Iš Lietuvos – šeši vyrai

Siauruose ir vingiuotuose Alpių kalnų keliukuose ir šio regiono miestelių apylinkėse varžėsi 237 ekipažai.

Mūsų šalį reprezentavo Karolis Raišys ir Ovidijus Meilūnas (automobilis – 1961 m. „Jaguar MKII“), Andrius Vaitekūnas ir Paulius Beniušis (1974 m. „Volkswagen Karmann Ghia“), Tadas Vitkevičius ir Feliksas Krivickis (1978 m. „Saab 96 V4“).

Sėkmingiausiai lenktynės susiklostė K. Raišiui ir O. Meilūnui: jie tarp savo klasės (P1) ekipažų buvo pirmi, o bendroje įskaitoje – penkti.

Lietuviai į priekį praleido Michelį Decremerą ir Jennifer Hugo (Belgija, 1979 m. „Opel Ascona“), Giorgio Schoną ir Francesco Giammarino (Italija, 1966 m. „Austin Mini Cooper S“), Maurizio Aiolfi ir Carlą Merendą (Italija, 1975 m. „Lancia Beta Coupe 1800“) ir su neutralia vėliava startavusius rusus Ilją Kašiną ir Borisą Kostyrką (1982 m. „Volkswagen Scirocco“).

Misija: legendiniame ralyje „Monte Carlo Historique“ mūsų šalį reprezentavo (iš kairės) T. Vitkevičius, F. Krivickis, O. Meilūnas, K. Raišys, P. Beniušis ir A. Vaitekūnas. / E. Babelio nuotr.

Už posūkio – sunkvežimis

Karolis ir Ovidijus rezultatu džiaugėsi tik užbaigę naktinius greičio ruožus, o prieš juos dalijosi rūpesčiais.

Kartą, kur už posūkio laukė itin siauras, vienam automobiliui skirtas, tiltas, prieš lenktynininkus išniro sunkvežimis.

Atrodo, netikėta, tačiau istorinis Monte Karlo ralis vyksta ne uždarose trasose, o viešuose keliuose, tad eismo čia – apstu. Išvengti didesnių nesklandumų padeda organizatorių nurodymas laikytis vidutinio greičio, kuris sutampa su leistinu tuose keliuose. Kad nebūtų piktnaudžiaujama, kaip sportininkai laikosi taisyklių, patikrinama net kelias dešimtis kartų, naudojant GPS įrangą.

„Praradome ten laiko, labai tikiuosi, kad toje vietoje nematavo greičio. Turėjome 21 sekundės persvarą, bet sunkvežimis galėjo viską nubraukti“, – nerimavo K. Raišys.

Atsigriebti galima naktiniuose greičio ruožuose, kurie, K. Raišio vertinimu, yra ir didžiausias iššūkis, ir didžiausias smagumas. Juose, anot patyrusio sportininko, galima arba padaryti tai, ko nepavyko per visą ralį, arba prarasti viską. Tad ekipažas nusprendė parodyti, ką moka geriausiai.

„Pakilome iš 8 pozicijos į 5 ir įsitvirtinome savo klasės pirmoje vietoje. Nesitikėjome tokio rezultato, norėjome gal net daugiau, bet 17-as greičio ruožas buvo atšauktas dėl rūko, o jis būtų buvęs toks pats smagus, gal net geresnis“, – pasakojo K. Raišys.

Patikimi: A. Vaitiekūno ir P. Baniušio (nuotr. kairėje) bei T. Vitkevičiaus ir F. Krivickio (nuotr. dešinėje) automobiliai atlaikė išbandymus. / E. Babelio nuotr.

„Jaguar“ nesiožiavo

Šiųmetis ralis dalyvius pasitiko pasikeitusiomis taisyklėmis: iš automobilių buvo pašalinta visa moderni navigacijos įranga, o tai, ką ankstesniais metais atliko elektronika, šiemet teko šturmanams.

O. Meilūnas pripažino, kad gerokai padėjo tai, kad į ralio apylinkes ekipažas atkeliavo kone savaite anksčiau ir turėjo laiko treniruotėms.

„Pratybos pravertė, bet tik prasidėjus raliui supratome, kad vis dar treniruojamės ir adaptuojamės prie pokyčių“, – pastebėjo K. Raišys.

Ekipažas iš viso įveikė apie 2 600 km (iš jų daugiau nei 310 km sudarė greičio ruožai), o 63-ejų metų „Jaguar MKII“ nekėlė jokių didesnių rūpesčių.

„Net pamiršau, kad jis gali neatlaikyti, – jokių kaprizų“, – juokėsi lenktynininkas.

Sąlygos: ralio maršrutas reikalavo visokiausių vairavimo įgūdžių. / E. Babelio nuotr.

Tėvų užduotį įvykdė

„Monte Carlo Historique“ debiutavę A. Vaitekūnas ir P. Beniušis savo klasėje užėmė 21 vietą, o absoliučioje įskaitoje – 83.

„Viskas sekėsi tikrai gerai. Vis dėlto atsirūgo noras pasižymėti jau pirmuose greičio ruožuose: padarėme klaidų, kurias vėliau tempėme iš paskos visą ralį“, – kalbėjo A. Vaitekūnas.

Jis pastebėjo, kad ekipažas beveik kasdien buvo pirmo penkiasdešimtuko gretose. Tokia tendencija džiugino, tačiau Monte Karlo keliukuose atsiskleidė ir kitas niuansas: 50 kW galios „Karmann Ghia“ variklis stačioms Alpių įkalnėms – kiek per silpnas, tad išlaikyti vidutinį greitį buvo sunku.

„Pritrūko patirties ir tam, kad kasdien susikalibruotume įrangą. Važiavome tiksliai, tačiau turėjome tą patį baudų krepšelį“, – kalbėjo ralio dalyvis.

A. Vaitekūnas ir P. Beniušis – pusbroliai, jų tėvai – šalyje gerai žinomi automobilių sporto meistrai. Andrius neslėpė, kad tikėjosi geresnio rezultato, bet gausybę lenktynių patirties turintys tėvai, treniravę ekipažą, buvo iškėlę tikslą: finišuoti tarp bendros įskaitos pirmųjų 100 dalyvių. Tad užduotis – įvykdyta.

E. Babelio nuotr.

Finišavo ir vyriausieji

T. Vitkevičius ir F. Krivickis su „Saab V4 96“ savo klasėje lenktynes užbaigė užėmę 50 vietą, o absoliučioje įskaitoje – 121.

Tarp vyriausių ralyje dalyvavusių automobilių – amerikiečių Jameso Pohlo ir Joyce Mordenti 1953-iųjų „Sunbeam Alpine“ (užėmė 207 vietą), britų Peterio Bakerio ir Bernardo Nortrhmore'o 1954-ųjų „Daimler Conquest“ (170 vieta), lenkų Pawelo Kosminskio ir Bartoszo Balickio 1955 m. „Mercedes-Benz 190 SL“ (111 vieta), šveicarų Alberto ir Claudios Franceschetti 1955 m. „Austin Healey 100/4“ (112 vieta).

Ralyje dalyvavę visi trys ekipažai iš Lietuvos pasiekė lenktynių finišą ir dabar laukia nugalėtojų ir prizininkų, o kartu ir visų dalyvių pagerbimo ceremonijos, kuri bus surengta šiandien vėlai vakare karališkajame Monako automobilių klube.

Niekas nesijautė pralaimėjęs

Surinkę tik 960 baudos taškų ralyje triumfavo Belgijos Michelio Decremerio ir Jenniferio Hugo duetas, vairavęs „Opel Ascona 400“.

Iš Lietuvos atstovų, kaip ir tikėtasi, geriausiai sekėsi didžiausią, jau net septynių tokių lenktynių patirtį turinčiam Karoliui Raišiui su šturmanu Ovidijumi Meilūnu, kurie vairavo vieną seniausių, 1961-ųjų laidos „Jaguar MKII“ automobilį ir startavo iš Milano.

Lietuviai, surinkę 1240 taškų, iškovojo puikią pergalę savo klasėje, o bendrojoje ralio įskaitoje užėmė aukštą penktąją vietą.

Iš Milano startavo ir dar vienas – Tado Vitkevičiaus ir Felikso Krivickio –ekipažas, vairuojantis 1978 m. gamybos „SAAB 96 V4“. Tadui tai buvo antrasis startas šiame ralyje, o jo navigatoriui – pirmasis.

Užimta 50-oji vieta klasėje ir 121-oji bendrojoje įskaitoje nenuvylė ir šio dueto iš Lietuvos. Padarytos kelios klaidos lenktynių pradžioje ekipažo taškų „kraitį“ išaugino iki 9590, ir viltis apie aukštesnes pozicijas teko atidėti ateičiai.

Ekipažą sužavėjo lenktynių atmosfera ir didžiulis žmonių dėmesys renginiui. Dar išvažiuodamas į šį ralį Tadas sakė, jog svarbiausias jų tikslas – garsinti Vytį ir Lietuvą. Jei taip, tikslas tikrai pasiektas, nes lietuvių ekipažą ir jų automobilį visose stotelėse lydėjo išskirtinis dėmesys.

Debiutantai iššovė

„Rally Monte Carlo Historique“ debiutantai iš Lietuvos Andrius Vaitekūnas su Pauliumi Beniušiu, skirtingai nei pirmi du, lenktynes pradėjo iš Vokietijos, Heseno žemėje esančio Bad Homburgo.

Jie važiavo su vokišku 1974 m. gamybos „Volkswagen Karmann Ghia Coupe“.

Pirmas blynas debiutantams anaiptol neprisvilo. Finiše Andrius su Pauliumi, kurių pasirodymas buvo įvertintas 4350 taškų, laimėjo 21-ąją vietą savo klasėje, o bendrojoje įskaitoje tarp 233 dalyvių užėmė 83 poziciją.

Daug lemianti patirtis

Geriausiai iš lietuvių sekasi jau septintą kartą šiame ralyje dalyvaujančiam Karoliui Raišiui, su šturmanu Ovidijumi Meilūnu važiuojantiems 1961-ųjų laidos „Jaguar MKII“.

Itin sėkmingas jiems buvo sekmadienis, leidęs ne tik laimėti greičio ruožą, bet ir sukaupti didesnę persvarą prieš varžovus. Tad pirmadienio batalijas šis duetas iš Lietuvos pradėjo būdami lenktynių lyderiais.

Sėkmės garantas – ne tik sukaupta patirtis, bet ir itin kruopštus pasirengimas varžyboms. Vien ko vertas faktas, kad žinodami, jog Alpėse jų laukia vos tik vienas kilometras sniegu padengto kelio, ekipažas nerizikavo ir startavo su žieminėmis padangomis.

Debiutantai „įkando“ lyderiams

„Galime laikyti maža pergale, kai viename iš greičio ruožų sugebėjome „įkąsti“ mūsų lyderiams – K. Raišiui su O. Meilūnu“, – dar vis nepatikėdami tokia sėkme po finišo džiaugėsi šiame ralyje debiutuojantis Andriaus Vaitekūno ir Pauliaus Beniušio ekipažas, kelią finišo link besiskinantis su vokišku „Volkswagen Karmann Ghia Coupe“ automobiliu.

Šis lietuvių duetas sekmadienį finišavo penktas bendrojoje įskaitoje ir pirmas klasėje.

„Galėtume tik džiaugtis ir svajoti apie aukštą poziciją galutinėje „Rally Monte Carlo Historique“ rikiuotėje, jei ne pirmą lenktynių dieną gautos baudos, – apgailestavo A. Vaitekūnas. – Tačiau iš klaidų reikia mokytis, o debiutantams jų išvengti nelengva“.

„Džiaugiuosi, kad tobulėjame su kiekvienu įveiktu greičio ruožu. Pagaliau supratome, jog neverta verstis per galvą, o geidžiamų tikslų reikia siekti pamažu, ieškant lankstesnės taktikos ir strategijos“, – vairuotojui antrino P. Beniušis.

Susilaukė didelio dėmesio

Sekmadienis buvo sėkmingas ir dar vienam Lietuvos Tado Vitkevičiaus ir Felikso Krivickio ekipažui, vairuojančiam 1978 m. gamybos „SAAB 96 V4“.

Antrą kartą Monte Karlo ralyje dalyvaujantis T. Vitkevičius su F. Krivickiu irgi džiaugėsi pergale klasėje, leidusia jiems pagerinti pozicijas ir bendroje įskaitoje.

„Dar išvykdamas į šį Alpių maratoną sakiau, jog mums svarbiausia ne pergalė ir nugalėtojų pakyla, o siekiamybė reklamuoti Lietuvos trispalvę ir Vytį, – po pergalingo finišo kalbėjo T. Vitkevičius. – Kol kas sekasi puikiai. Net nežinau, kodėl tarpinėse stotelėse, techninės priežiūros punktuose ir kituose sustojimuose susilaukiame tokio išskirtinio dėmesio. Gal žiūrovus domina mūsų ryškiai raudonas automobilis ir jį puošiantys trispalvė ir Vytis?“

„Vilduja Racing“ ekipažą nustebino ir šilta varžybų atmosfera, gausybė žmonių, sutinkančių ir išlydinčių lenktynininkus miestų aikštėse.

„Rally Monte Carlo Historique“ labai daug kuo man primena „Formulės 1“ lenktynių etapą Monte Karle“, – pastebėjo T. Vitkevičius. – Tačiau tik ne lenktynėmis, nes skirtingai nuo F1 pilotų mes varžomės bendro naudojimo keliais, tad kartais be pirmos pavaros tenka pasinaudoti ir garso signalu“.

„Rally Monte Carlo Historique“ finišuos trečiadienį, vasario 7 d.

Ralio bazėje kartu su tokių tolimų valstybių kaip JAV, Japonija ar Argentina plevėsuoja ir Lietuvos, Latvijos ir daugelį varžovų bei kolegų nustebinusios kovojančios Ukrainos vėliavos.

Lietuviai susitiko Monake

Istorinių automobilių raliui startas buvo duotas ketvirtadienio vakarą, tad jo dalyviai visą naktį ir penktadienio rytą kelią skynėsi link pirmą lenktynių etapą ženklinančio Monako.

Pagal ilgametes renginio tradicijas „Rally Monte Carlo Historique“ dalyviai startuoja iš skirtingų miestų ir važiuoja į etapo finišą skirtingais keliais.

Du lietuvių ekipažai – Tadas Vitkevičius ir Feliksas Krivickis, vairuojantys 1978 m. gamybos „SAAB 96 V4“, ir Karolis Raišys su Ovidijumi Meilūnu, važiuojantys su 1961-ųjų laidos „Jaguar MKII“, – startavo už 360 km nuo Monako esančiame Milane.

Trečioji lietuviška Andriaus Vaitekūno ir Pauliaus Beniušio įgula, raliui pasirinkusi vokišką „Volkswagen Karmann Ghia Coupe“, lenktynes pradėjo Vokietijoje, Heseno žemėje esančiame Bad Homburge, kurį garsina mineraliniai vandenys, kurortai ir kazino, ir kurie, žinoma, šįkart nei tautiečių, nei jų varžovų nedomino.

„Dalyvauti istoriniame Monte Karlo ralyje – kiekvieno senovinių automobilių gerbėjo svajonė“, – sakė šiose prestižinėse lenktynėse debiutuojantis A. Vaitekūnas, prieš ketverius metus išskirtinį „Volkswagen Karmann Ghia Coupe“ įsigijęs labdaros aukcione Kalifornijoje.

T. Vitkevičiui tai jau antrasis startas šiame prestižiniame ralyje. Prieš dvejus metus Tadas su šturmanu Vėjūnu Toleikiu, vairuodami tada daugeliui bemaž nematytą ir nemenkai nustebinusį egzotiškąjį 1968 m. gamybos „ZAZ 965“, kelią Monako link skynėsi per Alpių serpantinus ir laimėjo ralį.

„Debiutinis ralis – tai tarsi apšilimas dublerių komandoje, o dabar – šuolis į pagrindinę, kur atsakomybė visiškai kita. Štai kad ir pirmojo etapo krūvis – 970 kilometrų, tačiau sunkumai mūsų su Feliksu negąsdina, tad tikimės su gerbėjais pasimatyti finiše“, – lenktynių starte kalbėjo „Vilduja Racing“ atstovas T. Vitkevičius.

Po trumpo poilsio Monake T. Vitkevičiaus, A. Vaitiekūno ir jau septintą kartą šiame ralyje dalyvaujančio K. Raišio ekipažai, kurių automobilių startiniai numeriai atitinkamai 181, 182 ir 208, šeštadienį ir sekmadienį toliau varžysis antrojo ir trečiojo „Rally Monte Carlo Historique“ etapų lenktynėse.

Iš viso „Rally Monte Carlo Historique“ dalyvių laukia 17 etapų, kurių bendras ilgis netoli 3 tūkstančių kilometrų.

Lietuvių žygis į Monte Karlą prasidėjo prieš 93 metus

Monte Karlo ralio atradėjais laikomi du Lietuvos aviacijos karininkai Klemensas Martinkus ir Jonas Pyragius, kartu su kitais 107 ekipažais garsiajame ralyje debiutavę 1931 m.

Du lietuviai aviatoriai, dideli automobilių sporto entuziastai ralyje dalyvavo su Kaune įsigytu „Oakland Model 101 Roadster“. Dėl užpustytų šalies kelių jiems teko startuoti ne iš Kauno, bet iš Karaliaučiaus, o automobilį geležinkeliu gabenti iki Kybartų, iš kur ekipažas savais ratais pasiekė Karaliaučių ir iš ten startavo.

Pradėjus lenktynes iš Karaliaučiaus, ekipažui teko įveikti 2644 km. 1931-aisiais K. Martinkus su J. Pyragiumi užėmė aukščiausią iš visų lietuvių, bet kuriais metais dalyvavusių Monte Karlo ralyje – 30 bendrosios įskaitos vietą.

K. Martinkus kartu su Jonu Valaičiu sparnus į Monte Karlo ralį kėlė ir 1933 m. ir turėjo startuoti iš Talino, tačiau lenktynių protokoluose abu sportininkai pažymėti kaip nefinišavę.

Tarp 144 ekipažų, 1934 m. Monte Karlo ralio dalyvių, yra ir pirmojo Lietuvos karo lakūno Prano Hiksos bei kartu su juo važiavusių žmonos Irenos, inžinierius Jono Gromadskio ir Česlovo Burbos pavardės.

Jie važiavo su patobulintu „Hudson Essex Terraplane“ automobiliu ir savo klasėje užėmė 23 vietą, o bendroje įskaitoje – 37-tą.

P. Hiksa dalyvavo ir 1935 m. Monte Karlo ralyje, o kompaniją jam vėl palaikė žmona ir Vaclovas Jagminas su savo antrąja puse. Iš 149 ekipažų tais metais finišą pasiekė 103, o lietuviai buvo 67-ti.

Ketvirtasis ir paskutinis lietuvių bandymas šturmuoti Monte Karlą buvo 1937-aisiais, kai ralio bacila per P. Hiksą užsikrėtęs prie „Ford Eifel“ vairo sėdo Č. Burba drauge su Vaclovu Šulcu, startavę iš Stavangerio (Norvegija). Jie finišavo 72-ti iš tais metais lenktynių baigmę pasiekusio 81 ekipažo.

Monte Karlo ralių šešėlyje neliko ir jau 26 metus rengiamos „Rally Monte Carlo Historique“ lenktynės, kuriose dalyvauja nuo pirmojo tokio ralio, įvykusio 1911 m., iki 1983 m. pagaminti automobiliai ir kuriuos vairuoja iškilūs istorinės technikos gerbėjai, restauratoriai ir praeityje buvusios automobilių sporto garsenybės.

Tarp jų ir trijų automobilių ekipažai, vežantys lietuviškąją trispalvę ir Vytį.