Savarankiškos pamokos
"Sykį buvau gavusi užsakymą – surišti didelį tinklą. Bet jis neįtiko klientams, tad nukeliavo tiesiai į laivą pas mano tėvelį vietoj hamako", – juokiasi įmonės "Rezgu pinkles" įkūrėja ir mazgų rišėja Deimantė Meilutė-Ganusauskienė.
Nors mokėsi inžinerinio dizaino, dirbo įvairius darbus, ilgą laiką Deimantė nebuvo patenkinta savo gyvenimu. Kad ir ką darė, vis svajojo pradėti dirbti sau.
"Tiesiog stebuklas, kad vieną dieną kambario kampe pastebėjau dar kadaise giminaičių iš Žemaitijos padovanotų virvių ritinius. Tuo metu su vyru tvarkėmės namus. Paprašiau jo nupirkti naują šviestuvą, bet vyras nesutiko", – prisimena Deimantė, nusprendusi naują šviestuvo gaubtą susirišti iš namuose rastų virvių.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad labiausiai žmogų raminantis užsiėmimas yra keramika, o po jos – tekstilė.
Užsispyrėlė peržiūrėjo internete mazgų rišimo pamokas ir išbandė makramė techniką pati. Sekėsi neblogai, tad nutarė imtis mažų darbelių – nusprendė rišti šunims aksesuarus: antkaklius, pavadėlius, žaisliukus.
"Galvojau, gal jais prekiausiu, bet sykį išbandžiau tokį pavadėlį ant savo šuns, svėrusio apie 50 kg. Ir ką jūs manote – tas pavadėlis ištįso ir nebesusitraukė atgal (juk medvilnė neturi elastingumo). Taip ir baigėsi šitas mano verslas dorai nė neprasidėjęs", – šiandien Deimantė su šypsena prisimena savo pirmuosius bandymus.
Stilius: nors aksesuarų idėja šunims nebuvo sėkminga, Deimantė nenusimena ir toliau puošia savo augintinį. / D. Meilutės-Ganusauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Tačiau atkaklumo nepristigo. Ėmė ieškoti daugiau makramė idėjų internete ir netyčia rado nuotraukas, kuriose buvo šia technika rišti sienų papuošalai. Už jų ir užsikabino.
Kilimuose – menų sintezė
Deimantė pasakoja, kad makramė rankdarbiai skirstomi į mikro- ir makro. Mikrorankdarbiai – tai papuošalai iš siūlų, kruopštus akmenukų apipynimas, o makrodarbai rišami iš virvių. "Rezgu pinkles" įkūrėja sako, kad pastarasis būdas arčiau prie širdies.
Pernai, pasinaudojusi jaunųjų verslininkų rėmimo programa, Deimantė du mėnesius stažavosi Portugalijoje. Keliavo pasimokyti, kaip parduoti savo gaminius. Ten susipažino su olandų kilmės menininke ir mokslininke Helena Lormans, iš kurios išmoko austi.
Kadangi Deimantė nusivežė ir virvių, abi su Helena ėmė svarstyti, ką iš jų daryti. Tuomet lietuvė prisipažino, kad tiesiog eina iš proto dėl kilimų. Kilimai jai buvo vienas gražiausių kambario akcentų. Helena patarė Deimantei gerai pagalvoti, ką ji iš tiesų nori daryti.
Grįžusi į Lietuvą Deimantė užsisakė audimo stakles ir pati išvyko į Suomiją jų parsivežti. "Nusprendžiau pamėginti sujungti audimą ir makramė meną savo kilimuose", – sakė ji.
Apipynė namą Žaliakalnyje
Šį rudenį Deimantė švenčia savo kūrybinės veiklos trejų metų gimtadienį. Ji džiaugiasi, kad savo menu sužavi vis daugiau žmonių, pamažu atrandančių ir pamėgstančių makramė. Jų dėka Deimantė gali įgyvendinti savo seną svajonę – būti laisva ir dirbti tiktai sau.
Didžiausias iki šiol buvęs Deimantės projektas – namo Žaliakalnyje išgražinimas makramė technika, viena iš "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" iniciatyvų. Originaliu menininkės dekoru papuošta ir "Ebru" meno studija Minties Rato gatvėje. O sudėtingiausiu darbu autorė vadina tą patį nelaimingą tinklą, kurio užsakovai galiausiai atsisakė ir kuriam surišti reikėjo tiek daug fizinės jėgos.
Projektas: laukiant, kol Kaunas taps Europos kultūros sostine, namas Žaliakalnyje pasipuošė Deimantės Meilutės-Ganusauskienės kurtais rankdarbiais. / D. Meilutės-Ganusauskienės asmeninio archyvo nuotr.
"Turėjau surišti apie 2 tūkst. mazgų. Siūliau žmonėms verčiau parsisiųsti panašų tinklą iš Kinijos, – prisimena Deimantė netradicinį pageidavimą. – Fiziškai surišti tiek daug mazgų su tokiu pačiu įtempimu iš sintetinės virvės buvo beveik neįmanoma. Tinklas turėjo būti nemažas – 2 m pločio ir 3 m ilgio. Kadangi klientai labai manęs prašė, apsiėmiau. Dirbau kelias savaites nuo ryto iki vakaro, kruvinais pirštais rišau mazgus, kol po paskutinio primatavimo jie pasakė, kad tinklo nebenori", – dabar juokiasi mazgų rišėja, tąkart vos neverkusi iš apmaudo.
Pagoniški motyvai
Vienas iš įdomesnių užsakymų, kuris Deimantei paliko gilų įspūdį, buvo sienos dekoracija su pagoniškais ženklais. Klientė norėjo, kad mazgų paveiksle atsispindėtų senieji lietuvių pagoniški simboliai.
"Senovėje su mazgais buvo sieta nemažai prietarų ir ritualų. Kulto apeigose žyniai, šamanai, burtininkai naudojo tam tikrus mazgus ir jų kombinacijas. Magiškomis mazgų galiomis šventai tikėjo senovės graikai ir romėnai. Bet apie pagoniškąją simboliką, kurią galėčiau naudoti savo darbuose, tuo metu beveik nieko nežinojau", – pasakoja kūrėja, tąsyk padariusi nuostabų atradimą.
Pasirodo, makramė technika atliktuose savo darbuose ji jau seniai naudojo daug pagoniškų motyvų – rombų, eglučių, saulučių – nė pati apie tai nenujausdama. Mazgai dėliodavosi į atitinkamus raštus pasąmoningai.
Nereikia specialios įrangos
"Moksliniais tyrimais įrodyta, – sako mazgų rišėja, – kad labiausiai žmogų raminantis užsiėmimas yra keramika, po to – tekstilė."
Deimantė prisipažįsta, kad makramė mėgsta visų pirma, už tai, jog pinant ar rišant mazgus nereikia jokios specialios įrangos. Tai, ko moterys išmoksta Deimantės seminaruose, jos gali puikiai atkartoti namuose.
Dažnai didesnių gabaritų sienų dekoracijoms ar kilimams rišti Deimantė naudoja paprasčiausią drabužių kabyklą su skersiniu. Mazgų rišėja pastebi, kad vienos moterys – kaip ir ji pati – rišdamos labiau mėgsta fantazuoti, o kitos nori naudotis konkrečiomis darbų schemomis.
"Kita vertus, pinant krėslą fantazija jau nebepadės: reikės ne tik schemos, bet ir tiksliai pagal ją nupinti", – primena ir techninio darbo svarbą.
Paklausta, ar per šias Kalėdas dovanos tik savo gamybos suvenyrus, Deimantė purto galvą. "Anksčiau dovanojau makramė technika sukurtus rankdarbius, o šįmet pradėjau sukti galvą, ką čia tokio ne iš virvių pagaminus, nes kitaip jau draugų nenustebinsi", – juokiasi kūrėja, sakanti, kad visi jai brangūs žmonės ir jų namai jau apipinti.
Sudomino televizijos reportažas
Lina Jonikė, dirbanti Kauno rajono visuomenės sveikatos biure, mazgų rišimu susidomėjo netikėtai. Vieną dieną per LRT ji išvydo reportažą apie Deimantę Meilutę-Ganusauskienę, kuri tuomet iš TV ekrano mokė surišti keletą mazgų. Linai, išbandžiusiai beveik visas rankdarbių rūšis – dekupažą, karoliukų vėrimą, papuošalų kūrimą – makramė technika pasirodė labai įdomi ir viliojanti.
Dovanosiu draugams pačios rištus raktų pakabukus, eglutės žaisliukus. Nusprendžiau įsiklausyti į man labai artimą – mažiau yra daugiau – filosofiją.
"Susiradau Deimantę ir nuėjau į jos mokymus, – prisimena Lina, – susipažinau su pagrindiniais makramė mazgais, jų modifikacijomis, nusipirkau medvilninės virvės ir pradėjau pinti bei rišti."
Vos pradėjusi rišti mazgus, moteris išsyk sugalvojo, kur panaudoti šitą meną praktiškai. Paskelbusi draugams, kad jos gimtadienis vyks hipių tema, ji priraišiojo iš virvių originalių girliandų, apnėrė virveliniu raštu pirmuosius stiklainius, kurie atėjus vakarui sužibo jaukiomis žibintų švieselėmis.
Dalijasi tvarumo idėja
Artėjant Kalėdoms, Lina nusprendė, kad šiemet puoš namus savos gamybos dekoracijomis. Miške prisirinko gražių šakelių, prisipirko cinamono lazdelių, ant kurių rišo tvirtus mazgus ir leido reikštis fantazijai.
Atradimas: vos pradėjusi rišti mazgus, L.Jonikė išsyk suprato, kad tai puiki meditacija. / L. Jonikės asmeninio archyvo nuotr.
Maža to, sugalvojo, kad per šias Kalėdas ir dovanos artimiesiems bus tik jos rankų darbo kūriniai – šilti, jaukūs, surišti su meile ir mintimis apie kiekvieną iš jų.
"Dovanosiu draugams pačios rištus raktų pakabukus, eglutės žaisliukus. Kai aplink toks keistas metas ir niekas nėra užtikrintas dėl rytdienos, nusprendžiau įsiklausyti į man labai artimą – mažiau yra daugiau – filosofiją, kuria vadovaujuosi tiek kasdienybėje, tiek ir namuose. Mano devynmetė dukra Elzė ir šešiametis Jonas jau nuo mažumės žino, kokias šiukšles į kokį konteinerį reikia dėti. Stengiamės nebepirkti daugkartinių maišelių, nepiktnaudžiauti naujais drabužiais, o eiti į parduotuvę tik tada, kai būtinai reikia", – sako ekologišką ir tvarų gyvenimo būdą šeimoje propaguojanti Lina.
Mama džiaugiasi, kad jos dukrelė taip pat sutiko prisidėti prie tvarių Kalėdų idėjos. Drauge su močiute ji paruošė, iškepė, nuspalvino, papuošė blizgučiais daug žaisliukų iš druskos tešlos, kuriais žada puošti eglutę savo kambaryje. Taip pat – dovanoti juos prieš šventes draugams.
Meno genas – iš šeimos
Lina sako meilę rankdarbiams paveldėjusi iš savo artimųjų. Jos mama – dailės mokytoja, tėtis – dailidė, mokantis ir peilius savo reikmėms gaminti. Brolis studijavo Dailės akademijoje.
Eksperimentas: kas sakė, kad ši rankdarbių technika netinka Kalėdų puošmenoms? / L. Jonikės asmeninio archyvo nuotr.
"Jei gyventume viduramžiais, galėtume savo amatų kiemelį įkurti", – juokiasi makramė entuziastė, dažnai atgaivos nuo miesto triukšmo ieškanti šimtametėje savo prosenelio sodyboje.
Prie jos Lina mėgsta fotografuoti ir savo rištus dirbinėlius. O kol mama užsiėmusi fotografija, Linos vaikai ten atranda kitokių žaidimų nei spaudyti kompiuterio mygtukus ar išmanųjį telefoną.
Aplinka: Lina mėgsta savo dirbinėlius fotografuoti šimtametėje savo prosenelio sodyboje. L. Jonikės asmeninio archyvo nuotr.
"Mano vyrukai – sportininkai: vyras ilgus metus dirba karatė treneriu, o sūnus sportuoja drauge su tėčiu. Aplink sodybą auga daug senų medžių. Tad vaikai be galo mėgsta karstytis po juos, žaisti slėpynių. Kai jie sodyboje – nė vienas nepasigenda išmaniųjų žaisliukų: užtenka gamtos ir gryno oro", – moteris džiaugiasi, kad ypatingoje erdvėje gerai jaučiasi visi jos artimieji.
Makramė menas – iš seniausių laikų
– Makramė – dekoratyvinių mazgų rišimo technika, žinoma nuo seniausių laikų. Ji dažnai kildinama ir iš jūreivių amato. Burinis laivas neįsivaizduojamas be virvių, kuriomis burės buvo tvirtinamos prie laivo stiebų. Kadangi išplaukę į jūrą jūrininkai turėjo pakankamai virvių ir laisvo laiko, jie apipindavo butelius, pindavo laikiklius peiliams, diržus, o sugrįžę į uostą juos parduodavo. Laikui bėgant, moterys perėmė iš savo vyrų jūrininkų šį meną ir išmoko paprastas virvutes rišdamos mazgus paversti gražiais ir naudingais daiktais.
– Manoma, kad XIII a. arabų amatininkai šia pynimo technika užbaigdavo austus gaminius: šydus, skaras, rankšluosčius. Panaši yra ir lietuviškojo termino "pinikai" genezė. Didžiajame lietuvių kalbos žodyne aiškinama, kad pinikai – prie drabužio ar audeklo krašto prisiuvami mezginiai. "Kokie puikūs staltiesės pinikai!" – randame ir rašytojos Ievos Simonaitytės kūryboje.
– Makramė labiausiai išpopuliarėjo karalienės Viktorijos valdymo laikotarpiu. 1882 m. išleista knyga "Sylvia’s Book of Macramé Lace" mokė "gaminti prabangius užbaigimus tamsiems ir spalvotiems kostiumams, naudojamiems tiek namuose, tiek ir sodo vakarėliuose, prie jūros ar puotose – pasakiškos puošmenos buvo panaudojamos namų ūkyje ir baltiniams".
– Dekoratyvinių mazgų technikoje naudojamos įvairios medžiagos – tai gana stori, stipriai susukti siūlai iš medvilnės, įvairių virvelių, sutažinių juostelių ir pan. Didesniems darbams naudojamas špagatas ar paprasta skalbinių virvė. Kuo stipriau susukti siūlai, tuo labiau jie tinka pinti: mazgai išeina aiškūs ir reljefiniai, o gaminiai iš tokių siūlų nesideformuoja.
– Šiandien makramė technika naudojama papuošalams kurti, drabužiams dekoruoti, interjero detalėms papuošti. Kambario interjerą paįvairina įvairios pintos puošmenos, tačiau makaramė pasitarnauja ir kuriant praktinės paskirties daiktus: hamakus, pakabinamus vazonus, šviestuvų gaubtus ir t.t.
Tekstilininkė auditoriją pavergė siuvinėtais fotoplastikiniais paveikslais 1
