Idėją įkurti Lietuvos verslo alėją, o netoliese – Lietuvos verslo skverą, įgyvendina Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Verslo alėjoje sukurta instaliacija, vaizduojanti didelį plaktuką ir vinis, kurių galvutėse pavaizduota įmonių simbolika ar pavadinimai.

Kitapus K. Petrausko gatvės priešais Lietuvos verslo alėją yra įkurtas Lietuvos verslo skveras, o jame – kompozicija „Pinigų kalnas“.

Šis kompleksas atidarytas 2018 metais.

Dėl oficialaus Lietuvos verslo alėjos vardo suteikimo takui savivaldybės taryba apsispręs posėdyje.

Naujoji viešoji erdvė žymi istorinę vietą, kurioje Pirmosios Lietuvos Respublikos metais vyko visame pasaulyje šalies pažangą garsinusios žemės ūkio ir pramonės parodos.

Verslo alėjos projektą parėmė dešimtys po 1990 m. atkurtos nepriklausomybės sėkmės istorijas sukūrusių bendrovių, šeimos ir pavieniai verslininkai.

"Šios įmonės ir žmonės šiandien rašo verslo istoriją ir svariai prisideda prie valstybės stiprėjimo. Nauja erdvė įprasmina verslą kaip valstybės ir piliečių gerovės pagrindą, sukuriantį sąlygas mokslui, menui, kultūrai, sportui, socialinei apsaugai. Bendruomenės santalka įgyvendinant projektą liudija, kad ir 100-aisiais Lietuvos valstybės atkūrimo metais visuomenė gali susitelkti bendram darbui ir palieka šią žinią ateities kartoms", –  sako rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.

Valstybės verslo ištakas įamžinančią erdvę sudaro dvi architektūrinės kompozicijos – skulptoriaus Algimanto Šlapiko ir architekto Daliaus Paliukaičio darbai "Plaktukas" ir "Pinigų kalnas". Granito plaktukas simbolizuoja pirmapradžius gamybos įrankius, vienoje linijoje išdėstytos iš granito iškaltos 36 vinys imituoja konvejerinį gamybos principą. Ant simbolinių vinių iškalti rėmėjų vardai ir logotipai. "Pinigų kalno" granito plokštumoje inkrustuota vienuolika bronzinių Lietuvos istorinių monetų atvaizdų.

Konkurso sąlygose buvo griežtai nurodyta išlaikyti kuo natūralesnę miško aplinką, darną su esama aplinka ir kraštovaizdžiu, nenumatyti darbų, galinčių pakenkti kultūros paveldo objekto autentiškumui, menkinti jo vertingąsias savybes ir neigiamai veikti kraštovaizdį ar apžvalgos galimybes.

"Verslininkai nėra menininkai, todėl daugelį svertų šiame konkurse atidavėme į šią sritį išmanančių profesionalų rankas", – sakė vienas projekto iniciatorių ir klubo "Verslas Kaunui" steigėjų, rūmų viceprezidentas Zigmantas Dargevičius.

Vertinant pateiktus darbus vienas iš svarbiausių kriterijų buvo meninė vertė. Komisijos sprendimu premijomis buvo įvertinti trys projektai, o geriausiu konkurse pripažintas skulptoriaus Algimanto Šlapiko ir architekto Daliaus Paliukaičio darbas "Homo faber – žmogus kalvis".

2017 m. spalio 12 d. po "Pinigų kalnu" įkasta simbolinė kapsulė su rėmėjų laišku ateities kartoms, kuriame rašoma apie verslo bendruomenės pilietišką sąmoningumą, pagarbą Valstybės istorijai ir vienybę pažymint Valstybės atkūrimo 100-metį.

„Istoriją kuriame šiandien. Didžiuokimės ne tik praeitimi, bet ir dabartimi“, – skelbė vakaro programa, pabrėždama dabartinės kartos atsakomybę kuriant šalies istoriją.

Viena iš reikšmingiausių šiai datai skirtų  rūmų iniciatyvų yra Lietuvos verslo alėjos įrengimas ir atidarymas 2018 m. pavasarį  Kaune, Parodų kalne, o Šakiuose įamžinamas 1918 m. Vasario 16-osios akto signataro Jono Vailokaičio atminimas. Rūmų bendruomenė taip pat palaiko kauniečių pasiryžimą Vytį, Lietuvos valstybės, istorijos ir vienybės simbolį, 2018 m. pastatyti Kaune.

Sveikinimo žodį vienai didžiausių šalies verslo bendruomenių tarė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, o Seimo narė Aušra Papirtienė parlamento Kauno krašto bičiulių grupės vardu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams įteikė padėką už daugiau nei ketvirtį amžiaus vykdomą verslo bendruomenės telkimą ir atstovavimą, socialinio dialogo ir aktyvios bendrystės skatinimą, didžiulį indėlį į Kauno regiono klestėjimą ir žmonių gerovę.

Renginyje už nuopelnus šalies verslui ir rūmų sistemai apdovanota grupė asmenų. Vienas aukščiausių rūmų sistemos apdovanojimų – sidabro „Darbo žvaigždė“ įteikta rūmų viceprezidentui, UAB „Serfas“ direktoriui Sauliui Valuntai. Atkurtoji žvaigždė yra tiksli tarpukario ordino kopija.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis bronzos „Darbo žvaigždes“ įsegė UAB „Aša“ direktorei Živilei Vaitkūnienei, konditerijos įmonės vadovei Jūratei Gulbinienei, UAB „Novameta“ direktoriui Mindaugui Jonuškiui ir UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ direktoriui Virginijui Jasaičiui.

Rūmų ambasadoriaus titulas už šiemet suteiktas trims asmenims: Verslo moterų tinklo Kauno regiono vadovei, UAB „Linolitas“ direktorei Saulei Motiejūnienei, rūmų Šakių atstovybės vadovui, UAB „Gulbelė“ direktoriui Arūnui Tarnauskui ir Kėdainių atstovybės vadovui, UAB „Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovui Dainiui Cibulskiui.

„Darbo žvaigždės“ medaliu šiemet apdovanota UAB „SDG grupė“ personalo vadovė Aušra Kerzienė.

Šiemet pirmą kartą įteiktos kelios naujos nominacijos. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento nominacija „Sėkmės žingsnis“, skiriama sėkmingai startavusioms, ypatingų rezultatų pasiekusioms ir perspektyvioms įmonėms, atiteko dviems bendrovėms – UAB „Telesoftas“ ir UAB „Miesto alėja“ viešbučiui „HOF Hotel“.

Bendrovė „Telesoftas“ paskelbtame tarptautiniame „Deloitte“ technologijų įmonių reitinge yra viena iš ilgiausiai veikiančių reitinge esančių bendrovių. Per pastaruosius metus bendrovės pajamos išaugo 310 proc. Viename iš Laisvės alėjos kiemų įsikūręs nedidelis 4 žvaigždučių viešbutis „HOF Hotel“ šiemet itin išgarsėjo kultūriniais tarptautiniais projektais, Kauno ir Lietuvos vardo viešinimu.

Nominacijos „Metų investicija“ pirmuoju laimėtoju tapo UAB „Hegelmann transporte“. Jos investicijų suma šiemet viršijo 18 milijonų eurų – Domeikavos seniūnijoje statomas vienas didžiausių Lietuvoje logistikos centras, kuriame bus sukurta 250 naujų darbo vietų. Už sėkmingą eksporto plėtrą šiemet ši bendrovė pelnė ir Lietuvos eksporto prizą.

Nauja rūmų nominacija  „Inovacijų lyderis“  skiriama už sukurtus inovatyvius produktus, inovatyvių technologijų įdiegimą ir mokslinių tyrimų pritaikymą gamyboje.

Šį titulą pelnė UAB „Akvatera“, sukūrusi analogų pasaulyje neturintį produktą „Nature’sProtectionSuperiorWhiteDogs“.

Dar viena tik šiemet įsteigta nominacija „Už tvarų verslą” apdovanota socialiniais projektais garsėjanti UAB „SDG“.

Tradicinė nominacija „Už svarų indėlį visuomenei“ šiemet skirta Jonavos bendrovei „Baldai Jums“, o „Metų mokymo institucija“ pripažintos Kauno technikos profesinio mokymo centras ir Kauno informacinių technologijų mokykla.

Regiono nugalėtoju eksporto srityje pripažinta Kėdainių sausų ir skystų statybinių mišinių gamintoja UAB „Sakret“.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė apdovanota rūmų "Padėkos ženklu" už  puikų rūmų veiklos strategavimą, šaunų komandinį darbą ir didžiulį asmeninį indėlį į 2017 m. veiklos rezultatus.

Šventėje taip pat dalyvavo Seimo narys Lauras Stacevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė ir Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė ir kiti svečiai, o didžiausią būrį sudarė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai.

Artėjančiam valstybės jubiliejui skirtoje šventėje koncertavo visą pasaulį išnaršęs didžiausias Lietuvoje studentiškas tautinio meno ansamblis – Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis „Nemunas“. Specialią išskirtinei Lietuvos datai sukurtą programą atliko operos solistas, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, šiemet stažavęsis Milano garsiojoje „La Scala“ ir jau spėjęs užkariauti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių klausytojų simpatijas  Eugenijus Chrebtovas.

Vėliau publiką linksmino populiarusis Violetos ir Viliaus Tarasovų duetas. Renginį vedė Asta Stašaitytė.

Parodų kalne būsimos erdvės, įprasminančios verslą kaip valstybės ir piliečių gerovės pamatą, rėmėjais tapo vienos didžiausių  šalies bendrovių „Achema“ ir „Lifosa“.

Viena seniausių ir žinomiausių Kauno įmonių „Volfas Engelman“ taip pat prisideda prie idėjos įgyvendinimo ir savo istoriją bei prekės ženklą įamžins ant vienos iš 36 simbolinių Verslo alėjos vinių.

Greta šių vardų Verslo alėjoje bus garbingai įrašytos savo sėkmės istorijas sukūrusios „Lytagra“, „Novameta“, „Baltijos polistirenas“, „SDG“, „Serfas“, „Liuks“, taip pat projekto iniciatorius  –Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Šiuo metu į Lietuvą iš Švedijos, vienos didžiausių akmenskaldžių bendrovės, jau gabenami didžiuliai granito akmenys, iš kurių skulptorius Algimantas Šlapikas iškals milžinišką plaktuką ir 36 simbolines vinis, ant kurių bus inkrustuoti įmonių pavadinimai arba prekių ženklai – liejiniai iš bronzos.  Pagrindiniam alėjos akcentui beveik 3 metrų aukščio akmuo specialiai iškirstas iš uolų.

„Pinigų kalnas“ – tai kylanti, granito akmeniu padengta plokštuma ir jos viršūnėje esantis sostas, kuriame galės pasėdėti kiekvienas norintis. Granito plokštumoje bus inkrustuota 11 bronzinių Lietuvos istorinių monetų kopijų.

QR kodais numatoma pateikti informaciją apie bendroves ar prekės ženklus ir istorines monetas.

Projekto rėmėjais kviečiami tapti ne tik įmonės, bet ir piliečiai. Jų vardai ir pavardės bus iškaltos specialiai rėmėjams skirtoje plokštumoje ant „Pinigų sosto“.

Lietuvos verslo alėjai parinkta vieta Kaune, Ąžuolyno teritorijoje, kur tarpukario metais vyko garsiosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos.

Verslo iniciatyva skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui 2018 m.

Išsamiau susipažinti su Lietuvos verslo alėja ir galimybėmis prisijungti prie idėjos įgyvendinimo galima specialioje projekto svetainėje www.versloaleja.lt.