Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių.

Per šį egzaminą kandidatai galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Iš viso per egzaminą kompiuteriu buvo galima naudotis 20 minučių, o iki jo pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu leidžiama naudotis tik 10 minučių, jei lauks kiti mokiniai.

Vienu kompiuteriu naudosis ne daugiau kaip penki kandidatai.

Egzamino dalyviai privalėjo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, rašyti juodai rašančiais tušinukais.

Kaip pirmadienio popietę pranešė NŠA, abiturientai galėjo rinktis iš dviejų samprotavimo ar literatūrinio rašinio temų.

Laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“ (rekomenduojami autoriai: Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas). Arba temą „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“, kuriai rekomenduota pasirinkti Kristijoną Donelaitį bei Marių Katiliškį.

Tuo metu literatūrinio rašinio temos buvo „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose“ arba „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“. Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai – Šatrijos Ragana, Antanas Škėma, o antrajai temai rekomenduoti autoriai – Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius.

Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą, buvo pasiūlytos samprotavimo rašinio temos: „Kada prireikia drąsos?“ (rekomenduojami autoriai Jurgis Savickis, Bronius Krivickas) ir „Kuo žmogui svarbi šeima?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Aputis).

Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš: „Seno žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje“ ir „Svajonės reikšmė literatūroje“ bei remtis Jonu Biliūnu, Vincu Krėve (pirmoji tema), Maironiu, Mariumi Katiliškiu (antroji tema).

Pernai valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 92 proc. kandidatų, šimtukus gavo 379 kandidatai.

Pagalbos moksleiviai sulaukė daug daugiau, tai tikimės ir geresnių rezultatų.

Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Kaip skelbė NŠA, šiemet egzaminus išlaikiusieji abiturientai bus pirmieji, gausiantys skaitmeninius brandos atestatus – juos bus galima peržiūrėti, atsisiųsti ir atsispausdinti.

Agentūros direktorė Rūta Krasauskienė pirmadienį žurnalistams teigė tikinti, jog šiais metais brandos egzaminų rezultatai bus geresni.

„Tikėtis visuomet norisi geresnių, nes išties šiais mokslo metais buvo skirta, mūsų žiniomis, nepaprastai daug konsultacijų abiturientams, galimybių pasiruošti brandos egzaminams. Tikrai, buvo galimybė bandomuosius išsilaikyti testus, savivaldybės suorganizavo, pačios mokyklos, NŠA – tai tos pagalbos moksleiviai sulaukė daug daugiau, tai tikimės ir geresnių rezultatų“, – kalbėjo ji.

NŠA vadovė taip pat nurodė, kad ruošiantis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui nesklandumų nekilo.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Šiandien iš mokyklų jokios negatyvios informacijos nesulaukėme. Užduotys mokyklas pasiekė laiku, kiek suprantame, tie procesai vyksta“, – teigė R. Krasauskienė.

Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turės teisę tik tie moksleiviai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Brandos egzaminų sesija baigsis birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos.

„Pakartotinė sesija prasideda birželio 28 dieną ir truks iki liepos 13 dienos. Pakartotinės sesijos rezultatai bus paskelbti nevėliau, kaip iki liepos 17 dienos“, – pažymėjo NŠA direktorė.

Anot  R. Krasauskienės, pateiktos apeliacijos bus išnagrinėtos iki liepos 26 dienos.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 175 centruose laiko 17 tūkst. 504 kandidatai, mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą – 9208 kandidatai 190 centrų.

„Egzaminas nėra pasibaigęs, jis vyks iki 13 valandos. Jei mokiniai turi specialiųjų ugdymosi poreikių, jiems egzaminas yra prailgintas vyks iki 14 ir 14.30 valandos“, – žurnalistams trečiadienį sakė NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis.

Nefiksuota pažeidimų

Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turi parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių – temų.

Per egzaminą prie kiekvienos temos pateikti du autoriai, tačiau jie – rekomenduojami. Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį gali rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių. Jų sąrašas bus pateikiamas užduoties sąsiuvinyje.

Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kandidatai gali naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.

Iš viso per šį brandos egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių, o iki egzamino pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu galima naudotis tik 10 minučių, jei laukia kiti mokiniai. Vienu kompiuteriu naudosis ne daugiau kaip penki kandidatai.

Pasak V. Jurgaičio, egzamino metu taip pat galima naudotis „popieriniais variantais“.

Jo teigimu, kol kas Lietuvoje egzamino metu pažeidimų nefiksuota.

„Egzaminas vyksta, visi jo vykdymo protokolai grįš kartu su darbais. (...) Dalis šiandien grįš, dalis – rytoj, tai dalis informacijos ateis kartu su vykdymo protokolais, šiuo metu, bent jau telefonu, nesame gavę informacijos iš jokio vykdymo centro informacijos apie pažeidimus“, – sakė NŠA atstovas.

Egzaminus laikys 75 ukrainiečiai

Dėl karo Ukrainoje į Lietuvą pabėgus 55 tūkst. žmonių, čia esantiems ukrainiečiams abiturientams sudarytos sąlygos laikyti brandos egzaminus. Iš viso tokių norinčiųjų buvo 75 mokiniai.

„Jie egzaminus galėjo rinktis iki pat paskutinio skambučio. (...) Tie, kurie pasirinko iki balandžio 1 dienos, jie įtraukti į pagrindinę sesiją, tie, kurie vėliau – jie galės laikyti egzaminus pakartotinės sesijos metu“, – kalbėjo V. Jurgaitis.

„Rinkosi jie apie 190 egzaminų. (...) Daugiausiai tai anglų kalbos, matematikos, rusų kalbos egzaminai“, – pridūrė jis.

Ukrainiečiai abiturientai egzaminus gali laikyti gimtąja kalba, jie bus verčiami į lietuvių kalba ir vertinami bendra tvarka. Nuo lietuvių kalbos egzamino abiturientai iš Ukrainos – atleidžiami.

Kandidatai, atvykdami į brandos egzaminą, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą. Be to, per visus brandos egzaminus privalu rašyti juodais tušinukais.

Brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27,7 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasideda birželio 1 dieną ir baigsis birželio 23 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Tokį įsakymą pasirašė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, atsižvelgusi į tebesitęsiantį karantiną.

Pasak pranešimo, iki šių metų visi abiturientai prieš privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turėjo išlaikyti ir įskaitą. Be jos abiturientui šio egzamino nebuvo leidžiama laikyti.

Įskaita būdavo organizuojama mokyklose vasario–balandžio mėnesiais.

Šiemet visi abiturientai ir be įskaitos galės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Įskaitos taip pat nereikės laikyti ankstesnių metų buvusiems mokiniams, kurie šiemet yra pateikę prašymus laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Atleistiems nuo įskaitos abiturientams ir buvusiems mokiniams jokio prašymo dėl atleidimo nuo įskaitos pateikti nereikia. Taip pat mokyklų vadovams nereikia priimti atskiro sprendimo dėl abiturientų atleidimo nuo šios įskaitos.

Ministerija taip pat praneša, kad kiti sprendimai dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bus priimti iki kovo 1 dienos, įvertinus epidemiologines aplinkybes bei sveikatos specialistų, pedagogų, švietimo ekspertų rekomendacijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gavo trijų Seimo narių konservatorių Audroniaus Ažubalio, Lauryno Kasčiūno ir Stasio Šedbaro skundą dėl ministrės įsakymo.

Parlamentarai įžvelgia, kad J. Petrauskienės patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui keliami reikalavimai gali prieštarauti Konstitucijai.

Praėjusių metų lapkritį švietimo ir mokslo ministrė pasirašė įsakymą, kuriuo atsisakė reikalavimo, kad valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui būtų pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso, o mokykliniam egzaminui – keturi privalomi lietuvių autoriai.

Įsakymo pakeitime nurodoma, kad dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai aptaria pagal Bendrąją programą privalomų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą. Prie kiekvienos temos pateikiami du jai atskleisti tinkamiausi autoriai, vieną iš kurių rekomenduojama pasirinkti, o egzamino užduoties sąsiuvinyje nurodomi visi privalomi autoriai, kuriais kandidatas atlikdamas egzamino užduotį taip pat gali remtis.

„Taigi pagal įsakymo aktualią redakciją dabar abiturientas, laikydamas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, galės remtis bet kuriuo iš 36 mokykloje nagrinėtų autorių (tai yra nebūtinai lietuvių) kūrinių. Lietuvių literatūros (kultūros) ir istorinio konteksto supratimas ir išmanymas nebėra privalomas. Vadinasi, lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nebeprivaloma lietuvių literatūra“, – teigia parlamentarai.

Anot jų, po pakeitimo abiturientai galės laikyti ir išlaikyti aukščiausiais balais lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą, neskaitę nė vieno nacionalinės literatūros kūrinio, jiems esą nebeprivaloma susipažinti ir Lietuvos istoriniu kultūriniu pasakojimu.

Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad tokie pakeitimai yra tik lietuvių egzamine, tuo metu tautinių mažumų gimtųjų kalbų egzaminuose vertinamas gimtosios literatūros išmanymas.

„Taip, vaikai rašys rašinį lietuvių kalba, be abejo, bus patikrintos lietuvių kalbos gramatikos žinios, bet jeigu jie pasirinks E. Hemingvėjaus „Senis ir jūra“, rašydami apie šitą kūrinį, jie tikrai nerašys apie lietuvių papročius, apie Lietuvos tradicijas, istorinius aspektus. Visa tai iškrenta, o Konstitucijoje pasakyta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per lietuvių kalbą yra saugoma praeitis, tradicijos, papročiai. Šiuo atveju mums atrodo, kad toks „palengvinimas“ prieštarauja Konstitucijai“, – BNS sakė vienas iš skundo teismui autorių S. Šedbaras.

Konservatorių teigimu, tokia įsakymo redakcija neatitinka Švietimo įstatyme įtvirtintoms vertybėms ir gali prieštarauti Konstitucijai.

S. Šedbaro teigimu, jeigu teismas pripažintų, kad ministrės įsakymas prieštarauja Švietimo įstatymui ir Konstitucijai, ministerija privalėtų jį keisti.

Seimo nariai neprašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra stabdyti švietimo ir mokslo ministrės įsakymo galiojimą.

„Laikinųjų apsaugos priemonių mes neprašėme todėl, kad egzamino laikas jau visai priartėjo, supraskime vaikus ir tėvus, jau turbūt per vėlu, nenorime sąmyšio įnešti. Norime, kad į ateitį būtų visiems laikams pasakyta, kas yra lietuvių kalba, koks jos statutas“, – teigė S. Šedbaras.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra sakiusi, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tvarka pakeista sulaukus daug skundų. Anot jos, pakeitimas leis per brandos egzaminus geriau pademonstruoti mokykloje įgytas žinias.

„(Autorių) rekomendacija bus pateikta, bet ja bus galima nesiremti, bus galima remtis bet kuriais kitais autoriais, kurie yra numatyti mokyklos kurse“, – sakė ministrė.

Lietuvos kalbos ir literatūros egzaminas abiturientams yra privalomas.

Konkursas Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto (FF) dekano vietai užimti buvo organizuotas du kartus. Tačiau dekano išrinkti taip ir nepavyko, nes susidarė pato situacija – abu kartus nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Jų pritrūko dėl to, kad į konkursą neatvyko tiek fakulteto tarybos narių, kad balsuojant susidarytų kvorumas.

Tiek pirmojo, tiek antrojo konkurso metu favoritais buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams dr. Mindaugas Kvietkauskas ir FF Anglų filologijos katedros docentė dr. Inesa Šeškauskienė.

Pirmojo konkurso metu iki pergalės I. Šeškauskienei pritrūko vieno balso, o per antrąjį konkursą vienas papildomas balsas būtų lėmęs M. Kvietkausko laimėjimą.

Planuoja taisyti fakulteto nuostatus

„Taip pasiskirstydavo balsai, kad pagal šiuo metu galiojančius fakulteto nuostatus nepavykdavo surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Todėl planuojama keisti kamieninių VU padalinių nuostatus. Tai liestų ne tik mūsų fakultetą, kad nesidarytų patinė situacija, kokia šiuo metu yra FF. Pagal dabartinius nuostatus konkurso metu turi dalyvauti du trečdaliai fakulteto tarybos narių, jei atvyksta nors vienu mažiau, ir susidaro patinė situacija“, – LRT.lt teigė laikinoji FF dekanė dr. Meilutė Ramonienė.

Pagal dabartinius nuostatus konkurso metu turi dalyvauti du trečdaliai fakulteto tarybos narių, jei atvyksta nors vienu mažiau, ir susidaro patinė situacija.

Ji yra ir FF tarybos narė, tačiau, nuo šių pareigų nusišalinusi, nes pagal VU statutą fakultetų dekanai negali tuo pat metu būti ir tarybų vadovais.

Pasak M. Ramonienės, planuojama pakoreguoti FF ir galbūt kitų fakultetų nuostatus taip, kad, renkant dekaną, būtų paprasčiau užtikrinti tarybos narių kvorumą.

Naują konkursą FF dekano vietai užimti planuojama surengti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.

Ar nepažeidinėjami VU dokumentai?

Kai kurie FF darbuotojai įžvelgė, kad dabartinė situacija fakultete, kai nuo praėjusių metų rugsėjo laikinąja vadove dirba M. Ramonienė, kertasi su VU statuto reikalavimais ir nuostatomis.

Statute nurodyta: „(...) Rektorius kamieninio akademinio padalinio tarybos teikimu skiria ir atleidžia kamieninių akademinių padalinių vadovus, skiria ir atleidžia universiteto filialų vadovus, ne ilgiau kaip 6 mėnesiams skiria naujai įsteigtų kamieninių akademinių padalinių laikinuosius vadovus (...)“.

Vadovaujantis tokiomis VU statuto nuostatomis, atrodytų, kad M. Ramonienė nebegali toliau vadovauti FF, nes laikinąja dekane ji jau dirba daugiau nei šešis mėnesius.

Tačiau ji tikino, kad laikinai šiose pareigose gali dirbti tiek, kiek jai leis VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

„Fakulteto dekaną renka fakulteto taryba ir tai yra padalinio vidaus autonomijos klausimas. Žinoma, situacija, kuomet bendruomenei tampa sunku išrinkti padalinio vadovą, gali kiek apsunkinti kasdienį darbą, tačiau už sklandžią veiklą tuomet atsako padalinio taryba“, – į LRT. lt klausimą, kodėl – tokia sumaištis FF atsakė rektorius.

Ar tai, kad, jau du kartus organizuotas konkursas FF dekano vietai užimti, o po to buvo nuspręsta pakeisti šio fakulteto nuostatus, nepažeis konkurse dalyvavusių ar planuojančių dalyvauti kandidatų teisių, prof. A. Žukauskas paaiškino, kad esą diskusijos dėl pavyzdinių padalinių nuostatų VU senate vyksta tik tuomet, kai iškyla poreikis užkamšyti paliktas smulkias teisines spragas ar neapgalvojus visų galimų scenarijų – pavyzdžiui, kuomet dalis padalinio tarybos narių suserga, kada jie turėtų nusišalinti nuo balsavimų ir kitais specifiniais atvejais:  „Šiuos klausimus kelia ne tik FF bendruomenė, bet ir kitų akademinių padalinių atstovai. Vis dėlto šios diskusijos objektas nėra ir juo negali būti reikalavimų kandidatams keitimas ar panašūs esminiai pokyčiai, dėl šio principo sutaria visi VU senato nariai“.

Naujo dekano laukia daug darbų

Ar trečią kartą sieks FF dekano poste, M. Kvietkauskas, bendraudamas su LRT.lt, aiškaus atsakymo vengė. Tačiau atvirai kalbėjo apie tas problemas ir darbus, kurie lauktų naujo šio itin svarbaus VU fakulteto vadovo.

Pasak M. Kvietkausko po to, kai po pertvarkos visuose VU fakultetuose vietoj katedrų atsirado institutai, būtina užtikrinti jų darbo tęstinumą ir taip organizuoti darbą, kad nenukentėtų ir studijų, ir mokslinio darbo kokybė.

„Dar vienas iššūkis, kuris laukia visų Lietuvos universitetų – studijų tarptautiškumas. Dėl studentų skaičiaus mažėjimo ir demografinės Lietuvos situacijos būtina kurti tarptautines studijų programas anglų kalba bei orientuotis į studentus iš užsienio“, – įsitikinęs M. Kvietkauskas.

Jis atkreipė dėmesį į kitą opią problemą – labai svarbu, kad FF bendruomenės ir jo valdžios santykiai keistųsi į gerąją pusę, kad bendruomenė jaustųsi vertinama, kad mokslininkai būtų pelnytai įvertinti už savo darbus.

„Juk mokslininkai ir dėstytojai jau ne vienerius metus kelia klausimą, koks yra atlygis už jų mokslinius pasiekimus ir kitus darbus? Todėl fakultete taip pat reikėtų didelių permainų atlygių srityje“, – tvirtino M. Kvietkauskas.

Dalyvaudamas fakulteto dekano rinkimuose, jis kėlė irgi šiuo metu aštrią problemą –  FF turėtų išlikti svarbiausias Lietuvos lituanistikos studijų centras. Tai, M. Kvietkausko manymu, šio fakulteto misija ir didžiausia stiprybė.

„Įvykdžius fakulteto reformą, iškilo klausimas dėl lituanistinių katedrų padėties ir statuso ateityje. Mano galva, itin svarbu – kaip sustiprinti ir modernizuoti lituanistikos studijas“? – tvirtino M. Kvietkauskas, nuo 2006 m. dirbantis FF Lietuvių literatūros katedroje ir dėstantis daugiakalbės Lietuvos literatūros, miesto literatūros ir kultūros bei avangardo ir maištininkų literatūros kursus.

Fakultetas susiskaldęs ir susipriešinęs 

I.Šeškauskienė pasiryžusi FF dekano rinkimuose dalyvauti ir trečią kartą. Ji prisipažino, kad ne savo iniciatyva pasiryžo siekti šio posto, ją paskatinusi fakulteto bendruomenė.

Paklausta, kokias mato opiausias fakulteto problemas, ji kalbėjo atvirai: „Komunikacijos stoka, susipriešinimas, susiskaldymas tarp žmonių, kažkokios atskiros stovyklos. Kai pradedi su kolegomis kalbėtis, atrodo, kad jie dirba vardan to paties, tačiau tarp jų – atsiradę barjerai. Reikia fakultetui autoriteto, lyderio, kuris visus suburtų bendram darbui ir tikslui“.

„VU Filologijos fakultete vyksta pertvarka. Ji kilo ne iš fakulteto vidaus poreikių, o buvo primesta naujosios VU administracijos, siekiant labiau „suvadybinti” ir „sukomercinti” kalbų mokymą, ignoruojant šios srities fundamentinių studijų reikmes. Pertvarkant fakultetą, jame įkurti penki institutai: Anglistikos, Romanistikos ir klasikinių studijų, Baltijos kalbų ir kultūrų, Literatūros ir kultūros tyrimų, Taikomosios kalbotyros ir Užsienio kalbų. Tradicinių katedrų statusas pažemintas, perkeliant jas į naujai įkurtų institutų sudėtį, ir jos gali būti panaikintos“, – teigiama peticijoje, adresuotojoje VU senatui, tarybai ir rektoriui.

Šią peticiją jau pasirašė beveik du šimtai žinomų lituanistų, istorikų, fizikų, rašytojų, menininkų, politikų ir visuomenininkų. Tarp jų – buvę Filologijos fakulteto dėstytojai ir kūrėjai lituanistai prof. dr. Aldona Paulauskienė, prof. dr. Vitas Labutis, prof. dr. Arnoldas Piročkinas, doc. dr. Aldonas Pupkis, prof. dr. Jūratė Laučiūtė, prof. dr. Jonas Palionis, doc. Dr. Regina Venckutė, prof. dr. Dalia Pakalniškienė, prof. dr. Albinas Drukteinis, akademikai – istorikas  Antanas Tyla ir biochemikas Arvydas Janulaitis, Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, Kovo 11-osios Akto signatarai Aloyzas Sakalas, Bronislovas Genzelis, Egidijus Bičkauskas, disidentas ir kunigas Robertas Grigas.

Tiki, kad pertvarką dar galima pakoreguoti

Vienas iš peticijos iniciatorių, Lietuvių kalbos instituto mokslinis darbuotojas dr. Artūras Judžentis prisipažino iniciatyvos ėmęsis po praėjusią savaitę Filologijos fakultete vykusios diskusijos apie pertvarką, kuri jo ir daugelio kitų dalyvių neįtikino: „Diskusijos metu nebuvo atsakyta į klausimą, kodėl naujų fakulteto padalinių pavadinimuose nebeliko nei lietuvių kalbos, nei lietuvių literatūros pavadinimų. Netgi buvo vengiama į šį klausimą atsakyti. Buvo bandoma kalbėti apie vadybą ir apie viską apskritai, bet ne apie lituanistiką bei jos likimą.“

Daugelį metų Filologijos fakultete dirbęs A. Judžentis teigė manąs, kad institutų atsiradimas vietoje buvusių katedrų kelia daug abejonių, nes šiuo metu veikiantys vyriausybės įkurti Lietuvių kalbos, Tautosakos ir kiti institutai painiosis bei konkuruos su VU kuriamais institutais. 

Visiškai nesuprantama, kodėl viename institute atsirado ir anglistika, ir romanistika, ir klasikinės kalbos – senovės lotynų bei graikų?

„Visiškai nesuprantama, kodėl viename institute atsirado ir anglistika, ir romanistika, ir klasikinės kalbos – senovės lotynų bei graikų? Be to, pradėta pertvarka pažeidžia lituanistikos pirmenybę ir statusą ne tik universitete, bet ir kultūroje. Todėl manyčiau, kad tokią pertvarką būtina keisti“, – įsitikinęs A. Judžentis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad fakulteto vadovybės aiškinimas, esą katedras keisti institutais reikėję tam, kad būtų paprastesnė ir racionalesnė vadyba, prieštarauja pradėtai pertvarkai – juk vietoje katedrų bei fakulteto vadovybės atsirado dar ir institutai. Vadinasi, vadyba tik išsiplėtė. Be to, esą jau pasigirdę kalbų, kad patys institutai galės nuspręsti, kurias katedras palikti, kurias – naikinti.

„Esu tikras, kad, esant tokiai demografinei situacijai Lietuvoje ir kultūros būklei, pagrindiniame šalies universitete lituanistika privalo turėti deramą vietą. Todėl, net jei mūsų peticija nebus išgirsta, tikiu, kad ji sutelks lituanistus bei šviesuomenę prieš tą globalizmą, kurį pastaruoju metu diegia politikai ir valstybės institucijų biurokratai“, – kalbėjo A. Judžentis.

Jo inicijuotoje peticijoje VU vadovybei reikalaujama Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrų pagrindu Filologijos fakultete įkurti bent vieną struktūrinį padalinį, kuris rūpintųsi lituanistikos puoselėjimu ir lituanistų rengimu, taip pat – tokio padalinio pavadinime išsaugoti nuorodą į lietuvių kalbą ir literatūrą, nacionalinę svarbą turinčios lituanistikos studijas ir mokslą laikyti strategine VU veiklos kryptimi, išplėsti lituanistikos studijų apimtį,  grąžinti lituanistines magistrantūros studijas.

Ar lietuvių literatūrai VU jau skamba requiem?

Viena iškiliausių lietuvių literatūros tyrinėtojų profesorė Viktorija Daujotytė, apgailestaudama, kas vyksta jos Alma Mater, neseniai vykusiame jos kūrybos vakare pasakė, kad tai – requiem klasikinei lietuvių literatūrai. Tokiai, kokia ji buvo nuo 1940 metų, kai VU atsirado Lietuvių literatūros katedra.

„Jau šešerius metus nebedirbu fakultete, todėl vertinti revoliuciją, kuri jau įvyko, man – sudėtinga.  Kita vertus, esu evoliucijos šalininkė. Bet, matyt, dabartinė fakulteto vadovybė ir jo bendruomenė, kuri tą revoliuciją įvykdė, mato kitaip. Jiems reikės dirbti ir atsakyti už tai, kas padaryta. Juk vienaip ar kitaip atsakyti visada tenka“, – kalbėjo profesorė.

Jai antrino Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos pirmininkė profesorė Grasilda Blažienė: „Kaip Filologijos fakulteto auklėtinė ir baltistė, išauklėta jo grandų, galėčiau pasakyti, kad viso pasaulio baltistų bei kalbininkų akys nukreiptos į tai, kas vyksta VU. Turėdama nemažai ryšių su užsienio universitetais, sunkiai suprantu, kodėl Filologijos fakulteto institutų pavadinimuose nebeliko lituanistikos vardo. Argi įmanoma įsivaizduoti, kad klasikiniuose Europos universitetuose nebūtų germanistikos, italistikos, anglistikos ar polonistikos?” 

Kodėl nė vieno instituto pavadinime nėra žodžio „lituanistika“?

Fakulteto dekanė M. Ramonienė neneigė, kad nė viename iš penkių instituto pavadinimų nėra žodžio „lituanistika“: „Todėl, kad taip buvo nutarta pačiame fakultete, nors esu girdėjusi, esą kažkas paliepė taip pasielgti.“

Profesorė aiškino, kad tie padaliniai, kurie iki šių metų rugsėjo veikė fakultete, apsijungė į keturis stambesnius institutus, ir dar prisijungė jau nuo seno dirbantis Užsienio kalbų institutas.

Paklausta, kokie argumentai lėmė, kad fakulteto bendruomenė vis dėlto atsisakė lietuvių literatūros ar lietuvių kalbos institutų pavadinimuose, M. Ramonienė teigė, kad visi fakulteto darbuotojai dirba lituanistikos labui: „Sakykime, ispanė, dirbanti viename iš institutų, iš lietuvių kalbos išvertė Kristijono Donelaičio knygą. Tai ar ji susijusi su lituanistika, ar ne? Tiek mūsų anglistai tyrinėja su lituanistika susijusius dalykus, tiek polonistai – su lietuvių ir lenkų kalbomis susijusius dalykus. Tai, kaip tuos žmones suskirstyti? Nejau visas fakultetas turėtų būti lituanistikos?“

M. Ramonienė pabrėžė, kad stambinti visus universiteto fakultetus, kreipiant dėmesį į vadybos racionalumą, nusprendusi VU vadovybė.

Fakulteto vadovė džiaugėsi, kad naujoji struktūra, nors veikia tik nuo rugsėjo, jau davusi teigiamų rezultatų: „Institutuose pradėti organizuoti moksliniai seminarai, kurie nebevykdavo anksčiau arba vykdavo nereguliariai. Mokslinės diskusijos, kai į vieną erdvę suėjo ir lituanistai, ir anglistai, ir kiti kalbininkai, suaktyvėjo. Erdvė mokslinei veiklai mažuose fakulteto padaliniuose anksčiau buvo per siaura, kad galima būtų tikėtis kažkokio proveržio.“ 

Atsakydama peticijos autoriams ir po ja pasirašiusiems kalbininkams, kurie pastebėjo, jog sunku įsivaizduoti klasikinius Europos universitetus, kuriuose nebūtų germanistikos ar anglistikos pavadinimų jų padaliniuose, M. Ramonienė tvirtino, esą pasaulio universitetuose būna labai įvairiai: „Pavyzdžiui, Vašingtono valstijos Sietlo universitete lituanistika ir baltistika – tame pačiame fakultete su skandinavistika. Todėl nerasime idealaus pavyzdžio, kuriuo reikėtų sekti.“

Aiškindama, kodėl nebeliko lituanistikos magistrantūros studijų, profesorė pastebėjo, kad jų nebėra jau seniai, nes į jas nesusirenka studentai.

G. Blažienės įsitikinimu, tai, kad nebeliko lituanistikos magistrantūros, gali liūdnai atsiliepti visam lietuvių kalbos mokslui: „Kas ateis dirbti į Lietuvių kalbos institutą, jei VU kryptingai neugdys jaunų mokslininkų? Juk senoji karta jau nueina, o darbų lietuvių kalbos srityje dar labai daug.“

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Rimkuvienė neslėpė, kad uostamiesčio abiturientai matematikos valstybinį egzaminą išlaikė neblogai, o lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai kiek nuliūdino.

Valstybinį matematikos egzaminą šiemet laikyti ryžosi 949 Klaipėdos dvyliktokai. Sėkmės pritrūko 44. Tai atitinka 4,6 proc. Lietuvoje šio egzamino neišlaikė 5,6 proc.

100 balų įvertinimą pelnė 73 egzaminą laikiusieji. Tai atitinka 7,7 proc. Visoje Lietuvoje maksimaliu balų skaičiumi džiaugiasi 4,8 proc. egzaminą laikiusių abiturientų.

Net 48 šimtukus pelnė "Ąžuolyno" gimnazijos atstovai, 10 – Klaipėdos licėjaus abiturientai, 5 – Vytauto Didžiojo gimnazijos auklėtiniai, 4 – "Aitvaro" gimnazijos mokiniai, po du – Vydūno bei "Varpo" gimnazijos dvyliktokai, po vieną – Hermano Zudermano ir Klaipėdos "Vėtrungės" gimnazijų abiturientai.

Iki aukščiausio įvertinimo visai nedaug trūko 108 dvyliktokams, jie gavo 86–99 balo įvertinimus.

Kaip minėta, kur kas kuklesni valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai. Jį laikė 1 049 abiturientai.

Nesėkmę patyrė net 116 jaunuolių, o tai atitinka 11,06 proc. Visoje Lietuvoje egzamino neišlaikė 10,96 proc. jį laikiusiųjų.

Abiturientai jį perlaikyti galės pakartotinės sesijos metu – liepos 7-ąją. Jeigu sėkmė nusisuks ir šįkart, jaunuoliai brandos atestato šiemet negaus.

Šimtukus gavo tik 7 visos Klaipėdos abiturientai. Tai atitinka 0,67 proc. visų laikiusiųjų.

Tiesa, šis rodiklis nežymiai skiriasi nuo visos šalies. Aukščiausią įvertinimą gavo tik 0,71 proc. egzaminą laikiusiųjų.

100 balų įvertinimas skirtas trims Klaipėdos licėjaus abiturientams, dviem "Ąžuolyno" gimnazijos auklėtiniams ir po vieną "Aukuro" bei "Vėtrungės" gimnazijų mokiniams.

Per plauką nuo aukščiausio įvertinimo liko 97 abiturientai, pelnę 86–99 balo įvertinimus. Pernai šimtukus gavo 11 abiturientų.

Pirmadienį abiturientų laikytas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas praėjo sklandžiai: pirminiais duomenimis, nė vienas moksleivis nebuvo išvarytas, neužfiksuota bandymų parduoti tikras ar tariamas užduotis prieš egzaminą, teigia Nacionalinis egzaminų centras (NEC).

„Kol kas jokių pranešimų iš savivaldybių, iš vykdymo centrų neturime, kad kas nors būtų išvarytas ar būtų kokių kitų incidentų. Egzaminas praėjo sklandžiai“, - BNS sakė NEC direktorė Saulė Vingelienė.

Jos teigimu, valstybinį egzaminą laikiusieji rezultatų gali tikėtis liepos pradžioje, mokyklinio egzamino rezultatai turėtų būti aiškūs kitą savaitę.

Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Ir mokyklinio, ir valstybinio egzamino užduotyse buvo pateikta po keturias temas, iš kurių reikėjo pasirinkti vieną ir atskleisti ją remiantis nurodytų autorių kūryba.

Valstybinio egzamino samprotavimo rašiniui pateiktos temos - kaip keičiasi inteligento vaidmuo visuomenėje (Vincas Kudirka, Juozas Aputis, Jurgis Kunčinas) ir ką gali juokas (Jurgis Savickis, Balys Sruoga, Marius Ivaškevičius), literatūriniam rašiniui siūlytos temos - prarastos tėvynės ilgesys Lietuvos literatūroje (Salomėja Nėris, Antanas Škėma, Česlovas Milošas) ir kasdienybės grožio pajauta lietuvių literatūroje (Kristijonas Donelaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas ir Juditas Vaižiūnaitė).

Mokyklinį egzaminą rinkęsi dvyliktokai galėjo samprotauti, ką žmogui reiškia šeima (Jurgis Savickis, Antanas Škėma, Juozas Aputis) arba kodėl svarbu turėti viltį (Jonas Biliūnas, Salomėja Nėris, Balys Sruoga), taip pat jie galėjo rinktis rašyti literatūrinį rašinį apie moters vaidmenį lietuvių literatūros kūriniuose (Vincas Krėvė, Juozas Timas-Vaižgantas, Marius Katiliškis) bei pareigos sampratą Lietuvos literatūroje (Jonas Radvanas, Vincas Kudirka ir Justinas Marcinkevičius).

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas norint gauti brandos atestatą. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą registravosi laikyti per 21 tūkst., mokyklinį - beveik 15 tūkst. kandidatų.

Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir truks iki birželio 19 dienos, o birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai (2014 metais buvo 38 tūkst. 562 kandidatai).

Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti bent du brandos egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną dalyko brandos egzaminą. Be valstybinio ar mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, mokinys gali laikyti ne daugiau kaip šešių dalykų brandos egzaminus.

Pirmadienį abiturientai laikys privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, šiemet valstybinį egzaminą laikyti registravosi 22 tūkst. 206 kandidatai, o mokyklinį – 15 tūkst. 222 kandidatai.

Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turės atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui bus pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos.

Taip pat abiejų tipų egzaminuose prie kiekvienos temos bus pateikti trys privalomi lietuvių literatūros autoriai: valstybiniame brandos egzamine – iš Bendrosios programos išplėstinio kurso, mokykliniame – iš Bendrosios programos bendrojo kurso.

Per valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą mokiniams leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.

Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, jį laikantysis turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų.

Taip pat pirmadienį vyks lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems mokyklinis brandos egzaminas.