Aleksote, Lakūnų plente, nugriautas 1926 m. pastatytas namas, tuo metu priklausęs Lietuvos karinio oro laivyno vadui, inžinerijos generolui leitenantui Juozui Kraucevičiui.

Prieš kelerius metus L.Tuleikis buvo parengęs šios vilos rekonstrukcijos projektą, tačiau tuometiniams statinio savininkams jis kažkuo neįtiko. Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas viešoje erdvėje informavo, kad 2017 m. suderintas projektas numatė pastato rekonstrukciją, bet ne jo nugriovimą.

Deja, dabar iš namo liko tik statybinio laužo krūva. Šį kartą neatsirado aktyvios bendruomenės, kuri pasipriešintų griovimo darbams, kaip vilos Perkūno al. atveju.

„Nuo žemės paviršiaus nutrintas dar vienas Pirmosios Respublikos perlas, galėjęs būti prikeltas ir paverstas ne tik vertingu istorijos paminklu, bet brangiu ir vertingu fiziniu turtu“, – liūdnai konstatuoja žinomas architektas. Pokalbis su L.Tuleikiu – „Kauno dienos“ studijoje.

Skundas nepagrįstas

Kauno savivaldybei paskelbus, kad koncernas SBA įrengs požeminę automobilių aikštelę po Vienybės aikšte, ne visiems ši žinia buvo džiuginanti.

"Kauno dienai" architektas Linas Tuleikis aiškino, kad parašė skundą tik Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Tačiau jo užklausimą ėmėsi nagrinėti ir Konkurencijos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje, Centrinė projektų valdymo agentūra. Architektas ginasi joms skundų nerašęs.

"Po kiek laiko VPT mane informavo, kad tą mano klausimą persiuntė ir visoms tarnyboms, kurias gali tas klausimas liesti", – sakė pašnekovas.

Jis neslėpė gavęs ir atsakymą į užklausimą, tačiau aiškino nelabai pamenantis jo turinio. "Iš VPT gavau kažkokį atsakymą, bet mintinai nepakomentuosiu. Jis man daugiau smalsumo ir klausimų neiškėlė, o esmė buvo tokia, kad jie neįžiūri pažeidimo", – dėstė L.Tuleikis.

Kas gali slypėti už šios iš pirmo žvilgsnio lyg ir pilietiškos iniciatyvos? Užklausimais ar skundais užvertus įvairias valstybės institucijas, projekto įgyvendinimas gali būti stabdomas neribotam laikui. Jeigu tai nepasitvirtina, kaltųjų lyg ir nelieka, tačiau laikas prarastas, o miestiečiai negali naudotis sutvarkyta infrastruktūra.

Kas politikuoja?

Įdomu ir tai, kad visiškai neaiškiomis aplinkybėmis šioje istorijoje atsirado klaipėdiečio Seimo nario Naglio Puteikio pavardė. Skambiais pareiškimais garsėjantis N.Puteikis dalyvavo susirašinėjime tarp užklausimą pateikusio L.Tuleikio ir visų anksčiau išvardytų institucijų, jam buvo adresuojami visi, su tuo susiję raštai.

"Į valstybės institucijas kreipėsi architektas L.Tuleikis, o institucijoms nagrinėjant tą klausimą ir aš atsidūriau tarp adresatų", – bandė aiškinti N.Puteikis.

Tiesa, prieš tai jis užsiminė, kad šį klausimą kuravo viena jo patarėjų, ir kad Vienybės aikštė parūpo galbūt gavus kažkokį skundą, tačiau vėliau N.Puteikis suskubo neigti patarėjos dalyvavimą šioje istorijoje ir neigė buvus kokį nors skundą ar prašymą.

Viena jo patarėjų Seime yra kaunietė Rūta Zabielienė, bene prieš dešimtmetį aršiai kovojusi su tuomete miesto valdžia, kad Panemunės tiltas liktų senojoje vietoje, nors siūlyta keisti jo kryptį ir taip pagerinti transporto srautų judėjimą Kauno aplinkkelio link. Jos žygiai ir arši savivaldybės kritika norint apsaugoti savo sklypą šalia tilto ne vienus metus tolino tilto rekonstrukciją, kol galiausiai buvo nuspręsta nekeisti ir tilto ašies. Ar užklausimais dėl Vienybės aikštės rūpinosi ta pati R.Zabielienė, N.Puteikis nei patvirtino, nei paneigė.

Ar galėjo L.Tuleikis prašyti jo įsikišimo? N.Puteikis tai neigė.

Jis taip pat tikino šiuo klausimu pats tikrai nesikreipęs į VPT, tačiau ši tarnyba paprastai atsakymus siunčia tik tiems, kas pateikė skundą ar užklausą, juolab kad ji nėra pavaldi nei Seimo Audito komitetui, nei pavieniams Seimo nariams.

(Tomo Raginos nuotr.)

Užuomina apie skundus

Vienybės aikštės sutvarkymo planas – ne vienintelis savivaldybės darbas, nepatikęs L.Tuleikiui. Jam kliuvo ir savivaldybės planai Nemuno saloje įkurdinti mokslo populiarinimo centrą "Mokslo sala".

Rezultatas toks, kad, mano supratimu, šie rezultatai turi labai neryškią ateitį.

"Rezultatas toks, kad, mano supratimu, šie rezultatai turi labai neryškią ateitį", – dėstė L.Tuleikis apie statybas ir architektūrą rašančiame interneto portale.

Greta kritikos "Mokslo salos" konkurso rezultatams, L.Tuleikio užuomina apie skundus kelia įvairių minčių: "Tikint sąmokslo teorijomis, galvoju, kad net tie žmonės, kurie užvirė šį katilą, svajoja, kad VPT gautų kokį anoniminį skundą, ir tada jie galėtų pasakyti: "Štai, mes labai norėjome, bet mums neleidžia."

Paklaustas, ką reiškia tie jo pasvarstymai apie galimus anoniminius skundus, L.Tuleikis to nesureikšmino, tikindamas, kad tai tik kalambūras.

Aršaus kritiko interesai

Žaliakalnyje, šalia Kauno sporto halės, gyvenantis architektas Audrys Karalius bene aršiausiai prieštarauja ketinimams rekonstruoti stadioną ir sporto halę. Savivaldybės specialistai neslepia, jeigu ne A.Karaliaus skundai, stadiono rekonstrukcijos darbai jau būtų prasidėję.

Kovo mėnesį interviu LRT radijui davęs A.Karalius paklaustas: "Jūs esate žinomas ir girdimas dėl savo kritiško požiūrio. Galbūt kas nors paklaus, tas A.Karalius negauna projektų, pagaliau pats gyvena Žaliakalnyje, gal jam pačiam tie automobiliai prie naujo rekonstruoto stadiono trukdytų? Ką atsakytumėte?" Tuomet jis atsakė: "Būtent taip ir yra. Tai grynai asmeninių sąskaitų suvedinėjimas."

Dabar pasiteiravus, ar tai buvo ironija, ar rimtas atsakymas, A.Karalius išdėstė savo versiją: "Nemaniau, kad tai bus publikuojama tekstu. Kadangi tai buvo gyvas pokalbis, radijui daromas, ir kai aš atsakiau, kad, be abejo, tai yra asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, mes abu ilgai juokėmės ir tuo juoku interviu baigėsi. Kai tai perkeliama į tekstą, skamba kitaip ir šiek tiek iškreiptai", – aiškino jis.

O gal tikrai A.Karalius kerštauja ir suvedinėja sąskaitas? Jis atšovė, kad taip galvoti – primityvu, ir tikino apskritai turėjęs tik vieną savivaldybės užsakymą 1992 m., kai rengė Žemųjų Šančių kareivinių konversijos projektą.

"Apmaudu, bet ir tuo metu valdžia Kaune buvo nevykusi, ta konversija pagal projektą nebuvo padaryta, o pastatai buvo išgrobstyti. Ir tada kritikavau valdžią. Jeigu ji yra nevykusi, pasakyti tai garsiai yra pilietiška", – tikino A.Karalius, feisbuke kritikuojantis vadžią nerinkdamas žodžių.

Neneigė, kad susiję

Užsiminus, kad dėl stadiono reikalų atmesti asmeninio intereso, kai namas stovi šalia, neįmanoma, A.Karalius pyktelėjo: "Aš visiškai neketinu dabar aiškintis apie kažkokį asmeninį interesą. Aš noriu pokalbį pakreipti tokia linkme: yra išdėstyti mano argumentai, o jeigu juose kažkas įžvelgia mano asmeninį interesą, tegul neatsako, bet mano argumentai yra visuomeninio intereso argumentai, aktualūs visam Kaunui. Siūlyčiau kalbėti argumentais, atsakant į argumentus, o ne ieškoti nebūtų, iš piršto laužtų insinuacijų", – rėžė A.Karalius.

Anot jo, dėl stadiono jis esąs vienas paverstas blogiuku kaip raganų medžioklės laikais. "Tai primityvu, bet yra ne visai taip. Imti gintis, kad aš ten gyvenu ir neturėčiau ginti savo gyvenamosios vietos interesų, tai būtų absurdas. Be abejo, tai susiję", – pripažino A.Karalius.

Prakalbus apie tai, kad norėtųsi išgirsti ne tik kritikos, bet ir konstruktyvių pasiūlymų, A.Karalius atkirto: "Dabar jūs kalbate apie tai, ką aš rašau feisbuke? Ką noriu, tą rašau. Aš visiškai neturiu atsiskaityti kokiais nors konstruktyviais pasiūlymais. Tai ne tema aptarinėti."

(Tomo Raginos nuotr.)

Pagyromis nesižarsto

Paklaustas, ar yra mieste projektų, kuriems jis neturi priekaištų ir kuriuos galėtų pagirtų, A.Karalius paminėjo tik Kauno autobusų stotį. "Nėra Kaune daug projektų, kuriais galima pasidžiaugti", – pagyromis nesižarstė aršus kritikas ir vėl ėmė mėtyti akmenis į kolegų bei savivaldybės tarnautojų daržą – projektuoja tie, kurie nieko neišmano, o ne tie, kurie turėtų, procesai vyksta ne taip.

Nėra Kaune daug projektų, kuriais galima pasidžiaugti.

Paklaustas apie kritiką kitiems architektams ir apie tai, ar etiška su kolegomis rietis viešai, nes pasitaikius bet kokia progai iš jo lūpų liejasi pagieža architektui, miesto tarybos nariui Jonui Audėjaičiui, A.Karalius tikino, kad J.Audėjaitis esą žaidžia keistus žaidimus, manipuliuoja kitais, organizuoja daugelį projektų, apie kuriuos kalbėjome. "Tai nepatinka ne tik man, tai nepatinka ir architektų bendruomenei. Apie tai gal esu parašęs kelias pastabas, su juo pačiu nėra galimybės padiskutuoti, nėra progų", – pareiškė A.Karalius.

Po pokalbio telefonu jis primygtinai reikalavo prieš publikuojant straipsnį pamatyti, kaip atrodys jo išdėstytos mintys. Vėliau valdžios kritikas atakavo žurnalistę telefonu, per feisbuko žinutes, kol galiausiai vėlų penktadienio vakarą išliejo tulžį savo feisbuko paskyroje, pristatydamas save kaip auką. Prie jo netruko prisijungti ir tą pačią dieną kalbintas L.Tuleikis.

Rado bendramintį

Feisbuko diskusijoje apie S.Dariaus ir S.Girėno stadioną A.Karaliui antrino ir L.Tuleikis, kuris taip pat liejo pagiežą architektui J.Audėjaičiui: "Vykite jūs tą J.Audėjaitį kuo toliau nuo architektūros reikalų, nes kur jis tik prisiliečia, ten sumauna viską. Tegul urbanistika rūpinasi profesionalai, o ne diletantas."

L.Tuleikis neneigė kritikavęs stadiono projektuotojus ir projektą, tačiau paklaustas, ar J.Audėjaitis kliūva dėl to, kad būdamas jo vadovas Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakultete atleido jį iš darbo ir ar tai nėra asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, L.Tuleikis apie tai nepanoro kalbėti.

"Aš J.Audėjaitį esu padavęs į Architektų rūmų etikos komisiją kaip supainiojusį viešuosius ir privačiuosius interesus. Mielai duosiu išsamų interviu, kai įvyks posėdis. Norėčiau susilaikyti nuo komentarų", – kalbą baigė pašnekovas. Įdomu tai, kad būtent L.Tuleikis yra Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos narys. Vaizdžiai tariant, L.Tuleikis paskundė etikos tarnybai ir pats svarstys šį skundą.

Nemeilė – akivaizdi

"A.Karalius nuo pat mūsų kadencijos pradžios neslėpė savo nemeilės prof. J.Audėjaičiui ir Visvaldui Matijošaičiui, kurį viešai vadina taip, kaip padorus žmogus nepavadintų net didžiausio savo priešo. O L.Tuleikis supyko ant J.Audėjaičio, kuris su juo atsisveikino VDA Kauno fakultete, kur šis dirbo architektūros dėstytoju. Nuo tada visos jo akcijos panašios į kerštą J.Audėjaičiui, kuris yra ir miesto tarybos narys. Gaila, kad dėl tokių asmeninio keršto veiksmų ir liguistų ambicijų kenčia kauniečiai bei miesto plėtra, nes visais įmanomais būdais bandoma trukdyti bet kokiems darbams", – situaciją įvertino Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Čia kaip liaudies pasakoje, kur kiekviename kaime būna vietinis karalius ir vietinis kvailys.

"Čia kaip liaudies pasakoje, kur kiekviename kaime būna vietinis karalius ir vietinis kvailys. Kaune tai yra "du viename". Ir netgi iš "K" didžiosios. O apie kvailį su iniciatyva irgi patarlės byloja, kad tokiems reikia duoti kelią", – linksmai nusiteikęs ironijos neslėpė Kauno meras V.Matijošaitis, paklaustas apie A.Karaliaus kritiką apie jį patį ir apie mieste vykdomus darbus.

Susisiekus su J.Audėjaičiu, kuriam taip pat nemenkai kliūva nuo Kaune pagarsėjusio dueto A.Karaliaus ir L.Tuleikio, jis kalbėti atsisakė, pabrėžęs, kad būtų neetiška komentuoti kitų architektų pasisakymus bei elgesį.

"Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariams L.Tuleikis yra sakęs, kad stengsis iš visų jėgų agituoti Lietuvos architektus, kad šie boikotuotų visus Kauno miesto skelbiamus konkursus. Negana to, L.Tuleikis yra akcentavęs, kad yra pasiryžęs išnaudoti Lietuvos architektų rūmų svertus, t.y. visomis įmanomomis priemonės keršyti architektams, kurie išdrįs dalyvauti savivaldybės organizuojamuose konkursuose. Man nesuvokiama, kad taip gali elgtis Lietuvos architektų rūmų tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas", – stebėjosi Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos vadovybei artimas šaltinis, nenorėjęs atskleisti tapatybės, nes bijo kenkimo profesinei veiklai.

Ką apie tokius dalykus mano Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė, sužinoti nepavyko – ji atostogauja.

(K. Kavolėlio / BFL nuotr.)

Rengia tarptautinį konkursą

Būtent A.Karaliaus bei L.Tuleikio pavardės figūruoja ir kitame apskųstame architektūriniame konkurse, kuris po teisminių ginčų buvo sužlugdytas.

2012 m. Kauno savivaldybė inicijavo Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų vietos parinkimo konkursą. Po jo apsispręsta, kad miestui reikalingas daugiafunkcis pastatas turėtų būti statomas Aleksote, Nemuno krantinėje. Konkurso sąlygose numatyta, kad norint įgyvendinti rūmų techninį projektą nebūtina skelbti naujo konkurso, užtenka remtis 1–3 vietų konkurso laimėtojų pasiūlymais. Todėl tuomečiai savivaldybės vadovai nusprendė nerengti atskiro Kongresų rūmų pastato idėjos konkurso. Tai labai nepatiko daliai Kauno architektų, kurie apskundė tokį savivaldybės sprendimą VPT, o ši sustabdė galimybę pasinaudoti minėtomis konkurso sąlygomis.

Teisminiai ginčai tarp VPT ir savivaldybės užtruko iki 2016 m. vasaros, o jų rezultatas – įgyvendinti techninio projekto be naujo konkurso negalima. Dėl tokių skundų beveik penkerius metus projektui įgyvendinti praradusi savivaldybė nusprendė organizuoti tarptautinį M.K.Čiurlionio koncertų centro konkursą, kuris turėtų startuoti dar šį mėnesį.

(Evaldo Šemioto nuotr.)

Skundai – madinga praktika

"Kauno diena" jau ne kartą yra rašiusi, kaip savivaldybė tampa verslininkų įkaite, kai kokio nors konkurso darbams mieste atlikti nelaimėjusi bendrovė apskundžia neįtikusius konkurso rezultatus. Kol santykius bandoma aiškintis teismuose, darbai nevyksta.

Tokie skundai dar praėjusios kadencijos miesto valdžiai kartino gyvenimą dėl Laisvės alėjos pirmojo etapo rekonstrukcijos.

Kauniečiai tikriausiai dar nepamiršo, kokia kritikos ir nepasitenkinimo lavina buvo užgriuvusi projektuojamą "Akropolį" ir kiek pasaulio pabaigai prilygstančių scenarijų bandyta sukurti Nemuno saloje projektuotai "Žalgirio" arenai.

Pernai nepavyko laiku pradėti remontuoti tilto per Algirdo Brazausko hidroelektrinę – viskas vėlavo geru pusmečiu dėl apskųstų konkurso rezultatų.

Iki šiol neišspręstas klausimas dėl greičio matuoklių įrengimo Kauno gatvėse, nes verslininkai, užuot dirbę, mieliau skundžia teismui vieni kitus.

Buvo ir tokių, kurie nenorėjo, kad Kaune tamsiuoju paros metu gatvės būtų šviesesnės – LED šviestuvų įrengimas strigo dėl nepagrįstų skundų.

Savivaldybės duomenimis, nuo 2015 m. pavasario dar nepasitaikė atvejo, kai tokie skundai būtų pagrįsti, bet daugybės darbų dėl jų nebuvo galima atlikti laiku.

Pusės tonos inkilas

Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Keliaujančios architektūros dirbtuvės: Kvadratu“ atidaryme kauniečiai ir miesto svečiai susipažino su projektu, įsitraukė į kūrybines dirbtuvėles, dalyvavo diskusijose su žinomais Lietuvoje architektais ir išlydėjo pirmąją projekto komandą į kūrybines dirbtuves Griškabūdyje.

Rotušės aikštėje žmonės dalyvavo kėdučių gaminimo dirbtuvėse, interaktyviame užsiėmime „Miesto žaidimas“, klausėsi architektų Lino Tuleikio, Rolando Paleko, menininkės Evelinos Šimkutės, sociologės Dalios Čiupalaitės diskusijų ne tik apie Kauną, bet ir mažųjų Lietuvos miestelių viešąsias erdves.

Aikštėje akis traukė iš medžio masyvo ir vidaus nuotėkų surinkimo vamzdžių įrengtas daugiau nei pusę tonos svorio bei šešių metrų aukščio "kultūros inkilas", kuris keliaus kartu su projekto dalyviais.

"Mes turime šio inkilo griaučius. Inkilas yra tarsi viešosios erdvės užuomazga. Visus kviečiame tuos griaučius aprengti, o koks bus drabužis, priklauso nuo mūsų visų, – simbolinę "kultūros inkilo" reikšmę aiškino projekto koordinatorė ir architektė Rasa Chmieliauskaitė. – Beje, inkilas turi tarsi dvi erdves. Viena, sauganti nuo lietaus, yra apačioje. O viršuje – tarsi nedidelė scena, kurioje vakarais koncertuos įvairūs atlikėjai."

Kurti patiems

"Keliaujančios dirbtuvės į geografinius kultūros pakraščius atneša geros kokybės kultūrinius žaidimus, žadinančius suprasti kūrybines bendruomenės galias. Tai – tas gerasis įvykių eksportas, galintis įkvėpti mažų miestelių žmones nesijausti mažais“, – formatą gyrė L.Tuleikis.

Architektas esmine šio projekto savybe laiko provincialumo laužymą, nešant žinią, kad kiekvienas žmogus gali būti didis kūrėjas ir tiki, jog šis projektas gali leisti žmonėms patikėti, kad jie yra pajėgūs kurti savo aplinką.

"Tai svarbus projektas, nes daugiau nei 90 procentų mus supančios aplinkos yra kuriama ne architektų rankomis. Mūsų pareiga – dalytis kokybiškos aplinkos kūrimo patirtimi, reikia tik fantazijos ir šiek tiek drąsos sulaužyti taisyklę", – pasakojo ne kartą šio projekto iniciatyvose dalyvavęs architektas R. Palekas, pabrėžęs, kad projekto žinia nukreipta į aplinką, kurią kokybiškai galime pakeisti mes visi.

Ne tik didieji miestai

Pagrindinė projekto „Keliaujančios architektūros dirbtuvės: Kvadratu“ veikla – kūrybinės dirbtuvės – bus įgyvendinamos moksleivių vasaros atostogų metu, rugpjūčio mėnesį.Šiais metais iš viso bus surengtos penkerios kūrybinės dirbtuvės, o vienų dirbtuvių trukmė pailgės iki 5 dienų.

Architektai ir menininkai paskutinį vasaros mėnesį lankysis Griškabūdyje (rugpjūčio 1 - 5 d.), Antanave (rugpjūčio 7 - 11 d.), Kaltanėnuose (rugpjūčio 13 - 17 d.), Zibaluose (rugpjūčio 19 - 23 d.) ir Naujajame Obelyne (rugpjūčio 25 - 29 d.).

"Lietuva nėra tik trys didieji miestai. Mažieji miesteliai yra svarbi, deja, dažnai užmiršta dalis, kurioje ryškiausiai matomi šalies savitumai“, – teigė projekto kuratorius Justinas Kalinauskas.

Visus penkis miestelius aplankys skirtingos architektų, tyrėjų, grafikos dizainerių, muzikos technologijų bei kitų krypčių menininkų komandos. Tikslas – kartu su miestelio gyventojais, o ypač vaikais ir jaunimu, sukurti architektūrinius, meninius objektus, kurie praturtintų miestelio viešąją erdvę.

Šiemet atnaujintoje programoje ne tik prailgintos kūrybinės dirbtuvės, bet ir paįvairinta komanda įvairių sričių menininkais, suprojektuotas transportuojamas kultūrinis inkubatorius, kuriame vakarais miesteliuose bus organizuojamos kultūrinės programos.

Daugelio šaknys – kaimeliuose

Kodėl po nedidelius Lietuvos miestelius keliaujantis projektas startavo didmiestyje – laikinojoje sostinėje? Projekto kuratoriaus teigimu, labai didelė kauniečių dalis turi šaknų mažuosiuose miesteliuose arba kaimuose, kuriuose gyvena jų dėdės, tetos, močiutės, pusseserės ar pusbroliai su šeimomis.

"Didmiesčių gyventojai per mažai gauna pozityvios informacijos apie procesus, vykstančius šalies regionuose. Dėl šios priežasties projektas startavo Kauno širdyje, taip atkreipdamas visuomenės dėmesį į mažuosius šalies miestelius", – tęsė J.Kalinauskas.

Kodėl projektas vadinasi "Kvadratu"?

„Žodis ,,Kvadratu“ nurodo išplėstą projekto skvarbą ir komandos spektrą. Šiais metais projekte dalyvausiančius architektus papildys su viešąja erdve dirbantys menininkai bei akademinio lauko tyrėjai, kurie projektui suteiks analitinių įžvalgų, padės Keliaujančioms dirbtuvėms dar giliau pažinti miestelius ir jų problematiką“, – pasakojo J. Kalinauskas.