„Lietuviai tradiciškai mėgo prabangesnes automobilių markes ir būdavo linkę rinktis senesnį, bet geresnės klasės automobilį. Tačiau automobilių technologijos smarkiai pažengė į priekį ir šiuo metu didžioji dauguma gamintojų gali pasiūlyti inovacijas ir komfortą. Pastebime, kad lietuvių požiūris po truputį taip pat keičiasi – vis daugiau gyventojų renkasi įsigyti ne jau naudotą, o naują automobilį“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Remiantis apklausos duomenimis, automobilio prekės ženklui didesnį dėmesį teikia jaunesni gyventojai (18–25 metų amžiaus), taip pat mažesnes pajamas gaunantys respondentai.

Automobilių lizingo ir paskolų automobiliams duomenys atskleidžia, kokie prekės ženklai lietuviams patinka labiausiai. Remiantis banko duomenimis, skolintomis lėšomis įsigyjantys naujus automobilius lietuviai pernai dažniausiai rinkosi „Toyota“, „Nissan“ „Kia“, „Škoda“, „Volkswagen“. Naudotų automobilių lyderių penketuke rikiavosi šie prekės ženklai: „Volkswagen“, „Toyota“, „Volvo“, „Nissan“, „Škoda“.

Svarbiausia − kaina, išlaikymo kaštų nesureikšmina

Pasak T. Puliko, svarbiausiu kriterijumi gyventojai visose Baltijos šalyse laiko automobilio kainą. Sumai, reikalingai įsigyti automobilį, didžiausios reikšmės teikia lietuviai (84 proc.). Kaimyninių šalių gyventojams latviams ir estams kaina kiek mažiau svarbi – atitinkamai 80 proc. latvių ir 77 proc. estų ją nurodo kaip svarbų kriterijų.

Tuo metu kasdienes automobilio eksploatavimo išlaidas lietuviai iš Baltijos šalių gyventojų sureikšmina mažiausiai. Jas, kaip reikšmingą kriterijų, nurodo 27 proc. lietuvių, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje automobilio išlaikymo lėšos yra svarbios, atitinkamai, 31 ir 36 proc. gyventojų.

Trečiasis pagal svarbą kriterijus lietuviams renkantis automobilį yra jo amžius − jį tarp svarbiausių išskiria 46 proc. gyventojų. Automobilio klasę ir dydį vertina 25 proc. lietuvių, o automobilio ridą svarbiu aspektu laiko 17 proc. automobilių pirkėjų Lietuvoje.

Beje, automobilio ridai latviai ir estai dėmesio skiria žymai daugiau. Rinkdamiesi automobilį jo nuvažiuotą atstumą svarbiu laiko 30 proc. estų ir 24 proc. latvių.

Naudotam – beveik 6, naujam 17,5 tūkst. eurų

Banko duomenys rodo, kad šalies gyventojai pernai metais lizingu rinkosi įsigyti brangesnius ir naujesnius automobilius.

„Vidutinė automobilio lizingo suma šių metų pirmą pusmetį siekė 17,5 tūkst. eurų. Palyginus su pernai metais, ji išaugo 15 proc. Naudotam automobiliui įsigyti gyventojai dažniau renkasi paskolą automobiliui. Vidutinis tokios paskolos automobiliui dydis mūsų banke šiais metais išlieka stabilus, lyginant su pernai metais, ir siekia beveik 6 tūkst. eurų“, − komentuoja T. Pulikas.

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą 2019 m. „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004 respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

„Pasinaudoti „Swedbank“ žaliąja iniciatyva galės visi privatūs ir verslo klientai, kurie nuspręs įsigyti naują hibridinį, elektrinį ar benzininį bet kokio gamintojo modelį, kurio anglies dvideginio emisija neviršija 95 g/km. Ši žalioji iniciatyva yra ilgalaikė „Swedbank“ strategija skatinti įsigyti aplinkai draugiškus automobilius“, - pranešime spaudai cituojamas „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Remiantis banko užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa, trys pagrindiniai dalykai, kurie paskatintų šalies vairuotojus rinktis naują aplinkai draugiškesnį automobilį - tai mažesnė tokių modelių kaina (62 proc.), mokesčių lengvatos (36 proc.) ir palankesnės finansavimo sąlygos (29 proc.). Tuo metu vedini vien tik aplinkosauginių motyvų ekologiškesnius automobilius būtų linkę įsigyti 9 proc. vairuojančių šalies gyventojų.

„Pasauliniai klimato pokyčiai yra ne tik politikų ar aplinkosaugos ekspertų diskusijų tema. Šie pokyčiai vis aiškiau matomi ir kasdieniame gyvenime, ir vienas iš būdų prisidėti prie švaresnės aplinkos - tai ekologiškesnio transporto pasirinkimas. Pristatydami „Swedbank“ žaliąją iniciatyvą siekiame, kad nauji aplinkai draugiški automobiliai būtų finansiškai prieinami kuo daugiau gyventojų ir verslo įmonių bei organizacijų“, - sakė T. Pulikas.

Tikimasi, kad ši iniciatyva kartu su besikeičiančiu šalies gyventojų ir verslo sektoriaus požiūriu bei planuojamomis mokestinėmis lengvatomis prisidės prie naujesnio ir ekologiškesnio šalies autoparko. Kaip rodo „Regitros“ duomenys, Lietuvoje šiuo metu dominuoja 10 metų ir senesnės transporto priemonės, daugiau kaip pusė jų yra su taršesniais senesnės technologijos dyzeliniais varikliais.

Tuo metu nauji automobiliai su tokiomis aplinkai draugiškomis technologijomis kaip hibridinė ar elektrinė pavara, didesniajai daliai šalies gyventojų kol kas nėra patrauklūs. Didžioji dalis (68 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodo, kad juos nuo tokių automobilių įsigijimo sulaiko didelė jų kaina, beveik 40 proc. nurodo nepakankamai išvystytą infrastruktūrą tokių automobilių eksploatavimui, 26 proc. - ribotą tokių automobilių įveikiamą atstumą be papildomo įkrovimo.

„Vertinant naujų automobilių pardavimą, pastaruosius dvejus metus Lietuva sparčiai augo ir judėjo link Europos Sąjungos šalių vidurkio, kuris šiuo metu siekia 30 naujų automobilių 1 tūkst. gyventojų. Augant pajamoms gyventojai optimistiškai vertina savo finansinę situaciją ir vis dažniau nusprendžia įsigyti automobilį ne iš nuosavų lėšų, o pasinaudodami banko finansavimu“, - sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas.

Pasak jo, pastebima, kad klientai kur kas dažniau pasirenka įsigyti naujesnius ir brangesnius automobilius, todėl automobilio lizingo sutarčių skaičius auga kur kas sparčiau. 2016 m. vidutinė lizingu įsigyjamo automobilio finansavimo suma buvo apie 14,3 tūkst., eurų, o 2018 m. ši suma ūgtelėjo iki 16,3 tūkst. eurų.

„Rinkdamiesi naują automobilį šalies gyventojai jį vis dažniau nusprendžia įsigyti su likutine verte. Klientams toks pasirinkimas leidžia mokėti mažesnę mėnesio įmoką, o pasibaigus lizingo paskolos mokėjimo laikotarpiui, kuris šiuo metu sudaro vidutiniškai 5 metus ir 4 mėnesius, atsiranda galimybė išsipirkti arba parduoti turimą automobilį bei galvoti apie naujo įsigijimą“, - situaciją komentuoja T. Pulikas.

Kaip teigiama pranešime, pagal naujų lizingo sutarčių dalį išsiskiria Vilnius - šalies sostinėje per praėjusius metus sudaryta kone pusė visų automobilio lizingo sutarčių.

T. Pulikas pastebi, kad per praėjusius metus didėjo ir išduotų vartojimo paskolų automobiliui, kuriomis paprastai įsigyjami naudoti automobiliai, skaičius. Jų per 2018 m., palyginti su ankstesniais metais, išduota 11 proc. daugiau. Bendra vartojimo paskolų automobiliui vertė siekė daugiau kaip 21 mln. eurų.

Kaip rodo banko duomenys, automobilius su lizingo ar vartojimo paskola įsigyjančių gyventojų vidutinės pajamos siekia daugiau kaip 1,1 tūkst. eurų atskaičius mokesčius. Palyginti su ankstesniais metais, automobilių pirkėjų pajamos ūgtelėjo 6-7 procentais.

Pasak T. Puliko, vertinant visą rinką, skaičiuojama, kad pernai iki 65 proc. visų naujų automobilių gyventojai ir verslo įmonės įsigijo pasinaudoję banko finansavimu. Tad naujų automobilių įsigijimo už grynuosius pinigus dalis mažėja.

„Praėjusiais metais šis įperkamumo indeksas taip pat didėjo, tačiau tuomet augimas buvo perpus mažesnis – tik 4,6 procento. Šiais metais smarkų augimą lemia šalyje sparčiai didėjantis vidutinis darbo užmokestis – šiemet jis padidėjo daugiau kaip 10 procentų. Toliau kylant darbo užmokesčiui, didės ir Lietuvos žmonių galimybės įpirkti naujesnius automobilius“, – komentuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Panašiu tempu auga ir SEB banko finansuojamo automobilių lizingo mastas. Per pirmą šių metų pusmetį banko finansuotos sumos vertė buvo 9 proc. didesnė negu pernai tuo pačiu metu. SEB banko Lizingo departamento direktorius Saulius Mickus atkreipia dėmesį, kad šiemet gyventojai lizingu dažniau įsigijo būtent naujus automobilius.

„Automobilių lizingo rinkoje matome besiformuojančią naują tendenciją – pirmą pusmetį žymiai padaugėjo lizingu įsigyjamų naujų automobilių. Jų buvo įsigyta beveik tiek pat, kiek ir naudotų. Ar ši augimo tendencija išliks ir ateityje, sunku vertinti, nes automobilio pasirinkimą lemia ne tik finansinės galimybės, bet ir požiūris į automobilį. Dažnam Lietuvos pirkėjui automobilis tebėra svarbi įvaizdžio dalis, todėl jis už lėšas, kuriomis galėtų įsigyti naują ekonominės klasės automobilį, perka naudotą, bet prabangesnį. Tą patį matome ir Latvijoje, o estams tai rūpi mažiau, todėl jų populiariausių automobilių sąrašuose rasime daugiau praktiškų automobilių modelių“, – sako S. Mickus.

Įmonės „DataCenter“ duomenimis, geriausiai Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių penketuką sudaro „Volkswagen Passat“, „Audi A6“, „Volkswagen Golf“, BMW 5 serijos, „Audi A4“. Naujų populiariausių automobilių penketukas atrodo taip: „Nissan Qashqai“, „Volkswagen Tiguan“, „Toyota RAV4“, „Kia Sportage“ ir „Toyota C–HR“.

Autoplius.lt duomenimis, pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje įvežtų parduotų automobilių daugiau negu pusę sudarė senesni negu 10 metų automobiliai, nauji automobiliai sudarė 17 proc. visų įvežtų automobilių. Daugiausia per pirmą pusmetį šalyje buvo parduota 11–15 metų automobilių, kurių vieno vidutinė kaina yra apie 2,8 tūkst. eurų.

„Naujų automobilių Lietuvoje galėtų būti parduodama bent 50 proc. daugiau – tą leistų finansinės gyventojų galimybės. Jei palyginsime su kitomis ES šalimis, matysime, kad šalyse, kuriose gyventojų vidutinės pajamos yra panašios ar šiek tiek didesnės negu mūsų (Lenkijoje, Latvijoje, Vengrijoje ar Slovakijoje), naujų automobilių nuperkama gerokai daugiau negu Lietuvoje“, – T. Povilauskas.

Kita vertus, kaip atkreipia dėmesį SEB banko Lizingo departamento direktorius S. Mickus, Lietuvoje didėjant finansinėms galimybėms, auga ir pirkėjų reiklumas – jie pradeda labiau vertinti automobilio patikimumą, saugumą ir ekologiškumą. „Pirkdami pigų naudotą automobilį pirkėjai turėtų atsižvelgti ir į jo kuro sąnaudas, laiką ir pinigus, kuriuos teks skirti automobilio remontui, todėl ypač tiksliai skaičiuoti turėtų tie, kurie perka senesnius ir pigesnius automobilius nei leidžia jų kišenė“, – sako S. Mickus.

Iš viso per pirmą metų pusmetį SEB bankas Lietuvos gyventojams suteikė 15 mln. eurų vertės automobilių lizingo paslaugų. Lizingu perkamo naujo automobilio vidutinė vertė buvo kiek didesnė negu 26 tūkst. eurų, naudoto – per 14 tūkst. eurų.

Neretai klientai pokštauja, jog lyginti ir vertinti norimo automobilio charakteristikas yra daug maloniau, nei gilintis į būdus, kaip jį galima įsigyti. Tai tiesa ir dėl to neverta ginčytis. Tačiau kita vertus, pagrindinių automobilio finansavimo principų žinojimas jau pradinių svarstymų etape paieškas padės nukreipti teisinga linkme. Tad nuo ko pradėti, ir kaip atsirinkti, kuris finansavimo būdas tinkamiausias – lizingas ar paskola?

Vienas iš kriterijų, lemiančių automobilio finansavimo būdą, yra automobilio amžius ir kaina. Lizingo paslauga teikiama perkant tiek naują, tiek naudotą automobilį, tačiau finansavimo bendrovės nustato, kokio maksimalaus amžiaus transporto priemonę galima rinktis. Be to, automobilį tenka apdrausti kasko draudimu ir užtikrinti tinkamą techninę jo priežiūrą.

Dar vienas dažnas lizingo bruožas – lizingo būdu automobilį galima įsigyti tik iš oficialių pardavėjų sąrašo, kurį jums pateikia lizingo bendrovė. Neretai taip daroma todėl, kad lizingo būdu finansuojami automobiliai yra registruojami lizingo bendrovės vardu, ir tik pasibaigus sutarčiai bei sumokėjus visas įmokas transporto priemonė yra perregistruojama jį įsigijusio asmens vardu.

Jei norite iškart turėti visas nuosavybės teises į įsigytą automobilį, rekomenduotina rinktis paskolą automobiliui. Pasirašius paskolos automobiliui sutartį jokie apribojimai nėra taikomi – automobilį galima pirkti iš bet kurio pardavėjo. Be to, priešingai nei lizingo atveju, nereikia mokėti pradinės įmokos ir nėra nustatomas maksimalus automobilio amžius.

Kita vertus, automobilio paskolos palūkanų dydis, tikėtina, bus didesnis, nes lizingo atveju bendrovės gaunamas užstatas yra pats automobilis, o paskolos atveju joks turtas nėra įkeičiamas.

Bendro universalaus atsakymo dėl tinkamiausio finansavimo būdo nėra ir reiktų vertinti kiekvieną konkrečią situaciją. Lizingas patrauklus norint pirkti neseną automobilį ir turint savų lėšų. Paskolą automobiliui verta rinktis tuo atveju, jeigu nusprendėte pirkti senesnį ar pigesnį automobilį.

Bet kuriuo atveju, renkantis automobilį vertėtų pradėti nuo savo finansinių galimybių įvertinimo, svarbiausių kriterijų norimam automobiliui įvardinimo ir realistiško finansinių įsipareigojimų įvykdymo planavimo.

„Swedbank“ duomenimis, iš naujų įsigyjamų automobilių populiariausi yra „Škoda“ modeliai, o naudotų automobilių grupėje gyventojai dažniausiai renkasi „Volkswagen“ automobilius.