Portalo duomenimis, L. Zaikauskas per pastaruosius pusantrų metų dirbo keliuose Moldovos teatruose, tačiau pareigas turėjo palikti po skundų ir kaltinimų piktnaudžiavimu. Čia jis atvyko iš Ukrainos, kurioje iki tol dirbo.

„Radio Free Europe“ pateikia aktorės liudijimą, jog L. Zaikauskas, atvykęs į teatrą, kuriame ji dirbo, turėjo režisuoti kelis spektaklius. Pasiūlęs aktorei dirbti individualiose repeticijose, jis liepė jai drauge repetuoti erotišką sceną ir per kelnes liesti jo lytinius organus.

L. Zaikauskas kaltinimus priekabiavimu atmetė.

BNS primena, kad 2018 metais L. Zaikauskas buvo pripažintas kaltu dėl seksualinio priekabiavimo Lietuvoje, jam skirtas 44 parų areštas.

Nukentėjusiai aktorei Erikai Račkytei priteista 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 100 eurų turtinei žalai atlyginti.

Buvęs J. Miltinio teatro vadovas kaltės dėl seksualinio priekabiavimo nepripažino.

„Kaip ir planuota, pirmajame posėdyje apklausti du liudytojai. Kaltinamasis pasinaudojo teise dabar parodymų neduoti, kol nebus apklausti liudytojai. Jis tokią teisę turi“, – BNS sakė Kupiškio rajono apylinkės teismo atstovas Artūras Jančys.

Pirmajame posėdyje prokuratūra paskelbė kaltinamąjį aktą, L. M. Zaikauskas kaltės nepripažino.

L. M. Zaikauskas kaltinamas pasikėsinimu versti lytiškai santykiauti. Byla vyksta už uždarų durų.

Kitas posėdis numatytas gruodžio 6 dieną, jame numatoma apklausti šešis liudytojus.

Iš pradžių ši byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui, bet nuo jos nagrinėjimo nusišalino visi teisėjai, nes byloje minimas spektaklis ir jo aktoriai šiemet kurį laiką naudojosi teismo patalpomis.

„Teisme, teismo posėdžio salėje, vyko spektaklis „Mergaitės svajonė“, būtent L. M. Zaikausko režisuotas spektaklis, mes jį žiūrėjome, todėl visas teismas nusišalino. Panevėžio apygardos teismas nusišalinimą patvirtino“, – BNS sakė Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovė Irma Gritėnienė.

Pasak jos, teatras ieškojo patalpų, buvo sudaryta sutartis, kad aktoriai galėtų repetuoti po teismo darbo valandų. Vėliau teismo darbuotojams leista stebėti generalinę repeticiją.

Jauna mergina kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl nederamo teatro direktoriaus elgesio. Ji teigė, kad pastarasis, vartodamas psichinę prievartą bei pasinaudodamas jos tarnybiniu priklausomumu, reikalavo lytinių santykių. Savo kėslų teatro vadovui įgyvendinti nepavyko, nes aktorė atsisakė paklusti ir apie L. M. Zaikausko elgesį prabilo viešai.

Aktorė Erika Račkytė J. Miltinio teatre repetavo L. M. Zaikausko režisuotame spektaklyje „Mergaitės svajonė“. Mergina nurodė, kad per repeticijas J. Miltinio dramos teatro vadovas ne kartą jai minėjo, jog po spektaklio premjeros ji turės su juo „permiegoti“, tokiu būdu atsidėkodama už repeticijas. Pasak E. Račkytės, L. M. Zaikauskas  jai sakė, kad tik turėdama lytinių santykių su juo ji bus žvaigždė, jei ne, bus priversta išeiti iš darbo. Merginos tvirtinimu, šių metų kovo 13 dieną apie 18.30 val. prieš repeticiją vadovas pasakė: „ateik čia“, suėmė jai už veido bei pradėjo pareiškėją bučiuoti per prievartą, įsakydamas jai išsižioti. Tą pačią dieną jis po repeticijos išjungė šviesą ir vėl suėmė už veido bei pradėjo bučiuoti per prievartą.

Ikiteisminį tyrimą dėl kėsinimosi versti lytiškai santykiauti atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūra.

Už vertimą lytiškai santykiauti Baudžiamasis kodeksas numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

„(L. Zaikausko) skundas atmestas kaip nepagrįstas“, – BNS sakė Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Jacinevičienė – Baltaduonė.

Kontrolierės išvadoje konstatuota, kad L. Zaikauskas  pažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą. Kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nurodė, kad teatro vadovo seksualaus pobūdžio elgesys pasireiškė prievartiniu bučiavimu, stipriu suėmimu ir priglaudimu prie savęs, priminimais apie „prievolę“ turėti lytinius santykius su juo po premjeros, grasinimais prarasti darbą.

Dokumente teigiama, kad toks elgesys buvo nepageidaujamas, užgaulus, o jo tikslas – sukurti pareiškėjai bauginančią aplinką, baimę prarasti darbą.

Garso įraše, kuris cituojamas tyrimo išvadoje, girdėti, kad aktorei pareiškus, jog ji „nemiegos“ su L. Zaikausku, šis pasakė: „ jeigu man tu esi nebereikalinga, tai nebereikalinga (...) sutarkim, pabūsi iki sezono pabaigos ir išeik, ir žinok, jei tu norėsi būti aktore, tai tik ne Lietuvoje. Visi teatrų vadovai turės užsirašę pavardę „(duomenys neskelbtini) “ (...). Tiesiog žinok, kad nė vienas teatro vadovas tavęs nepriims.“ Į merginos klausimą: „kodėl?“, vadovas atsakė: „nes aš taip noriu.“

„Tokie vadovo teiginiai suponuoja išvadą, jog jis tikslingai kūrė pareiškėjai bauginančią, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką, su tikslu įgyvendinti savo seksualinio pobūdžio geismų patenkinimą. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog bauginimas yra viena iš manipuliavimo žmogumi priemonė“, – teigiama lygių galimybių kontrolierės išvadoje.

Tuometinis teatro vadovas L. Zaikauskas Lygių galimybių kontrolierės tarnybai paaiškino, kad skunde išdėstyti argumentai yra absoliutus šmeižtas jo atžvilgiu. Jis teigė, kad vadovas nurodo, kad su aktore Erika Račkyte buvo dirbama ilgą laiką, jo režisuojamame spektaklyje „Mergaitės svajonė“ ji buvo vienintelė aktorė, todėl „kalbos apie seksualinį priekabiavimą, kurios pradėtos skleisti po labai ilgo laiko nuo repeticijų pradžios, yra nepriimtinos ir netoleruotinos“.

L. Zaikauskas  tvirtino, kad kurdami spektaklį, aktoriai turi „išgyventi“ savo vaidmenį.

„Aktorių išreikšti teiginiai negali būti vertinami formaliai, nes kitaip nebūtų kūrybos. Teatro režisieriai dažnai patys lipa į sceną ir rodo aktoriams, kaip reikia pavaizduoti vieną ar kitą kuriamo personažo išraišką, jaučiamą emociją, kūno judesį. Skunde minimi veiksmai: „išsižiok“, „ateik čia“, šviesos užgesinimas, yra repeticijų fragmentai, o ne diskriminacija“, – tyrimo medžiagoje cituojamas dramos teatro direktorius.

Anot jo, E.Račkytė vaidino monospektaklyje apie šešiolikmetę merginą, kurios motiną užmušė suteneris, apie jos išgalvotą meilę, seksualinius troškimus, norą liestis, bučiuotis.

„Repeticijose buvo daug diskutuojama apie merginos elgesį, jos požiūrį į meilę. Vadovas pažymėjo, jog pasibaigus spektakliui jis užgesino šviesą ir beišeinant kalbėjosi su pareiškėja apie vieną iš spektaklio fragmentų – meilę, seksualinius jausmus ir pan., tačiau akcentavo, jog jis nėra jos nei bučiavęs, nei per prievartą jos suėmęs. Rašte teigiama, jog seksualinio priekabiavimo veiksmai buhalterių įmonėje suprantami vienaip, o kūryboje personažo emocijos negali būti vertinamos kaip diskriminacija lyties pagrindu. Vadovas teigia, jog niekada nesielgė su pareiškėja nepagarbiai ir seksualiai nepriekabiavo“, – nurodoma Lygių galimybių kontrolierės sprendime.

L. Zaikauskui gresia ir baudžiamoji atsakomybė – rugsėjį Panevėžio prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvęs Panevėžio Juozo Miltinio teatro direktorius kaltinamas pasikėsinimu versti lytiškai santykiauti.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal teatro aktorės skundą. Jauna mergina kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl galbūt nederamo teatro direktoriaus elgesio. Ji teigė, kad pastarasis, vartodamas psichinę prievartą bei pasinaudodamas jos tarnybiniu priklausomumu, reikalavo lytinių santykių. Savo kėslų teatro vadovui įgyvendinti nepavyko, nes aktorė atsisakė paklusti ir apie L.M.Zaikausko elgesį prabilo viešai.

Aktorė Erika Račkytė J.Miltinio teatre repetavo L.M.Zaikausko režisuotame spektaklyje „Mergaitės svajonė“. Mergina nurodė, kad per repeticijas J.Miltinio dramos teatro vadovas ne kartą jai minėjo, jog po spektaklio „Mergaitės svajonė“ premjeros ji turės su juo „permiegoti“, tokiu būdu atsidėkodama už repeticijas. Pasak E.Račkytės, L.Zaikauskas jai sakė, kad tik turėdama lytinius santykius su juo ji bus žvaigždė, jei ne, bus priversta išeiti iš darbo. Jos tvirtinimu, šių metų kovo 13 dieną apie 18.30 val. prieš repeticiją vadovas pasakė: „ateik čia“, suėmė jai už veido bei pradėjo pareiškėją bučiuoti per prievartą, įsakydamas jai išsižioti. Tą pačią dieną jis po repeticijos išjungė šviesą ir vėl suėmė už veido bei pradėjo bučiuoti per prievartą.

Ikiteisminį tyrimą dėl kėsinimosi versti lytiškai santykiauti atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Valdemara Chodorcevičienė.

Už vertimą lytiškai santykiauti Baudžiamasis kodeksas numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Aktorė Erika Račkytė į policijos pareigūnus dėl seksualinio priekabiavimo kreipėsi dar kovą, tačiau tuomet jie atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Merginos skundą dėl policijos nesiimamų veiksmų vėliau atmetė ir Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Sandra Povilonienė bei teismas.

Liepą ikiteisminis tyrimas pradėtas prokuratūros iniciatyva, įvertinusi aktorės viešus pasisakymus, jos pateiktą garso įrašą.

L.Zaikauskas teatrui vadovavo nuo 2015-ųjų spalio, tuomet jis buvo paskirtas penkerių metų kadencijai. Liepos viduryje dėl šio įvykio ir kitų pažeidimų L.Zaikauskas atleistas iš pareigų.

Lygių galimybių kontrolierė yra pripažinusi, kad Panevėžio J.Miltinio teatro vadovas seksualiai priekabiavimo prie aktorės.

Teisėsauga pavasarį buvo nusprendusi netirti galimo seksualinio  priekabiavimo, argumentuodama, kad šioje istorijoje esą nėra visuomeninės reikšmės. Šįkart teisėsauga nusprendė tyrimą formaliai pradėti kitu pagrindu - dėl pasikėsinimo priversti lytiškai santykiauti.

Prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė BNS sakė, kad Panevėžio apygardos prokurorė Nida Grunskienė ikiteisminį tyrimą trečiadienį pradėjo savo iniciatyva, įvertinusi aktorės Erikos Račkytės viešus pasisakymus, jos pateiktą garso įrašą.

Mergina į policijos pareigūnus dėl seksualinio priekabiavimo kreipėsi dar kovą, tačiau tuomet jie atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Merginos skundą dėl policijos nesiimamų veiksmų vėliau atmetė ir Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Sandra Povilonienė bei teismas.

„Po gan plačiai paviešintos istorijos pareiškėja davė ne vieną interviu - prokurorė savo iniciatyva nusprendė patikrinti tą atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Perklausius garso įrašą, kilo įtarimų, kad galbūt tai yra ne seksualinio priekabiavimo dalykas, bet ir kitos galimos nusikalstamos veiklos - pasikėsinimo versti lytiškai santykiauti. Tokiu atveju galima pradėti ikiteisminį tyrimą ir prokuroro reikalavimu“, - BNS nurodė R.Stundžienė.

​Už vertimą lytiškai santykiauti Baudžiamasis kodeksas numato areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų.

Kultūros ministrė L.M.Zaikauską dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų ir seksualinio priekabiavimo nusprendė atleisti iš pareigų. Sprendimas įsigalios L.M.Zaikauskui grįžus iš atostogų.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad L.M.Zaikausko seksualaus pobūdžio elgesys nukreiptas prieš aktorę E.Račkytę, pasireiškė prievartiniu bučiavimu, stipriu suėmimu ir priglaudimu prie savęs, priminimais apie „prievolę“ turėti lytinius santykius su juo po premjeros, grasinimais prarasti darbą. Toks elgesys, anot kontrolierės, laikytinas seksualiniu priekabiavimu. E.Račkytės pateiktame įraše, pasak kontrolierės, girdėti, kad aktorei pareiškus, jog ši nemiegos su L. Zaikausku , šis grasino ją atleisti, taip pat siekti, kad jos nepriimtų į darbą kiti teatrai.

Pats L.Zaikauskas  tarnybai paaiškino, kad skunde išdėstyti argumentai yra šmeižtas, o savo veiksmais repeticijose jis teigė siekęs aktorei padėti įsijausti į vaidmenį.

Be seksualinio priekabiavimo, L.M.Zaikauską ministerija kaltina be pateisinamos priežasties nesirodžius darbe ir gavus algą, taip pat tuo, kad šis samdė teatre savo sutuoktinę ir nuo sprendimų nenusišalino, naudojosi darbiniu automobiliu asmeniniams reikalams.

L.Zaikauskas  teatrui vadovavo nuo 2015-ųjų spalio, tuomet buvo paskirtas penkerių metų kadencijai.

„Įvykio aplinkybės įvertintos kaip nesudarančios pagrindo taikyti išimtį dėl visuomeninės reikšmės“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Lietuvoje seksualinio priekabiavimo atvejais teisėsauga ikiteisminį tyrimą vykdo, kai asmuo dėl svarbių priežasčių pats negali ginti savo interesų arba kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę.

Jeigu potenciali byla neatitinka šių kriterijų, pareiškėjas pats turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Cituodama Konstitucinio teismo 2006 metų nutarimą, Generalinės prokuratūros atstovė teigė, jog sąvoka „visuomeninė reikšmė“ negali būti siejama „su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenės sąmonėje), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis“.

„Todėl kiekvienu atveju atsižvelgiama į konkrečias įvykio aplinkybes bei turimus duomenis ir įvertinama, ar yra pagrindas taikyti šią išimtį. Įvertinus, kad tokio pagrindo nėra, pareiškėjas informuojamas apie galimybę pradėti  baudžiamosios bylos procesą kreipiantis su pareiškimu į teismą privataus kaltinimo tvarka.“, - sakė E.Martinonienė.

Galimai nuo seksualinio priekabiavimo J.Miltinio teatre nukentėjusi Erika Račkytė dėl to į teisėsaugą kreipėsi pavasarį.

Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą kovo 22 dieną. Prokurorai šį sprendimą patvirtino balandžio 20 dieną.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė šią savaitę paskelbė nustačiusi, kad Panevėžio teatro vadovo L.Zaikausko elgesys yra „laikytinas seksualiniu priekabiavimu“.

Kontrolierė nurodė, kad teatro vadovo seksualaus pobūdžio elgesys pasireiškė prievartiniu bučiavimu, stipriu suėmimu ir priglaudimu prie savęs, priminimais apie „prievolę“ turėti lytinius santykius su juo po premjeros, grasinimais prarasti darbą.

Šiemet kovą teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo nario Kęstučio Pūko seksualinio priekabiavimo. Šį sprendimą ji argumentavo visuomeniniais pagrindais.

„(...) išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog Juozo Miltinio dramos teatro vadovo elgesys, išreikštas pareiškėjos atžvilgiu, laikytinas seksualiniu priekabiavimu“, – teigiama kontrolierės tyrimo išvadoje.

Joje konstatuota, kad L.Zaikauskas pažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson žurnalistams pirmadienį teigė nekomentuosianti galimų sprendimų dėl L.Zaikausko, kol nėra gavusi oficialių Lygių galimybių kontrolierės tarnybos išvadų.

Kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nurodo, kad teatro vadovo seksualaus pobūdžio elgesys pasireiškė prievartiniu bučiavimu, stipriu suėmimu ir priglaudimu prie savęs, priminimais apie „prievolę“ turėti lytinius santykius su juo po premjeros, grasinimais prarasti darbą.

Dokumente teigiama, kad toks elgesys buvo nepageidaujamas, užgaulus, o jo tikslas – sukurti pareiškėjai bauginančią aplinką, baimę prarasti darbą.

„Nagrinėjamu atveju pareiškėja, jausdama vadovo seksualinio pobūdžio elgesį jos atžvilgiu, kreipėsi į jį, teigdama, jog jis painioja darbinius ir asmeninius reikalus, kas yra nepageidautina. 2017 metų kovo 19 dieną garso įrašas patvirtina, jog vadovas turėjo tikslą po premjeros patenkinti savo seksualinius poreikius su pareiškėja, teigdamas, jog pareiškėjai tai turėjo būti žinoma nuo repeticijų pradžios“, – rašoma Lygių galimybių kontrolierės tarnybos medžiagoje.

Garso įraše, kuris cituojamas tyrimo išvadoje, girdėti, kad aktorei pareiškus, jog ji „nemiegos“ su L.Zaikausku, šis pasakė: „ jeigu man tu esi nebereikalinga, tai nebereikalinga (...) sutarkim, pabūsi iki sezono pabaigos ir išeik, ir žinok, jei tu norėsi būti aktore, tai tik ne Lietuvoje. Visi teatrų vadovai turės užsirašę pavardę „(duomenys neskelbtini) “ (...). Tiesiog žinok, kad nė vienas teatro vadovas tavęs nepriims.“ Į merginos klausimą: „kodėl?“, vadovas atsakė: „nes aš taip noriu.“

„Tokie vadovo teiginiai suponuoja išvadą, jog jis tikslingai kūrė pareiškėjai bauginančią, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką, su tikslu įgyvendinti savo seksualinio pobūdžio geismų patenkinimą. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog bauginimas yra viena iš manipuliavimo žmogumi priemonė“, – teigiama lygių galimybių kontrolierės išvadoje.

L.Zaikausko pateikti paaiškinimai joje įvertinti kritiškai. Anot tyrimo, surinkta medžiaga paneigia teatro vadovo argumentus, kad galimai seksualaus pobūdžio veiksmai buvo tik personažo emocijų išraiška.

Teatro vadovas Lygių galimybių kontrolierės tarnybai paaiškino, kad skunde išdėstyti argumentai yra absoliutus šmeižtas jo atžvilgiu. Jis teigė, kad Vadovas nurodo, kad su aktore Erika Račkyte buvo dirbama ilgą laiką, jo režisuojamame spektaklyje „Mergaitės svajonė“ ji buvo vienintelė aktorė, todėl „kalbos apie seksualinį priekabiavimą, kurios pradėtos skleisti po labai ilgo laiko nuo repeticijų pradžios, yra nepriimtinos ir netoleruotinos“.

L.Zaikauskas tvirtino, kad kurdami spektaklį, aktoriai turi „išgyventi“ savo vaidmenį.

„Aktorių išreikšti teiginiai negali būti vertinami formaliai, nes kitaip nebūtų kūrybos. Teatro režisieriai dažnai patys lipa į sceną ir rodo aktoriams, kaip reikia pavaizduoti vieną ar kitą kuriamo personažo išraišką, jaučiamą emociją, kūno judesį. Skunde minimi veiksmai: „išsižiok“, „ateik čia“, šviesos užgesinimas, yra repeticijų fragmentai, o ne diskriminacija“, – tyrimo medžiagoje cituojamas dramos teatro direktorius.

Anot jo, E.Račkytė vaidino monospektaklyje apie šešiolikmetę merginą, kurios motiną užmušė suteneris, apie jos išgalvotą meilę, seksualinius troškimus, norą liestis, bučiuotis.

„Repeticijose buvo daug diskutuojama apie merginos elgesį, jos požiūrį į meilę. Vadovas pažymėjo, jog pasibaigus spektakliui jis užgesino šviesą ir beišeinant kalbėjosi su pareiškėja apie vieną iš spektaklio fragmentų – meilę, seksualinius jausmus ir pan., tačiau akcentavo, jog jis nėra jos nei bučiavęs, nei per prievartą jos suėmęs. Rašte teigiama, jog seksualinio priekabiavimo veiksmai buhalterių įmonėje suprantami vienaip, o kūryboje personažo emocijos negali būti vertinamos kaip diskriminacija lyties pagrindu. Vadovas teigia, jog niekada nesielgė su pareiškėja nepagarbiai ir seksualiai nepriekabiavo“, – nurodoma Lygių galimybių kontrolierės sprendime.

Į lygių galimybių kontrolierę dėl J.Miltinio dramos teatro vadovo elgesio kreipėsi 23 metų aktorė E.Račkytė, teatre dirbanti nuo pernai rugsėjo. Ji teigė patyrusi seksualinį priekabiavimą – režisierius ir teatro vadovas, pasak merginos, jai siūlė permiegoti, prie jos kabinėjosi ir fiziškai, grasino pakenkti jos karjerai, jei ši neatsiims pareiškimo policijoje.

Mergina nurodė, kad per repeticijas J.Miltinio dramos teatro vadovas ne vieną kartą jai minėjo, jog po spektaklio „Mergaitės svajonė“ premjeros ji turės su juo „permiegoti“, tokiu būdu atsidėkodama už repeticijas. Pasak E.Račkytės, L.Zaikauskas jai sakė, kad tik turėdama lytinius santykius su juo ji bus žvaigždė, jei ne, bus priversta išeiti iš darbo. Jos tvirtinimu, šių metų kovo 13 dieną apie 18.30 val. prieš repeticiją vadovas pasakė: „ateik čia“, suėmė jai už veido bei pradėjo pareiškėją bučiuoti per prievartą, įsakydamas jai išsižioti. Tą pačią dieną jis po repeticijos išjungė šviesą ir vėl suėmė už veido bei pradėjo bučiuoti per prievartą.

Aktorė kartu su skundu pateikė tris garso įrašus ir medžiagą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tyrimą dėl L.Zaikausko veiklos atlieka ir Kultūros ministerija.

Aktorė su ašaromis akyse pasakos apie tai, kaip ją prieš jos valią įsižiūrėjo teatro vadovas Linas Zaikauskas.

„Sakau, aš nenoriu būti garsia, aš noriu dirbti savo darbą ir dirbti jį gerai. Ir po to sulaukiau sąlygos, kad po premjeros turėsiu su juo permiegoti. Aš nesutikau. Jam tas nepatiko. Ir vieną repeticiją, iki premjeros likus porai savaičių, aš jau sulaukiau ne žodinio priekabiavimo, ne prašymų, ne bučinių, ne lietimo, bet tiesiog mane užpuolė“, – pasakos aktorė.

Šiuo metu Kultūros ministerija atlieka ne tik Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro auditą, bet ir tiria seksualinio priekabiavimo istoriją. Laidos „Svarbios detalės“ kūrybinei grupei pavyko gauti garso įrašą, kuriame teatro vadovas L. Zaikauskas nedviprasmiškai priekabiauja prie jaunos aktorės – šis įrašas bus paviešintas eterio metu. „Taip, aš viską, ką įsipareigojau, padarau. O tu su manimi permiegi“, – slaptai darytame garso įraše L. Zaikauskas siūlo aktorei Erikai.

Kita laidos herojė – Algimantė Ambrulaitytė – pasakos, kaip nejaukiai jautėsi, kai jai įkyriai savo dėmesį rodė buvęs skandalingasis atlikėjas Minedas, dabar į politiką nusitaikęs Mindaugas Jonušas. Tuo tarpu jis atkirs, esą tiesmukų pasiūlymų iš jo pusės nebuvo, todėl Algimantė jį kaltina be pagrindo.

Šį kartą itin dramatiškoje laidoje „Svarbios detalės“ bus narpliojamas ir skandalingas Seimo nario Kęstučio Pūko elgesys su moterimis, o studijos svečiai aiškinsis, kaip atskirti seksualinį priekabiavimą nuo nekalto dėmesio.

Laida „Svarbios detalės“ su Živile Kropaite – šį antradienį 21.30 val. per LRT televiziją.

Panevėžyje kovą prasideda projektas „Panevėžys vienija ir taškas“, kurio metu pavasarį ir rudenį vyks spektaklių premjeros, renginiai ir susitikimai su pasaulyje žymiais kultūros, politikos, sporto ir religiniais veikėjais.

Projektą inicijavęs naujasis Panevėžio Juozo Miltinio teatro direktorius Linas Zaikauskas žada, kad į Panevėžį atvyks žymus lenkų režisierius Krzysztofas Zanussis (Kšyštofas Zanusis), Nobelio literatūros premijos laureatė baltarusė Svetlana Aleksijevič, Kijevo meras buvęs pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko.

Pasak L.Zaikausko, projektas buvo sumanytas kaip kultūrinis, tačiau tapo socialiniu, visuomeniniu, „apimančiu visą miesto gyvenimą“.

„Projektas susideda iš šešių dalių: trys pavasario mėnesiai ir trys rudens mėnesiai. Kiekvieną mėnesį laukiame atvažiuojant į Panevėžį didelės pasaulinės žvaigždės, kuri atkreiptų į mus visos Lietuvos ir ne tik Lietuvos dėmesį. Kiekvieną mėnesį, be meninių, kultūros švietimo renginių, vyks ir didžiuliai socialiniai, visuomeniniai renginiai“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė L.Zaikauskas.

Debiutuos pjese apie Upytę

Pasak teatro vadovo, kovą minimas J.Miltinio teatro 75-metis - tada buvo parodyta pirmoji premjera, sovietinė pjesė „Pogodino sidabrinis slėnis“. Šį kovą renginių ciklo „ledlaužiu“ taps ilgamečio J.Miltinio teatro režisieriaus Juliaus Dautarto spektaklis pagal rašytojo, scenaristo ir aktoriaus Alvydo Šlepiko novelių rinkinį „Lietaus dievas“. Pasak A.Šlepiko, režisierius J.Dautartas, prašęs parašyti pjesę, pradžioje nesakė, jog ji bus skirta J.Miltinio teatro 75-mečiui, tad leido rašyti „ką nori“. Režisierius kalba, kad spektaklis bus „apie meilę“.

„Pjesė yra visiškai naujas tekstas, absoliučiai nauji siužetai, tik yra personažų, kurie ateina iš šios knygos ir iš šio miestelio. Pjesė - apie miestelį, kurio vardas Upytė - miestelis yra Panevėžio rajone. Šie žmonės ten gyvena, bendrauja vieni su kitais (...). Manau, kad spektaklis turėtų būti šviesus - toks, kokio reikia teatro jubiliejui“, - sakė A.Šlepikas.

L.Zaikauskas tikino, kad spektaklyje bus užimta beveik visa dabartinė teatro trupė.

Laukia svečių iš Sirijos

Planuojama, kad per programą Panevėžį aplankys katalikų vyskupas iš Alepo miesto Sirijoje, viena žymiausių Biblijos tyrinėtojų, Madrido popiežiškojo Comillas universiteto profesorė emeritė vienuolė Dolores Aleixandre (Dolores Aleksandre), kurios knygas vertina popiežius Pranciškus, Vokietijos žaliųjų partijos lyderė Rebecca Harms (Rebeka Harms).

Šiemet minint Černobylio katastrofos 30-metį, J.Miltinio teatras pristatys spektaklį pagal rašytojos S.Aleksijevič pjesę „Černobylio malda“. Pati S.Aleksejevič į Panevėžį vienai dienai atvyks balandžio pabaigoje. Pasak L.Zaikausko, rašytoją pavyko įtikinti, jog ši pasirinktų Panevėžį vietoje seniai planuoto vizito į Briuselį.

K.Zanussis žada Panevėžyje lankytis balandį - atsirinkęs J.Miltinio teatro aktorius jis ketina juos vežtis į savo „dvarelį“, kur specialiai repeticijoms įrengtoje erdvėje statys spektaklį.

„Jis už savo pinigus išlaikys mūsų aktorius, maitins, apnakvindins ir repetuos su jais, po to dviem savaitėms atvyks į Panevėžį - mes darysime būtinai jo filmų retrospektyvą, kūrybinį vakarą. Ši pasaulinė kino legenda Panevėžyje spalio mėnesį išleis spektaklį“, - pasakojo jis.

Pasak L.Zaikausko, jį su lenkų režisieriumi sieja sena bičiulystė - L.Zaikauskas teigia dar dabar kartkartėmis apsistojantis K.Zanussio bute Paryžiuje.

Jau kovą Panevėžyje prasideda įvairios parodos, koncertai, spektakliai, koncertai, prie iniciatyvų prisijungs ne tik miesto ugdymo įstaigos, tačiau ir Panevėžio ligoninė, miesto bendruomenės, kurios netgi valys Nevėžio upę.

Balandis bus dedikuotas ekologijos temoms, gegužė bus skirta jaunystės ir senatvės sankirtai. Pasak L.Zaikausko, bus atgaivinta prieš šimtą metų gyvavusi miesto tradicija švęsti Radastos dieną, kada 50 vyrų išeidavo į gatves ir pardavinėdavo radastų gėles, pinigus tuomet skirdami kovai su džiova. Iniciatyvą palaiko nevyriausybininkai „Caritas“, Raudonasis kryžius - šįkart surinktos lėšos bus skirtas slaugos ligoninės įrangai. Šia tema laukia premjera pagal suomių dramaturgės Lauros Ruohonen pjesę.

Rudenį vyks įvairūs renginiai, skirti migracijos, terorizmo temoms. Šiaulių dramos teatras ir J.Miltinio dramos teatras žada statyti turkų dramaturgo Tundžero Džiudženoglu spektaklį „Lavina“ - į spektaklio premjerą žada atvykti pats autorius.

Rudenį – dėmesys Ukrainai

Lapkritis, anot L.Zaikausko, bus „ukrainietiškas“, skirtas daugiausia Maidano judėjimui - Panevėžyje bus surengtos ukrainiečių parodos, taip pat atvyks Kijevo Ivano Franko vardo nacionalinio dramos teatro meno vadovas Stanislavas Moisejevas, kuris Panevėžyje statys vienos žymiausių ukrainiečių dramatugių Natalijos Vorožbit pjesę „Saša, išnešk šiukles“. Mėnesį vainikuos Kijevo mero ir buvusio pasaulio bokso čempiono Vitalijaus Kličko vizitas - jis mokėsi Panevėžio sporto mokykloje.

L.Zaikauskas tvirtino, kad didžioji dalis renginiams reikalingų lėšų gauta iš rėmėjų, taigi „nereikėjo stovėti ištiesus ranką“.

Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas sako esąs dėkingas režisieriui, kuris veržliomis kultūrinėmis iniciatyvomis „sudaužė stereotipus“ apie miestą, subūrė miesto bendruomenę ir pritraukė Panevėžiui visos Lietuvos ir tarptautinį dėmesį.

„Šiomis dienomis skelbiame apie gripo epidemijos Panevėžyje pabaigą. Labai panašu, kad netrukus turėsiu skelbti kitą epidemiją - kultūrinio užkrato, - konferencijoje kalbėjo Panevėžio vadovas. - Tikrai džiaugiamės, kad tai leidžia suvienyti kultūrines miesto pajėgas, miesto bendruomenes, nes tai išeina už kultūrinių ribų, prasideda socialiniai dalykai, svarbūs miestui, kurie leidžia pozicionuoti Panevėžį kaip aukštos prabos kultūros miestą“.

Kultūros viceministrė Patricija Poderytė pasidžiaugė, kad teatro vadovu neseniai tapo L.Zaikauskas, kuris pristatė „labai ambicingą“ programą.

„Programa buvo netgi labai ambicinga, su klaustuku, ar gali vienas žmogus tiek įgyvendinti (...). Bet matome konkretų rezultatą- šešių mėnesių programą su labai aiškia koncepcija“, - sakė ji.

Pastaraisiais metais labiau vidiniais nesutarimais nei premjeromis garsėjęs Panevėžio Juozo Miltinio teatras šiemet žada „driokstelėti“ pasaulyje garsiais vardais ir ambicingais projektais.

Garsaus Lenkijos kino ir teatro grando Krzysztofo Zanussio (Kšištofo Zanussio) režistuotas spektaklis, Nobelio premijos laureatės baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič viešnagė, Kijevo nacionalinio teatro meno vadovo Stanislavo Moisejevo darbas, pirmą kartą dviejų šalies teatrų statomas bendras spektaklis – šie projektai įrašyti į 2016 metų J.Miltinio dramos teatro koncepciją.

Naujasis teatro vadovas Linas Zaikauskas garantuoja, kad šešios koncepcijoje numatytos premjeros įvyks, ir tikisi, kad pavyks įgyvendinti be jų dar suplanuotą aibę projektų su miesto mokyklomis, galerijomis, kino teatrais, ligoninėmis ir t.t.

Kovą teatras minės 75 metus, kai jaunas, ambicingas režisierius Juozas Miltinis Panevėžio dramos teatre pastatė pirmą savo spektaklį, 1941 metų kovo 15 dieną įvyko jo premjera. Todėl kovo 18-ąją teatre numatyta spektaklio „Lietaus dievas“ premjera. Pjesę rašo Alvydas Šlepikas, režisuos Julius Dautartas.

Pasak L.Zaikausko, kovą Panevėžyje turėtų skambėti vienas žodis „Miltinis“.

„Įsivaizduokime, kad visas Panevėžys kovo mėnesį gyvena miltiniška dvasia. Kino teatras „Garsas“ rodo filmus su režisieriumi J.Miltiniu ir jo aktoriais, Fotografijos galerija rengia jų portretų parodą, Kraštotyros muziejus panardina į 1940-ųjų Panevėžį. Koncertuose skamba 1930-ųjų Paryžiaus šlageriai. Bibliotekoje vyksta diskusijos apie teatrą (...). Laisvės aikštės kavinių, parduotuvių, fotostudijų languose – Miltinis, Miltinis, Miltinis“, – rašoma koncepcijoje.

Balandį teatras ketina pamėti Černobylio atominės elektrinės katastrofos 30-ąsias metines spektakliu „Černobylio malda“ pagal S.Aleksijevič knygą. Teatro vadovas BNS sakė, kad su rašytoja jau sutarta, kad ji atvyks į Panevėžį pažiūrėti premjeros ir surengs susitikimą su skaitytojais.

Balandžio pradžioje mieste laukiama ir garsaus režisieriaus K.Zanussio. Jis balandžio 8-11 dienomis atvyks pažiūrėti panevėžiečių spektaklių ir atsirinkti aktorių savo pastatymui.

– Dėl visų premjerų jau sutarta, – interviu BNS sakė L.Zaikauskas. – Dėl vienintelio spektaklio „Lavina“, kur bendra produkcija su Šiaulių dramos teatru, dar reikia paduoti paraiškas dėl finansavimo. Jeigu staiga neduotų Kultūros taryba finansavimo, nors labai tikiuosi, kad duos, nes tai pirmas toks Lietuvoje atvejis, kada dviejų skirtingų miestų teatrai susijungia į koprodukciją, ir Šiauliai atkristų, tai patys panevėžiečiai pasidarytume.

Pusė aktorių būtų šiauliečių, pusė – panevėžiečių, mes repetuotume laikotarpiu, kada teatrai neberodo spektaklių, tai yra birželio-rugpjūčio mėnesiais, dalį laiko praleistume Šiauliuose, dalį – Panevėžyje, padarytume bendrą spektaklį, apvežtume visą Lietuvą. Jeigu pamatysime, kad išvaidinome, dedame tašką ir nurašome, jeigu turime pasisekimą, stengiamės jį laikyti ir retkarčiais tai Šiauliuose, tai Panevėžyje, tai kituose Lietuvos miestuose vaidintume.

– O su K.Zanussiu jau sutarta?

– Šimtu procentų jau sutarta. Jis atvažiuoja balandžio 8-11 dienomis į Panevėžį žiūrėti aktorių, tuo metu kino teatras „Garsas“ daro jo trijų filmų retrospektyvą ir susitikimą su juo. Jis žiūrės spektaklius, o panevėžiečiai žiūrės jo filmus. Paskui rugpjūčio antroje pusėje visi pagrindiniai aktoriai važiuoja pas jį į Lenkiją, jis turi dvarelį prie Varšuvos, kur visi gyvens, valgys ir repetuos. Po to atvažiuos į Panevėžį, pora savaičių darbo – ir išleidžiame spektaklį rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje.

– Kaip pavyko jį įkalbėti? O gal nereikėjo stengtis?

– Nereikėjo stengtis. Jis mano – labai senas, geras bičiulis.

– Skaitant Jūsų koncepciją susidaro įspūdis, kad bandote „pritrenkti“ garsiais vardais: K.Zanussi, S.Aleksijevič, Kijevo meras Vitalijus Kličko. Kodėl?

– Man atrodo, kad garsūs žmonės yra ką nors savo gyvenime padarę labai gero. K.Zanussis yra padaręs gerų filmų, S.Aleksijevič – parašiusi gerų knygų, ir supažindinti miestą, o tikiuosi, ne tik miestą, bet ir Lietuvą, su jais, su jų kūryba yra gana svarbi užduotis ir misija mano kaip teatro vadovo, mūsų visų kultūros darbuotojų.

Kodėl ši koncepcija gimė? Todėl, kad Panevėžys, būkime atviri, yra provincija, visi susiskaldę, kaip katinai vaikščiojantys patys sau. Labai kilo noras visus sujungti, tiek mažai tos inteligentijos Panevėžyje, todėl norisi apjungti ją, kad pradėtume veikti kartu. Kol kas dauguma entuziastingai pažiūrėjo į tą projektą.

– Ar tikitės, kad garsūs svečiai atgaivins susidomėjimą teatru?

– Taip, buvome ir kol kas esame Lietuvos teatrinio gyvenimo užribyje, nori nenori reikia tą buvusią šlovę bent kiek stengtis palaipsniui atstatyti. O gal ir pavyks. Aišku, kad garsūs žmonės tam padės.

– Iš kur ketinate gauti lėšų žvaigždėms?

– Jeigu iki šiol J.Miltinio teatras neturėjo nė vieno rėmėjo, tai kai sukūrėme šį projektą, pradeda atsirasti ir įmonių, verslininkų, kurie labai teigiamai pradeda į mus žiūrėti.

Manau, kad pasinaudosime rėmėjų pinigais. Taip pat tikimės parašyti projektus ir Kultūros tarybai, ir Švietimo ministerijai, ir Sveikatos apsaugos ministerijai bei paieškoti įvairiausių grantų ir Lietuvoje, ir Panevėžio savivaldybėje. Gal pavyks ir užsienyje rasti finansavimo, juk yra ir Europos Sąjungos programos.

Labai tikiu, kad dalį pinigų rasime, o dar labai tikiu tuo, kad entuziazmas ir pinigai, kurie skirti kaip biudžeto dotacija, duos rezultatą.

– Kokį teatrą radote atėjęs, ypač po pastarųjų penkerių metų?

– Nenoriu į šį klausimą atsakinėti.

– Kaip Jums pačiam sekasi bendrauti su kolektyvu? Jūsų pirmtakui nepavyko rasti bendros kalbos.

– Aš per trumpai dirbu, kad pasakyčiau, kaip sekasi. Dar eina tik antras mano darbo teatre mėnuo. Kol kas lyg viskas tfu tfu normaliai. Kaip bus toliau, sunku pasakyti.

– Ar kolektyvas neišsilakstė per tuos metus?

– Labai daug išsilakstė, labai daug išdraskyta, labai daug keistų dalykų yra, bet reikia pamažu ką nors keisti. Nenoriu jokių revoliucijų, noriu evoliuciniu būdu, o ne revoliuciniu keisti.

– Turite planų susigrąžinti darbuotojus į teatrą?

– Susigrąžinti turime planų, tik nenoriu kol kas pavardžių minėti. Šiuo metu vyksta derybos, kad grįžtų.

– Kviečiate užsienio režisierius, bet su kuo jie dirbs Panevėžyje?

– Su tais aktoriais, kurie yra, su tais ir dirbs. O su kuo aš dirbsiu? Irgi su tais pačiais dirbsiu.

– Muzikos ir teatro akademijoje buvo surinktas specialus kursas J.Miltinio teatrui. Ar laukiate jų?

– Pernai buvęs vadovas Romas Vikšraitis priėmė Anužių visą kursą į teatrą. Kai kurie jaunuoliai išėjo, didžioji dalis dar liko. Aš suprantu, kad visi, ypač jauni, labai nori Vilniuje gyventi, ir labai bijau, kad daugelis gali traktuoti Panevėžį tik kaip trampliną. Įmanoma, kad išeis dar daugiau jaunų žmonių. Jie visi nori Vilniaus.

Vakar (trečiadienį – BNS) buvo visuotinis susirinkimas, paklausiau, kam tikrai reikia butų, nes dabar bandau „pramušti“ porą butų savivaldybėje, vadinamojo socialinio būsto. Ir žinote, niekas iš jaunų žmonių nepuolė aktyviai mojuoti rankomis, kad jiems reikia. Tai man sukėlė didžiulį įtarimą, kad jie nelabai traktuoja šito teatro, kaip jų gyvenimo vietos.

O Eglės Gabrėnaitės kursas, kuris dabar išeis ir kuris tartum buvo rengiamas Panevėžio teatrui, pažiūrėjau vieną jų spektaklį, pažiūrėsiu kitus jų darbus, bet vėl, kiek žinau, to kurso viduje visi nori likti Vilniuje, niekas nenori į provinciją važiuoti. Tai bus tikrai labai didžiulė problema Panevėžiui, ir ne tik jam – ir Šiauliams, ir Alytui.

– Ko be aktorių trūksta J.Miltinio teatrui? Kur didžiausios skylės žioji?

– Kur skylės? Visur. Kur pirštą bebesi, į skylę pataikysi.

– Kas tuomet parašyta Jūsų trumpajame neatidėliotinų darbų sąraše?

– Pirmiausias siekis – išlipti iš skolų. Jos siekia apie porą dešimčių tūkstančių eurų. Turėjome gerokai daugiau, bet jau spėjome per gruodį dalį skolų panaikinti. Aktoriams ir visiems sakau, kad šis sezonas turi būti skolų grąžinimo sezonas, kad nuo kito sezono pradėtume normaliai finansiškai gyventi.

Teatras skolingas kai kuriems režisieriams, dailininkams, kurie statė spektaklius, parduotuvėms už drabužius, už įrangą. Niekam neskolingas visų sumų, bet vis neprimokėta, neprimokėta.

– Ačiū už pokalbį.

L.Zaikauskas pernai spalį laimėjo Kultūros ministerijos surengtą konkursą į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovo pareigas. Su juo sudaryta penkerių metų darbo sutartis.

J.Miltinio teatrui Panevėžyje 2010-2015 metais vadovavo režisierius Romualdas Vikšraitis. 2011 metų gegužę teatro kolektyvas jam buvo išreiškęs nepasitikėjimą. Taikyti kolektyvo su teatro vadovu į Panevėžį ne kartą vyko ir parlamentarai, ir kultūros ministras, susidariusi padėtis ne kartą svarstyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.