Viešoje erdvėje vykusių ginčų metu išskyrė ir versijos, kurias Prezidentūra bei Užsienio reikalų ministerija (URM) pateikė aiškindamos įstrigusio proceso aplinkybes.

Priešingai nei sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tvirtino, kad šalies vadovas pirmosios kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje sulaukė tik praėjusių metų vasarą.

Jau beveik mėnesį tęsiantis konfliktui tarp Daukanto aikštės ir URM dėl stringančios Lietuvos atstovybės Varšuvoje vadovo paskyrimo procedūros, šalies diplomatijos vadovas yra teigęs, jog pirmasis konkursas į šią poziciją buvo paskelbtas 2022 m. rugpjūtį. Jo teigimu, tų pačių metų rudenį prezidentui pristatytas ir pirmasis kandidatas.

Visgi, G. Nausėdos patarėjas tikina priešingai.

„Mano žiniomis, kandidatas pirmą kartą buvo pateiktas (2023 m. – ELTA) vasaros pabaigoje“, – penktadienį LRT radijui sakė F. Jansonas.

Prezidentūra taip pat abejoja dėl to, ar URM vyko skaidrus atrankos konkursas į ambasadą Lenkijoje. Todėl šią savaitę Prezidentūros kanclerė kreipėsi į ministeriją, prašydama šalies vadovui pateikti visą dokumentaciją apie vykdytus atrankos konkursus.

„Jeigu konkursas iš tiesų vyko, jeigu viskas buvo teisingai ir procedūriškai tvarkingai padaryta, nemanau, kad Užsienio reikalų ministerijai yra labai sudėtinga grifuoti ir pateikti prezidentui dalyvavusiųjų sąrašą“, – Prezidentūros argumentus dėstė F. Jansonas.

Patarėjas pakartojo – šalies vadovas G. Nausėda savo ruožtu URM nesiūlė jokio kandidato į ambasadoriaus vietą. Tiesa, viešojoje erdvėje esama ir priešingų aiškinimų. Tačiau F. Jansonas nurodo, kad pati ministerija kreipėsi į kai kuriuos šalies vadovo patarėjus – anot jo, siūlant dalyvauti atrankose į diplomatinės atstovybės vadovo poziciją.

„Prezidentas nesiūlė jokio kandidato – nepaisant to, kad Užsienio reikalų ministerija primygtinai, ne vienu skambučiu siūlė prezidento patarėjams dalyvauti šiuose konkursuose. Prezidento patarėjai atsisakė tam, kad nebūtų politizuojamas (procesas – ELTA) ir jie nebūtų paverčiami politinio žaidimo įrankiais“, – paaiškino jis.

J. Survila stebisi, kad diskusijoje dalyvauja F. Jansonas: tikiu, kad prezidentas jo gundymams nepasiduos

Tačiau URM ir nemaža dalis Seimo narių tvirtina, kad Prezidentūros argumentai, o tuo labiau prašymai pateikti visą dokumentaciją apie vykdytus atrankos konkursus, yra nesuprantami. Šios savaitės pradžioje ministerija net užsiminė, kad toks prašymas gali viršyti prezidentui Konstitucijoje numatytas veiklos ribas.

„Nenumatyta, kad prezidento kancleris dalyvautų (diplomatų skyrimo – ELTA) procese“, – interviu „Info TV“ sakė užsienio reikalų viceministras Jonas Survila.

Konservatorių strategu tituluojamo viceministro teigimu, keista yra ir tai, kad į aštrias diskusijas dėl ambasadoriaus Lenkijoje įsivėlė būtent Komunikacijos grupei vadovaujantis patarėjas. Todėl, samprotauja J. Survila, galbūt ir kilusio ginčo priežastys yra susijusios ne tiek su konkrečia ambasada, kiek su artėjančiais rinkimais.

Prezidentas nesiūlė jokio kandidato – nepaisant to, kad Užsienio reikalų ministerija primygtinai, ne vienu skambučiu siūlė prezidento patarėjams dalyvauti šiuose konkursuose.

„Deja, bet kyla klausimas, kad gal čia tikslas yra kitas. Gal tai prasidėjusios rinkiminės kampanijos strategija“, – svarstė konservatorius.

Tuo labiau, pridūrė viceministras, juk būtent F. Jansonas anksčiau dirbo dviprasmiškai vertinamame leidinyje „Respublika“.

„Jis buvo Respublikos leidinių grupės redaktoriaus pavaduotojas. Kai Rolandas Paksas kandidatavo prieš Adamkų, tai tos pačios grupės leidinys, „Vakaro žinios“, gąsdino bankų griūtimi, buvo gąsdinama gėjų ir žydų sąmokslais... Gal ir dabar yra tokia stilistika, toks požiūris į viešą reikalą, į politiką bei noras įvelti visą Lietuvą į supriešinimą, kalbėti apie tariamus klanus“, – teigė J. Survila.

„Neatmesčiau tikimybės, kad Frederikas Jansonas nori pasiūlyti tokią rinkiminės kampanijos strategiją. Bet aš tikiu, kad prezidentas yra išmintingas ir tokiems gundymams nepasiduos“, – apibendrino konservatorius.

Vis dar netyla ginčas dėl Lietuvos ambasados Lenkijoje

Prezidentūra ir valdantieji jau mėnesį ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai labai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau keturi mėnesiai neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Gruodžio viduryje dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Šalies vadovo teigimu, kritikos sulaukęs patarėjas F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis atlikęs „tam tikrą“ analizę.

„Prieš, turbūt, 17 metų ar panašiai, buvo paskelbtos pavardės ir ilgas sąrašas žmonių, kurie tą kartą buvo įvardinti kaip „valstybininkai“. Ponas Jansonas atliko tam tikrą analizę, pasižiūrėjo, sulygino, palygino ir su tomis pavardėmis, kurios visai neseniai buvo patekusios į viešąją erdvę, kuomet buvo rašoma apie tai, kad dalis žmonių rūpinasi savo karjeromis po to, kai ši politinė kadencija baigsis. Ir netikėtu būdu daugelis pavardžių, kurios ten buvo paminėtos, sutapo ir čia. Ponas Janonsas padarė išvadą ir šią išvadą paskelbė“, – trečiadienį interviu „Delfi TV“ teigė G. Nausėda, pažymėdamas, kad nėra įpareigotas komentuoti savo patarėjo teiginių.

„Manau, kad vertino ir žvelgė taip pat ir į socialinius tinklus, ten esančių žmonių paskyras, kuriose labai proteguojamos tam tikros pavardės“, – dėstė prezidentas.

G. Nausėda stebėjosi ir, pasak jo, dideliu triukšmo fonu, lydinčiu ambasadoriaus Lenkijoje istoriją. Jis pabrėžė – tokį triukšmą jau ne pirmą kartą kelia tie patys asmenys. Šalies vadovui taip pat pasirodė keista, kodėl diskusijos užvirė tik gerokai po to, kai ankstesnis Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas baigė savo darbus šioje pozicijoje.

„Tie patys žmonės pasirūpina, kad jis (triukšmas – ELTA) būtų sukeltas – kartais net lygioje vietoje. Rugsėjo pradžioje ponas Borisovas baigė savo darbą ambasadoriaus pareigose. Visą didžiąją rugsėjo dalį – tylu. Spalį – tylu. Lapkričio mėnesio didžiąją dalį – tylu. Ir staiga – baisus triukšmas, fonas, tiesiog sprogimas. Pasižiūrėkime, ką tuo metu savo socialinėse paskyrose rašė tie žmonės, kuriuos ponas Jansonas pavadino „valstybininkais“ ir galbūt prieisime prie tam tikrų išvadų“, – dėstė G. Nausėda, nenorėdamas leistis į diskusijas, kokius asmenis tiek jis, tiek F. Jansonas turi omenyje.

„Bent vieną – pono Albino Januškos – pavardę aš galiu paminėti“, – nurodė prezidentas.

Kaip pranešta anksčiau, A. Januška kritikavo Daukanto aikštę dėl pozicijos ambasadoriaus Lenkijoje klausimu. Pasak signataro, tokia laikysena tik gilina konfliktą tarp institucijų. A. Januška taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai jis neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Kiek vėliau A. Januška taip pat suabejojo, ar šalies vadovas neatskleidė tarnybos paslapties, paviešindamas dviejų diplomatų, dalyvavusių konkurse, pavardes.

Toliau kelia klausimus, ar vyko realus konkursas ambasadoriaus Lenkijoje pozicijai užimti

Prezidentas dar kartą sukritikavo ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicijas ambasadorių skyrimo klausimu. Šalies vadovo įsitikinimu, procedūros neturėtų apsiriboti tik formaliais žingsniais.

„Aš nemanyčiau, kad tai turi būti toks procesas, kuomet kažkas atneša kažkam popierių, o tas kitas paima ir automatiškai deda su antspaudu. Čia ne robotų konvejeris, tai yra ne tik diplomatinis, bet ir politinis procesas“, – dėstė G. Nausėda.

„Tų kandidatų, kaip puikiai suprantate, galiu turėti tiek prezidentas, tiek užsienio reikalų ministras. Paprastai, sprendimai priimami sutarimo, o ne mėginimo prievartauti vienas kitą pagrindu“, – pažymėjo jis.

G. Nausėda taip pat išplėtė mintį, kodėl jis įtaria, jog atranka į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją galėjo būti tik imitacija.

„Tai konkursas įvyko ar neįvyko – mano klausimas būtų toks. Tartum, duodama suprasti, kad konkursas neįvyko, nes tos pavardės, kurios man buvo atneštos pirmajame etape, jos vėl yra atneštos. Aš darau išvadą, kad konkursas buvo arba imitacinis, arba jis tiesiog iš viso neįvyko“, – sakė Daukanto aikštės rūmų lyderis.

„Ar buvo konkursas, ar dalyvavo jame dalyviai ir kodėl, jeigu dalyvavo, jų kandidatūrų buvo atsisakyta, pažeidžiant konkurso principus? Va tik tiek išsiaiškinkime ir tada galėsime judėti toliau“, – klausimus kėlė jis.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antra savaitė ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Praėjusį trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

„Nesutarimo nėra. Yra tik noras šiek tiek procesą padaryti paprastesnį negu, kad jis turėtų būti“, – ketvirtadienį naujienų portalui „tv3“ teigė prezidentas.

„Nereikia dramatizuoti, nereikia sukelti ažiotažo lygioje vietoje. (...) Porą mėnesių buvo tylu ir dabar staiga dangus griūva. Man tai truputį panašu į organizuotą akciją, negu tikrai į rimtą problemą“, – pridūrė G. Nausėda.

Prezidentas įvardijo ir konkursuose į ambasadoriaus postą Lenkijoje dalyvavusių diplomatų pavardes.

„Sutarėme su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, kad tuo tikslu organizuosime konkursą. Konkurse dalyvavo žmonės ir aš galiu paminėti pavardes. Tai yra mūsų patyrę diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas. Galbūt dalyvavo ir daugiau, nežinau. Po konkurso buvo tartum apsimesta, kad nieko neįvyko ir jokių kandidatų papildomų neatsirado“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, Lietuvos ir Lenkijos santykių ši situacija neigiamai nepaveiks.

„Santykiai (su Lenkija – ELTA) yra puikiausi ir su prezidentu Andrzejumi Duda nors ir šią minutę telefonu galiu susisiekti ir aptarti visus klausimus be tarpininkų“, – tikino šalies vadovas.

Patarėjo pareiškimų komentuoti nepanoro

Prezidento vyriausiajam patarėjui Frederikui Jansonui pareiškus, kad Lietuvos ambasadorių skyrimo procedūros stringa dėl „valstybininkų“ klano veiklos, G. Nausėda to komentuoti nepanoro.

„Jis turbūt stebi atidžiai socialinius tinklus ir kai kurių asmenų socialinių tinklų paskyras. Aš nesiimsiu komentuoti, manau, kad puikiausiai galės pakomentuoti pats“, – pridūrė prezidentas.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

„Į Prezidento instituciją yra labai aiškus visuomenės lūkestis – kad ji bus aukščiau nei sąmokslo teorijų kūrimas, kad ji bus aukščiau nei kaltinimai. To mes dabar nematome. Apmaudu, kad taip yra“, – ketvirtadienį Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kalbant apie galimas išeitis iš šios situacijos (minimas ir Konstitucinis Teismas), visgi, matau, kad prezidento rankose yra visi raktai ją išspręsti: ar pasakyti, dėl ko konkrečiai kažkas netinka, ar išsirinkti kandidatą iš pateiktų – kaip suprantu, ne vienas kvalifikuotas kandidatas jau buvo pateiktas – arba pasiūlyti kažkokį savo. Visos galimybės yra“, – aiškino politikė.

Politikė neatmeta, kad klausimas dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo gali būti įšaldytas – siekiant jį spręsti, koją gali pakišti rinkiminis fonas. Visgi, V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad diplomatinių atstovybių vadovų paskyrimas netaps, pasak jos, rinkimų įkaitu.

Kalbant apie ambasadorių Lenkijoje – tikrai svarbi tema, svarbus klausimas, kurio negalima imti įkaitu priešrinkiminėje kovoje.

„Svarbu, kad priešrinkiminių kovų įkaitais netaptų svarbiausios mūsų valstybei temos. Kalbant apie ambasadorių Lenkijoje – tikrai svarbi tema, svarbus klausimas, kurio negalima imti įkaitu priešrinkiminėje kovoje“, – teigė ji, pakartodama, kad dabartinė situacija yra nepateisinama.

Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.

Ministerijos pranešime rašoma, kad susitikimo metu aptarta glaudaus dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje būtinybė, pasikeista nuomonėmis apie abiejų šalių darbą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Po skiriamųjų raštų teikimo ceremonijos E. Borisovas padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo Varšuvoje ir pasirašė atminimo knygoje.

1991 metais diplomatas dirbo užsienio reikalų ministro atstovu Lenkijoje, taip pat buvo laikinasis reikalų patikėtinis Čekijoje ir Slovakijoje, Protokolo departamento direktorius, generalinis konsulas Sankt Peterburge, ambasadorius prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje.

2009–2015 metais E. Borisovas ėjo Baltijos jūros valstybių tarybos Nuolatinio tarptautinio sekretoriato generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2015-ųjų – URM Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos ir Okeanijos departamento direktoriaus pareigas.

Lietuvos lenkų tautinės bendrijos problemos temdė Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius, tačiau pastaruoju metu Varšuva sušvelnino toną šiuo klausimu, abi šalys keičiasi aukšto rango vizitais, atkuria tarpparlamentinę asamblėją.

2019 metais Lietuva ir Lenkija minės abiems valstybėms svarbius jubiliejus: Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25–metį, Liublino unijos 450 metų jubiliejų ir abiejų šalių narystės Europos Sąjungoje 15 metų sukaktį.

Šiemet Lenkijoje planuoja apsilankyti ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pranešė Užsienio reikalų ministerija.