Jų taikiklyje – ir septynios Lietuvos gamtos, istorijos ir kultūros vertybės, įtrauktos į UNESCO sąrašus. Ar pakankamai gerai patys jas žinome ir išnaudojame stiprindami šalies turizmo konkurencingumą pasaulyje?

Kaip rašoma Valstybinio turizmo departamento pranešime, UNESCO vietovės gali būti įdomios ne tik užsieniečiams: vietiniai turistai galbūt atmintinai žino, kad UNESCO saugomas yra Vilniaus senamiestis, Kernavė ar Kuršių nerija, tačiau jiems atradimu gali tapti faktai apie LDK kunigaikščių deginimo slėnį, Mindaugo karūnavimo kalną, Radvilų archyvus ar vietą Vilniaus rajone, kur buvo matuojamas dienovidinio lankas ir Žemės dydis.

„UNESCO Pasaulio paveldas yra kultūrinio turizmo kokybės ženklas, kuris gali ir turi būti tikslingai išnaudojamas turistų pritraukimui bei šalies įvaizdžio gerinimui. Pagal atliktus tyrimus, Pasaulio paveldo vertybių kuriama pridėtinė vertė gali sugeneruoti iki 10 proc. daugiau turistų! Lietuvoje yra 7 į UNESCO sąrašus įtrauktų vertybių skaičius, Estijoje – 6, Latvijoje – 4, tad UNESCO pripažintas paveldas net gali padėti mūsų šaliai tapti regiono lydere kultūrinio turizmo srityje. Dėl šių priežasčių išleidome specialų leidinį dešimčia kalbų „Lietuva. UNESCO Pasaulio paveldas“ ir organizuojame pažintinį turą Lietuvos kelionių organizatoriams „UNESCO Pasaulio paveldas Lietuvoje“. Tikimės, po turo UNESCO vertybių lankymas bus įtrauktas tiek į vietinių, tiek į užsienio turistų keliones po Lietuvą“, – tvirtina laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Šiuo metu vykstančio pažintinio turo, kuriame dalyvauja daugiau nei dvi dešimtys kelionių operatorių, programa apima ekskursiją po modernistinį Kauną, Žuvinto biosferos rezervatą, ekskursiją „Už pilių gynybinės sienos“ po Vilniaus istorinį centrą. Atsižvelgiant į gana ribotas galimybes pažinti nematerialųjį paveldą Lietuvoje, į programą buvo įtrauktos daugiabalsės lietuvių liaudies polifoninės dainos, kurias Liaudies instrumentų muziejuje Kaune giedos ir edukacinę programą pristatys folkloro ansamblis „Kadujo“. O kryždirbystės pavyzdžiai bus apžiūrėti dzūkų etnografiniame Zervynų kaime, kur kryždirbystės amatą savo dirbtuvėse pristatys meistras Algirdas Svirnelis.

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše yra įrašytas Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas, UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąraše - Dainų ir šokių švenčių tradicija, sutartinės, kryždirbystė. Kaunas 2015 m. buvo paskelbtas UNESCO kūrybiniu miestu, o jo (ne)atrasta modernizmo architektūra 2017 m. įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos šalių preliminarųjį sąrašą. UNESCO tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“ yra įrašyti ir Radvilų archyvai bei Baltijos kelias. O Žuvinto biosferos rezervatas yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvos vietovė pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.