Lietuvos antidopingo agentūra jo metu pasidalijo geraisiais pavyzdžiais, sociologinio tyrimo rezultatais bei šokiruojančiais statistikos duomenimis.

Lietuvos antidopingo agentūra nuo 2023 metų šalyje tapo pagrindine koordinatore, atsakinga už kovą prieš manipuliavimą sporto varžybose, t. y. sutartus rezultatus bei nesąžiningą kovą.

„Pasaulinė praktika tokia, kad vis daugiau antidopingo agentūrų pasaulyje tampa sąžiningo sporto arba angliškai „integrity“ agentūromis. Vienais pirmųjų pavyzdžių tapo danai, suomiai, šiai dienai etikos sporto centras jau yra ir Estijoje, Kanadoje, o Australijoje – sąžiningo sporto (integrity) agentūra. Visos tos agentūros užsiima tiek antidopingu, tiek manipuliavimo sporto varžybose prevencija bei didelį dėmesį skiria sportininkų apsaugai, kad jie jaustųsi saugiai bei jų aplinkoje nebūtų priekabiavimo“, – sakė Lietuvos antidopingo agentūros patarėja Kornelija Tiesnesytė.

Kovai prieš manipuliavimą sporto varžybose renginio metu Lietuvos antidopingo agentūros atliktą tyrimą pristatė agentūros vadybininkas Aleksandras Kovalenka, šioje srityje sukaupęs jau 11 metų patirtį.

„Visų pirma, norėjome, kad šis renginys taptų pagrindu dialogui, susėdimui prie bendro stalo, beieškant, kaip kovoti prieš šį vėžį – korupciją sporte. Tą turime daryti visi kartu, ne atskirai. Turime kalbėti apie nepatogią temą, turime gydyti, kad sportas nenukentėtų, stadionai būtų pilni ir vaikai noriai eitų sportuoti, – kalbėjo A.Kovalenka. – Lietuvoje egzistuoja sutartos varžybos. Nesame išimtis, bet tikrai nesame šioje vietoje labai silpni, o kai kuriose vietose, sakyčiau, netgi stiprūs. Tačiau vengiame apie tai kalbėti, o visuomenė nori kalbėti, nori žinoti, tą ir parodė mūsų atliktas tyrimas.“

„Sportradar Integrity Services“ duomenimis, 2022 metais 92-ose šalyse bei 12-oje sporto šakų aptikta galimai 1212 galimai sutartų rungtynių. Daugiausia jų – Europoje (630 atvejai). Ne išimtis ir Lietuva: praėjusiais metais Lietuvos futbolo federacija iš pirmos lygos pašalino „MML City“ ekipą, o dar anksčiau iš A lygos buvo pašalintos arba pačios pasitraukė Pakruojo „Kruoja“, „Palanga“, Klaipėdos „Granitas“ bei Klaipėdos „Atlantas“.

Manipuliacija sporto varžybose buvo užfiksuota iš antros Lietuvos religijos – krepšinio – rungtynėse: į skandalus buvo įsivėlę tiek Lietuvos krepšinio lygos, tiek Nacionalinės krepšinio lygos žaidėjai ar klubai.

„Tikėtis, kad Lietuva yra išimtis ir Lietuvoje nieko nėra būtų naivu. Galbūt tas reiškinys nėra labai dažnas, bet problema egzistuoja: skirtingose sporto šakose ji pasireiškia skirtingu lygiu. Turime žinių, kad 2014-2015 bei 2019 metais Lietuvos futbolas turėjo daug problemų, tačiau dabar šiuo klausimu jis yra susitvarkęs. Šiai dienai vidutiniškai per mėnesį sykį sulaukiame tam tikro signalo, kad pasitaiko su lažybų ir koeficientų svyravimu susijusių klaustukų. Į šį faktą negalime žiūrėti pro pirštus“, – teigė K.Tiesnesytė.

Lietuvos antidopingo agentūra siekia tapti tarpininke tarp šalies sporto federacijų bei teisėsaugos. 2023 metais agentūra atliko sociologinę apklausą, kurioje dalyvavo sportininkai, treneriai, sporto aistruoliai, teisėjai, sporto žurnalistai ir kiti su sportu susiję asmenys. Net 15,5 proc. apklaustųjų nurodė, jog buvo tapę manipuliavimo sporto varžybose liudininkais.

Tiesa, dauguma respondentų teigė nežinantys, į ką kreiptis, sužinojus apie sutartą varžybų baigtį. Net 87,8 proc. apklaustų sporto pasaulio ir plačiosios visuomenės atstovų pageidauja, kad būtų pateikiama daugiau informacijos bei vyktų daugiau viešų diskusijų apie manipuliavimą sporto varžybomis.

„Šiai dienai problema ta, kad jei kalbėsime apie ikiteisminio tyrimo institucijas, tai kaip tirti nusikaltimą jos moka. Tuo tarpu sporto organizacijos turi tvarkas, kaip taikyti disciplinarines procedūras. Agentūros tikslas yra sujungti du skirtingus upės krantus ir pastatyti tarp jų tiltą. Policija, ikiteisminis tyrimas kalba baudžiamojo proceso sąvokomis bei turi savo ribojimus. Bet tam, kad tas procesas prasidėtų, mums reikia turėti tam tikras žinias, informaciją, pagal kurią būtų galima daryti pakankamai patikimas išvadas“, – aiškino K.Tiesnesytė.

Lietuvos antidopingo agentūra viliasi ne tik sporto organizacijų, bet ir atsakingų piliečių bendradarbiavimo. Kiekvieną, pastebėjusį manipuliavimą sporto varžybose, kviečiame apie tai informuoti Antidopingo agentūrą el. paštu info@antidopingas.lt.

Priverstinė pertrauka

Lietuvos antidopingo agentūra (LAA) pranešė, kad ketveriems metams diskvalifikuotas jėgos trikovės atletas Deividas Ignatavičius. Priežastis – atsisakė pateikti dopingo kontrolės mėginį.

Praeitą mėnesį už tokį pat antidopingo reikalavimų ignoravimą trejiems metams buvo diskvalifikuotas kitas jėgos trikovės atstovas Ramūnas Norkus, sausį – Jonas Jokubauskas (sankcija – ketveri metai).

Šiuo metu suspenduoti iš viso septyni šios sporto šakos atletai. Lapkritį baigsis Edgaro Stasiukevičiaus diskvalifikacija (buvo atsisakęs pateikti dopingo kontrolės mėginį), gruodį – Andriaus Nagliaus (jo organizme buvo aptikta dehidrochlormetiltestosterono ir ibutamoreno).

Atliks bausmę

2023-iaisiais bausmės patvirtintos kultūrizmo ir kūno rengybos atstovams Broniui Šukiui (atsisakė pateikti dopingo kontrolės mėginį, sankcija – trejų metų diskvalifikacija) ir Dariui Kirvelai (2022 m. jo mėginyje rasta draudžiamosios medžiagos oksandrolono ir jos metabolitų, sankcija – ketveri metai), boksininkui Edgarui Skurdeliui (pernai sportininko organizme rasta uždraustos preparato klomifeno, sankcija – dveji metai).

Rugpjūtį suspendavimo laikotarpis turėtų baigtis Nerijui Tamošaičiui (kultūrizmas ir kūno rengyba), rugsėjį – Jaroslavui Maleikai (motociklų sportas), gruodį – Martynui Šalaševičiui ir Karoliui Šalaševičiui (abu – kultūrizmas ir kūno rengyba) ir Tomuis Juraičiui (dziudo).

Atnaujino sąrašą

Liepos 1-ąją įsigaliojo Dopingo medžiagų kontrolės įstatymo pataisos.

Į draudžiamųjų sąrašą įtraukta naujų preparatų, kurių gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas leidžiami tik sveikatos priežiūros, veterinarijos, mokslo, mokymo ir teisėsaugos tikslams įstatymų nustatyta tvarka, sporto tikslais šias medžiagas vartoti  leidžiama turint receptą ir leidimą vartoti gydymui.

Už įstatyme nurodytų medžiagų disponavimą gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, o LAA apie šių medžiagų buvimą sportininkų dopingo kontrolės mėginiuose turi pareigą informuoti šalies teisėsaugą.

„Vartojant nelegalias medžiagas galima sulaukti nepageidaujamų reiškinių. Anabolinių steroidų vartojimas gali sukelti, pavyzdžiui, acne vulgaris, hipertenziją, hepatotoksiškumą, dislipidemiją, testosterono trūkumą, erekcijos sutrikimų, ginekomastiją ir kardiomiopatiją. Draudžiamas preparatas eritropoetinas, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, tam tikromis sąlygomis gali padidinti kraujo krešulių susidarymo riziką jį vartojantiems asmenims“, – sakė LLA direktorė Rūta Banytė.

Kaip skelbia Lietuvos antidopingo agentūra, rugpjūčio 23 d., atlikus dopingo testą, sportininko organizme rastas uždraustas preparatas klomifenas.

Ši medžiaga sportininkams draudžiama vartoti tiek varžybų, tiek ir ne varžybų metu.

E. Skurdelis suspenduotas nuo rugsėjo 15 d., kai buvo gauti testo rezultatai. Laikinas nušalinimas galioja iki galutinio sprendimo priėmimo.

Kol vyksta sportininko bylos nagrinėjimas, Lietuvos antidopingo agentūra daugiau bylos aplinkybių komentuoti negali.

Primename, kad E. Skurdelis išrinktas geriausiu 2021 metų Lietuvos boksininku.

LBF pozicija

Lietuvos antidopingo agentūra 2022 m. rugpjūčio 23 d. vykdė dopingo kontrolę ne varžybų metu, kuriai buvo atrinktas boksininkas E. Skurdelis.

Atlikus šlapimo mėginio tyrimą Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) akredituotoje laboratorijoje Varšuvoje (Lenkija) buvo gautas teigiamas rezultatas.

Visgi boksininkas E. Skurdelis draudžiamų medžiagų vartojimą neigė, todėl buvo pradėtas nuoseklesnis tyrimas.

Lietuvos bokso federacija (LBF) palaiko Lietuvos antidopingo agentūros sprendimą vykdyti tolimesnį tyrimą. LBF atstovai nėra kompetentingi spręsti, kaip procesas galėtų pasibaigti tol, kol nėra pateiktos išsamios tyrimo išvados.

E. Skurdelis buvo ir yra labai perspektyvus boksininkas, turintis tikslą patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes. Vis dėlto, jei tyrimo išvados sportininkui bus nepalankios, LBF palaikys Lietuvos antidopingo agentūros sprendimą skirti diskvalifikaciją.

LBF palaiko tik švarų sportą. Kiekvienas LBF sportininkas, dalyvaujantis Europos ir pasaulio čempionatuose bei atstovaujantis Lietuvos rinktinei, yra supažindintas su WADA dopingo kontrolės taisyklėmis ir skatinamas nuolat domėtis dažnai atsinaujinančiu Draudžiamų medžiagų sąrašu.

Visi šalies boksininkai kviečiami atkreipti dėmesį į vartojamų papildų ar vaistų sudėtį ir šias medžiagas vartoti tik pasitarus su treneriu ar Lietuvos dopingo agentūra. Susisiekti su Lietuvos antidopingo agentūra galima el. paštu info@antidopingas.lt arba tel. nr. +370 612 35362. Taip pat interneto svetainėje www.antidopingas.lt.

Dėl karo iš tėvynės priversti išvykti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkai ir toliau privalo laikytis pasaulinio antidopingo kodekso bei turi būti kontroliuojami antidopingo agentūrų, rašoma pranešime spaudai.

„Lietuvos antidopingo agentūra atsiliepė į WADA prašymą ir suteiks visokeriopą pagalbą į Lietuvą atvykusiems Ukrainos sportininkams. Šiuo metu Lietuvoje treniruojasi vienuolika aukšto meistriškumo Ukrainos sportininkų. Tai ir olimpinių sporto šakų, daugiausia lengvaatlečiai, ir neolimpinių sporto šakų atstovai.

Agentūra sutiko atlikti tiek dopingo testus, tiek skirti administracinius resursus, kad ukrainiečiai laikytųsi visų pasaulinio antidopingo kodekso reikalavimų“, – sako Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė.

Aukšto meistriškumo sportininkai privalo reguliariai teikti informaciją apie savo buvimo vietą Antidopingo administracijos ir valdymo sistemoje ADAMS. Pagal šiuos duomenis, antidopingo kontrolieriai nustato sportininkų buvimo vietą ir gali jiems skirti atlikti dopingo testą tiek varžybų, tiek ir ne varžybų metu.

„Norint sportininkams lygiaverčiai dalyvauti tarptautinėse varžybose, jie privalo būti prižiūrimi antidopingo agentūros. Lietuvoje sportuojantiems ukrainiečiams jau pradėti atlikti dopingo testai. Jeigu jie laikysis visų antidopingo taisyklių reikalavimų, jiems nekils jokių kliūčių dalyvauti tarptautinėse varžybose ir tęsti sportininkų karjeras“, – sako R. Banytė.

Pagalbos ranką Ukrainos sportininkams ištiesė ir kitų kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos šalių antidopingo agentūros.

Neišsisuks ir mėgėjai

Pasaulinės antidopingo agentūros (World Anti-Doping Agency – WADA) atnaujintame kodekse, be kita ko, numatyta, kad nuo šiol taisyklės galioja ir sportininkams profesionalams, ir mėgėjams.

Naujas terminas – medžiagos, kuriomis piktnaudžiaujama. Tai ne vien sportininkų, bet ir apskritai visuomenės vartojami stimuliantai (pavyzdžiui, kokainas). Tais atvejais, kai stimuliantų sportininko organizme randama per varžybas, nors jos vartotos ne varžybų metu ir ne sportiniams rezultatams gerinti, atletui gresia diskvalifikacija iki trejų mėnesių.

Tačiau naujas Antidopingo kodeksas numato: jei sportininkas dalyvaus ir baigs priklausomybės nuo narkotinių medžiagų gydymo, reabilitacijos programą, diskvalifikacijos laikotarpis gali būti sumažintas.

Pažeidimu bus laikomi sportininko ar kito asmens veiksmai, kuriais siekiama atgrasyti nuo pranešimo apie antidopingo taisyklių pažeidimus atsakingoms institucijoms arba už siekį atkeršyti. Šios taisyklės nepaisantiems grės diskvalifikacija nuo dvejų metų iki visam gyvenimui.

Bylų nevilkins

Nuo šiol atsakomybė teks ne tik pažeidusiems antidopingo taisykles bendrininkaujant, bet ir už bandymą bendrininkauti (pavyzdžiui, sportininkas ar jo personalas sieks gauti patarimų dėl gydymo, treniruočių metodikų iš kitų specialistų, kurie bausti už antidopingo taisyklių pažeidimus). Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, už tai gresia diskvalifikacija nuo dvejų metų iki visam gyvenimui.

Anksčiau sankcijas sportininkams, kurių organizme aptikta draudžiamų medžiagų, taikydavo sporto šakų federacijos. Neišvengta atvejų, kai bylos buvo vilkinamos, sprendimai – ne visada objektyvūs. Dabar kodeksą papildė naujas standartas – Rezultatų valdymo: suvienodintos procedūros sąžiningam pažeidimų bylų nagrinėjimui ir numatyti terminai, sportininkui suteikiama teisė prašyti, kad bylą nagrinėtų nepriklausoma Antidopingo taisyklių pažeidimo komisija, byla gali būti nagrinėjama viešai.

Pakeitimuose taip pat įvardijama nauja sportininkų pareiga – antidopingo organizacijai jie privalės atskleisti savo pagalbinio personalo asmenų tapatybes.

Tarp prioritetų – švietimas

– Pirmiausia pabrėžčiau du naujus tarptautinius standartus: Švietimo ir Rezultatų valdymo. Jie susistemina visą turimą informaciją, pateikiamą Antidopingo kodekse ir techniniuose dokumentuose, – sakė LAA direktorė R.Banytė. – Kitas svarbus akcentas: galimybė sportininkui sutrumpinti diskvalifikaciją, jeigu jis bendradarbiaus su Antidopingo agentūra ir prisipažins nusižengęs. Atletams, vartojusiems priklausomybę sukeliančias medžiagas, gali būti skiriama trijų mėnesių ar trumpesnė diskvalifikacija, o iki šiol buvo dveji arba ketveri metai.

LAA direktorė R.Banytė apgailestauja, kad Lietuvoje dar yra sporto federacijų, manančių, jog antidopingo švietimas nereikalingas. (ltok.lt nuotr.)

– Kaip veiks sporto mėgėjų kontrolės mechanizmas?

– Procedūros nesiskirs nuo aukšto meistriškumo sportininkų dopingo kontrolės – galioja tokie patys standartai ir reikalavimai, tačiau skiriasi atsakomybė: sportininkui mėgėjui bus skiriama trumpesnė diskvalifikacija. Be to, nebus privaloma viešai paskelbti apie sportininko mėgėjo nusižengimą. Jeigu bus nuspręsta paviešinti tokį atvejį, jis turės būti proporcingas bylos faktams ir aplinkybėms.

Nauja sportininkų pareiga – antidopingo organizacijai privalės atskleisti savo pagalbinio personalo asmenų tapatybes.

– Nuo šiol pažeidimu bus laikomi sportininko ar kito asmens veiksmai, kuriais siekiama atgrasyti nuo pranešimo apie antidopingo taisyklių pažeidimus atsakingoms institucijoms arba už siekį atkeršyti. Ar, jūsų duomenimis, pasitaikė tokių atvejų Lietuvoje?

– Ne. Kita vertus, nebuvo tokio antidopingo taisyklių pažeidimo, kad sportininkai ar jų pagalbinis personalas nesijaustų apsaugoti nuo tokių dalykų.

– Jeigu pažeidėjas bendrininkas apskritai nesusijęs su sportu, kaip jis bus baudžiamas?

– Antidopingo agentūra visais atvejais praneša teisėsaugos institucijoms dėl įtariamų kitų teisės aktų pažeidimų, pavyzdžiui, disponavimo narkotinėmis ar kitomis draudžiamomis dopingo medžiagomis. Šiuo atveju atsakomybė gali būti taikoma pagal kitus šalyje galiojančius teisės aktus.

– Ar jus tenkina Lietuvos sporto federacijų, klubų aktyvumas šviečiamuosiuose, profilaktiniuose antidopingo renginiuose, socialinėse akcijose?

– Dauguma šalies federacijų, sporto mokyklų ir klubų skiria daug dėmesio, kad jų sportininkai ar personalas vis atnaujintų savo žinias apie dopingą. Net ir pandemijos sąlygomis 2020-aisiais mūsų mokymuose dalyvavo 2 179 žmonės. Taip pat į mus kreipiasi naujos federacijos, skatiname sportininkus bei sporto specialistus naudotis nemokamais nuotoliniais kursais (www.bedopingo.lt – aut. past.). Gaila, tačiau dar yra sporto federacijų, manančių, kad antidopingo švietimas nereikalingas, bet tai – meškos paslauga atletams, nes kai kurių jų stokoja net elementarių žinių apie draudžiamas medžiagas, antidopingo taisyklių pažeidimus, testavimo procedūras. Stengiamės individualiai bendrauti su sportininkais.

WADA ruošiasi didelėms testavimo apimtims prieš ir per Tokijo olimpines žaidynes bei paralimpiadą. ("Reuters" nuotr)

– 2021-ieji sportui turėtų būti itin intensyvūs. Kokiems iššūkiams ruošiasi jūsų vadovaujama agentūra?

– Pirmiausia planuojame dar aktyviau dirbti švietimo srityje, kad sportininkai, jų personalas, ypač vyksiantieji į Tokijo olimpines žaidynes būtų pakankamai informuoti apie svarbiausias antidopingo aktualijas, naujoves. Kitas iššūkis – dopingo kontrolė per pandemiją varžybose ir ne jų metu, nes testavimai turi būti atliekami ne vien laikantis visų saugumo priemonių bei reikalavimų, bet ir tarptautinių tyrimo standartų

Pažeidimai ir sankcijos

* Lietuvos sportininkai ir kiti asmenys, 2020 m. pažeidę antidopingo taisykles:

Darius Vaitkevičius, Lietuvos regbio federacija (sportininko mėginyje rasta nandrolono, sankcija – ketverių metų diskvalifikacija, galios iki 2023 m. balandžio 13 d.);

Dainius Pranys, Lietuvos jėgos trikovės federacija (sportininko mėginyje rasta metandienono ir nandrolono, sankcija – ketverių metų diskvalifikacija, galios iki 2024 m. lapkričio 5 d.);

Dainius Tamoliūnas, Lietuvos regbio federacija (sportininko mėginyje rasta kokaino ir testosterono, sankcija – ketverių metų diskvalifikacija, galios iki 2024 m. rugpjūčio 28 d.);

Ramūnas Vyšniauskas, Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos treneris (turėjo draudžiamųjų medžiagų, sankcija – aštuonerių metų diskvalifikacija, galios iki 2028 m. sausio 15 d.);

Antanas Jakimavičius, Lietuvos dviračių sporto federacijos treneris (turėjo draudžiamųjų medžiagų, sankcija – ketverių metų diskvalifikacija, galios iki 2024 m. sausio 15 d.);

Solveiga Baleišytė, Lietuvos dviračių sporto federacijos trenerė (turėjo draudžiamųjų medžiagų, sankcija – dvejų metų diskvalifikacija, galios iki 2022 m. sausio 15 d.);

Lolita Rapolienė, Lietuvos sunkiosios atletikos federacija (gydytoja paskyrė sportininkams draudžiamąjį metodą, sankcija – penkerių metų diskvalifikacija, galios iki 2025 m. birželio 1 d.);

Tadas Gečas, Lietuvos jėgos trikovės federacija (sportininko mėginyje rasta higenamino, sankcija – aštuoniolikos mėnesių diskvalifikacija, galios iki 2021 m. birželio 8 d.);

Bronislavas Vyšniauskas, Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas ir treneris (paskyrė sportininkams draudžiamąjį metodą, turėjo draudžiamųjų medžiagų, sankcija – dešimt metų diskvalifikacija, galios iki 2030 m. sausio 15 d.);

Vytautas Stašinskas, Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius (bendrininkavo pažeidžiant antidopingo taisykles, sankcija – trejų metų diskvalifikacija, galios iki 2023 m. balandžio 30 d.);

Žygimantas Stanulis, Lietuvos sunkiosios atletikos federacija (sportininkas nubaustas už draudžiamojo metodo naudojimą, sankcija – dvejų metų diskvalifikacija, galios iki 2021 m. balandžio 26 d.);

Irmantas Kačinskas, Lietuvos sunkiosios atletikos federacija (sportininkas nubaustas už draudžiamojo metodo naudojimą, sankcija – dvejų metų diskvalifikacija, galios iki 2021 m. balandžio 26 d.);

Deividas Jonikaitis, Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija (sportininko mėginyje rasta tenamfetamino, sankcija – dvejų metų diskvalifikacija, galios iki 2022 m. sausio 8 d.);

Tomas Juraitis, Lietuvos dziudo federacija (sportininko mėginyje rasta boldenonono, sankcija – ketverių metų diskvalifikacija, galios iki 2023 m. gruodžio 9 d.).

* Šaltinis: Lietuvos antidopingo agentūra

„Informuojame, kad nuo 2020.01.15 yra suspenduoti sunkiosios atletikos federacijos prezidentas ir treneris Bronislovas Vyšniauskas, sunkiosios atletikos treneris Ramūnas Vyšniauskas ir dviračių sporto treneriai Antanas Jakimavičius ir Solveiga Baleišytė. Suspenduoti remiantis Pasaulinio antidopingo kodekso 2.6 punktu dėl draudžiamų medžiagų turėjimo.

Taip pat jau yra suspenduoti sunkiosios atletikos sportininkai Žygimantas Stanulis ir Irmantas Kačinskas už draudžiamojo metodo naudojimą“, – rašoma Lietuvos antidopingo agentūros puslapyje trečiadienį.