Tai pirmos reikšmingos gynybos ministrų derybos per kone pusantrų metų.

JAV stengiasi stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su savo sąjungininkais Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kad sukurtų atsvarą augančiai Pekino įtakai, tačiau taip pat nori išlaikyti komunikacijos linijas su Kinija, kad neleistų įtampai išsprūsti iš kontrolės.

„Abu pareigūnai aptarė JAV ir Kinijos gynybinius santykius bei regioninio ir pasaulinio saugumo klausimus“, – pranešime sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis (Petas Raideris).

„Sekretorius Austinas pabrėžė, kad svarbu ir toliau laikyti atidarytas Jungtinių Valstijų ir Kinijos kariuomenių komunikacijos linijas“, sakoma Pentagono paskelbtame pareiškime.

L. Austinas taip pat „pakartojo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau skraidys, plaukios ir vykdys operacijas – saugiai ir atsakingai – visur, kur tai leidžia tarptautinė teisė," ir „pabrėžė, kad svarbu gerbti tarptautinės teisės garantuojamą laivybos laisvę atviroje jūroje, ypač Pietų Kinijos jūroje“.

Ankstesnį kartą L. Austinas su kinų kolega reikšmingesnį pokalbį buvo surengęs 2022 metų lapkritį, kai Kambodžoje susitiko su tuometiniu ministru Wei Fenghe (Vei Fenghe).

Vėliau Wei Fenghe poste pakeitė Li Shangfu (Li Šangfu), kuris pernai birželį Singapūre vykusioje gynybos konferencijoje paspaudė L. Austinui ranką ir trumpai kalbėjosi su juo, tačiau oficialaus susitikimo su Pentagono vadovu nerengė.

Vašingtonas ir Pekinas nesutaria dėl daugelio klausimų, ypač dėl Taivano – demokratinės, savarankiškai valdomos salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir kurią žada vieną dieną susigrąžinti, jei reikės – jėga.

Pekinas sustabdė kai kuriuos abiejų šalių kontaktus gynybos klausimais 2022 metais, kad išreikštų nepasitenkinimą dėl tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito į salą, tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) lapkritį aukščiausiojo lygio susitikime susitarė atnaujinti diskusijas.

Ginčai dėl Pietų Kinijos jūros, į kurią Pekinas reiškia pretenzijas, yra dar vienas galimas konflikto židinys, o Kinijos ir Filipinų laivų susidūrimai kelia baimę, kad gali kilti platesnio masto konfliktas.

Jungtinės Valstijos taip pat ne kartą atkreipė dėmesį į pastarųjų metų incidentus, kai, pasak jų, Kinijos karo lėktuvai ir laivai nesaugiai elgėsi šalia amerikiečių orlaivių ir laivų.

L. Austinas paragino J. Galantą „greitai ir skaidriai ištirti“ mirtiną incidentą, per kurį pirmadienį žuvo septyni organizacijos „Central Kitchen“ darbuotojai. Tyrimo rezultatai esą turi būti paskelbti viešai, o atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn.

Tragiškas incidentas didina nerimą dėl galimos Izraelio karinės operacijos Rafos mieste Gazos Ruožo pietuose, sakė L. Austinas savo kolegai. Jis pabrėžė būtinybę užtikrinti palestiniečių civilių evakuaciją ir humanitarinės pagalbos įvežimą.

Pentagono vadovas kartu patvirtino JAV paramą Izraeliui ginantis nuo virtinės regioninių grėsmių.

J. Galanto biuras panešė, jog Izraelio gynybos ministras per pokalbį akcentavo, kad nuodugnus incidento tyrimas jau vyksta. Rezultatais esą bus pasidalyta su sąjungininkais, o pamokos išmoktos. Ministras pakartojo apgailestaujantis dėl žūčių ir pareiškė užuojautą šeimoms. Jis taip pat sakė, jog norima bendradarbiauti su šalimis partnerėmis ir pagalbos organizacijomis, kad būtų užtikrintas pagalbos prekių įvežimas ir dalijimas Gazos Ruože.

J. Galantas su L. Austinu kalbėjo ir apie karo prieš islamistinį „Hamas“ judėjimą išplėtimą su tikslu sunaikinti likusius teroristinės organizacijos batalionus ir karinius pajėgumus. Taip pat kalbėta apie įkaitus bei Irano ir jo sąjungininkų keliamą grėsmę Izraeliui.

Respublikonų vadovaujamiems Atstovų Rūmams blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramą Ukrainai, Jungtinės Valstijos įspėja, kad neseniai suteikto 300 mln. dolerių (274 mln. eurų) paketo pakaks tik kelioms savaitėms.

„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti“, – Vokietijoje pradėdamas Ukrainos tarptautinių rėmėjų susitikimą žurnalistams pabrėžė L. Austinas.

„Esame pasiryžę aprūpinti Ukrainą ištekliais, reikalingais pasipriešinti Kremliaus agresijai“, – pridūrė jis.

Vašingtonas praėjusią savaitę paskelbė apie 300 mln. dolerių vertės skubų ginklų paketą, tačiau L. Austinas teigė, kad jį pavyko sudaryti tik panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams.

„Šį labai reikalingą paketą galėjome sudaryti tik radę tam tikrą sumą nepanaudotų santaupų pagal sutartis“, – tvirtino L. Austinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dieną prieš tai paskelbtame pareiškime teigė, jog Kyjivui „nepaprastai svarbu, kad Kongresas netrukus užbaigtų visas būtinas procedūras ir priimtų galutinį sprendimą“ dėl paramos.

Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas (Čarlzas Braunas) pakeliui į susitikimą Vokietijoje žurnalistams sakė, kad Ukrainos kariai „turi atkreipti dėmesį į savo aprūpinimo normas ir į tai, kaip jos vykdomos“.

Esame pasiryžę aprūpinti Ukrainą ištekliais, reikalingais pasipriešinti Kremliaus agresijai.

Pasak Ch. Browno, tarp Ukrainos ir Rusijos vyksta „laipsniškas judėjimas pirmyn ir atgal“, o abi pusės pasiekia „laipsniškų laimėjimų“.

Tačiau jis pažymėjo, kad „net jei rusai užėmė teritoriją, jie už tai sumokėjo didelę kainą, pavyzdžiui, prarado karius, taip pat sumažėjo išvežamos įrangos vienetų skaičius.“

L. Austinas antradienį savo pastabose teigė, kad nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 315 tūkst. Rusijos karių.

Maskva taip pat „iššvaistė iki 211 mlrd. JAV dolerių (195 mlrd. eurų) savo imperinei agresijai prieš Ukrainą aprūpinti, dislokuoti, išlaikyti ir palaikyti“, nurodė jis.

L. Austinas ir kiti JAV pareigūnai buvo tarptautinės karinės paramos Ukrainai iniciatoriai, greitai subūrę tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po to, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą.

Vašingtonas yra didžiausias pagalbos Kyjivui teikėjas – nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo 2022 metų vasarį Ukrainai skyrė dešimtis milijardų dolerių.

„Jų daugiau nei 25 000“, – Atstovų rūmų ginkluotųjų tarnybų komiteto posėdžio metu paklaustas apie aukų skaičių įstatymų leidėjams atsakė L. Austinas.

Vis dėlto, kol atsigauna po procedūros, jis atšauks šios savaitės kelionę į Briuselį, kur turėjo dalyvauti karinę pagalbą Kyjivui koordinuojančios Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime, nurodė Pentagonas.

Prieš kelias savaites paaiškėjo, kad 70 metų L. Austinas laikė paslaptyje ankstesnius savo hospitalizacijos atvejus ir ne iš karto informavo JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) apie vėžio diagnozę. Dėl to gynybos sekretorius sulaukė kritikos, JAV susiduriant su krizėmis Viduriniuose Rytuose ir Ukrainoje.

L. Austinas sekmadienį dėl šlapimo pūslės problemų buvo paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių. Prieš tai jis oficialiai perdavė pareigas savo pavaduotojai.

Jo gydytojai Walterio Reedo (Valterio Rido) nacionaliniame karo medicinos centre, esančiame netoli Vašingtono, pareiškime nurodė, kad jam „buvo atliktos nechirurginės procedūros taikant bendrąją nejautrą“.

„Ilgesnis buvimas ligoninėje nenumatomas. Manome, kad sekretorius jau rytoj (antradienį) galės grįžti prie savo įprastų pareigų“, – teigiama pareiškime.

Gydytojai pridūrė, kad jo prognozės dėl vėžio išlieka puikios.

Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis (Patas Raideris) sakė, kad L. Austinas šią savaitę nebevyks į Briuselį, kur įsikūrusi NATO būstinė.

Gruodį ir sausį L. Austinas iš esmės buvo kuriam laikui dingęs iš viešumos – iš pradžių dėl prostatos vėžio gydymo, o paskui dėl atliktos procedūros komplikacijų.

Jis viešai atsiprašė po to, kai sulaukė didelės kritikos dėl to, kad neatskleidė savo hospitalizavimo atvejų.

Kai kurie respublikonai anksčiau ragino L. Austiną atleisti, tačiau J. Bidenas sakė, kad ir toliau pasitiki savo gynybos sekretoriumi.

L. Austinas pagarsėjo kaip apolitiškas pareigūnas, vengiantis būti dėmesio centre, ir tai, jo teigimu, turėjo įtakos jo sprendimui iš pradžių laikyti savo vėžio diagnozę paslaptyje.

„Šįvakar po virtinės tyrimų ir vertinimų sekretorius buvo paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių Walterio Reedo (Valterio Rido) nacionaliniame karo medicinos centre, palaikomajam gydymui [taikyti] ir atidžiai stebėti“, – sakoma pareiškime.

Prieš kelias savaites paaiškėjo, kad 70 metų L. Austinas laikė paslaptyje ankstesnius savo hospitalizacijos atvejus ir ne iš karto informavo JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) apie vėžio diagnozę. Dėl to gynybos sekretorius sulaukė kritikos, Jungtinėms Valstijoms susiduriant su krizėmis Viduriniuose Rytuose ir Ukrainoje.

Šįkart nėra aišku, kiek laiko sekretorius L. Austinas bus hospitalizuotas.

Gruodį ir sausį L. Austinas iš esmės buvo kuriam laikui dingęs iš viešumos – iš pradžių dėl prostatos vėžio gydymo, o paskui dėl atliktos procedūros komplikacijų.

Šį kartą visuomenei buvo pranešta maždaug dvi valandos po to, kai L. Austinas sekmadienį po pietų buvo išsiųstas į ligoninę. Prieš pat 17 val. vietos (24 val. Lietuvos) laiku gynybos vadovo funkcijas ir pareigas perėmė gynybos sekretoriaus pavaduotoja Kathleen Hicks (Keitlin Hiks), sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis (Patas Raideris).

„Šįkart nėra aišku, kiek laiko sekretorius L. Austinas bus hospitalizuotas“, – sakoma naujausiame pareiškime, paskelbtame Walterio Reedo nacionalinio karo medicinos centro Merilande gydytojų Johno Maddoxo (Džono Madokso) ir Gregory Chesnuto (Gregorio Česnato) vardu.

Dabartinė šlapimo pūslės problema neturėtų pakeisti prognozės, kad jis visiškai pasveiks, nurodė gydytojai ir pridūrė, kad prognozės dėl L. Austino vėžio taip pat išlieka puikios.

„Turėjau pasakyti prezidentui apie savo vėžio diagnozę“, – spaudos konferencijos metu sakė jis.

„Atsiprašiau tiesiogiai prezidento Bideno“, – pridūrė L. Austinas.

Gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje L. Austinas buvo beveik dingęs iš viešumos po to, kai praėjusių metų pabaigoje patyrė komplikacijų po nedidelės prostatos vėžio gydymo operacijos.

Baltieji rūmai apie L. Austino hospitalizaciją buvo informuoti tik sausio 4 dieną, Kongresas apie tai sužinojo tik kitą dieną, o J. Bidenas vėžio diagnozę sužinojo tik sausio 9 dieną.

L. Austinas teigė, kad savo darbuotojams nedavė jokių nurodymų slėpti hospitalizaciją, ir pridūrė, kad nesvarstė galimybės atsistatydinti.

Jis pridūrė, kad šiuo metu sveiksta ir stengiasi atsigauti po gydymo.

Žinia apie L. Austino ligą ir slaptą hospitalizavimą pasirodė tuo metu, kai JAV pajėgos kasdien atremia Irano remiamų Jemeno husių atakas prieš Raudonosios jūros laivybos kelius. Vašingtonas taip pat šiuo metu rengia karinį atsaką į trijų Jordanijoje dislokuotų JAV karių nužudymą per dronų ataką.

Be to, jis yra vienas iš svarbiausių veikėjų administracijos pastangose išlaikyti JAV paramą Ukrainos kovai su Rusijos invazija, kol Kongreso nariai respublikonai atsisako pritarti naujam pagalbos paketui.

L. Austinui diagnozė buvo nustatyta gruodžio pradžioje, gruodžio 22 dieną jam buvo atlikta operacija, o sausio 1 dieną jis buvo paguldytas į ligoninę dėl komplikacijų. Į darbą jis grįžo sausio 29 dieną.

Nuo invazijos pradžios prieš beveik dvejus metus Ukraina sulaukė dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės JAV paramos, tačiau daugelis respublikonų įstatymų leidėjų nebenori remti Kyjivo, sakydami, kad šiame kare trūksta aiškios galutinio rezultato perspektyvos.

J. Stoltenbergas ir L. Austinas, kuris suburia tarptautinę karinę paramą Kyjivui, susitiko Pentagone, dalyvaujant aukščiausio rango JAV karininkui generolui Charlesui Brownui (Čarlzui Braunui) ir kitiems pareigūnams.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra paprašęs Kongreso patvirtinti 61 mlrd. dolerių (56,3 mlrd. eurų) vertės naują pagalbos Ukrainai paketą.

Tačiau derybos įstrigo, nes respublikonų įstatymų leidėjai, įsiutę dėl rekordinio migrantų srauto per JAV sieną su Meksika, reikalauja esminių imigracijos ir sienų kontrolės politikos pakeitimų mainais į tai, kad būtų patvirtinta daugiau lėšų ukrainiečiams.

Ankstesnę dieną J. Stoltenbergas televizijai „Fox News“ sakė, kad susitarimas, dėl kurio deramasi JAV Kongrese, yra geras sandoris.

Be jos, paprastai kalbant, viskam, ką ukrainiečiai pasiekė ir ką mes jiems padėjome pasiekti, iškils pavojus.

Nors JAV pagalba Ukrainai sudarė tik nedidelę Pentagono biudžeto dalį, „mums pavyko gerokai apnaikinti ir susilpninti Rusijos kariuomenę“, sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad reikėtų tai daryti ir toliau.

Pagalba Kyjivui taip pat padeda amerikiečių darbuotojams, nes už šiuos pinigus perkami Jungtinėse Valstijose pagaminti ginklai, teigė NATO generalinis sekretorius.

Vėliau pirmadienį J. Stoltenbergas susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) ir J. Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu).

Bendroje spaudos konferencijoje A. Blinkenas perspėjo, kad Ukrainos teritoriniams laimėjimams prieš Rusiją gresia pavojus, jei Kongresas nepatvirtins naujos pagalbos.

„Be jos, paprastai kalbant, viskam, ką ukrainiečiai pasiekė ir ką mes jiems padėjome pasiekti, iškils pavojus“, – kalbėjo jis.

Antradienį J. Stoltenbergas turi susitikti su respublikonų ir demokratų įstatymų leidėjais, dalyvaujančiais debatuose dėl paramos Ukrainai.

Buvęs JAV vadovas ir tikėtinas respublikonų kandidatas lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), dažnai giriantis Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, ragina respublikonų įstatymų leidėjus atmesti imigracijos susitarimą, dėl kurio deramasi Kongrese. Tai taip pat sužlugdytų tolesnės pagalbos Ukrainai planus.

70-erių L. Austinui gruodį buvo diagnozuotas prostatos vėžys ir jis dvi savaites praleido ligoninėje dėl komplikacijų, kilusių po nedidelės vėžio gydymo operacijos. Nepaisant komplikacijų, vėžys buvo gydomas anksti ir veiksmingai, o jo prognozės puikios, penktadienį sakė jo gydytojai.

Penktadienį paviešinta informacija apie gydymą tapo kontrastu ilgai trukusiai tylai apie jo hospitalizaciją, kuri kelias dienas buvo slepiama ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno).

Tikimasi, kad pirmadienį L. Austinas grįš į darbą Pentagone, sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs gynybos pareigūnas.

„Be suplanuotos fizinės terapijos ir reguliarių susitikimų po prostatektomijos jam neplanuojamas tolesnis vėžio gydymas“, – penktadienį paskelbtame pareiškime teigė Walterio Reedo traumų skyriaus direktorius gydytojas Johnas Maddoxas (Džonas Madoksas) ir vėžio centro „Murtha“ direktorius Gregory Chesnutas (Gregoris Čestnatas).