Europos Komisija rengia LGBT lygybės strategiją, kurią numatyta užbaigti iki šių metų galo.

„Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos žiemos sesijoje iškilo daug klausimų dėl klausimų, susijusių su prezidento įvestomis Konstitucijos pataisomis (dėl nacionalinės teisės viršenybės prieš bet kokias tarptautines nutartis), buvo daug klausimų ir interpretacijų, kad mes neva peržengiame tarptautinės teisės sistemos ribas. Taip nėra“, – pareiškė P. Tolstojus per spaudos konferenciją.

„Rusijos piliečių teisinė apsauga nepasikeis, Europos (Žmogaus Teisių) Teismo sprendimai bus vykdomi 99 procentais – kaip ir iki šiol, tačiau yra temų, dėl kurių niekada ir jokiomis sąlygomis nesutiksime su Europos Tarybos nuostatomis“, – pareiškė jis.

Pasak P. Tolstojaus, viena tokių temų yra „Krymo, kuris buvo ir liks Rusijos dalis, ir tai apibrėžta mūsų Konstitucijoje“, klausimas.

Taip pat „netradicinės orientacijos žmonių grupės – LGBT – teisių išskyrimo tema. Šia tema mes taip pat nesutinkame su jų interpretavimu. Be to, dar yra visa virtinė politinių sprendimų, kuriuos ETPA leido sau priimti, kadangi Rusija nedalyvavo šio teismo formavime, nes jos nebuvo ETPA, todėl šių sprendimų legitimumas mums kelia abejonių“, kalbėjo Valstybės Dūmos vicepirmininkas.

Jis pridūrė, kad svarstant Konstitucijos pataisas „būtina paminėti, kad šeima, santuoka yra moters ir vyro santykiai, ir tada galėsime išvengti daugelio neaiškumų“.

Savo ruožtu Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis spaudos konferencijoje pareiškė, kad „mes (ETPA) esame pasirengę konstruktyviai peržiūrėti visas problemas ir (esame pasirengę) diskusijoms, taip pat ir Krymo klausimu“.

„Žinoma, dėl Krymo mes, galbūt, dar ilgai būsime pasmerkti ginčams ETPA. Tačiau drįstu manyti, kad po 10–15 metų, o gal ir anksčiau, gerokai išaugs skaičius susipažinusių su šio pusiasalio istorija, ir [kad jie], pabendravę su Rusijos delegacija ETPA, sutiks su mūsų pozicija“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad „Asamblėjoje, kaip didžiausią aprėptį turinčioje europietiškoje parlamentinėje arenoje, greičiausiai pasirodys tokių, kas palaikys Rusiją Krymo klausimu“.

Pasak jo, šis žingsnis sukeltų tokį „stiprų teigiamą atsakomąjį poveikį, kad atitinkamos Europos sostinės pripažintų Krymą Rusijos teritorija.

„Vis tik reikia būti realistais – tai įvyks ne šiandien ir ne rytoj, tačiau būtinai įvyks“, – pabrėžė L. Sluckis.

Pasak LGL pirmininko, vyraujantis skeptiškas požiūris į LGBT bendruomenę šalyje kyla ne tiek dėl visuomenės, kiek dėl į problemą rimtai žiūrėti vengiančių politikų kaltės.

V. Simonko pabrėžia iniciatyvos ir lyderystės ginant LGBT teises jis pasigendąs ir iš partijų, kurios skelbiasi atstovaujančios šiai bendruomenei. LGL pirmininkas neslepia, kad LGBT bendruomenė deda viltis į naujai susikūrusią Aušrinės Armonaitės vadovaujamą Laisvės partiją. Visgi, pasak jo, naujai įsikūrusiai politinei jėgai dar reikės laiko įsidirbti.

100 dienų prieš pateikiant įvertinimą, teigia V. Simonko, jis duoda ir išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai. Pastarojo pozicija LGBT klausimu, pabrėžia V. Simonko, jam neatrodo esanti labai tvirta, todėl interviu Eltai „Baltic Pride“ organizatorius teigė turįs viltį, kad geri patarėjai sugebės naujajam prezidentui nurodyti gerą kryptį LGBT teisių įgyvendinimo atžvilgiu.

K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

– Lietuva LGBT atžvilgiu yra viena mažiausiai tolerantiškų valstybių Europos Sąjungoje. Kodėl taip yra? Kuo skiriamės nuo Maltos (šiemet Tarptautinė lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų asociacija (ILGA) Maltą savo vaivorykštės reitinge įvertino kaip LGBT draugiškiausią Europos šalį)?

– Malta, palyginti su kitomis šalimis, bent jau man, nėra labai didelė paslaptis, nes stebiu šį procesą. Pažanga ten yra pavydėtina tuo, kad Vyriausybė priėmė politinius sprendimus LGBT klausimams spręsti. Vyriausybė Maltoje buvo socialdemokratų rankose – ir iki šiol taip yra – ir ji labai nuosekliai sprendė susijus klausimus. Jų vyriausybė nesugadinta konservatorių. Paradoksas toks: kai yra politinė valia – ir darbai klostosi kitaip. Tad Maltos nuoseklumas šiuo klausimu yra pavydėtinas. Jie turėjo planus ir ėjo labai kryptingai. Malta aplenkė tokias šalis kaip Švediją, Olandiją. Maltos paradoksas įdomus dar ir tuo, kad šalis yra katalikiška ir abortai ten dar vis draudžiami, o transseksualų, intersekso klausimus jau išsprendė ir net rodo pavyzdį kitos šalims. Lietuvai tai turėtų būti unikalus pavyzdys, kad Malta, kaip maža šalis, gali susitvarkyti LGBT. Maltos lygybės ministrė šiemet lankysis Lietuvos „Baltic Pride“ ir ten papasakos apie Maltos fenomeną. Mūsų Vyriausybei bus parodyta, kad viskas įmanoma.

– Šiemet paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl leidimo Lietuvoje laikinai gyventi tos pačios lyties sutuoktiniui šeimos susijungimo pagrindu, kaip tai tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė LGBT bendruomenę?

– Ši byla buvo išspręsta po panašios bylos dėl Rumunijos ir JAV piliečio partnerystės. Pati byla Rumunijoje taip pat buvo perkelta į EŽTT. Ji tikrai identiška ir mūsų KT bylai Lietuvoje.

Sprendimas Liuksemburge buvo palankus JAV ir Rumunijos piliečių atžvilgiu. Lietuvos KT, remdamasis šios bylos praktika, Lietuvoje priėmė taip pat nepopuliarų sprendimą. Po valandos nuo šio sprendimo Bažnyčia paskelbė pareiškimą, kad tai nepriimtina. Tai ir parodė, kodėl pas mus iki šiol niekas nedaroma šiuo klausimu. Nes visuomet kambaryje yra tas tamsusis kardinolas, ir mes visi jį žinome. De jure mes (valstybė. – ELTA) atskirti nuo Bažnyčios, bet de facto šeimos, vertybių klausimai sprendžiami su Bažnyčios pagalba. Bažnyčia Lietuvoje vaidina nemažą vaidmenį, todėl priiminėdami sprendimus politikai bijo rizikuoti. KT yra kaip revoliucionieriai, jie išdrįso pasakyti valdžiai: baikite juokauti šiais klausimais ir pažiūrėkite į tai, kas vyksta Europoje, ir jei mes esame Europos piliečiai, mes turime atsižvelgti į visus šiuos procesus. Jie pasakė, kas yra šeima ir kas yra šeimos sąvoka bei praplėtė diskriminavimo pagrindus, kurie turėtų įstatymuose būti praplėsti. Po KT teismo sprendimo, kas mane labiausiai paveikė, tai, kad politikai išdrįso suabejoti KT sprendimu. Tai aš supratau, kad problemos yra ne visuomenėje, o politikoje ir politikų galvose. Seimo nariai, kai jiems patinka, kreipiasi į KT teismą, jei patinka sprendimas, jie juo mosikuoja, jei sprendimas jiems nepatogus, jie kaltina KT.

– Šeštadienį vyko steigiamasis Laisvės partijos suvažiavimas. Tarp dalyvių buvo žmonių, priklausančių LGBT bendruomenei. Kaip manote, ar ši partija taps LGBT atstove?

– Duokime laiko šiai partijai įsibėgėti ir tuomet mes pažiūrėsime. Vienas dalykas norėti, kitas dalykas galėti. Norai dar ne viskas. Nemažai naivių ir nepateisinamų vilčių buvo jau ne vieną kartą. Žinoma, neblogai, kad ši partija mus palaiko, bet jei ji neturės palaikymo Seime, jeigu ji nebendradarbiaus su savo partneriais, ji viena nieko nepadarys. Mes visi žinome, kokia situacija yra Lietuvoje. Tai partiniai žaidimai, ir kas galėtų būti jų sąjungininkai šiuo klausimu, aš dar nematau. Palauksim ir pažiūrėsim.

Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje nėra geriausia Europoje, ir mes žinome, kad Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme 2007 metais.

– Ar iki šiol liberalų partija atstovavo LGBT poreikiams?

– Vertinu neblogai, tačiau tos lyderystės, mano nuomone, visada trūko: lyg ir ne prieš, netrukdau, bet visgi jokios lyderystės nerodau. Tiek liberalai su socialdemokratais - jie niekada nebuvo prieš mus, tačiau kartu niekas nenori apsiimti lyderystės, kokios, pavyzdžiui, buvo imtasi Maltoje (...). Kada tas atsitiks Lietuvoje, aš nežinau, gal kai pūs palankus vėjas. Bet gali Lietuvoje atsitikti ir taip, kad Lietuva bus paskutinė šalis.

– Kaip vertinate išrinktojo prezidento Gitanos Nausėdos poziciją LGBT klausimu. Kokių politinių sprendimų iš jo tikitės?

– Duokime šiam prezidentui šimtą dienų. Atvirai noriu pasakyti: mano pasirinkimas buvo kitoks. Teko ir skaityti, ir klausyti, koks yra požiūris išrinktojo prezidento. Labai norėčiau tikėtis, kad jo patarėjai jam patars. Man tikrai susidarė įspūdis, kad jo požiūris yra šiek tiek konservatyvesnis šiuo klausimu nei aš tikėjausi, bet niekada negali žinoti. Gal bus geri patarėjai, kurie pasakys, kad reikia judėti šiuo klausimu ir gal viskas pajudės, pažiūrėsim.

– Lietuva šiais metais Europos LGBTI teisių „Vaivorykštės žemėlapyje" pakilo penkiomis pozicijomis ir dabar tarp 49 Europos valstybių yra 32-oje vietoje. Kokie buvo žingsniai? Kas paskatino šį šuolį?

– Iš dalies KT sprendimas davė didelį šuolį.  Mes nesėdėjome vietoje, mes stūmėme Vyriausybę ir parlamentą bent jau nepabloginti situacijos Lietuvoje. LGBT bendruomenė buvo kaip sarginis šuo. Reikia pasakyti, kad kryptingas LGBT bendruomenės darbas davė vaisų. Vyriausybės lygmeniu jau jaučiama, kad Lietuvai reikia atsinaujinti, bet parlamentas vis dar išlieka silpnoji grandis. Reikia pasakyti, kad palyginti su Lenkija ir su Latvija, mes pakilome, nes buvo padaryti tokie neblogi žingsniai, tačiau jie padaryti avansu – kadangi reikia KT sprendimus ir įgyvendinti. Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje nėra geriausia Europoje, ir mes žinome, kad Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme 2007 metais. Teismas įpareigojo Lietuvą priimti reikiamą teisinį reguliavimą, tačiau iki šiol ši prievolė nėra įgyvendinta. Tai gėdinga, nes Lietuva užstrigo šiame procese.

– „Baltic Pride“ festivalyje daugiausia dėmesio pritraukia vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Tačiau eitynės sulaukia ir nemažai kritikos. Visuomenėje eitynės dažnai vadinamos paradu. Kodėl taip yra? Kodėl eitynėms skiriama tiek daug dėmesio?

– Mes puikiai suprantame, kad labai sunku gyvenime išlaikyti tą pačią temperatūrą ar rankose ilgai laikyti karštą bulvę. Jeigu kiekvieną dieną kelsi tą patį klausimą... ir šuo pripranta būti kariamas. Šio klausimo kėlimo periodiškumas turi efektą. Juk ne taip dažnai tos eitynės daromos, darome vieną kartą per trejus metus. Kitos šalys daro kasmet. Lietuvoje dar galima pailsėti nuo mūsų (eitynių. – ELTA) tempo. Nieko naujo, ką mes darome, lyginant su kitoms valstybėmis, nėra. Tai yra konstitucinės teisės išraiška į taikią demonstraciją, kelti norimus klausimus... Mes tik naudojamės savo teise. O klausimas ar tai patinka daugeliui žmonių, ar nepatinka... man taip pat daug kas nepatinka, patikėkite (...). Todėl jeigu policija išduoda leidimą, vadinasi, galima žygiuoti. Todėl mes ir žygiuosime. Kam tai nepatinka, o iš tiesų tokių žmonių vis mažiau ir mažiau, yra geras oras, yra daug ežerų, yra Palanga, Klaipėda ir ten žmonės gali praleisti turiningai savo savaitgalį. Bet yra nemažai žmonių, kurie prisijungs prie mūsų. Šiemet planuojame labai daug dalyvių ir aš matau, kad žmonėms patinka jungtis prie mūsų idėjų ir solidarizuotis su Vilniumi bei dalimi Lietuvos.

– Kokios jūsų rekomendacijos būtų Lietuvai, kad LGBT bendruomenė jaustųsi šalyje laisviau?

Trys dalykai, ką Lietuvai reikėtų pirmiausia padaryti. Pirma, pakeisti gėdingą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatą dėl žalingos informacijos apie homoseksualumą. Šį įstatymą kritikuoja visi, nes Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kur šis įstatymas vis dar galioja. Toks įstatymas dar galioja Rusijoje. Tai tokios paralelės. Todėl, manau, kad tai būtina spręsti. Antra, mes privalome vykdyti Strasbūro teismo bylos sprendimą (dėl translyčių asmenų padėties Lietuvoje. – ELTA) Mes neturime kitos išeities ir mes privalome jį įvykdyti. Sprendimas turi būti priimtas, tai nediskutuotina. Vieną kartą reikia susiimti ir jį priimti. Trečias dalykas, atėjo laikas, kad dviejų tos pačios lyties asmenų gyvenimo kartu klausimas būtų įteisintas. Mes galime diskutuoti dėl įgyvendinimo priemonių: ar civilinė santuoka, ar partnerystė. Tikrai galime diskutuoti, tai tiesiog būtina, tačiau neilgai, nes Lietuva vėl greitai bus paskutinė šalis. Šiuo metu tik šešios šalys visoje Europoje neturi panašaus įstatymo. Latvija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija, Rumunija. Slovėnija jau išrinko prezidentę, kuri pasakė, kad ji spręs šį klausimą. Latvija taip pat jau žiūri į savo kaimynus. Rumunija jau pajudėjusi šiuo klausimu. Atėjo ir mums laikas susitvarkyti savo kiemą.