Pavyzdys jaunimui

Absoliučiu laureatu tapo Lietuvos kovos sporto legenda Konstantinas Mokšinas.

45-erių metų Vilniaus kovos menų centro „Smauglys“ atletas buvo LGF suaugusiųjų reitingų lyderis tiek su kimono („No-Gi“), tiek be kimono („Gi“) disciplinose.

„Sėkmės receptas nesudėtingas, kai tuo pačiu keliu eini ne pirmą, ne antrą ir net ne trečią dešimtmetį. Jaunimas auga, konkurencija stiprėja, bet kol yra jėgų – dar norisi dalyvauti varžybose“, – kalbėjo K.Mokšinas.

Naudingi įgūdžiai

Merginų grupėje pagrindinius prizus pelnė Lijana Lipinskaitė (Jurbarko „Pantera“, disciplina „No-Gi“) ir Sandra Bacevičiūtė (Šakių „Ošimas“, disciplina „Gi“).

„Kiekviena pergalė ir apdovanojimas skatina nesustoti, siekti naujų tikslų. Dėkoju treneriui, be jo taip toli nebūčiau nuėjusi“, – sakė L.Lipinskaitė.

Sėkmės receptas nesudėtingas, kai tuo pačiu keliu eini ne pirmą ir net ne trečią dešimtmetį.

„Esu pasienietė, tad turiu mokėti savigynos, kad galėčiau apginti ne tik save, bet ir kitus. Tai ir atvedė mane į kovos menus, į graplingą. Man ši sporto šaka patinka“, – kalbėjo dukart pasaulio graplingo čempionė, Pagėgių rinktinės Kybartų pasienio užkardos kinologė S.Bacevičiūtė.

Augimas – akivaizdus

Meistrų grupėje „No-Gi“ ir „Gi“ disciplinų lyderis – LGF įkūrėjas K.Smirnovas.

„Per aštuonerius metus sugebėjome federaciją išauginti iki 50 klubų. Anksčiau mūsų turnyruose kovodavo maždaug 30 dalyvių, dabar susirenka net ir per 300. Labai svarbu, kad išsiplėtė klubų geografija. Sieksime, kad kiekviename miestelyje būtų šios sporto šakos entuziastų, kad Lietuvoje vyktų daugiau varžybų, tarp jų – ir tarptautinių turnyrų“, – teigė K.Smirnovas.

Artimiausias LGF renginys – kovo 12-ąją Vilniuje numatytas atviros Lietuvos graplingo taurės varžybos.

Planuojama spalio 8-ąją Panevėžyje surengti Europos čempionatą.

LGF laureatai

2021 m. LGF reitingų lyderiai:

„No-Gi“ (be kimono): Vakaris Rudokas (amžiaus grupė iki 11 metų), Vytautė Navickaitė ir Arijus Augūnas (iki 13 metų), Vilius Valatkevičius (iki 15 metų), Antanas Bieliauskas (iki 17 metų), Lijana Lapinskaitė ir Konstantinas Mokšinas (suaugusieji), Kęstutis Smirnovas (meistrai);

„Gi“ (su kimono): Nikita Tunkevičius (iki 11 metų), V.Navickaitė ir A.Augūnas (iki 13 metų), V.Valatkevičius (iki 15 metų), Arlandas Tamošaitis (iki 17 metų), Sandra Bacevičiūtė ir K.Mokšinas (suaugusieji), K.Smirnovas (meistrai).

Tiesa, graplinge negalimi jokie smūgiavimo veiksmai.

„Tai kaip yra maišyti kovos menai, kur yra ir smūgiai, ir imtynės. Čia tik imtynės. Visi leidžiami imtynių veiksmai – metimai, skausmingi laužimai ir smaugimo veiksmai, ir kojos skausmingi veiksmai, tik negalima smūgiuoti“, – teigė Lietuvos graplingo federacijos įkūrėjas Kęstutis Smirnovas.

Dar praėjusiais metais Seimo nario kėdėje sėdėjęs K. Smirnovas dabar jau pasinėręs į pasaulio graplingo čempionatą Lietuvoje. Nors šalyje ši sporto šaka dar neskaičiuoja nė dešimtmečio, po mėnesio į šalį sugūžės stipriausi imtynininkai iš dvidešimties pasaulio šalių.

„Mes draudžiame kojos kulno sukimą, kuris yra labai pavojingas ir traumuoja sportininką per kelio sąnarį, per čiurnos sąnarį ir sportininkas tada gali du-tris mėnesius iškristi iš sporto. Tai šitą veiksmą mes draudžiame. Taip pat draudžiame sprando laužimus, kurie sveikatai yra labai pavojingi“, – kalbėjo K. Smirnovas.

Graplinge sportininkai kovoja iki pasidavimo, naudodami visus imtynių veiksmus – tiek metimus, tiek smaugimo ar skausmingus veiksmus.

Jeigu pasibaigus pagrindiniam kovos laikui nė vienas nelaimi, per pridėtą laiką skaičiuojami papildomi taškai pagal patvirtintas tarptautines graplingo taisykles.

Ši sporto šaka susiformavo iš įvairių kitų imtynių, tokių kaip brazilų džiudzicu, dziudo ar sambo.

„Tikimės, kad diržas čempionų liks čia. Sportininkai visi bus apdovanoti čempiono diržais ir medaliais. Tik pasaulio čempionate mes apdovanojame diržais, o kituose čempionatuose – Europos ar Baltijos – tik medaliai ir kai kovoja dėl absoliutaus nugalėtojo vardo, gali iškovoti ir čempiono diržą“, – teigė K. Smirnovas.

Pasaulio graplingo čempionatas spalį vyks Panevėžyje, jame dalyvaus apie 150 sportininkų.

„Pernai sezoną pradėjome tuo metu, kai daug kur buvo paskelbta gripo epidemija, šiemet vėl gresia tas pats. Tai, be abejo, gali pakoreguoti ir galutinę rikiuotę kovoje dėl taurės. Taip, sutinku, „Smauglys“ favoritas, bet nemanau, kad jie laimės be konkurencijos“, - apie būsimą turnyrą kalbėjo naujasis federacijos prezidentas Adrijus Kupstas. Pastarajam tai bus pirmas turnyras, kurį jis pasitiks kaip organizacijos pirmas asmuo.

– Ar jums, tapus prezidentu, kovoje dėl komandinės taurės pasikeis daug dalykų?

– Principas, neabejotinai, išliks tas pats. Sportininkai, kaip ir kasmet, kovos dėl asmeninių ir komandinių titulų. Didžiausiu skirtumu įvardinčiau varžybų datą. Anksčiau komandinės taurės varžybos vykdavo po Vilniaus ir Pakruojo atvirųjų čempionatų, šiemet nusprendėme tai pakeisti. Tačiau ne tai svarbiausia – svarbiausia, kad su sveikatomis viskas būtų gerai ir tada natūraliai judėsime į priekį.

– Antrus metus iš eilės varžybos bus rengiamos Vilniaus lengvosios atletikos manieže. Ar tai reiškia, kad šis sprendimas pasiteisino?

– Taip, jis tikrai pasiteisino. Manieže yra pakankamai daug erdvės, kad sportininkams nereiktų grūstis Anksčiau rinkdavomės VRM salėje, tačiau ten varžybos prasidėdavo šaltyje, o joms įpusėjus – nebūdavo oro. Čia viskas kitaip – užtenka vietos ir dalyviams, ir treneriams, ir žiūrovams. Administracija į mūsų renginį žiūri palankiai, todėl kol Vilniaus valdžia imtynininkams nepastatys salės, planuojame likti lengvosios atletikos manieže.

– Kodėl būtent Vilnius?

– Anksčiau komandinės taurės varžybos vyko Šakiuose, vėliau Klaipėdoje, tačiau nusprendėme nebesimėtyti ir pasirinkome sostinę. O čia pasirinkimo per daug nėra. Pavyzdžiui, Jonava, Pakruojis turi arenas, o Vilniuje tokių vietų, kur tilptų apie 2000 žiūrovų, nėra. Manau, kad sprendimas visai neblogas – taurė Vilniuje, Lietuvos čempionatas – Kaune. Jei nepasiteisins, keisime.

– Kaip su skaičiavimo sistema? Buvo nepasitenkinimų dėl pradedančiųjų grupės..

– Taip, buvo, dėl to praėjusiais metais pradedančiųjų grupės atsisakėme. Pačioje federacijos gyvavimo pradžioje tokios grupės reikėjo, tačiau atėjo laikas, kai žmonės pradėjo tuo piktnaudžiauti, o patikrinti nebuvo kaip. Miestų čempionatuose, jei organizatoriai norės, tai galės ir toliau startuoti su šia grupe, tačiau federacijos renginiuose to nebebus. Dėl to, grįžtant prie jūsų klausimo, tai skaičiavimo sistema automatiškai supaprastės.

– Jūsų nuomone, atsiras varžovai, kurie mes iššūkį „Smaugliui“?

– Matoma tendencija, kad Šakių „Ošimo“ klubas labai sparčiai vysto moterų graplingą. Ten treneris Vytautas Smirnovas nekelia jokių tikslų, išskyrus pergales ir čempiono titulus. Tai merginos „Ošimui“ jau pernai surinko daug taškų komandinėje įskaitoje. Manau, kad šiemet šakiečiai mes dar rimtesnį iššūkį.

„Šįsyk su organizacija viskas žymiai lengviau. Pernai buvo daug nežinomųjų – šiemet gerokai mažiau. Aišku, džiugu, kad šiemet prie organizacijos prisidėjo savivaldybė. Vadinasi, mus pastebi ir dirbame ne tik sau“, – pasakojo pagrindinis turnyro organizatorius, klubo „Arėjas“ vadovas Adrijus Kupstas.

Šiemet sostinėje graplingo federacija surengs du arba net tris turnyrus. Tai priklauso nuo tarptautinės graplingo federacijos sprendimo – surengti Europos čempionatą. Lietuvos sostinė yra rimčiausias pretendentas surengti šį turnyrą.

„Strategiškai geras miestas, todėl nematau problemos, jei per metus bus surengti ir trys turnyrai. Priminsiu, kad vis dar Vilniui priklauso lankomumo rekordas. Tokie dalykai motyvuoja. Supranti, kad ruošiesi ne veltui. Be to, Vilnius strategiškai geras miestas ir užsieniečiams – tiek logistikos, tiek apgyvendinimo klausimu.

Nuo praėjusių metų pasikeitė federacijos valdžia. Dabar nauji žmonės, naujas požiūris, bet darbai, iš esmės, tie patys“, – pasakojo A.Kupstas.

Atvirasis Vilniaus čempionatas, kaip ir pernai, bus surengtas VRM rūmuose, kuriuose savo čempionatus rengia daugelis kovinio sporto atstovų.

„Galvojome apie didesnę salę, tačiau šiemet dar likome VRM. Tarp kandidatų buvo lengvosios atletikos maniežas, bet šį savaitgalį jis užimtas. Tarkime, „Siemens“ ar „Compensa“ arenos mums dar per didelės, tačiau lengvosios atletikos maniežas mums būtų pats tas. Taurės varžybas planuojame rengti būtent ten, nes ten turėsime galimybę pakloti daugiau kilimų ir panašiai“, – dėstė organizatorius.

Prieš trejus metus federaciją įkūręs buvęs kovotojas, kaip pats sako, dėl to nė kiek neišgyvena, nes graplingo valdymas bus perduotas į patikimas rankas.

„Seimo nario mandatas verčia mane priimti šį sprendimą, tačiau per trejus metus federacijoje susiformavo tokia komanda, kuri puikiai gali tvarkytis ir be manęs. Graplingo federacija užaugo tiek, kad iš mozaikos išėmus vieną detalę, pati mozaika tikrai nesugrius. Kiekvienas žino, ką turi daryti, todėl galiu tik palinkėti, kad federacija augtų ir klestėtų“, – kalbėjo K. Smirnovas.

– Sakykite, ar negaila atiduoti tai, ką pats sukūrėte?​​

– Toks gyvenimas, tad nejaučiu jokio liūdesio. Anaiptol. Labiau džiaugiuosi, kad per tuos trejus metus federacijos narių skaičius išaugo iki tokio, kokiu pasigirti negali daugelis žymiai senesnių federacijų. Ir tą skaičių užaugino ne Kęstutis Smirnovas, o žmonės, kurie supo Kęstutį Smirovą. Tie žmonės puikiausiai žino graplingo virtuvę, tad neprapuls.

– O kaip bus su tais darbais, kurie buvo pradėti, tačiau kol kas dar neįgyvendinti?

– Lygiai taip pat. Darbai jau perduoti (šypsosi).

– Vadinasi, jau aišku, kas perims federacijos prezidento postą?

– Konkretaus žmogaus nėra. Yra komanda, iš kurios tas žmogus ir bus atrinktas. Bent aš taip galvoju. Nors tai ir nėra faktas.

– O jūs pats kiek nors galvojate likti prie graplingo?

– Gali būti, kad tapsiu federacijos garbės prezidentu. Nors šis klausimas labiau turėtų būti skirtas naujajai valdžiai.

– Atvirai, graplingas Lietuvoje turi perspektyvų?

– Neabejoju. Per trejus metus įdirbis padarytas yra didžiulis, tad dirbant ta pačiame kryptimi graplingo perspektyvos yra neišvengiamos.