LŽA atstovai apie tai diskutavo su rajono vadovais. Pasak vieno šio judėjimo iniciatorių socialinių mokslų daktaro Justino Rimo, naujoji organizacija teiks siūlymus valdžios institucijoms dėl aplinkos taršos ir klimato kaitos mažinimo, inicijuos pilietines gamtosaugos iniciatyvas, rengs švietėjiškas programas, skatins pažangius ekologinius sprendimus. LŽA veikloje ketina dalyvauti akademinės bendruomenės, universitetai.

LŽA tarybos pirmininkas Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos katedros profesorius Algimantas Paulauskas pabrėžė, kad jo vadovaujama organizacija sieks ne siaurų lobistinių tikslų, o taps platforma išsakyti nuomonę svarbiais gamtosaugos klausimais.

LŽA teiks siūlymus dėl aplinkosaugos politikos formavimo, strategijos kūrimo ir tam tikrų funkcijų, kurios šiandien yra centralizuotos, pavestos Aplinkos ministerijai, perdavimo savivaldai, nes dabar, pasak aljansininkų, daugeliu atvejų savivalda yra neįgali. "Dabar yra taip, kad dalį funkcijų turi savivaldybė, dalį – centrinė valdžia. O juk geriausiai vietos reikmes žino ir joms galėtų atliepti savivalda. Tačiau, norint plėsti savivaldos funkcijas, reikia mažinti ministerijos. Naujų funkcijų kurti nereikia", – įsitikinęs J.Rimas.

Susitikime pripažinta, kad savivalda dažnai pristinga instrumentų, padedančių užtikrinti darnią plėtrą. Pavyzdys – statybų leidimus išduoda savivaldybė, tačiau pastatytus objektus priima kitos institucijos. Pasak rajono vadovų, kai kurie verslininkai naujus kvartalus stato chaotiškai, be atsakomybės, todėl nukenčia gyventojai. Ypač sudėtinga situacija susidarė Užliedžių seniūnijoje, kur labai didelis užstatymo tankis, gyvybiškai trūksta žaliųjų zonų, erdvių pėstiesiems.

Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Darius Šlapikas pastebėjo, kad ne ką mažiau problemų ir atliekų tvarkymo sektoriuje. Susitikimo dalyviai sutarė, kad reikia tobulinti teisinę bazę, gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, skatinti pilietiškumą.