Dauguma šalies moksleivių nuolat naudojasi skaitmeniniais elektroniniais įrenginiais, o nepilnamečių, turinčiųjų banko sąskaitą bei kortelę, skaičius, šalies bankų duomenimis, kasmet auga. Tačiau vis dar nemaža dalis Lietuvos mokyklų valgyklų siūlo vieną atsiskaitymo galimybę – grynaisiais pinigais.
LBA inicijuotoje apklausoje, vykusioje rugpjūčio 27 d., dalyvavo iš viso 799 mokyklos. Šiuo metu 52 iš jų už pietus galima atsiskaityti elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis.
Pavyzdžiai – ne tik didmiesčiuose
Didžioji dalis mokyklų, kurių valgyklose jau veikia banko kortelių skaitytuvai bei vadinamųjų elektroninių piniginių terminalai, įsikūrusios šalies didmiesčiuose.
Tačiau atsiskaityti negrynaisiais pinigais galima ir mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Prienuose, Raseiniuose, Zarasuose, Viduklėje bei Butrimonyse veikiančių mokyklų ugdytiniai ir darbuotojai. Dar 58 apklaustų mokyklų administracijos atstovai nurodė planuojantys įdiegti elektronines atsiskaitymo priemones.
Anot Manto Zalatoriaus, LBA prezidento, negrynieji pinigai yra vienas iš įrankių finansiniam vaikų ir jaunimo raštingumui ugdyti. Ne ką mažiau svarbu tai, kad negrynųjų pinigų neįmanoma atimti, jais nepavyks atsiskaityti už nelegalias prekes. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai viešojo maitinimo įstaigose ypač tinkami dėl veiklos pobūdžio – darbuotojams, kurie dalija maistą, nebereikia liesti kupiūrų bei monetų.
Greitai prisitaikė prie naujovių
Švietimo įstaigos diegia įvairias grynųjų pinigų alternatyvas. Kai kuriose mokyklose tam pasitelkiami elektroniniai moksleivių ir mokytojų pažymėjimai bei juose įdiegtos vadinamosios elektroninės piniginės, kitose naudojamasi bankinių kortelių skaitytuvais, yra ir įstaigų, kuriose pasitelkiamos elektroninės apyrankės.
Vilniaus Antakalnio gimnazijos valgykloje jau 8 metus galima atsiskaityti bankų kortelėmis.
„Norėjome būti priekyje, supažindinti moksleivius su moderniomis grynųjų pinigų alternatyvomis bei užtikrinti tokias pat atsiskaitymo galimybes, kokias siūlo dauguma įmonių bei įstaigų“, – sakė gimnazijos direktorė Vita Kirkilienė, paklausta, kas paskatino įdiegti technologiją, kai ši buvo visai nauja.
Ją palankiai įvertino tiek švietimo įstaigos bendruomenė, kurioje yra per 500 gimnazistų ir 70 pedagogų, tiek valgyklos darbuotojai. Nemažai gimnazistų naudojasi ir kortelėmis su vadinamąja elektronine pinigine, skirtomis atsiskaityti tik valgykloje.
Grynieji – iš įpročio
Plungės Senamiesčio mokyklos direktoriaus pareigas laikinai einantis Juozas Griškus teigė, kad mokykloje naudojamas elektroninis moksleivio pažymėjimas turi ir elektroninės piniginės funkciją.
Mokyklos bendruomenė, vadovo teigimu, norėtų ja naudotis, tačiau praktiškai įgyvendinti šios atsiskaitymo negrynaisiais pinigais galimybės nepavyksta, nes tam nesiryžta maitinimo paslaugų teikėjas.
Tuo metu vienoje Kėdainių rajono mokykloje, kur mokosi arti 300 vaikų ir dirba per 40 pedagogų, atsiskaitymas negrynaisiais kol kas didelio populiarumo nesulaukė. Mokyklos atstovų teigimu, mažo miestelio gyventojai labiau įpratę atsiskaityti grynaisiais pinigais, o naujoves vertina atsargiai. Valgyklos pasiūlytomis elektroninėmis kortelėmis ir žetonais šiuo metu naudojasi vos keli moksleiviai.
Turi perspektyvų
LBA vertinimu, iš apklausos rezultatų matyti, kad skaitmeniniai sprendimai kai kuriose srityse kelią skinasi palengva. Gerosios praktikos pavyzdžiai liudija palankias perspektyvas, tačiau joms reikia laiko.
Jėgas sutelkus Lietuvos bankui, Vilniaus miesto savivaldybei, LBA ir verslui, praėjusią savaitę susipažinti su grynųjų pinigų alternatyvomis ir apsvarstyti jų įdiegimą buvo pakviesti Vilniaus miesto švietimo įstaigų vadovai.
Šia iniciatyva siekiama skatinti finansinių paslaugų skaidrumą, modernių technologijų skvarbą bei visuomenės technologinį ir finansinį išprusimą.
