Trijų teisėjų kolegija atmetė nuteistojo dviejų advokatų skundus, kuriais buvo prašoma panaikinti ankstesnius teismų sprendimus arba bylą grąžinti nagrinėti į apeliacinės instancijos teismą, Eltai pranešė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

LAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

ELTA primena, kad 2022 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos teismas pripažino advokatą G. Rusecką kaltu dėl prekybos poveikiu, jam buvo skirta 40 tūkst. eurų piniginė bauda. Įskaičius dvi advokato laikinajame sulaikyme išbūtas paras, galutinė bausmė – 39 tūkst. 800 eurų bauda.

Teismas nustatė, kad G. Ruseckas tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį kitam advokatui Drąsučiui Zagreckui, kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimis, paveiktų Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją, buvusį G. Ruseckui aktualios bylos teisėjų kolegijos pirmininku.

Pernai rugsėjį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė G. Rusecko ir jo advokato skundus. Jis paskelbė, kad, įvertinus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Zagrecko parodymus, jo pokalbių su G. Rusecku įrašus, liudytojo darbo kabinete rastą raštelį ir kitus įrodymus, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad nuteistasis G. Ruseckas D. Zagreckui pasiūlė, pažadėjo ir susitarė dėl aiškiai apibrėžto 20 000 eurų kyšio perdavimo Apeliacinio teismo teisėjui ir mažiausiai 2 000 eurų – liudytojui D. Zagreckui už jo indėlį realizuojant bendrą sumanymą.

Pasak šio teismo, nustatyta, kad, aptardami G. Rusecko korupcinį pasiūlymą, D. Zagreckas ir G. Ruseckas aiškiai suvokė pateikto prašymo ir jo įvykdymo sąlygų esmę, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad D. Zagreckas ėjo kalbėtis su Apeliacinio teismo teisėju, tai įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, kadangi prekybos poveikiu veika yra baigta nuo pasiūlymo, susitarimo ir pažado momento.

Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje byloje G. Ruseckui kaltinamai dėl prekybos poveikiu buvo pareikšti dėl dviejų šio nusikaltimo epizodų. Teismas pripažino G. Rusecką kaltu dėl vieno prekybos poveikiu epizodo.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis susitarė su advokatu D. Zagrecku, jog šis už atlygį paveiktų Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Kęstutį Jucį, kad pastarasis, nagrinėdamas G. Rusecko atstovaujamų asmenų apeliacinius skundus, panaikintų žemesniojo teismo nuosprendį ir išteisintų G. Rusecko klientus. K. Jucys yra miręs, jis taip pat buvo sulaukęs įtarimų.

Ši byla yra atskirta iš didelio masto vadinamosios teisėjų korupcijos bylos.

D. Zagreckas, padėjęs atskleisti korupcinius nusikaltimus, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir yra saugomas valstybės.

V. Grigaliūnas lieka pripažintas kaltu dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens išžaginimo, seksualinio mažamečio asmens prievartavimo.

Po pirmadienį priimto Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

V. Grigaliūnas išteisintas dėl vieno epizodo, susijusio su pasikėsinimu išžaginti nepilnametę. Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nauju Apeliacinio teismo nuosprendžiu V. Grigaliūnui paskirti penkeri metai laisvės atėmimo, anksčiau jam buvo skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

V. Grigaliūnas turės atlyginti 10 tūkst. eurų neturtinę žalą. 

V. Grigaliūnienę išteisinus dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis ir pareigomis, jai paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė pusei metų, ji taip pat turės sumokėti 3 tūkst. eurų neturtinę žalą ir atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Šioje byloje buvo nuteistas ir sutuoktinių giminaitis, tačiau jam mirus, baudžiamoji byla nutraukta. Vyras seksualiniais nusikaltimais nebuvo kaltinamas, jis buvo kaltinamas nepranešęs apie nusikaltimus.

Byla dėl septynerius metus prieš globojamas nepilnametes ir mažametes vykdytos seksualinės prievartos ir kitų nusikaltimų išnagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.

Prokuratūra skelbė, kad nukentėjusiomis šioje byloje buvo pripažintos šešios merginos ir moterys, trys iš jų – dar nepilnametės.

Manoma, kad vaikų globėja taip pat žinojo apie vyro daromus nusikaltimus, tačiau dėl nepranešimo apie nusikaltimą ji negalėjo būti teisiama, nes yra jo sutuoktinė.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos prieš mažametes bei nepilnametes globotines šeimynoje galėjo buvo vykdomos 2009–2016 metais. Apie jas pranešė nukentėjusiosios, kai jau nebegyveno šioje šeimynoje.

Ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Byla Apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės S. Povilonienės ir nuteistųjų skundus.

Grigaliūnai ilgą laiką buvo laikomi pavyzdiniais globėjais, Panevėžio rajono savivaldybė 2014-aisiais G. Grigaliūnienei suteikė rajono garbės pilietės vardą.

1997 metais G. Grigaliūnienė buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio  Gedimino ordino Riterio kryžiumi, šeimyną yra aplankęs tuometis prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

Kaltinimų sulaukę sutuoktiniai kaltę neigė ir tikino, kad buvusios globotinės nori juos apšmeižti, neva norėjo gauti pinigų.

Šeimynoje buvo auginama tėvų keliasdešimt tėvų globos netekusių vaikų.

Teismas nusprendė, kad inkriminuotas turto pasisavinimo epizodas turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas. 

Panaikinus vieną iš kaltinimų, bausmė P. Simavičiui sušvelninta – anksčiau jam buvo skirta lygtinė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, nauju Apeliacinio teismo nuosprendžiu jam skirta galutinė pustrečių metų bausmė ir daugiau nei 25 tūkst. eurų bauda.

Nuosprendžiu P. Simavičiui uždrausta eiti trejus vadovaujamas pareigas valstybės tarnyboje.

Kartu su P. Simavičiumi dėl turto pasisavinimo taip pat išteisinti tuometė ligoninės Strateginio valdymo direktorė Aušrelė Šalkauskienė bei Infrastruktūros direktorius Vygentas Jocius.

P. Simavičius, A. Šalkauskienė ir V. Jocius išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėsauga turto pasisavinimą šiems asmenims kvalifikavo epizode dėl iš ligoninės darbuotojų surinktų lėšų.

„Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Petras Simavičius, būdamas Viešosios įstaigos Respublikinė Šiaulių ligoninė generaliniu direktoriumi, siekdamas turtinės naudos, ne vėliau kaip 2005 metų kovo 13 dieną  su Romualdu Juozu Jankumi susitarė, kad už kyšį neinicijuos Šiaulių apskrities viršininko administracijos su Jankaus individualia įmone pasirašytos negyvenamųjų patalpų, kurios yra Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, sutarties nutraukimo, ir Jankaus įmonei sudarys palankias sąlygas teikti ritualines paslaugas“, – per posėdį sakė nuosprendį paskelbusi Apeliacinio teismo teisėja Regina Pocienė.

Ligoninėje sukūrė savivalės, nebaudžiamumo sistemą, menkino ligoninės autoritetą, piktnaudžiaudami tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Respublikinei Šiaulių ligoninei ir Lietuvos valstybei.

Pasak jos, 2005 metų kovą-spalį per kelis kartus P. Simavičius iš R. J. Jankaus priėmė per 11 tūkst. eurų kyšį.

„Priešingai, nei skunde nurodo P. Simavičius, šios pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, jie įvertinti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų“, – sakė teisėja R. Pocienė.

Bylos duomenimis, P. Simavičius, A. Šalkauskienė ir V. Jocius susitarė jiems pavaldiems ir patikimiems darbuotojams skirti priedus prie atlyginimo ir sakyti, kad ligoninės padėtis bloga, kad dalį lėšų reikia skirti reprezentacijai, kad jie dalį priedų grąžintų.

Nuteistieji 2010–2015 metais neteisėtai rinko iš pavaldžių darbuotojų už padidintą darbo krūvį skiriamų ir jiems išmokėtų priedų dalį. Per minimą laikotarpį iš šešių darbuotojų buvo surinkta per 46,8 tūkst. eurų. Surinktus pinigus ligoninės vadovai naudojo savo poreikiams tenkinti.

„Šiais veiksmais jie pažeidė pagrindinius Valstybės tarnybos principus – nešališkai, sąžiningai ir tinkamai vadovaujantis įstatymais atlikti tarnybines pareigas, jomis nesinaudoti asmeninei naudai gauti. Ligoninėje sukūrė savivalės, nebaudžiamumo sistemą, menkino ligoninės autoritetą, piktnaudžiaudami tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Respublikinei Šiaulių ligoninei ir Lietuvos valstybei“, – sakė teisėja R. Pocienė.

Pasak teisėjos, šie nuteistųjų veiksmai anksčiau buvo kvalifikuoti kaip du nusikaltimai – turto pasisavinimas ir piktnaudžiavimas. Apeliacinis teismas nusprendė, kad šie veiksmai turi būti kvalifikuojami tik kaip piktnaudžiavimas.

Apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl 2021 metų sausio Šiaulių apygardos teismo paskelbto nuosprendžio, buvo paskyręs ekonominę ekspertizę, apklausė liudytojus.

Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėjo iškart, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ši byla buvo atskirta iš 2015 metais STT pradėto didelės apimties korupcijos, lėšų pasisavinimo Šiaulių ligoninėje tyrimo.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų P. Simavičių atleido 2018 metų kovo 1 dieną, iki tol nuo tyrimo pradžios P. Simavičius buvo nuo jų nušalintas.

„Nuteistojo kasacinis skundas atmestas“, – BNS pranešė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Kauno apylinkės teismas Ž. Saladžinską 2020 metų kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti chirurgu.

Šį sprendimą palaikė ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas.

Žilvinas Saladžinskas (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

LAT galutiniame ir neskundžiamame verdikte paskelbė, kad medikas elgėsi ypatingai neatsargiai iki pacientės storosios žarnos naviko šalinimo operacijos neišsiaiškinęs, kur yra navikas, teigė atstovė.

Bylos duomenimis, dėl to operacijos eigoje teko keisti jos planą, buvo pažeista blužnis, išsivystė kraujavimas ir blužnį reikėjo pašalinti. Per šią procedūrą pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

„Teisėjų kolegija nutarė nuteistojo Ž. Saladžinsko ir jo gynėjų (...) ir LSMU apeliacinius skundus atmesti“, – paskelbė teisėjas Gytis Večerskas.

Kauno apylinkės teismas Ž. Saladžinską pernai kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti chirurgu.

Iš Kauno klinikų trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu priteista atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats Ž. Saladžinskas, jo advokatai, taip pat Kauno klinikos, kuriose medikas dirba, prašiusios chirurgą išteisinti, o ieškinius spręsti civilinio proceso tvarka.

Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti, dėl ko operacijos eigoje teko keisti jos planą, paaiškėjus, kad navikas yra ne toje vietoje, kur manyta.

Žilvinas Saladžinskas/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Kauno apygardos teismas palaikė pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog chirurgui keliami aukščiausi profesiniai reikalavimai, be to, medikas turėjo ilgametę darbo patirtį ir turėjo įvertinti pasekmes, kurios gali kilti netinkamai atlikus pareigas.

Tačiau, pasak teismo, medikas dėl nerūpestingumo pasitikėjo pirminiais ambulatoriniais tyrimais, kurie nėra iki galo informatyvūs, todėl neišsiaiškino realios situacijos, tiksliai nenustatė naviko vietos, dėl ko pasikeitė visas operacijos planas.

Buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – mirtimi.

Pasak teisėjo, tai lėmė skubėjimą, dėl ko pacientei buvo padaryti sužalojimai.

Šios aplinkybės, teisėjo teigimu, „buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – mirtimi“.

Išklausyti apeliacinės instancijos teismo sprendimo atvyko mirusiosios sūnus. Jis teigė, kad teismo sprendimas tiek jį, tiek kitus artimuosius tenkina.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Pirmos instancijos teismas jį nuteisė už tai, kad pernai sausį visuotinai pavojingu būdu – sudeginant, pasikėsino nužudyti savo buvusią sugyventinę, Lietuvos ir Europos fitneso čempionę Iloną Kokoš. Taip pat už grasinimus ją nužudyti ir pasikėsinimą visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą.

Apeliacinis teismas sutiko, kad apygardos teismo bendrai už tris nusikalstamas veikas nuteistajam skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota ir užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą.

Skunde nuteistasis prašė jį išteisinti, jo suėmimo laiką pripažinti neteisėtu ir už tai jam atlyginti žalą.

Teismas buvo nustatęs, kad J. Solionovas nuo 2017 metų rugsėjo iki 2017 metų gruodžio grasino savo buvusiai sugyventinei I. Kokoš fiziškai susidoroti, rašydamas jai grasinančio pobūdžio SMS pranešimus. Vėliau bandė ją nužudyti.

2018 metų sausį iš namų išėjusi I. Kokoš įsėdo į išsikviestą taksi automobilį. Jai nespėjus uždaryti durelių, prie automobilio pribėgo jos buvęs sugyventinis ir, apipylęs mašinoje sėdinčią moterį benzinu, bandė įžiebti rankoje laikomą žiebtuvėlį.

Visa tai išvydęs taksi vairuotojas staigiai sureagavo: iš vyro rankų jis išmušė žiebtuvėlį ir užlaužė jam ranką. Benzinu taip pat apsipylusį ir jau kitą žiebtuvėlį rankoje turintį J.Solionovą vairuotojas laikė, kol atvyko policijos pareigūnai ir J.Solionovą sulaikė.

Apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.