„Teismas, visų pirma, nustatė, kad tiek baudžiamojo persekiojimo institucijos, tiek teismai nenorėjo įpareigoti arba pasisakyti dėl būtinybės atlikti išsamią psichiatrinę ir psichologinę ekspertizes, susijusias su tariama prievarta, nepaisant pareiškėjo prašymų“, – nurodė EŽTT.

Valdžios institucijos neįvykdė savo Konvencijos pareigos veiksmingai ištirti pareiškėjo įtarimą dėl netinkamo elgesio.

„Todėl valdžios institucijos neįvykdė savo Konvencijos pareigos veiksmingai ištirti pareiškėjo įtarimą dėl netinkamo elgesio“, – pridūrė teismas.

Anot EŽTT, taip buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis. Teismas nusprendė, kad Lietuva pareiškėjui turi atlyginti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Šis atvejis susijęs su 2006 metais gimusiu E. L., kuris teigė, kad vaikų globos namuose 2008–2013 metais jį seksualiai išnaudojo trys vyresni berniukai.

Vaikų globos institucijoms pateikus skundą policijai, 2018 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinės prievartos prieš mažametį vaiką. Prokuratūros institucijos nustatė ir kaip liudytojus apklausė galimus įtariamuosius, taip pat vaikų globos namų direktorių. Berniukai kaltę neigė.

Institucijos taip pat prašė teismo leisti pasiklausyti keturių asmenų mobiliųjų telefonų. Leidimas pasiklausymui buvo pratęstas prokurorui pastebėjus, kad šie asmenys ėmė dažniau bendrauti, tą darė koduotomis žinutėmis.

Nukentėjusiajam atlikus medicininę apžiūrą, nebuvo nustatyta jokių kūno sužalojimų, galinčių rodyti, kad prieš jį buvo naudojama seksualinė prievarta. Vis dėlto berniuką apžiūrėjęs psichologas priėjo prie išvados, kad jis galimai patyrė seksualinę prievartą.

Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas motyvuojant tuo, kad iš įtariamųjų ar vaikų globos namų direktoriaus nebuvo gauta jokios informacijos, įrodančios, kad buvo padarytas nusikaltimas.

Pareiškėjas ir jo globėjas nesėkmingai kreipėsi į teismus, kurie iš esmės sutiko su baudžiamąjį persekiojimą vykdančiomis institucijomis. Anot jų, nėra įrodymų, paneigiančių įtariamųjų ar vaikų globos namų direktoriaus parodymus.

Nukentėjęs asmuo ne kartą teikė prašymus atlikti išsamią teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau tokie prašymai buvo atmesti.

EŽTT manymu, prokurorai keletą kartų apribojo savo tyrimo apimtį, išklausydami tik tariamų kaltininkų įvykių versiją. Kaip bylos nagrinėjimo metu teigė pareiškėjas, baudžiamųjų bylų tyrimai niekada neduotų rezultatų, jei jie visada būtų nutraukiami įtariamajam neprisipažinus.

„Teismas taip pat atkreipė dėmesį į pareiškėjo argumentą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas anksčiau yra pabrėžęs, jog liudytojų nebuvimas seksualinės prievartos prieš nepilnamečius bylose negali būti priežastis, dėl kurios tokios bylos nebūtų tiriamos ir perduodamos teismui. Todėl psichiatrinės ir psichologinės teismo ekspertizės išvados buvo dar svarbesnis įrodymas tokioje byloje“, – teigė teismas.

EŽTT teigimu, nei prokuroras, nei teismai nesistengė paaiškinti, kodėl teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė nebuvo būtina.

„Iš tiesų jie atkakliai slėpėsi už teisinės nuostatos, numatančios, kad tai buvo prokuroro sprendimas“, – tvirtino teismas.

Apie sulaikymą portalui patvirtino su Š. Stepukoniu susijusius ikiteisminius tyrimus kuruojantis Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas.

„Galiu patvirtinti, kad įtariamasis Š. Stepukonis yra sulaikytas“, – sakė D. Karčinskas.

„15min“ žiniomis, vyras kurį laiką buvo Ukrainoje, Lietuvos teisėsauga jį jau apklausė.

Anot portalo, Š. Stepukonis sulaikytas dar šeštadienį.

Teisėsauga buvo paskelbusi buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio paiešką.

Š. Stepukonio atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai, juos kontroliuoja Europos prokuratūra. Viename jų jis yra pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo.

Kitas dar 2022 metais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą, buvo atnaujintas praėjusią savaitę.

Šiuo metu sprendžiama, ar šiuos tyrimus sujungti. Abu juos atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Bent dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, spėjama, pralošė kazino.

FNTT vadovas Rolandas Kiškis atsisakė komentuoti paskelbtą informaciją ir teigė, jog teisėsauga netrukus paskelbs pranešimą spaudai. Su Europos deleguotoju prokuroru Dariumi Karčinsku BNS susisiekti nepavyko.

Teisėsaugos pareigūnai kol kas neatskleidžia, kokią sumą pralošė Š. Stepukonis, ir ar dalį pasisavintų pinigų jis tebeturi.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė „Kauno dienai“ pirmadienį teigė kol kas negalinti komentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad Š. Stepukonis neva buvo sulaikytas. FNTT informaciją apie tyrimą žada pateikti kiek vėliau, pirmadienį.

Pirma, NATO jau mus gina. Kiekvieną kartą, kai NATO lėktuvai kyla "palydėti" į Lietuvos oro erdvę įskridusių rusų lėktuvų, ši organizacija mus gina ir ji tą daro kiekvieną kartą, kai jos kariniai laivai vizituoja Klaipėdoje arba kai vykdomos bendros pratybos su Lietuvos pajėgomis.

Atsiminkite tai, kai kitą kartą kils noras viešajame transporte, visiems girdint, paloti ant atplaukusio JAV karinio laivo.

Antra, sutinku, V. Zelenskis labai šaunus ir jis viską daro taip, kaip turi daryti kariaujančios demokratinės valstybės vadovas, tačiau Ukrainos sėkmė pastatyta ne vien ant jo pečių.

Jeigu ne visokeriopa kitų valstybių parama (įskaitant ir Lietuvos) bei pačių Ukrainos žmonių ryžtas kovoti, Kijevas jaus seniai būtų okupuotas (su V.Zelenskiu arba be jo).

Trečia, su rusais niekas nesusipyko. Rusija įprastą kartą kartą pabandė įsiveržti į kaimyninę šalį ir ją užkariauti. Šį kartą rusai gavo į dantis (ir labai skaudžiai). Štai ir visas "konfliktas".

Ar Lietuvos teisėsauga "susipyko" su H.Daktaru ar pedofilu E.Čekanavičiumi? Ne. Minėti asmenys daugelį metų darė nusikaltimus ir gavo atitinkamas bausmes. Rusijos atveju – tas pats.

Pasak jo, du iš nukentėjusiųjų yra Baltarusijos piliečiai, viena – Vilniuje gyvenanti baltarusių kilmės Lietuvos pilietė.

„Galiu patvirtinti, kad trys žmonės artimiausiu metu kreipsis į Lietuva dėl apsaugos, siekdami, kad būtų pradėtas tyrimas dėl jų atvejų“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Dabravolskis. 

Jo teigimu, šie asmenys šiuo metu rengia pareiškimus dėl patirto smurto ir žada juos pateikti Kriminalinės policijos biurui. Vienas nukentėjusiųjų ketina kreiptis jau vasario pirmosiomis dienomis. Visi trys žmonės šiuo metu yra Vilniuje.

„Visų nepažįstu, tačiau viena iš jų – baltarusių kilmės Lietuvos pilietė, j rudenį buvo išvaryta ir grįžo į Lietuvą. Ji nuolat gyvena Vilniuje“, – sakė A. Dabravolskis.

Visų nepažįstu, tačiau viena iš jų – baltarusių kilmės Lietuvos pilietė, j rudenį buvo išvaryta ir grįžo į Lietuvą. Ji nuolat gyvena Vilniuje.

Anot jo, visi nukentėjusieji, patyrę smurtą, iškart atvyko į Lietuvą, minėti du Baltarusijos piliečiai gavo humanitarines vizas.

S. Cichanauskajos atstovo teigimu, kai kurie nukentėjusieji tvirtina pažįstantys ir galintys atpažinti asmenis, kurie iš jų tyčiojosi ir naudojo smurtą.

Prokuratūra daugiau nei prieš mėnesį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui pagal Baltarusijos piliečio Maksimo Chorošino kreipimąsi.

Pasak prokuratūros, pateikti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam pagal Lietuvos baudžiamąją kodeksą taikoma universali jurisdikcija, požymių. Tai leidžia taikyti baudžiamąją atsakomybę, nepaisant nukentėjusiųjų ar įtariamųjų pilietybės, nusikaltimo vietos ir to, ar valstybėje, kurioje padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama įstatymu.

Prie nusikaltimų, kuriems gali būti taikoma universalioji jurisdikcija priskiriamas ir kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.

Baltarusijoje nuo rugpjūčio mėnesio tęsiasi protestai dėl rinkimų klastojimo. Minsko režimo pareigūnai protestus malšina jėga.

Į Lietuvą po rinkimų pasitraukusi buvusi kandidatė į prezidentes S. Cichanouskaja ragina kitas Europos šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu ir pradėti tyrimus dėl kankinimų.

Už pradėtus tyrimus Lietuvai skirti trys balai – ji priskirta prie šalių, kurios ribotai vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius konvenciją. 2018 metais Lietuva buvo įvertinta dviem balais.

„Norėčiau, kad mūsų verslo ir teisėsaugos atstovai dar geriau laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų ir skirtų daugiau dėmesio verslo skaidrumui skatinti. Kaimynų latvių ir estų pavyzdžiai rodo, kad tai yra tikrai įmanoma,“ – pranešime sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Pasak pranešimo, 2016-2019 metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl galimo Lietuvos įmonių kyšininkavimo užsienyje: dėl orlaivių ir inžinerijos bendrovės kyšininkavimo JAV, dėl galimų šaldytos produkcijos įmonės nusikaltimų Rusijoje bei dėl farmacijos įmonės kyšininkavimo Latvijoje.

TILS teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl JAV pareigūno papirkimo nutrauktas dėl įrodymų trūkumo, o tyrimas dėl Rusijos pareigūnų papirkinėjimo sustabdytas, Seimui nepanaikinus įtariamojo jo nario neliečiamybės.

Anot TILS ataskaitos, vienintelis šiuo metu vykstantis tyrimas yra dėl galimos bendrovės „Solis Tribus“ atstovų korupcijos Latvijoje ir Lietuvoje, siekiant monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patikslino BNS, kad 2018 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas baigtas rugsėjo pradžioje, įtarimai jame pareikšti „Solis Tribus“ akcininkui Antanui Petrošiui bei buvusiai Nacionalinio kraujo centro vadovei Joanai Bikulčienei. Ji kaltinimus neigė.

STT prieš kelerius metus tyrė aplinkybes dėl galimo JAV kariuomenės atstovo papirkimo, siekiant užtikrinti verslininko Jurijaus Borisovo bendrovei „Aviabaltika“ palankios sutarties pasirašymą. Byloje figūravo jo sūnus.

Be to, Lietuvos teisėsauga tyrė Kauno šaldytų maisto pusfabrikačių gamybos įmonę „Judex“, kuri per Seimo narį Petrą Gražulį siekė paveikti Veterinarijos tarnybą, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų. Šiemet birželį Seimas nesutiko prokurorų prašymu panaikinti P. Gražulio imuniteto.

Geriausiai už teisėsaugos tyrimus ir jų baigtis įvertintos JAV (1236 balai), Jungtinė Karalystė (147), Šveicarija (125), ir Izraelis (38). Bendra šių šalių prekyba sudaro 16,5 proc. pasaulio eksporto. Valstybių, aktyviai įgyvendinančių konvenciją, sumažėjo trečdaliu – tokių 2018 metais buvo septynios (27 proc. pasaulio eksporto).

Estija (7 balai) ir Latvija (6), surinkusios daugiau balų nei Lietuva, patenka į tą pačią, ribotai įsipareigojimus vykdančių valstybių grupę. 19 valstybių, tarp kurių yra Rusija (1), Lenkija (3), Čekija (3) ir Vengrija (0) mažai arba visai nevykdo savo įsipareigojimų tirti verslo korupciją užsienyje.

TILS rekomenduoja užtikrinti geresnį tarptautinį bendradarbiavimą tiriant tokias bylas, skelbti apie tokius tyrimus ir bylas, atverti galutinių naudos gavėjų registrą, geriau įgyvendinti pranešėjų apsaugos įstatymą, stiprinti pinigų plovimo prevenciją, geriau informuoti viešojo bei privataus sektoriaus atstovus apie galimas rizikas.

STT direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Radzevičiaus teigimu, diskusijos dėl EBPO konvencijos įgyvendinimo galėtų suaktyvinti institucijų dėmesį užsienio pareigūnų papirkimo atvejų prevencijai ir išaiškinimui.

„STT taip pat teigiamai vertina TILS siūlymą atverti galutinių naudos gavėjų registrą atviru formatu, kas taip pat galėtų reikšmingai prisidėti prie geresnių šalies pasiekimų, vykdant tarptautinius įsipareigojimus“, – BNS teigė E. Radzevičius.

Pasak jo, vienas STT prioritetų iki 2022-ųjų – stiprinti bendradarbiavimą dalyvaujant tarptautinių organizacijų veikloje, tiriant kyšininkavimo atvejus bei keičiantis gerąja antikorupcine patirtimi su kitų šalių institucijomis.

Tirti verslo kyšininkavimą tarptautinėje prekyboje Lietuva įsipareigojo 2017 metais, kai pasirašė EBPO konvenciją. Ją yra pasirašiusios visos 37 prie EBPO prisijungusios šalys ir septynios, nepriklausančios EBPO.

Anot jos, 2018 metų lapkritį A. Rodzevičius buvo sulaikytas Maskvoje, o 2019 metų liepos 3 dieną pervežtas į Lietuvą.

Vyras teisėsaugos ieškotas nuo 2013 metų, jis slapstėsi Rusijoje.

„Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis, tiesiogiai skirtais daryti nusikalstamas veikas, neteisėto prisijungimo prie Lietuvoje veikiančių bankų informacinių sistemų, sukčiavimo, apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą didelės vertės turtą“, – BNS atsiųstame komentare sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Prokuratūra daugiau informacijos apie vykstantį tyrimą neteikia.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Šiuo metu A. Rodzevičius yra suimtas.

BNS žiniomis, A. Rodzevičius su organizuotos grupės nariais galėjo padaryti žalos iki 10 tūkst. eurų. 

Visi komentuoja tikrai precedento neturinčius teisėtvarkos pareigūnų areštus. Akivaizdu, kad operacija ruošta ir vykdyta ilgą laiką ir surinkti įkalčiai turėtų būti labai svarūs. Visi matė, kad su teismais nėra gerai, sunkūs nusikaltėliai ir smulkesni niekšeliai ramiai vaikšto laisvėje ir tokių atvejų apstu. Kitos bylos stringa metų metams, kol apskritai išgaruoja. Reikėjo tai sykį baigti, kas ir bandoma daryti. Labai įdomu, kaip toliau. Šiaip ar taip, įtariamųjų teismai dar labai negreitai, geriausiu atveju po metų, o per tą laiką pastarieji nesėdės rankų sudėję, dar labai daug kas gali keistis. Be to, jei nustatyti didelės korupcijos atvejai, turėtų būti peržiūrėtos visos bylos, kuriose šie teisėjai skelbė nuosprendžius. Žiūrėsime, ar tai bus daroma.

Nelabai suprantu, kas tos apačios. Recidyvistai, alkoholikai ir psichopatai? Kaip galima dalį tautos vadinti "apačiomis".

Debesėliai telkiasi ir virš kai kurių merų galvų, įskaitant mūsiškį. Na, jam, šiaip ar taip, lengviau nei Druskininkų merui, kuris jau stabdomas kelyje, apieškomas ir įdomiausias rastas dalykas ten buvo šukos. Neaišku, kam jam tos šukos, nebent pažastims susišukuoti. Mįslingas radinys.

Kandidatai į prezidentus pradėjo juos palaikančių parašų rinkimą. Visuomenėje išsyk atsirado tūkstančiai politologų ir žinovų "kaip Lietuvai būtų geriau", ir dažniausiai tai pasireiškė įvairiu rėkavimu vieno ar kito kandidato adresu. Daugiausia teko Sauliui Skverneliui ir Ingridai Šimonytei. Pirmasis prezidentūroje iš tiesų atrodytų kaip dramblys porceliano parduotuvėje, o antroji vienintelė iš visos pretendentų kompanijos panaši į gyvą žmogų. Nepretenzinga, kalbanti iš savo galvos, o ne iš išmokto popieriaus, turinti puikų humoro jausmą. Prie jos prisiklijavę konservatoriai padarė šiokią tokią meškos paslaugą, nes dabar ji "konservatorių kandidatė", kas neatitinka tiesos. O tai, kad reikiamą balsų skaičių ji surinko per dieną – apskritai unikalu. Tiesa, dar nebalsavo "apačios". Nelabai suprantu kas tos apačios. Recidyvistai, alkoholikai ir psichopatai? Kaip galima dalį tautos vadinti "apačiomis", tam tikra prasme – atmatomis. Jei esi nepasiturintis, ligotas, neturi gero darbo ir net interneto, tu apačia, o jei važinėji naujausiu BMW ir stataisi vilą ant ežero kranto – jau viršus (vierchas)? Na, daug ko mes šitose žiurkių lenktynėse dar pamatysime. Nuobodu nebus. Kad tik nebūtų liūdna, sužinojus laimėtoją.

Vilniaus miesto apylinkės teismas (VMAT) praėjusią savaitę patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir V. Romanovą pripažino įtariamuoju, kuris nėra pasiekiamas Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo nusikalstamų veikų, BNS patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Pasak jos, tai yra viena iš būtinų sąlygų, siekiant teisti besislapstančius asmenis.

E. Martinonienės teigimu, kreipiantis į teismą taip pat buvo patikslinti ir papildyti įtarimai V. Romanovui. Vėliau šie įtarimai bus persiųsti Rusijai su prašymu su jais supažindinti V. Romanovą.

Seimas pernai spalį priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala, o įtariamas asmuo yra ne Lietuvoje ir negali būti išduotas Lietuvai. Pataisos sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis, jiems nedalyvaujant.

Vasario pabaigoje tokių veiksmų imtasi ir dėl buvusių bankrutavusio „Snoro“ banko vadovų ir akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo.

Žlugusio Ūkio banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Romanovas bei kiti banko vadovai įtariami sukčiavimu užvaldant didelės vertės banko turtą ir jo iššvaistymu, piktnaudžiavimu ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.

Kauno apygardos teismas bankroto bylą Ūkio bankui iškėlė 2013 metų gegužės 2 dieną, nutartis įsiteisėjo birželio 7 dieną.

Iki Ūkio banko veiklos sustabdymo didžiausias banko akcininkas buvo Vladimiras Romanovas, valdęs 65 proc. akcinio kapitalo. 2013 metų gegužę jis išvyko į Rusiją, buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. 2015 metų balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę, o tų pačių metų rugpjūtį Rusija informavo, kad V. Romanovui suteiktas prieglobstis.

Lietuvos teisėsauga dėl ieškomo nuteisto verslininko Sergejaus Rachinšteino kreipėsi į Tailando, kuriame jis buvo pastebėtas, teisėsaugą.

Tačiau, kaip pranešė LNK laida „Labas vakaras, Lietuva“, iš ten atsakymo kol kas nesulaukė.

„Taip, Tailando buvo keletą kartų užklausta, bet kol kas informacijos iš jų nesame gavę“, – sakė Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas Artūras Šimelionis.

Pareigūnai kolegų Tailande klausė, ar toks asmuo buvo užfiksuotas atvykstantis į šią šalį ir ar jiems žinoma S.Rachinšteino buvimo vieta. Lietuviai yra nurodę ir vietas, kur bėglys galėtų būti apsistojęs.

S.Rachništeino advokatas žada, kad bėglys netrukus grįš pats.

„Jis yra apsirgęs, serga, tai laukiame žinių. Pasveiks ir atvyks“, – paklaustas, kada sugrįš jo klientas, sakė S.Rachinšteino advokatas Andrius Baranskis.

Lietuvos teismai tebenagrinėja kelias dešimtis su šio verslininko įkurtomis bendrovėmis susijusių bylų.

Vasario 6 dieną Vilniaus apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį iš Lietuvos išvykusiam sukčiavimo byloje nuteistam milijonieriui S.Rachinšteinui.

Pernai gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas šį verslininką pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir nuteisė kalėti pustrečių metų. Nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo, tačiau verslininką nutarta palikti laisvėje, kol apskųstą bylą išnagrinės Aukščiausiasis Teismas.

Skelbiant nuosprendį pernai gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teisme S.Rachinšteinas nedalyvavo, manoma, kad jau tuo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos.

S.Rachinšteinas taip pat yra įtariamasis kitoje sukčiavimo byloje, joje jis buvo sulaikytas pernai kovo mėnesį, teismas netrukus jį leido suimti. Tačiau suimtojo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad verslininkas turi būti paleistas nedelsiant, apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo dviem mėnesiams panaikinta.

Prieš pat Vilniaus apygardos teismo nuosprendį kitą ikiteisminį tyrimą, susijusį su S.Rachinšteinu, atliekantis prokuroras Dainius Baraniūnas išdavė leidimą šiam išvykti iš Lietuvos. Nurodyta, kad verslininkas gali lankytis Latvijoje, Ispanijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Malaizijoje ir Singapūre.