Trečiąjį metų ketvirtį būsto pirkėjai buvo aktyvesni Kaune, kur bendrovės vystomuose projektuose įsigijo 17 butų. Vilniuje esančiuose projektuose viso nupirkta 15 butų.

Anot „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, pardavimų duomenys rodo, kad šalies didmiesčių būsto rinka, įvertinus ženkliai augusias palūkanų normas ir bendrą ekonominį neapibrėžtumą, išlieka stabili, o bendrovės strategija orientuotis į aukštą būsto kokybės kartelę pasiteisina.

„Trečiąjį metų ketvirtį fiksavome išties gerus būsto pardavimo rezultatus. Jie rodo, kad su savo pasiūla pataikome į tinkamą rinkos segmentą, kuris yra linkęs investuoti į aukštesnę būsto kokybę. Ir toliau orientuosimės į ją bei remdamiesi ilgamete savo patirtimi sieksime išnaudoti rinkoje esančias galimybes“, – sakė K. Vanagas.

Partnerio nuotr.

K. Vanagas pastebi, kad atslūgus būsto pirkimo karštinei, gyventojų sprendimai tapo racionalesni – siekiama investuoti į išties kokybišką ir lūkesčius pilnai atitinkantį būstą, o ne paprasčiausiai skubėti įšokti į NT pirkimo traukinį ir stengtis įsigyti bet kur ir bet ką. Be to, būsto pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria ne tik namų kokybei, bet ir tvarumui bei darniai kvartalo kaimynystei.

Šiuos gyventojų poreikius „YIT Lietuva“ siekia atliepti savo įgyvendinamuose projektuose, kurie buvo sklandžiai vystomi trečiąjį šių metų ketvirtį. Įmonė tęsė darbus „Naujojo Skanseno“ kvartale šalia finansinio Vilniaus centro bei didelės sėkmės sulaukusiame „Matau Vilnių“ projekte sostinės centre. Vilniuje bendrovė planuoja vystyti naują gyvenamųjų namų projektą „Virš šilų namai“ Viršuliškių rajone ir ruošiasi plėtrai J. Basanavičiaus gatvėje įsigytame sklype.

Partnerio nuotr.

Kaune dešiniojoje Neries krantinėje, kitapus senamiesčio, „YIT Lietuva“ tęsia sėkmingos teritorijų konversijos pavyzdžiu tapusio „Piliamiesčio“ kvartalo plėtrą. Be to, Aleksote bendrovė užbaigė pirmąjį projekto „Matau Kauną“ etapą ir šioje teritorijoje planuoja sukurti išskirtinį, žaliųjų erdvių supamą miesto kvartalą.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Kaip BNS informavo keleivių vežimo traukiniais paslaugas vykdanti bendrovė „LTG Link“, iniciatyva šiuo metu gali naudotis visi nuo karo Ukrainoje bėgantys žmonės.

„Nuo rugpjūčio 1 dienos nemokamu susisiekimu traukiniais vietiniais maršrutais Lietuvoje pasinaudoti gali visi žmonės, kurie bėga nuo Rusijos karo Ukrainoje į Lietuvą, – komentare sakė bendrovės komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė. – Visi iniciatyva pasinaudoti norintys keleiviai, t. y. tiek Ukrainos, tiek ne Ukrainos piliečiai, yra prašomi pateikti tai patvirtinančius dokumentus – pasą arba asmens tapatybės kortelę (vaikams – gimimo liudijimą) ir Migracijos departamento išduotą registracijos kortelę“.

Vilniuje galimybė ukrainiečiams nemokamai važiuoti viešuoju transportu galiojo iki metų pabaigos, o šią savaitę vykusiame tarybos posėdyje ji pratęsta iki 2024 metų.

Tarybos sprendimu, 2023 metais užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos pradėto karo, bus taikoma 100 proc. lengvata važiuoti vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais.

Vilniuje ukrainiečiai taip pat gali nemokamai lankytis savivaldybei priklausančiuose muziejuose.

Kauno savivaldybės tarybai taip pat teikiamas siūlymas leisti ukrainiečiams važinėtis su 99 proc. lengvata. Projekte numatyta, jog metinis bilietas su tokia lengvata bus išduodamas pateikus Migracijos departamento išduotą registracijos kortelę arba 2023 metais išduotą galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių.

Toks lengvatinis bilietas kainuotų 2,75 euro, dar 1,5 euro atsieitų kortelės išdavimas, tačiau projekte siūloma numatyti, kad visas šias išlaidas padengtų bendrovė „Kauno autobusai“.

Dėl tokio pasiūlymo miesto politikai spręs gruodžio 20 dieną.

Kaip BNS sakė Klaipėdos miesto savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus, uostamiestyje šiuo metu galiojančią lengvatą ukrainiečiams rengiamasi pratęsti ir kitais metais, įvedant nemokamą bilietą.

Šiuo metu karo pabėgėliai Klaipėdoje gali vykti nemokamai ir kontrolei parodyti leidimą gyventi Lietuvoje, asmens dokumentą. Nuo kitų metų rengiamasi jiems išduoti bilietus. Prognozuojama, kad jų galėtų prireikti apie tūkstančio.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasarį į Lietuvą atvyko 71,5 tūkst. karo pabėgėlių. Dalis jų iš šalies galėjo išvykti.

Kauno išskirtinumas

Vilnius į pasaulio žiniasklaidos portalų antraštes pateko 5 431 kartą, Kaunas – 3 524, o Klaipėda – 1 687 kartus.

Į bendrą pranešimų skaičių buvo įtraukti ir miestų paminėjimai Lietuvos žiniasklaidoje – jie sudarė didžiausią paminėjimų skaičių: 72 proc. visų pranešimų apie Vilnių, 53 proc. apie Kauną ir 63 proc. apie Klaipėdą.

"Įdomu tai, kad nors Kauno bendras paminėjimų skaičius yra mažesnis nei Vilniaus, tačiau santykinai daugiau kartų paminėtas užsienio žiniasklaidoje – beveik 50 proc. visų fiksuotų paminėjimų (Vilniaus – 28 proc.). Minint miestus išsiskyrė valdymo, eksporto, investicijų ir kultūros sritys. Vis dėlto pranešimų, kurie prisidėtų atskleidžiant Lietuvos miestų išskirtinumą, patrauklumą investuotojams, talentams ir turistams, buvo mažuma. Tikrai dar esame neišnaudoję viso turimo potencialo kryptingai miestų ir šalies komunikacijai", – nurodo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Remiantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų monitoringo platformos "Melwater" duomenimis ir atsižvelgiant į potencialiai pasiektą auditoriją, bendra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos paminėjimų šį pusmetį pasaulio žiniasklaidoje vertė galėtų siekti 61,85 mln. eurų.

Skambėjo "Žalgiris"

Miestai pagal paminėjimus pateko į skirtingų užsienio valstybių akiratį, o Vokietijoje užfiksuoti visų trijų miestų paminėjimai.

Vilniumi domėjosi Vokietijos (3,57 proc. rastų pranešimų apie miestą), JAV (3,17 proc.), Jordanijos (2,46 proc.) ir Italijos (2,23 proc.) žiniasklaida. Prie miesto matomumo daugiausia prisidėjo šių valstybių žiniasklaidoje aptartos COVID-19 pandemijos aktualijos, taip pat teigiamą sostinės bei šalies įvaizdį formuojančios socialinės ir kultūrinės iniciatyvos: kaukių mados savaitė, kinas po atviru dangumi, viešųjų erdvių atvėrimas kavinėms bei restoranams, dronų panaudojimas siekiant užtikrinti karantino laikymąsi, atstumui restoranuose išlaikyti panaudoti manekenai. Žiniasklaidos pranešimuose tai pat buvo pastebėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio šventė, Vilniuje vykęs NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, "Stranger Things" filmavimas sostinėje.

Kauno naujienos daugiausia domino Vokietijos (30,79 proc. visų pranešimų apie miestą), Turkijos (5,33 proc.), Italijos (3,77 proc.) portalus. Skaitmeninį miesto matomumą daugiausia lėmė pranešimai, susiję su krepšinio klubu "Žalgiris". Plačiai aptartos šio klubo aktualijos: rungtynių rezultatai, komandos sudėtis, Šarūno Jasikevičiaus karjera, sunkumai COVID-19 pandemijos metu. Susidomėjimo sulaukė ir Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos iniciatyva – 3D spausdintuvų naudojimas apsauginėms priemonėms per karantiną gaminti.

"Žalgiris" kartu su Kauno miesto vardu antraštėse šių metų pirmąjį pusmetį pasirodė 411 kartų. Šių straipsnių vertė, atsižvelgiant į potencialiai pasiektą auditoriją, galėtų siekti 7,39 mln. eurų. Vien "Žalgirio" pavadinimas į portalų antraštes šį pusmetį pateko 2 861 kartą, o bendra "Žalgirio" paminėjimų pasaulio žiniasklaidoje vertė galėtų siekti net 38,88 mln. eurų.

"Džiugina tai, kad Kaunas per pirmuosius šešis metų mėnesius buvo vis garsiau girdimas ir dėl kitų veiklų mieste – "Žalgirio" klubo, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos iniciatyvos ir modernių 3D spausdintuvų pritaikymo reaguojant į aktualijas. Tai tik dar kartą įrodo, kad Kaunas yra ne tik sporto, bet ir greitas, modernus ir inovacijas kasdieniams sprendimams įgalinantis miestas", – teigia VšĮ "Kaunas IN" direktorius Tadas Stankevičius.

Kaunas yra ne tik sporto, bet ir greitas, modernus ir inovacijas kasdieniams sprendimams įgalinantis miestas.

Klaipėda ryškiausiai buvo matoma Vokietijos (20,92 proc. visų pranešimų apie miestą), Latvijos (3,20 proc.), JAV (2,55 proc.) bei Rusijos (2,49 proc.) žiniasklaidos antraštėse.

Išsiskiria Vilnius

Vertinant Lietuvos miestų matomumą socialiniuose tinkluose "Facebook", "Twitter" ir "Youtube", akivaizdžiai dominuoja sostinė. Vilnius pagal paminėjimų skaičių Kauną lenkia daugiau nei du kartus, o Klaipėdą – beveik šešis kartus. Per pirmąjį pusmetį Vilnius socialiniuose tinkluose paminėtas 14 485 kartus, Kaunas – 6 094 kartus, o Klaipėda – 2 452 kartus.

Visi trys miestai matomiausi buvo "Facebook" socialinėje platformoje. "Facebook" (11,5 tūkst. Vilniaus paminėjimų) ir "Twitter" (2,4 tūkst. Vilniaus paminėjimų) platformose matomas didžiausias sostinės atotrūkis nuo kitų miestų. Mažiausiai pranešimų apie Lietuvos miestus pasirodė "Youtube" platformoje.

Tirdama šalies matomumą, Lietuvos įvaizdžio grupė, atlikusi 13-os tikslinių užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija) naujienų portalų pranešimų ir socialinių tinklų įrašų analizę, nustatė, kad pastarąjį pusmetį Lietuvos vardas užsienio šalių interneto portaluose paminėtas daugiau nei 43 tūkst. kartų, o socialinių tinklų įrašuose – daugiau nei 200 tūkst. kartų.

Daugiausia nagrinėtos mūsų šalies valdymo (vidaus ir užsienio politika), turizmo, investicijų ir imigracijos sritys. Lietuvos paminėjimų daugiausia užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Rusijos interneto naujienų portaluose.

Kaune, kuris minėtoje publikacijoje pradeda esą mirtiniausių 2017-aisiais metais Europos miestų dešimtuką, anot miesto policijos buvo užregistruota 18 nužudymų. Iš jų tais pačiais metais nepavyko ištirti tik dviejų.

Palyginimui, Klaipėdoje, kuriai minėtame dešimtuke skirta trečioji vieta, buvo užregistruoti šeši nužudymai. Ir visi jie buvo ištirti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris duomenų apie 2017-aisiais metais sostinėje užregistruotas žmogžudystes negalėjo pateikti, nors minėtame dešimtuke jai skirta antroji vieta.

Tačiau, anot Vilniaus policijos, 2018-aisiais sostinėje užregistruota 10 nužudymų. Deja, pavyko ištirti tik kas antrą.

Kaune 2018-aisiais užregistruota 13 nužudymų ir visi jie ištirti. Tokia pati ir 2019-ųjų žmogžudysčių Kaune statistika, kurią vietos policija linkusi papildyti naujausiomis žiniomis apie tai, kad pernykščių nužudymų skaičius iš tikrųjų – mažesnis. Viena tokia byla, gavus teismo medikų išvadas, jau nutraukta nesant nusikaltimo požymių. Dar vienos toks pats likimas laukia artimiausiu metu.

Tuo tarpu pernai Vilniuje užregistruota 18 nužudymų. Ir 2019-eji juos tyrusiems sostinės pareigūnams buvo sėkmingesni – visi šie nusikaltimai ištirti.

Klaipėdoje ir 2018-aisiais užregistruotos šešios žmogžudystės. Dviejų iš jų ištirti nepavyko. Pernai – jau septynios ir taip pat dvi iš jų neištirtos.

Visų trijų šalies didmiesčių policija tikina, kad didžioji dauguma šių nusikaltimų – buitiniai. Todėl ir dažniausi jų įrankiai be kumščių ir kojų – kas begirtuokliaujant ar aiškinantis santykius su antra puse papuolė po ranka: peilis, šakutė, kėdė ir pan.

Tiesa, Informatikos ir ryšių departamentas, kurio skelbiama statistika prieinama internete kiekvienam, duoda kiek kitokius skaičius apie nužudymus minėtuose šalies didmiesčiuose. Tačiau, jų pareigūnai tikina, kad taip yra dėl to, kad sumuojamos ir į kitus metus perkeliamos neištirtų žmogžudysčių bylos.

Tuo tarpu minėta televizijos kanalo „Fox News“ žurnalistė, kaip jau rašyta, teigia esą rėmusis Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro šiemet paskelbta ataskaita apie žmogžudysčių reitingus. Ir pagal ją Kaunas, Vilnius ir Klaipėda pagal nužudymų skaičių 100 tūkst. JAV gyventojų lenkia tokius Europos miestus kaip Marselis, Debrecenas, Celė, Belfastas, Tamperė, Budapeštas ir Amsterdamas. T.y. daugiau nė viena Europos valstybė į šį kruviną, anot jo sudarytojos, dešimtuką nedeleguoja tiek savo miestų. Išskyrus Vengriją, kurią atstovauja du didmiesčiai.

Be to, kaip teigiama minėtoje publikacijoje, Vilniaus ir Klaipėdos nužudymų statistikos – identiškos.

„10 mirtiniausių Europos miestų“ sąrašas sudarytas pagal kiekvienam 100 tūkst. gyventojų tenkantį žmogžudysčių skaičių. Jis paremtas Jungtinių Tautų atliktu tyrimu.

Kaip skelbia „Fox News“, pirmąją vietą sąraše užima Kaunas. 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 5,4 nužudytų žmonių. Tai sudaro mažiau nei dešimtadalį žmogžudysčių, įvykdytų mirtiniausiame JAV mieste Sent Liujise (60,9 mirčių 100 tūkst. gyventojų 2018 m.).

Antroje vietoje – Lietuvos sostinė Vilnius, kur 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 3,9 nužudymai. Dauguma pranešimų apie nusikaltimus fiksuojama Senamiestyje dėl didelio turistų skaičiaus, bet dažniausia grėsmė yra kišenvagiai ir be priežiūros paliktų daiktų vagystės.

Trečią vietą mirtiniausių miestų sąraše užima Klaipėda, kur nužudymų skaičiaus statistika identiška anksčiau minėtajai Vilniuje. 2017 m. nusikaltimų skaičius Lietuvoje išaugo, kai šalis sugriežtino bausmes už vairavimą išgėrus.

Toliau į sąrašą patenka Marselis, Debrecenas, Celė, Belfastas, Tamperė, Budapeštas ir Amsterdamas.

10 mirtiniausių Europos miestų sąrašas

1. Kaunas (Lietuva)

2. Vilnius (Lietuva)

3. Klaipėda (Lietuva)

4. Marselis (Prancūzija)

5. Debrecenas (Vengrija)

6. Celė (Slovėnija)

7. Belfastas (Šiaurės Airija, Jungtinė Karalystė)

8. Tamperė (Suomija)

9. Budapeštas (Vengrija)

10. Amsterdamas (Nyderlandai)

Gruodį, palyginti su lapkričiu, butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,2 proc., ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1,6 tūkst. eurų. Kaune kaina pasiekė 1,14 tūkst. eurų už kv. m (+0,6 proc.), Klaipėdoje – 1,13 tūkst. eurų (+0,4 proc.), Šiauliuose – 742 eurus (+1,7 proc.) ir Panevėžyje – 727 eurus (+2,2 proc.).

Gruodį per metus butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,9 proc., Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 5,7 proc., Šiauliuose – 11,4 proc. ir Panevėžyje – 13,1 proc.

Kad neperkaistų rinka

Du kartus per metus Lietuvos bankas atlieka apklausą, vertina naujausias tendencijas. Jos metu užduodami klausimai apie standartinius naujos statybos NT objektus (butus ir biurus) trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Pastaroji apklausa buvo surengta rugpjūčio mėnesį.

NT rinkos dalyvių apklausa yra papildoma NT rinkos stebėsenos priemonė, leidžianti sužinoti rinkos dalyvių nuomonę apie kainas, parodo segmentus, kuriuose jos kinta labiausiai, atskleidžia galimas pokyčių priežastis ir rinkos dalyvių lūkesčius. Ši apklausa suteikia galimybę stebėti pokyčius būtent taip, kaip juos mato patys NT rinkos dalyviai. Ir, pasak Lietuvos banko, tai būtina žinoti, nes tvari raida yra svarbi visos šalies finansų sistemos stabilumui (o 2019 m. liepą paskolos būstui įsigyti sudarė 43 proc. viso kredito įstaigų suteiktų paskolų privačiam ne finansų sektoriui portfelio).

Kauno lūkesčiai dėl biurų

Didžiausio per metus išnuomoto modernių biurų ploto augimo tikimasi Kaune. Vertindami laikinosios sostinės biurų rinką, 56 proc. Lietuvos banko apklausos respondentų manė, kad čia jų per ateinančius 12 mėn. bus išnuomota daugiau nei per praėjusius metus. Daugiausia (47 proc.) Vilniaus rinką vertinusių respondentų tikėjosi, kad išnuomotas biurų plotas per ateinančius metus nepakis. Vis dėlto reikšminga dalis apklaustųjų (31 proc.) nurodė, kad sostinėje jų bus išnuomota mažiau, o taip manančiųjų dalis per pusmetį padidėjo 10 proc.

Skolintis šalies bankuose investuoti į komercinės paskirties NT tapo sunkiau.

Skolintis šalies bankuose investuoti į komercinės paskirties NT tapo sunkiau. Didžioji dalis rinkos dalyvių nurodė, kad skolinimosi sąlygos bankuose investuoti į biurų, prekybos ir sandėliavimo patalpų plėtojimą arba įsigijimą nuo 2019 m. pradžios sugriežtėjo. Taip manė 79–90 proc. respondentų, vertinę Vilniaus ir Kauno NT rinkas, ir visi apklausos dalyviai Klaipėdoje.

Skandinavijos ir kitų Baltijos šalių investuotojai sudarė didžiausią dalį užsienio investuotojų į komercinį NT Vilniuje ir Kaune. Taip manė bent po trečdalį šių miestų rinką vertinusių apklaustųjų.

Kas antras respondentas įžvelgė su per didele biurų pasiūla susijusių disbalansų Kauno NT rinkoje. Kad pasiūla viršija paklausą, manė 50 proc. respondentų. Kas trečias apklausos dalyvis nurodė, kad regi paklausą viršijantį nuomoti skirtų biurų perteklių Klaipėdoje.

Aktyvumo tikimasi Klaipėdoje

Daugiau NT rinkos dalyvių nei prieš pusmetį Lietuvos banko rengtoje apklausoje nurodė, kad per ateinančius metus naujų butų pardavimo kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pakils. Palyginti su prieš pusmetį vykusia apklausa, šiek tiek padaugėjo apklaustųjų, kurie tikisi naujų butų kainų augimo šių miestų centre (atitinkamai 4, 2 ir 7 proc.) Apklausos dalyvių, kurių manymu, naujas būstas per ateinančius metus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose pabrangs, dalis per pusmetį padidėjo atitinkamai 3, 25 ir 11 proc.

Daugėja NT rinkos dalyvių, kurie per ateinančius 12 mėn. tikisi naujų butų nuomos kainų augimo ir didmiesčių centre, ir gyvenamuosiuose rajonuose. Brangimo iki 5 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų centre tikisi atitinkamai 46, 38 ir 40 proc. apklaustųjų (prieš pusmetį taip manė atitinkamai 44, 21 ir 29 proc.). Atitinkamai 39, 46 ir 40 proc. respondentų tikisi naujų butų nuomos kainų didėjimo šių miestų gyvenamuosiuose rajonuose (prieš pusmetį taip manė atitinkamai 31, 20 ir 14 proc. respondentų).

Didžiausio naujų butų rinkos aktyvumo didėjimo per ateinančius metus tikimasi Klaipėdoje, o Vilniuje tokių bus parduota beveik tiek pat, kiek šiemet. Vertindami sostinės naujo būsto daugiabučiuose rinką, daugiausia respondentų (41 proc.) nurodė, kad per ateinančius 12 mėn. butų bus nupirkta tiek pat, kaip per praėjusius metus. NT rinkos dalyvių nuomone, ryškiau naujų butų pardavimas turėtų padidėti Klaipėdoje, Kaune taip pat jis nereikšmingai padidės – didesnio parduotų naujų butų skaičiaus šiuose miestuose tikėjosi atitinkamai 60 ir 38 proc. apklaustųjų.

Investuojančių į naujų butų nuomą Vilniuje dalis per pusmetį nepakito. Apklausos dalyvių nuomone, investuotojai įsigyja 20 proc. naujų butų. Išnuomoti naują butą ilgalaikei nuomai mažiausiai laiko užtrunka Kauno gyvenamuosiuose rajonuose, ilgiausiai – Vilniaus centre. NT rinkos dalyvių vertinimu, išnuomoti naujos statybos butą Kauno gyvenamuosiuose rajonuose užtrunka vidutiniškai 15 dienų, o, pavyzdžiui, Vilniaus centre – vidutiniškai 25 dienas.

Kaip BNS sakė viena akcijos organizatorių, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete studijuojanti Ellen Reiserer (Elen Raiserer), protestai šalyje organizuojami nuo kovo, jungiantis prie pasaulinių penktadieninių akcijų, skirtų atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas.

Anot jos, šį penktadienį, 18 val., protestuotojai kviečiami rinktis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Ukmergės ir Utenos centrinėse aikštėse.

„Šiandien ir kitą penktadienį protestai rengiami siekiant atkreipti Lietuvos Vyriausybės, taip pat Europos bei pasaulio dėmesį pagaliau imtis veiksmų. Pirmadienį vyks Jungtinių Tautų susitikimas klimato klausimais, susitiks pasaulio lyderiai. Norime parodyti jiems, kad mes juos stebime, einame į gatves ir reikalaujame veiksmų“, – sakė E. Reiserer.

Anot jos, pastarąjį kartą šios iniciatyvos protestai pasauliniu mastu vyko gegužę, prieš Europos Parlamento rinkimus, tačiau nuo to laiko kovos su klimato kaita klausimu „pastebimas neveiksnumas ir paralyžius“.

Organizatoriai tikisi, kad į protestus Lietuvoje atvyks apie tūkstantį žmonių, mažiausiai pusės jų laukiama Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, priešais Vyriausybę. Po savaitės, rugsėjo 27-ąją, rengiamas masyvesnis protestas – tikimasi, kad tuomet vien sostinėje dalyvaus per tūkstantį protestuotojų.

Pasak E. Reiserer, be moksleivių ir studentų apie sutikimą dalyvauti pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, medikus vienijančios ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

Mokslininkai sutaria, kad prie klimato šilimo prisideda žmogaus ūkinė veikla, dėl kurios didėja vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Besikeičiantis klimatas daro įtakos ir Lietuvai – dažnesni atlydžiai žiemą kenkia keliams, statybų sektoriui, dėl staigesnių orų pokyčių ir ilgesnių sausrų kenčia ūkininkai.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad kovojant su klimato kaita siekiama didinti energinį efektyvumą, mažinti automobilių taršą.

Vertinant negalutinius Registrų centre sukauptus NT sandorių duomenis, matyti, kad visoje šalyje šiemet per sausio-balandžio mėnesius savininkus pakeitė 11,2 tūkst. butų - 10 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (10,2 tūkst.). Per balandį parduota 3,1 tūkst. butų - 12,1 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį ir 12,3 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Iš didmiesčių augimo tempais šiemet išsiskyrė Panevėžys, kur per pirmus keturis šių metų mėnesius iš viso parduota 416 butų - 26,8 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-balandį (328). Kituose šalies didmiesčiuose taip pat fiksuotas spartus parduotų butų skaičiaus augimas.

Iš didmiesčių augimo tempais šiemet išsiskyrė Panevėžys.

Vilniuje šiemet parduoti 3 777 butai, arba 14,1 proc. daugiau nei pernai per pirmus keturis mėnesius (3 311), Kaune - 1 576 (11,2 proc. daugiau), Klaipėdoje - 1 028 (11,4 proc. daugiau), Šiauliuose - 541 (10,4 proc. daugiau). Parduotų butų skaičiaus augimu šiemet taip pat išsiskyrė Vilniaus rajonas, kur butų pardavimai, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, ūgtelėjo 52 proc., taip pat vasaros sezonui besirengianti Palanga (25 proc. augimas), Alytaus ir Kėdainių rajonai (atitinkamai 20 ir 17 proc. augimas).

Per balandį sostinėje parduoti 1 002 butai - 5 proc. daugiau nei pernai balandį ir 16,5 proc. daugiau nei šių metų kovą, Kaune - 444 (atitinkamai 29 proc. daugiau ir 6,5 proc. daugiau), Klaipėdoje - 303 (13,5 proc. daugiau ir 23,2 proc. daugiau), Šiauliuose - 133 (6,7 proc. daugiau ir 3,6 proc. daugiau), Panevėžyje - 121 (18,6 proc. daugiau ir 23,5 proc. daugiau).

Per keturis šių metų mėnesius visoje šalyje buvo parduota 3,3 tūkst. gyvenamųjų namų - 11,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (2,9 tūkst.), o vien tik per balandį - 999 (pernai balandį - 855, šių metų kovą - 840).

Žemės sklypų sandorių rinkoje šiemet savininkus pakeitė 19,2 tūkst. sklypų, arba 7,7 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (17,9 tūkst. sklypų). Vien tik balandį pirkimo-pardavimo sandoriais perleista beveik 5,5 tūkst. žemės sklypų, kai pernai balandį tokių buvo 5,4 tūkst., o šių metų kovą - 4,9 tūkstančio.

Plano analizės pristatyme dalyvaus aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Kaip skelbiama Aplinkos ministerijos parengto Bendrojo plano analizėje, Europos kontekste Lietuvos tiek užstatytų teritorijų, tiek gyventojų tankio rodikliai yra vieni mažiausių, nėra žymių, globaliai pastebimų plėtros procesų. Pagal urbanizacijos laipsnio ES klasifikaciją, Lietuva tarp ES šalių turi daugiausiai kaimiškųjų teritorijų.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda yra matomi Europos miestų tinkle, tačiau tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal reikšmingumą ar įtaką šiuo metu yra regioninės reikšmės. Vilnius išskirtinis tuo, kad yra valstybės sostinė (numatoma prijungti prie „Rail Baltica“), Kaunas – tranzito („Via/Rail Baltica“) ir logistikos centras, Klaipėda – jūrų uostas, orientuotas į veiklas, susijusias su jūra.

Lietuvos oro uostai, pagal atliekamų skrydžių kryptis ir apimtis, yra integruoti į pasaulinį susisiekimo tinklą, pasiekiamumas nėra patenkinamas, nes stinga tiesioginių skrydžių net į kai kurias ES šalių sostines. Vilniaus oro uostas pagal aptarnaujamus keleivių srautus Baltijos jūros regione yra 5-oje vietoje ir nusileidžia Varšuvos, Rygos, Krokuvos ir Gdansko oro uostams.

Bendrajame plane taip pat išskiriamas kraštovaizdis, kuris patiria ir nuolatinį visuomenės ūkinės veiklos poveikį. Jautriausios kraštovaizdžio kaitai yra gyvųjų organizmų ekosistemos, o labiausiai pastebima besikeičianti kraštovaizdžio dalis – žemėnaudų struktūra.

Bendrasis teritorijos planas yra įrankis kokybiškai suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Dabartinio Bendrojo plano (BP) galiojimas baigsis 2020 m., tad iki tol turi būti parengtas naujos kartos strateginis dokumentas, tarnausiantis įvairių sričių specialistams.

Bendrasis Lietuvos planas, tikimasi, taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – iki 2050 metų. Sprendiniai yra ypač svarbūs ir siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų, mat šiems pasiekti kiekviena šalis turi pati numatyti tam tikras priemones.