Pastaraisiais mėnesiais KUL Akušerijos klinikos prof. dr. Linas Rovas pastebi, kad vis daugėja nėščiųjų ir gimdyvių, sergančių COVID-19. Iki šiol užfiksuota, kad 55 sirgo koronavirusu. „Neramina tai, kad paskutiniais mėnesiais beveik kiekvieną dieną ligoninės infekciniuose skyriuose gydomos koronavirusu sergančios nėščiosios, kurioms pasireiškia dusulys, karščiavimas. Ši situacia kelia didelį susirūpinimą. Vienintelė išeitis – vakcinos. Jei nėščiosios ir gimdyvės nori išvengti sveikatos problemų sau, vaisiui ir naujagimiui, drąsiai turėtų vakcinuotis. Jau yra surinkti apie kelis šimtus tūkstančių vakcinuotų nėščiųjų tyrimų išvadų duomenys, kurie rodo, kad po vakcinos nėra daugiau priešlaikinių gimdymų ar ankstyvų persileidimų, nenustatyta jokių sveikatos sutrikimų nei nėščiajai (daugiau nei nenėščiai moteriai), nei naujagimiui“, – situaciją apžvelgia Akušerijos klinikos vadovas.

– Iki šiol Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gimdė 55 koronavirusu sergančios moterys. Kokios buvo jų sveikatos būklės?

– Į ligoninę atvyksta vis daugiau koronavirusu sergančių nėščiųjų, kurioms pasireiškia karščiavimas, kosulys, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas (dusulys). Tokiu atveju ir nėščioji, ir vaisius patenka į didelį pavojų. Vaisius ir taip būna aplinkoje, kurioje mažesnis deguonies kiekis, o kai mama dėl plaučių komplikacijų negali gerai aprūpinti savo vaisiaus reikiamu deguonies kiekiu, jam iškyla didelė rizika.

„Jei nėščiosios ir gimdyvės nori išvengti sveikatos problemų sau, vaisiui ir naujagimiui, drąsiai turėtų vakcinuotis. Jau yra apie kelis šimtus tūkstančių vakcinuotų nėščiųjų tyrimų išvadų duomenys, kurie rodo, kad po vakcinos nėra daugiau priešlaikinių gimdymų ar ankstyvų persileidimų, nenustatyta jokių sveikatos sutrikimų nei nėščiajai (daugiau nei nenėščiai moteriai), nei naujagimiui“, – situaciją apžvelgia Akušerijos klinikos vadovas L.Rovas.

Buvo keletas atvejų, kai koronavirusu sergančių moterų nėštumus teko skubiai užbaigti. Gerai, kad šiais atvejais vaisius jau buvo išnešiotas. Turime ir pagimdžiusių moterų, sergančių koronavirusu ir išreikštais infekcijos simptomais.

Dviem gimdyvėms pasireiškė COVID-19 simptomai ir joms prireikė pailgintos hospitalizacijos bei intensyvaus gydymo. Naujagimiams koronaviruso infekcija nustatyta 0, 2 proc., mažiesiems nenustatyti jokie sveikatos sutrikimai.

– Galbūt pastebite, kada ir kur užsikrečia nėščiosios?

– Didžiajai daliai nėščiųjų, kurios susirgo koronavirusu, jau yra daugiau nei 30 nėštumo savaičių. Tai reiškia, kad jos į darbą jau neina – būna namuose, tad tikėtina, kad koronaviruso užkrato šaltinis yra artimoje aplinkoje.

Dažniausiai tai būna vadinamieji šeimyniniai atvejai: mamos užsikrečia nuo savo šeimos narių (dažniausiai vaiko). Rudenį, kai prasidėjo kontaktinis mokymas, nemažai moksleivių susirgo COVID-19, o tapę viruso nešiotojais – užkrėtė ir nėščias mamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu infekcijų (vėjaraupiai, raudonuke, kokliušu, gripu ir t.t.) užsikrečia būtent artimoje aplinkoje, dažniausiai nuo vaikų. Ši problema yra praktiškai išspręsta taikant nėščiųjų skiepijimą, jei tai nebuvo atlikta iki nėštumo. Tikėtina, kad tokios pat taktikos reikės laikytis ir dėl COVID-19.

– Ar COVID-19 virusas yra pavojingesnis nėščiai moteriai?

– Nėštumo metu moters organizme vyksta labai daug fiziologinių pokyčių. Pagrindinis krūvis tenka kardiovaskulinei bei kvėpavimo sistemoms, kurias labai veikia COVID-19 komplikacijos. Net sveikos nėščiosios (nėra nutukimo, aukšto kraujo spaudimo, gestacinio diabeto ir kt.) kardiovaskulinei ir kvėpavimo sitemoms tenka dideli krūviai, o toms, kurioms jau yra pasireiškusios chroniškos ligos, užsikrėtus koronavirusu, gali kilti (ir kyla) didelių sveikatos problemų tiek moteriai, tiek vaisiui. Tai gali net baigtis kurio nors žūtimi. COVID-19 taip pat turi stiprų neigiamą poveikį ir kraujotakos sistemai. Kadangi kraujagyslės yra visame žmogaus organizme, tad ir žala būna poliorganinė (paliečia visus nėščiosios organus).

Užsikrėtusi mama infekciją dar negimusiam vaikui perduoda tik išimtiniais atvejais, dažniausiai tuomet, kai mama serga itin sunkia ligos forma.

Ar galima skiepyti nėščiąsias?

– Ne tik galima, bet ir reikia. Nevardysiu visų jau atliktų tyrimų ir mokslinių straipsnių. Tačiau pasaky-siu aiškiai ir kaip praktikas, ir kaip teoretikas: nėščios moterys turi būti vakcinuojamos. Jau yra surinkti apie kelis šimtus tūkstančių vakcinuotų nėščiųjų tyrimu išvadų duomenys. Išvados yra tokios: nenustatyta, kad po vakcinos yra daugiau priešlaikinių gimdymų ar ankstyvų persileidimų, nenustatyta jokių sveikatos sutrikimų nei nėščiajai (daugiau nei nenėščiai moteriai), nei naujagimiui.

Nėštumo metu antikūnai pereina per placentą ir suteikia apsauga ir vaisiui, vėliau naujagimiui. Tik dar nėra aišku, kiek ilgai ta apsauga naujagimiui išlieka. Taip pat ir su maitinančia mama: jeigu moteris pasiskiepija žindymo laikotarpyje, antikūnai su pienu patenka naujagimiui bei suteikia jam apsaugą nuo COVID-19.

Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad jei nėščiosios ir gimdyvės nori išvengti sveikatos problemų sau, vaisiui ir naujagimiui, drąsiai turėtų vakcinuotis. Geriausia, kad tai būtų padaryta iki nėštumo, tačiau skiepytis neabejotinai rekomenduoju ir nėštumo metu.

Labiausiai patartina skiepytis nėštumo laikotarpiu nuo 10 iki 28 nėštumo savaitės. Nes, remdamasis medicinos literatūros duomenimis ir mano praktikos patirtimi, kai stebiu KUL kovidiniuose skyriuose pacientes, pastebėjau, kad pagrindinės koronaviruso komplikacijos moterims pasireiškia po 30 savaitės. Kadangi kuo didesnis nėštumas, tuo labiau yra apkraunama kardiovaskulinė ir kvėpavimo sistemos, todėl COVID-19 infekcija tampa pavojingesne.

Mielos moterys, būkite sąmoningos, saugokite save, vaisių, naujagimį bei savo artimųjų ir medikų sveikatą.

Mes, medikai, kad ir kaip sunku šiuo metu, dedame ir dėsime visas pastangas, kad mamos ir naujagimio arba nėščios moters, kuri susirgo koronavirusu ir jai pasireiškė simptomai, gydymas būtų sklandus. Bet manau, atėjo laikas nebeleisti šiam procesui plėstis ir pereiti į nekontroliuojamą situaciją su galbūt blogomis išeitimis.

– Neseniai pradėjote eiti KUL Akušerijos klinikos vadovo pareigas. Kaip pristatytumėte savo klinikinę, mokslinę veiklą?

– Domiuosi mokslo naujovėmis, naujų tyrimo bei gydymo metodų pritaikymu praktikoje, nuolat keliu kvalifikaciją. Nuolat mokausi. Nes tik mokslu grįsta medicina leidžia siekti geriausių rezultatų. Dar 2005 metais apgyniau medicinos daktaro disertaciją Švedijoje, Lundo mieste. Baigiau praktinius-teorinius mokymus Kanadoje, Danijoje, Švedijoje, Anglijoje, Airijoje. Vedžiau kursus, mokymus Lietuvoje, Norvegijoje, Kazachstane. Dariau pranešimus įvairiose pasaulio šalyse. Esu licencijuotas ultragarso specialistas.

Stažavausi Švedijos, Airijos, Norvegijos, Danijos, Kanados ligoninėse. Airijoje ir Norvegijoje ėjau specialisto konsultanto pareigas.

Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje taikomi šiuolaikiniai pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos bei gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos chirurginės intervencijos ir akušerinės operacijos. Drąsiai galiu sakyti, kad KUL saugu ir komfortiška gimdyti, be to, užtikrinamos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos ne tik nėščiosioms ir gimdyvėms, bet ir naujagimiams. KUL Gimdymo skyriuje per metus vidutiniškai pasaulį išvysta apie 3 tūkst. mažylių.

Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Drąsiai galiu sakyti, kad ligoninėje saugu ir komfortiška gimdyti, be to, užtikrinamos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos ne tik nėščiosioms ir gimdyvėms, bet ir naujagimiams.

– Turite sukaupęs 30 metų darbo patirtį akušerijoje. Kaip akušerija kito per šį laikotarpį? Kokią pažangą pastebite?

– Anksčiau būdavo gajus mąstymas, kad akušerija – menas, bet ne mokslas. Tačiau šiandien ji suvokiama kaip natūralus procesas, į kurį vis labiau žiūrima iš mokslinės pusės. Ginekologai, akušeriai privalo daug mokytis ir audituoti savo darbą, daryti išvadas ir, kas svarbiausia, pritaikyti priimtus sprendimus t. y. stengtis nebekartoti tų pačių klaidų.

Svarbiausia akušerijoje – nepakenkti. Mes, medikai, turime padaryti geriausia, ką galime. Reikia daug žinoti ir mažai daryti. Būtina suprasti, kad akušerės, ginekologai negali visada pasikliauti tik savo patirtimi ir intuicija, jie turi remtis mokslo išvadomis ir galimomis technologijomis. Technologijos vis labiau mums leidžia nuspėti procesus gimdymo metu. Pritaikant objektyvius gimdymo proceso stebėjimo metodus, sulaukiame mažiau subjektyvių vaisiaus būklės ar gimdymo baigties interpretacijų.

Nėštumas, gimdymas – natūralus procesas. Tačiau turime žinoti, kad vaisius – tai būsimo suaugusio žmogaus kopija. Jau vaisiaus stadijoje formuojasi gero ar blogo proceso pradžia. Tie procesai vėliau pasireikš paauglystės periodu ar jau suaugus. Todėl labai svarbu juos pastebėti dar vaisiaus vystymosi periodu ir po gimdymo imtis priemonių, kad vienas ar kitas neišvengiamos ligos ar proceso pasireiškimas kuo lėčiau progresuotų ir kuo lengvesne forma pasireikštų žmogaus gyvenime. Technologijos naudojamos stebėti vaisiaus vystymąsi nuo vidaus organų pasikeitimų iki neuronų migracijos smegenyse. Atidžiai stebint vaisiaus anatomijos, nervų sistemos vystymąsi, galima veiksmų taktiką (nėštumo bei gimdymo metu) parinkti kuo palankesnę ateinančiai gyvybei.

Akušerijoje reikia nuolat mokytis ir tas žinias pritakyti kasdieniame darbe. Teorija negali skirtis nuo praktikos. Dar vis pastebiu gana didelius skirtumus tarp Lietuvos ir užsienio šalių akušerių paruošimo lygio. Todėl Lietuvoje mes turime peržiūrėti akušerijos ruošimo programas, kad jos atitiktų reikiamus standartus.

– Kokios technologijos šiuo metu naudojamos akušerijoje ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje?

– Ultragarsas padarė perversmą akušerijoje. Modernūs vaisiaus ultragarsiniai tyrimai – sudėtingi, informatyvūs, neinvaziniai, nesukeliantys pavojaus vaisiaus ir motinos sveikatai, yra itin reikšmingi vertinant ir diagnozuojant įvairius patologinius pokyčius.

Echoskopija (ultragarsinis tyrimas) nėštumo metu padeda nustatyti 60 proc. vaiko vystymosi sutrikimų atvejų ir net 80 proc. rimtų ydų.

Užsienyje medikai ultragarsą jau naudoja ir gimdymo metu. Nors gimdymas ir yra fiziologinis procesas, dažnai yra gana sunku numatyti jo baigtį. Gydytojas, akušerė įvairiose neaiškiose situacijose gali pasikliauti dažniausiai tik savo praktika paremta intuicija. Vis plačiau yra pritaikomi metodai , kurie padeda objektyviau numatyti gimdymo baigtį. Pavyzdžiui, ultragarso duomenys susiejami su kompiuteriu, o akušeriui ar ginekologui sugeneruojami algoritmai, leidžiantys daug tiksliau prognozuoti gimdymą ar įvertinti situaciją, ar bus reikalingos intervencijos.

KUL medikai visą laiką, net ir karantino metu, nenutrūkstamai teikė ir teikia paslaugas bei pagalbą Vakarų Lietuvos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, laikantis visų saugumo reikalavimų. COVID-19 infekuotoms pacientėms įrengtos atskiros izoliacinės palatos.Nėščiosiomis ir gimdyvėmis rūpinasi patyrusių, profesionalių specialistų komanda.

Kompiuterinis vaisiaus širdies tonų monitorizavimas, gimdos susitraukimų jėgos matavimas, vaisiaus slinkimo kauliniu dubeniu ultragarsinis stebėjimas ir monitorizavimas gimdymo metu – tai technologijos, kurios jau yra taikomos kitose šalyse ir vis dažniau pasitelkiamos ir Lietuvos gimdymo stacionaruose. Būtina pabrėžti, kad technologijos nenutraukia natūralaus gimdymo proceso, tačiau kaip tik padeda tiksliau prognozuoti bei taikyti pacientei ir vaisiui palankesnį gimdymo užbaigimo metodą.

Pasitelkiant technologijas, konstruktyvią ir retrospektyvią diskusiją su kolegomis, galima pasiekti geriausius rezultatus.

– Jau 14 metų KUL veikia Mažos rizikos gimdymo poskyris, kurį Klaipėdos universitetinė ligoninė atidarė pirmoji šalyje. Jame gimdymus prižiūri ir priima didelę profesinę patirtį turinčios akušerės. Pasidalinkite įžvalgomis apie akušerių savarankiškumo poreikį?

– Vidurinė grandis – akušerės – Akušerijos klinikos „stuburas“. Manau, kad ilgainiui, organizuojant išsamius mokymus ir praktikas, joms turėtų tekti apie 60–70 proc. viso su gimdyvėmis susijusio darbo krūvio (nėštumas, gimdymas, pogimdyminis periodas).

Ne visos gimdyvės supranta, koks specialistas yra akušerė, kokias pareigas ir kompetenciją jai suteikia ši specialybė. Pamačiusios, kiek daug savarankiško, be gydytojo priežiūros, darbo akušerė atlieka gimdymo priežiūros metu, gimdyvės įvertina sunkų jų darbą ir atsidėkoja pelnytu pasitikėjimu.

Tvirtai įrodyta, kad akušerė yra geriausias specialistas, kai reikia stebėti normalaus nėštumo eigą, suteikti šeimai reikiamų žinių jautriu laikotarpiu, mokyti ligų prevencijos. O gydytojo, tai yra akušerio ginekologo, reikia nėštumo ir gimdymo priežiūros taktikai sudaryti, sudėtingiems diagnostiniams ir gydymo veiksmams atlikti, ginekologinėmis ligomis sergančioms moterims konsultuoti ir gydyti.

Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu yra patvirtinusi labai aiškias ir tikslias akušerinės priežiūros metodikas, kuriomis remiantis, atvykus nėščiajai į stacionarą, yra nustatoma jos gimdymo rizika – jei ji maža, moteriai pasiūloma gimdyti tik su akušere. Šitaip įgyvendinamos Pasaulinės Sveikatos Organizacijos gerosios praktikos gairės, padedančios išlaikyti kuo daugiau natūralumo, išvengti intervencijų. Taip pat rekomenduojama kuo mažiau medikalizuoti natūralų gimdymo procesą, leisti gimdyvėms laisvai rinktis gimdymo pozą, natūralius gimdymo nuskausminimo būdus.

Mažos rizikos gimdymus prižiūri ir priima didelę profesinę patirtį turinčios akušerės, nuolat keliančios savo kvalifikaciją. Gimdymuose gydytojas tiesiogiai nedalyvauja, tačiau jis iškviečiamas, jei pasikeičia gimdymo eiga ir kyla bent menkiausia abejonė dėl gimdyvės, vaisiaus ar naujagimio būklės.

Klaipėdos universitetinė ligoninė laikosi naujagimiui palankios ligoninės principų, visos akušerės ir gydytojai, besirūpinantys gimdyvėmis, yra baigę žindymo kursus, todėl yra pasirengę suteikti kvalifikuotą pagalbą, skatinant motinas žindyti kūdikius, nuramina, padrąsina, iškilus sunkumų.

– Dirbote ne vienoje užsienio ligoninėje. Kokias išmoktas pamokas pritaikote KUL?

– Viskas prasideda nuo ištarto žodžio. Gaila, bet kol kas dar skiriasi Lietuvos stacionarų ir kitų šalių pacientės ir gydytojo, gydytojo ir akušerio bendravimo kultūra. Patariu kolegoms, kad privalome būti ne tik geri savo srities specialistai, bet ir profesionalai plačiąja prasme: gera bendravimo kultūra tiek tarpusavyje, tiek su paciente yra vienas iš sėkmės veiksnių.

Būtina suprasti, kad moteris, atvykusi į Akušerijos kliniką, turi jaustis saugi. Juk tai, ką ji patirs klinikoje, prisimins visą gyvenimą. Šių atsiminimų su visomis smulkmenomis neįmanoma ištrinti. To akušerėms ir gydytojams ginekologams svarbu nepamiršti. Medikui gimdyvė bus, ko gero, viena iš tūkstančio, bet šiai busimai mamai, gali būti, tai bus vienintelė patirtis. Svarbu išgirsti pagrindinius nėščiosios, gimdyvės norus, lūkesčius, priimti bendru sutarimu sprendimus, nes tik taip užtikrinsime aukštos kokybės priežiūrą. Mama su naujagimiu turi išvykti iš stacionaro su gera patirtimi, o tam vien aukštos kvalifikacijos specialistų ir geros medicininės įrangos neužteks.

Baimių pacientėms kyla dėl nežinojimo. Mūsų tikslas yra, kad moterys gautų teisingą informaciją iš ligoninėje dirbančių profesionalų, o ne skaitytų internete ar klausytųsi pasakojimų, kaip kam buvo.

Mokslo įrodyta, jog nėščiosios, kurios pasiruošia gimdymui ir gauna pakankamai informacijos iš jų nėštumą prižiūrinčių medikų, labiau linkusios pasitikėti savo jėgomis gimdymo metu, patiria mažiau nerimo, linkusios gimdyti natūraliai, be medikamentinio nuskausminimo.

Iki COVID-19 pandemijos Klaipėdos universitetinės ligoninės akušerės skaitė paskaitas nėščiosioms, vesdavo ekskursijas į gimdymo palatas, kurios yra erdvios, šviesios, primenančios namų aplinką. Kiekvienoje gimdykloje yra galimybė pasinaudoti vandens terapija, kuri yra nepakeičiama gimdymo metu.

Nors šiuo metu paskaitos būsimiems tėvams nevyksta, tačiau į visus jiems iškilusius klausimus personalas maloniai atsako telefonu.

Būtina suprasti, kad svarbūs visi etapai: nėštumas, gimdymas, pogimdyminis laikotarpis. Ketvirtas periodas – kai moteris išvyksta į namus, vienas svarbiausių. KUL Akušerijos klinikos darbuotojai pasiruošę suteikti geriausią pagalbą nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu.

Tai sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko ir vaiko klinikos direktorius prof. dr. Linas Rovas (54 m.).

– Ką tik tapote Klaipėdos universiteto profesoriumi. Pajutote naujų „antpečių“ svorį?

– Pokyčius priimu labai natūraliai. Daugiau atsakomybės neužgriuvo – ji turi lydėti visada, nepriklausomai nuo laipsnių. Į tokius dalykus daugiau reaguoja aplinkiniai. Taigi tam tikri „antpečiai“ padeda lengviau tiek pristatyti save, tiek nešti žinią apie Lietuvos specialistus tarptautiniu lygmeniu. Tave tiesiog kitaip priima.

Kitu atveju daug ilgiau tenka įrodinėti, ką tu gali tiek kalbant apie dalyvavimą konferencijose, tiek straipsnių rašymą. Turime puikius gydytojus akušerius-ginekologus, tačiau nemokame to parodyti. Daugiau tarpusavyje pasikalbame, pasirodome vienas kitam. Labai noriu, kad mūsų šalies specialistai būtų žinomi pasaulyje.

– Kas šiandien labiausiai trukdo siekti tokių aukštumų?

– Lietuvos akušerinė-ginekologinė tarnyba yra puikiai sustyguota ir aprūpinta. Prie to stipriai prisidėjo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas, skirtas gerinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas. Tad galima teigti, kad šioje srityje bent jau dabar plyšiai yra užkaišioti.

Daug mūsų medikų galėtų pasiekti daug daugiau, jei nereikėtų didžiosios laiko dalies skirti tiesiog elementariai užsidirbti pinigų pragyvenimui, dirbti keliose įstaigose.

Vis dėlto Lietuvoje norėtųsi atviresnės bendruomenės. Ypač tai pajutau, kai grįžau į ją apsigynęs daktaro disertaciją Švedijoje. Ten daugelio dalykų supratimas yra visai kitoks. Po truputį ir mes einame to link, tačiau labai lėtai. Mums dar trūksta suvokimo, koks turėtų būti gydytojo gyvenimas tarptautinėje erdvėje. Esame labai užsidarę ir daugiau viską darome savo kieme. Mūsų kaimynai latviai, estai šioje srityje juda daug sparčiau.

Beje, mūsų šalyje dar vyrauja toks akušerių-ginekologų bendruomenės požiūris, jog daug svarbiau yra ne tai, ką darai, bet kur dirbi. Bet gydytojo profesionalumą įrodo jo darbai, o ne darbo vieta.

– Tačiau realybė tokia, kad šiandien gydytojas – vos ne kaip amatininkas – pirmiausia stengiasi užsidirbti pragyvenimui...

– Gali daug sugebėti, tačiau parduoti save mūsų šalyje išties labai sudėtinga. O tą vienaip ar kitaip daro kiekvienas gydytojas. Daug mūsų medikų galėtų pasiekti daug daugiau, jei nereikėtų didžiosios laiko dalies skirti tiesiog elementariai užsidirbti pinigų pragyvenimui, dirbti keliose įstaigose.

Kitą kartą tai gal net užgožia perspektyvas tapti labai geru mokslininku. O šiandien bene labiausiai reikia to, kad kuo daugiau jaunų žmonių įsijungtų į akademinį tiriamąjį darbą. Jų protas turėtų būti „pajungtas“ ne tik kaip užsidirbti pragyvenimui, bet kad kaip ir kitur pasaulyje 30–40 procentų darbinės veiklos jie galėtų skirti moksliniams straipsniams rašyti, išėjimui į tarptautinę viešąją erdvę.

– Jau šeštus metus vadovaujate Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikai. Koks šiuolaikinių moterų pasirengimas nėštumui?

– Moterys išties tapo sąmoningesnės – supranta, kad jų sveikata yra ne tik medikų reikalas. Pacientės ateina apsiskaičiusios, tačiau neretai tam, kad galėtų „priremti“ gydytoją prie sienos. Kartais prisiskaito ir klaidinančios informacijos, tad gydytojui prireikia laiko paaiškinti ir įtikinti, jog yra kitaip.

Dabartinis gimdyvių amžiaus vidurkis – apie trisdešimt metų. Seniai žinoma, kad reprodukcija su amžiumi mažėja. Tad kuo moteris vyresnė, tuo daugiau problemų iškyla, daugiau darbo tenka mums. Ypač stipriai neprižiūrėtos moterys atvažiuoja iš kaimo vietovių, dažniau – jau pakartotinai gimdančios. Kartais atvyksta ir sirgdamos labai užleistomis ligomis.

Dažniausios bėdos – antsvoris, padidėjęs kraujo spaudimas, širdies patologijos. Tai didina komplikacijų riziką ne tik nėštumo, bet ir gimdymo metu ir po jo. Todėl geriau nėštumą planuoti iš anksto, nes moteriai jau esant nėščiai rimto gydymo imtis nebeišeina. Kartais pati moteris gali nesuprasti sveikatos profilaktikos svarbos, tad čia svarbus ir bendruomenės indėlis. Tuo aktyviai užsiimti turėtų šeimos gydytojai – pirminei sveikatos priežiūros grandžiai skiriama tikrai nemažai pinigų, tad tam galima būtų skirti daugiau dėmesio.

Pacientės ateina apsiskaičiusios, tačiau neretai tam, kad galėtų „priremti“ gydytoją prie sienos.

– Šiandien vietoj natūralaus gimdymo tapo madinga rinktis Cezario pjūvio operaciją. Kokių grėsmių įžvelgiate?

– Tokia tendencija vyrauja pasaulyje. Turkijoje atliekama iki 50 procentų tokių operacijų, Pietų Amerikoje – 40, Vokietijoje – 30, Lietuvoje – apie 24 procentus. Kai atvažiavau dirbti į Šiaulius, tokios operacijos sudarė net 28 procentus, dabar – 21–22. Ši operacija tapo palyginus lengva, nes ištobulėjo technika, tačiau ji kartu turi didžiulę riziką.

Cezario pjūvis – tai intervencija, galinti stipriai neigiamai atsiliepti moters sveikatai. Be to, yra nustatyta, kad tokiu būdu gimę vaikai blogiau formuojasi, dažniau kenčia nuo įvairių sutrikimų – alergijų, psichinių ligų ir kt.

Yra sukurtas visas biomechanizmas, kad vaikutis atėjimui į pasaulį pasiruoštų gamtos sukurtu taku, tuo metu kūdikio organizme vyksta daug pasikeitimų. Be abejo, viską reikia pasverti, įvertinti kitų galimų komplikacijų riziką. Tačiau bet kuriuo atveju Cezario pjūvis nėra alternatyva gimdymui natūraliais takais.

– Gimdyvės jaučiasi tvirčiau, kai šalia jų – vyras akušeris-ginekologas?

– Šios profesijos nereikėtų laikyti nei vyriška, nei moteriška. Man atrodo, kad moterys kaip tik yra laimingesnės, kai šalia jų gimdymo metu stovi akušeris-ginekologas. Vyrų atjauta moteriai šiuo atveju yra kaip tik didesnė. Mes nežinome, ką moterims reikia patirti, todėl į viską žiūrime labai atsargiai – lyg pro padidinamąjį stiklą. Jautriai reaguojame į kiekvieną moters pasakymą, skundą, norą.

Apskritai dabar toks laikas, kada svarbu ne tik suteikti labai gerą paslaugą, bet sukurti žmogui malonią aplinką. Išeidamos moterys iš ligoninės turėtų prisiminti šiltą bendravimą, o ne tai, kokias procedūras atlikome.

Dosjė

Medicinos mokslų daktaras, profesorius.

Baigė Kauno medicinos institutą, dirbo Mažeikiuose, Klaipėdoje, dabar – Šiauliuose. Mokslinį laipsnį apgynė Švedijoje (PhD laipsnis), akademinį profesoriaus laipsnį gavo Klaipėdos universitete.

Stažavosi Švedijoje, Danijoje, Anglijoje, Airijoje, Rusijoje.