Kaip Eltai teigė partijos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis, šiais metais LLRA-KŠS padarys pertrauką ir savo kandidato į prezidentus nekels.

„Buvo pasiūlymas dalyvauti man, bet aš pasiūliau, kad mes šį kartą nedalyvausime – darome pertrauką“, – Eltai teigė paskutiniuose trijose prezidento rinkimuose savo partijai atstovavęs W. Tomaszewskis.

Europarlamentaro teigimu, LLRA-KŠS neskubės pareikšti paramos kitiems kandidatams. Kaip patikino politikas, to jo pirmininkaujama partija tikrai nedarys bent jau pirmajame rinkimų ture.

„Skirtingai nei socialdemokratai, mes neremsime kitų kandidatų. Manome, kad rinkėjai turi patys apsispręsti. Be to, dar nėra pristatytos kandidatų programos. Todėl mūsų rinkėjams socialdemokratų sprendimas yra nesuprantamas (...) Nebent (paramą išsakysime – ELTA) antrajame rate – antras ratas kitas klausimas“, – pažymėjo W.Tomaszewskis.

Teigia, kad pergalę pasiekė ankstesniuose 3 prezidento rinkimuose

Sprendimą padaryti pertrauką W. Tomaszewskis argumentavo tuo, kad, jo įsitikinimu, ankstesniuose prezidento rinkimuose LLRA-KŠS pasiekė visus užsibrėžtus tikslus.

„Mes tris kartus laimėjome rinkimus trijose savivaldybėse: Vilniaus (rajono – ELTA), Šalčininkų rajono ir Visagino savivaldybėse. Tai sudaro apie 200 rinkiminių apylinkių. Taigi, varžydamiesi su visais kandidatais, mes laimėjome virš 10 proc. Lietuvos apylinkių“, – teigė politikas, nesureikšmindamas fakto, kad tokie rezultatai neleido laimėti realaus prezidento posto.

„Tikslai pasiekti, todėl ketvirtą kartą įrodyti tą patį nebėra prasmės. O ir metai sunkūs, mūsų laukia dar dveji rinkimai. Reikia taupyti resursus ir saugoti žmogiškąjį faktorių“, – paaiškino W. Tomaszewskis.

Kaip teigė LLRA-KŠS lyderis, jo vedama partija dar neapsisprendė, kas ves partiją ateinančiuose Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose. Dėl pastarųjų, teigė W. Tomaszewskis, bus apsispręsta artimiausią mėnesį.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

„Suformuoti tikslai, užduotys visų mokyklų vadovams, nustatyti rodikliai kertasi su elementaria logika“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė LLRA-KŠS atstovė, Seimo narė Rita Tamašunienė.

„(...) tikrai bendruomenė su tuo nesitaikstys ir pasakys savo aiškų sprendimą kiekvieno reikalavimo atveju“, – tvirtino ji.

Sostinės ugdymo įstaigos yra gavusios vicemero raštą „Dėl bendrojo ugdymo įstaigų vadovų veiklos užduočių 2024 metais nustatymo“.

Jame, be kita ko, nurodoma pradinį ugdymą vykdančių įstaigų vadovams stiprinti moksleivių gebėjimą skaityti lietuvių kalba, tam skiriant ne mažiau kaip valandą per dieną, tautinių mažumų mokyklų vadovams keliama užduotis mažiausiai 10 proc. didinti mokinių, pasirinkusių laikyti lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą, dalį siekti, kad neišlaikiusiųjų šio egzamino skaičius mažėtų bent 5 procentais.

Be to, kaip pageidautinas siekis, tautinių mažumų mokyklų vadovams siūloma atidaryti klases, kuriose ugdymas vyktų lietuvių kalba. Anot vicemero, nuo rugsėjo 1-osios, tautinių mažumų mokyklose galėtų būti suformuota bent viena pirma tokia klasė.

„Pradinėse klasėse vaikai skaityti ir rašyti mokosi tik savo gimtąja kalba, todėl išskirti gebėjimą tik lietuvių kalba skaitymo stiprinimą yra nei logiška, nei protinga“, – antradienį sakė R. Tamašunienė.

Tikrai bendruomenė su tuo nesitaikstys ir pasakys savo aiškų sprendimą kiekvieno reikalavimo atveju.

Ji stebėjosi užduotimi didinti laikančiųjų lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą skaičių.

„Lenkų gimnazijose jau dabar šis rodiklis yra per 90 procentų. Tai kiek jie turi pasiekti – 106 ar 108 procentus?“ – klausė politikė.

Jos vertinimu, nelogiškas ir pageidavimas tautinių mažumų mokyklose steigti lietuviškas klases, nes Vilniuje lietuviškai mokytis galima lietuviškose mokyklose, kurių netrūksta.

„Šeima sąmoningai nusprendžia atiduoti vaiką ugdyti gimtąja kalba norėdama geriausios aplinkos ir geriausių pasiekimų“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Jos teigimu, minėtas vicemero raštas neturi kokios nors didesnės teisinės galios.

„Vicemeras kažkodėl pasinaudojęs mero blanku ir įsivaizduoja, kad jo parašytas raštas turi didelę teisinę galią – noriu nuraminti mokyklų vadovus ir bendruomenes, kad tai yra vieno žmogaus parašytas raštas“, – sakė ji.

„Mokyklos negali tapti vicemero matymo įkaitais“, – pabrėžė parlamentarė ir ragino sostinės valdžios atstovus nekelti „nereikalingų įtampų, nerimo“.

LLRA-KŠS atstovai taip pat neigiamai įvertino švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto svarstymus dėl galimo rusiškų mokyklų atsisakymo.

„Esant tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai, esant iššūkiams, su kuriais susiduria Europos valstybės, ypač Baltijos valstybės, mano manymu, nepelnytai, ne vietoje, ne laiku ir neleistinai keliamas klausimas tautinių mažumų mokyklų“, – teigė R. Tamašunienė.

„Pirmiausia priešinama visuomenė eilinį kartą, gąsdinami kitų tautybių žmonės eilinį kartą. Džiaugiuosi, kad kai kurie vadovai jau pasisakė partijų nuomonę šiuo klausimu“, – tvirtino ji.

Sausio pradžioje G. Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje. 

„Aš esu raginamas dalyvauti prezidento rinkimuose partijos Vyriausiosios tarybos narių, partijos eilinių narių. Susitikimose su rinkėjais, o tokių tik šį rudenį turėjau keliasdešimt, taip pat esu raginamas dalyvauti prezidento rinkimuose. Partija šiuo klausimu priims sprendimą po Naujųjų metų“, – Eltai perduotame komentare sakė ne kartą savo jėgas prezidento rinkimuose jau išbandęs W. Tomaszewskis.

Politikas neatmeta, kad 2024 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose nedalyvaus, mat, akcentuoja europarlamentaras, jo vedama partija ankstesniuose rinkimuose pasiekė visus išsikeltus uždavinius.

„Neatmetu varianto, kad nedalyvausiu prezidento rinkimuose, kadangi: rinkimuose 2009, 2014 ir 2019 metais buvo pasiekti visi iškelti partijos tikslai. Užtikrintas ir vienareikšmis rinkimų laimėjimas (tame tarpe su išrinktais Prezidentais D. Grybauskaitė ir G. Nausėda) Vilniaus, Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse, o taip pat keliasdešimtyje rinkimų apylinkių: Trakų, Švenčionių, Širvintų, Ignalinos, Zarasų rajonų bei Vilniaus miesto“, – sako LLRA-KŠS pirmininkas.

V. Tomaševskis taip pat pažymi, kad dabartinio prezidento Gitano Nausėdos vykdoma šeimos, vertybių ir socialinė politika yra artima ir LLRA-KŠS.

Visgi politikas pabrėžia ketinantis vesti LLRA-KŠS sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose. Tuo metu rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) V. Tomaševskis greičiausiai nedalyvaus.

„Galutinis sprendimas dėl mūsų sąrašo į Europos Parlamentą bus priimtas kovo mėnesį. Asmeniškai aš, greičiausiai, nedalyvausiu EP rinkimuose. Po 2020 metų Seimo rinkimų, kada partija turėjo sunkumų dėl sprendimo kas ves mūsų sąrašą, esu pasiryžęs vesti mūsų partijos sąrašą 2024 metų Seimo rinkimuose“, – informavo V. Tomaševskis.

2019 m. prezidento rinkimuose dalyvavęs V. Tomaševskis pirmajame rinkimų ture sulaukė 3,96 proc. palaikymo nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Į antrąjį rinkimų turą pateko dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ir rinkimus laimėjęs prezidentas Gitanas Nausėda.

VRK nustatė, kad dovanėles vaikams – saldainius – pirko Lietuvos lenkų sąjunga, kuri yra glaudžiai susijusi su LLRA-KŠS: minėtosios organizacijos valdymo organuose dalyvauja buvę kandidatai į savivaldybės tarybą, mero postą.

Be kita ko, abiejoms organizacijoms vadovauja Waldemaras Tomaszewskis.

Nors renginių metu dovanėles įteikė samdyti animatoriai, anot komisijos, juose dalyvaujantys ir rinkimams besiruošiantys kandidatai „buvo propaguojami ir didinamas jų žinomumas“.

„Įvertinus aplinkybes, ypač sąsajas tarp organizacijų ir kandidatų, Lietuvos lenkų sąjungos nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo ir kandidatų į merus naudai“, – sakė VRK narė Gitana Matiekuvienė.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Renginių metu jokių kandidatų dar nebuvo.

Savo ruožtu Lietuvos lenkų sąjungos advokatas Juozas Čivilis teigė, kad tokie renginiai vyksta ne vienus metus, juose organizacija dovanas vaikams perka reguliariai.

Jis taip pat kėlė klausimą, kodėl VRK netiria kitų politinių jėgų atstovų dalyvavimo šventėse kitose Lietuvos savivaldybėse.

„Svarbu tai, kad tai vyko „lietuviškuose kraštuose“ ir todėl niekam neįdomu, už kieno lėšas buvo dalinamos dovanos, rengiami žinomų atlikėjų koncertai“, – sakė advokatas.

VRK vadovas A. Puksas tikino, kad konkretus atvejis nagrinėjamas, nes komisija dėl jo sulaukė skundų.

J. Čivilis atkreipė dėmesį, kad VRK dėl galimo rinkimų papirkimo nesikreipė į teisėsaugą. Jis taip pat teigė, kad sprendimą ketina skųsti teismui.

Tuo metu buvęs kandidatas į Vilniaus rajono merus Waldemaras Urbanas teigė, kad švenčių metu „nebuvo nė vieno asmens, kuris tvirtai būtų numatytas kandidatu“.

„Renginių metu jokių kandidatų dar nebuvo“, – sakė politikas.

LLRA-KŠS atstovas taip pat pabrėžė, kad „pats asmens dalyvavimas viename ar kitame renginyje dar nieko nereiškia“.

„Kiek esu dalyvavęs, VRK yra suskaičiavo apie dešimt, (...) nė viename renginyje jokia forma nesu pasisakęs apie rinkimus, jokia forma nei aš, nei kiti kolegos neteikė dovanų vaikams, nesu agitavęs, nesu nieko dalinęs. Niekur nėra faktų, kurie kalbėtų kitaip“, – sakė W. Urbanas.

Rinkimų kodeksas kampanijos laikotarpiu draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už vieną ar kitą kandidatą ir kitaip paveikti rinkėjų valią.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas tik informacinės medžiagos – veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų ir panašiai – platinimas.

Pasak jo, kad taip įvyksta, nes partijos viena kitai „skolina“ į rinkimų komisijas deleguojamus atstovus.

Anot tyrimo, į 56 apylinkių rinkimų komisijas Vilniaus rajone savo atstovus delegavo 11 politinių partijų, narius skyrė ir kandidatų sąrašų nekėlusios Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei „Laisvė ir teisingumas“.

LRT Tyrimų skyrius teigia gavęs patvirtinimus, kad tarp partijų vyksta atstovų „mainai“ – užtektinai savo žmonių neturinčios politinės organizacijos į komisijas siūlo žmones, per ankstesnius rinkimus dirbusius su LLRA-KŠS, kai kurie jų iki šiol yra šios partijos nariai.

Nemaža dalis šių atstovų dirba LLRA-KŠS valdomoje rajono savivaldybėje ar jos valdomose įmonėse. Politikai teigia, kad tokie „mainai“ – įprasta praktika, nes trūksta žmonių, norinčių dirbti rinkimų komisijose.

Vienas „Laisvės ir teisingumo“ lyderių Artūras Zuokas LRT patvirtino, kad  ši partija į Vilniaus rajono rinkimų komisijas galėjo pateikti ir kitos organizacijos žmones.

„Gali būti, kad neturėjome kandidato, arba dar kažkas. Arba atvirkščiai, galbūt ėmėme kvotas jų (LLRA-KŠS – red.) Vilniuje. Per visus rinkimus tai vyksta“, – sakė A. Zuokas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Maksimas Reznikovas patvirtino, jog „teoriškai įmanoma“, kad partija teiktų ne savo, bet kitos partijos atstovą, tačiau tokie atvejai VRK, anot jo, nėra žinomi.

„Tai nebūtinai reiškia didelę riziką, jei tie atveja vienetiniai. Bet įstatyme yra saugiklis – rinkimų komisijos negali sudaryti vienos partijos nariai, nes tada nėra konkurentų kontrolės. Jeigu toks faktas taptų žinomas, tai sudarytų pagrindą sudaryti komisiją iš naujo, nes ji neatitiktų reikalavimų. Bet mums nėra žinomi tokie atvejai“, – kalbėjo jis.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyko kovo 5-ąją. Antrasis merų rinkimų turas vyks kovo 19 dieną.

„Jedinskinskis nebėra partijos narys jau nuo balandžio pradžios, jau daugiau nei mėnesį“, – Eltą informavo V. Tomaševskis.

LLRA-KŠS pirmininko teigimu, Z. Jedinskis pats išsibraukė iš partijos narių sąrašo.

Jis susistabdė ir išbraukė save. Kiekvienas save gali išbraukti iš partijos narių sąrašo.

„Jis susistabdė ir išbraukė save. Kiekvienas save gali išbraukti iš partijos narių sąrašo“, – sakė partijos lyderis.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi praėjus kelioms dienoms nuo skandalingų pareiškimų viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke tuomet informavo LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis.

Savivaldybės tarybai priklausantys konservatoriai apgailestauja dėl R. Komarovskio pasitraukimo iš pareigų ir mano, kad įtaką politiko apsisprendimui galėjo padaryti LLRA-KŠS spaudimas. Opozicijai priklausantys tarybos nariai taip pat atkreipia dėmesį, kad tai ne vieninteliai pokyčiai savivaldybėje. Pasak jų, prieš keletą savaičių savivaldybėje merės Marijos Rekst patarėju buvo įdarbintas Z. Jedinskio sūnus Edvardas Jedinskis.

„Šiandieną svarstėme vicemero R. Komarovskio atleidimą jo paties prašymu. Braunasi tam tikros abejonės, kad galbūt jam buvo gelbstima apsispręsti, kadangi jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie ganėtinai neigiamai atsiliepė apie buvusio LLRA-KŠS nario Zbignevo Jedinskio pasisakymą, pasiūlymą kolegoms lenkams išstoti iš Europos Sąjungos ir NATO“, – naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė Vilniaus rajono tarybos narys konservatorius Vaidas Augūnas.

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės TS-LKD frakcijos nario, nors tikrosios R. Komarovskio pasitraukimo aplinkybės liko neaiškios, tačiau opozicijai priklausantis politikas mano, kad tikroji priežastis buvo LLRA-KŠS partijos spaudimas.

„Ne jis vienas, bet ir dar keletas žmonių traukėsi iš partijos: ir Seimo narė B. (Beata Petkevič – ELTA) ir ilgametė Vilniaus miesto tarybos narė Renata Cytacka, ir kiti žmonės. Tai iš principo, matyt, matome, kad įvyko tam tikras valymas“, – sakė V. Augūnas.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Šiandieną per posėdį sakiau pats ir man antrino nemažai kolegų, kad Robertas buvo vienas iš tų kelių žmonių, kurie buvo konstruktyvūs, su kuriais turėjome gerus darbinius santykius. Iš tikrųjų gaila, kad išeina žmogus, kuris geba dirbti. Kas bus skiriamas vietoje jo, galime svarstyti, bet pakankamai liūdna situacija bet kokiu atveju“, – pridūrė jis.

Merės patarėju įdarbintas Z. Jedinskio sūnus

Politikas pažymi, kad tai ne vieninteliai pokyčiai Vilniaus rajono savivaldybėje. Pasak jo, savivaldybėje atsirado ir naujas mero patarėjas – skandalingais pareiškimais pasipiktinimą visuomenėje sukėlusio Z. Jedinskio sūnus E. Jedinskis.

„Prieš keletą savaičių buvo įdarbintas Z. Jedinskio sūnus, pagarsėjęs tuo, kad gyveno savo tėvo viešbutyje keletą metų, kol dar tėvas buvo Seimo narys. Nežinia, kokiais klausimais jis patarinėja, nežinia, kur jis yra ekspertas be neteisėto valstybinio turto naudojimo, bet žiūrėsime. Tai yra merės politinis sprendimas, jos politinė atsakomybė suteikti prieglobstį visiems, kurie patys nesugeba susirasti darbų“, – sakė opozicijai priklausantis Vilniaus savivaldybės tarybos narys.

„Tai, kas liūdina dabartinėje situacijoje, tai kad rajone netenkame žmonių, kad ir kiek nedaug jų buvo, kurie yra darbingi, ir gauname vis daugiau ir daugiau politinių išlaikytinių, kurie vargiai prisidės prie rajono gerbūvio“, – taip pat pažymėjo jis.

Politikas teigia, kad savivaldybės tarybos narių niekas neinformavo apie Z. Jedinskio sūnaus įdarbinimą. V. Augūno teigimu, kadangi tarybos nariams dar neteko su naujuoju merės patarėju susitikti, neaiškios ir E. Jedinskio geopolitinės pažiūros.

Tai kad žmogus neliktų be darbo, o matomai Z. Jedinskis yra partijai ir V. Tomaševskiui artimas žmogus, tai tokių nepalieka.

„Nežinomos pono Jedinskio jaunesniojo geopolitinės kryptys. Sunku būtų tikėtis, kad jis yra proatlantiškas ir proeuropietiškas, tačiau niekaip jis to nėra deklaravęs, iš tikrųjų būtų įdomu tai sužinoti“, – sakė jis.

Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas Gediminas Kazėnas atkreipė dėmesį, kad anksčiau E. Jedinskis buvo Švenčionių rajono mero patarėjas.

„Matomai, po tėvo kalbų neapsikentė dabartinis Švenčionių rajono meras ir (E. Jedinskis – ELTA) turbūt buvo atleistas. Tai kad žmogus neliktų be darbo, o matomai Z. Jedinskis yra partijai ir V. Tomaševskiui artimas žmogus, tai tokių nepalieka“, – spėja politikas.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Vilniaus rajono opozicijai priklausantys dešinieji ketvirtadienį viešai prakalbo, kad jiems kelia nerimą tai, jog LLRA-KŠS priklausanti Vilniaus rajono valdžia iki šiol tyli dėl Z. Jedinskio pasisakymų. Kaip viešai rašė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Centro-dešinės frakcijos seniūnas Gediminas Kazėnas, vietos valdžios nenoras aiškiai įvertinti Z. Jedinskio skandalingus pasakymus gali turėti neigiamos įtakos, nes, pasak jo, Vilniaus rajono visuomenė yra itin jautri iš Rusijos atkeliaujančiai dezinformacijai.

Į tokius opozicijai priklausančios frakcijos atstovo būgštavimus LLRA-KŠS priklausanti merė sureagavo formaliai.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga jau pasisakė šiuo klausimu“, – Eltai atsiųstame komentare teigia M. Rekst.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga jau pasisakė šiuo klausimu.

Pastarąją savaitę Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. LLRA-KŠS lyderiai į tokį pareiškimą sureagavo akcentuodami, kad tai tik Z. Jedinskio nuomonė, kuriai partija nepritaria.

Dėl to viešojoje erdvėje LLRA-KŠS susilaukė nemažai kritikos. Visgi reaguojant į viešą pasipiktinimą, Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę LLRA-KŠS. Apie tai informavo LLRA-KŠS pirmininkas. Vėliau viešojoje erdvėje pranešta, kad partiją palieka įtakingi nariai: parlamentarė Beata Peatkevič, Vilniaus rajono vicemeras Robertas Komarovskis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Renata Cytacka.

ELTA primena, kad Vilniaus rajono opozicijai priklausantys politikai ketvirtadienį tvirtino, kad jų neįtikino tai, kaip į Z. Jedinskio pasisakymus sureagavo LLRA-KŠS. Pasak jų, aiškiai situacijos neįvertino ir iš LLRA-KŠS pasitraukę įtakingi politikai.

„Esant dabartinei geopolitinei ir informacinei situacijai, tai yra ypač pavojinga, žinant, kad nemaža dalis LLRA-KŠS rinkėjų toliau išlieka propagandinėje Rusijos ir Baltarusijos įtakoje. Todėl aiškios ir nedviprasmiškos žinutės pasiuntimas iš Vilniaus rajono LLRA-KŠS frakcijos savo rinkėjams būtų pirmas žingsnis, rodantis partijos vertybinės politikos krypties pokyčius ir tikrą, o ne deklaruojamą paramą Lietuvos euroatlantinei integracijai“, – rašoma pranešime.

Tačiau Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas ir toliau laikosi pozicijos, kad ši partija neturėtų pasirašyti Seime rengiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei užsienio politikos. Politikas teigia, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ne kartą išsakė savo prorusišką poziciją, todėl, pasak jo, akivaizdu, kad partijos lyderis laikosi panašios nuomonės kaip ir Z. Jedinskis.

Visgi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas laikosi kiek kitokios pozicijos nei E. Gentvilas ir mano, kad LLRA-KŠS turėtų būti sudaryta galimybė pasirašyti Seime rengiamą nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą. Tačiau politikas pabrėžia, kad LLRA-KŠS atsiribojimas nuo Z. Jedinskio pareiškimų turėtų būti griežtesnis.

Taip pat L. Kačiūnas pažymi, kad susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos galės pasirašyti tik tos partijos, kurios turi bent du atstovus Seime. Tai reiškia, kad Seimo nario Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai-tautininkai) bei parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio partija „Laisvė ir teisingumas“ neturės galimybės dalyvauti susitarimo pasirašyme.

E. Gentvilas: LLRA-KŠS pirmininkas laikosi labai panašios pozicijos kaip ir Z. Jedinskis

Lietuvos liberalų frakcijos Seime seniūnas E. Gentvilas mano, kad LLRA-KŠS nepakankamai aiškiai atsiribojo nuo skandalingų Z. Jedinskio pareiškimų. Todėl politikas ir toliau laikosi pozicijos, kad ši partija neturėtų pasirašyti šiuo metu Seime rengiamų susitarimų dėl saugumo ir gynybos bei užsienio politikos.

Man tai neatrodo nuoširdus atsiribojimas.

„Man tai neatrodo nuoširdus atsiribojimas. Net sakyčiau taip: jeigu patikėtume, kad Z. Jedinskis visiškai savarankiškai veikia, tai Z. Jedinskis atsiribojo nuo partijos stabdydamas narystę, o ne partija atsiribojo nuo jo pasisakymų“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Seimo narys akcentuoja negalįs tikėti V. Tomaševskio nuoširdumu, nes, pasak jo, LLRA-KŠS pirmininkas ne kartą buvo išreiškęs savo prorusiškas pažiūras. Pasak E. Gentvilo, LLRA-KŠS lyderis kritikavo propagandinių rusiškų kanalų uždraudimą, reklamavo Georgijaus juosteles bei viešai svarstė, kad Lietuva pati pastūmėjo Aliaksandrą Lukašenką į Rusijos prezidento Vladimiro Putino glėbį nepripažindama rinkimų Baltarusijoje.

„Neatrodė nuoširdus LLRA-KŠS atsiribojimas nuo Z. Jedinskio pareiškimų. Tuo labiau žinant, kaip intensyviai Lietuvoje išreklamavo Georgijaus juostelę ne kas kitas, o būtent pats partijos pirmininkas V. Tomaševskis. Net ne kokios nors Rusiškos organizacijos, o būtent LLRA-KŠS lyderis“, – sakė E. Gentvilas.

„Tai nedrįstu kalbėti apie visą partiją, nes nežinau, kas jos vadovybėje, bet esmė tai, kad partijos vadovas labai panašių pozicijų laikosi kaip ir išsakytos ne vieną kartą Z. Jedinskio nuostatos. Todėl aš jokio nuoširdumo nematau ir turiu tą savo nuomonę“, – akcentavo jis.

Tačiau politikas pažymi, kad šios kritikos jis asmeniškai netaiko LLRA-KŠS narei parlamentarei Ritai Tamašunienei bei po Z. Jedinskio pasisakymų partiją palikusiai Seimo narei Beatai Petkevič.

„Darbo grupėje, kurioje rengiamas susitarimas, dalyvauja Rita Tamašunienė, aš jau ją pažįstu daugelį metų, nieko blogo aš negaliu apie ją pasakyti. Bet pasirašyti turėtų partijos pirmininkas V. Tomaševskis. Ir štai čia aš matau, kad partijų vadovai turėtų suklusti“, – pabrėžė E. Gentvilas.

L. Kačiūnas: manau, kad LLRA-KŠS turėtų pasirašyti nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą

Visgi Nacionalinio saugumo ir gynybos procesą koordinuojantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas nepalaiko E. Gentvilo išsakytos idėjos ir mano, kad darbo grupėje rengiamą gynybos susitarimą turėtų pasirašyti ir LLRA-KŠS.

„Tai yra parlamentinė partija, R. Tamašunienė dalyvauja kaip atstovė darbo grupėje, yra labai dalykiška, jos kai kurie pasiūlymai yra įtraukti kaip pasiūlymai, kurie papildo mūsų variantą. Matau labai dalykišką nusiteikimą iš jos pusės“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Politikas taip pat pabrėžia, kad susitarimo dėl saugumo ir gynybos pasirašymas LLRA-KŠS būtų tam tikras įsipareigojimas nepriklausomai, europinei Lietuvai.

„Tai yra tam tikrai daliai visuomenėje atstovaujanti politinė jėga ir visus, kiek įmanoma reiktų įtraukti į bendrą sprendimą, į bendrą viziją. Tai yra svarbu ir natūralu, kad jeigu jie susitarimą pasirašytų, tai būtų tam tikras įsipareigojimas nepriklausomai, transatlantinei europinei Lietuvai. Tai yra įrodymas, kad tu esi Vakarų pusėje, Lietuvos pusėje, o ne V. Putino pusėje“, – akcentavo politikas.

Vis tik NSGK pirmininkas pripažįsta, kad norėtųsi, jog LLRA-KŠS griežčiau atsiribotų nuo Z. Jedinskio išsakytų prorusiškų pareiškimų.

„Tai šiame etape aš nematau priežasčių, kodėl R. Tamašunienė neturėtų tęsti darbo, partija dalyvaus tame susitarime, bet, aišku, atsiribojimas nuo to veikėjo pareiškimų turėtų būti griežtesnis“, – sakė L. Kasčiūnas.

Susitarimo projekto rengimą koordinuojantis politikas taip pat teigia, kad kol kas darbo grupėje parlamentinių partijų atstovams liko susitarti tik dėl dviejų aspektų: visuotinio privalomo šaukimo ir dėl gynybos finansavimo formuluočių.

„Aš labai kažkaip nenoriu skubėti su pažadais, kada galėtume pasirašyti, ieškome geriausių formuluočių, geriausio teksto. Skiriame dėmesį kokybei, o ne kiekybei“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Susitarimą pasirašys partijos, Seime turinčios daugiau nei du atstovus

Liberalų frakcijos seniūnas E. Gentvilas taip pat atkreipia dėmesį, kad dar nėra iki galo aišku, pagal kokį principą bus atrenkama, kokios partijos galės pasirašyti šiuo metu Seime rengiamus susitarimus.

„Kas pasirašinės šį partijų susitarimą, kažkaip niekas nekelia šio klausimo. Aš jį iškėliau, premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad tai yra prasmingas klausimas, bet atsakymo ir sprendimo nėra“, – akcentavo E. Gentvilas.

Pasak jo, esminis klausimas, ar susitarimus galės pasirašyti ir Seimo nario P. Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai-tautininkai) bei parlamentaro R. Žemaitaičio partija „Laisvė ir teisingumas“, turinčios Seime tik po vieną atstovą.

Tačiau L. Kasčiūnas teigia, kad sprendimas, kas turėtų pasirašyti susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, rastas.

„Susitarimą pasirašys turinčios daugiau nei vieną narį Seime partijos“, – informavo L. Kasčiūnas.

Politikė teigia suprantanti savo atsakomybę prieš rinkėjus, todėl tikina bent jau kol kas apie pasitraukimą iš partijos nesvarstanti.

Seimo narė B. Petkevič ir Vilniaus rajono vicemeras R. Komarovskis partiją paliko po LLRA-KŠS atstovo Zbignevo Jedinskio pareiškimų, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Nieko naujo neįvyko. Apskritai ši Seimo kadencija pasižymi tuo, kad judėjimo yra labai daug. Ir tai yra kolegų apsisprendimas. Jie išėjo, bet keturis kartus daugiau yra naujų narių nei išėjusių. Tai taip ir vertiname“, – Eltai teigė R. Tamašunienė.

Visgi politikė pripažino, kad šis kolegų žingsnis greičiausiai paskatins rinkėjų nusivylimą.

„Rinkėjai turėtų įvertinti, nes vis dėlto buvo išnaudojamas partijos resursas renkant kolegas, tai yra ir žmogiškieji ištekliai, ir stebėtojai, ir komisijose dirbo žmonės, agitavo, tikėjosi, kad šie žmonės jiems ir atstovaus. Tai nusivylimas bus tarp rinkėjų“, – sakė ji.

Gavau žmonių pasitikėjimo mandatą, žmonės patikėjo manimi, kad galiu atstovauti jų interesams. Ir tai stengiuosi maksimaliai daryti ir suprantu atsakomybę.

Paklausta, ar iš kitų partijos kolegų nėra girdėti pasvarstymų apie tolesnę ateitį partijoje, politikė teigė, kad dėl šio klausimo planuojamas LLRA-KŠS susitikimas.

„Čia jau pirmininko reikia klausti, be abejo, bus pasvarstymai, bet aš dabar bendros nuomonės nepateiksiu, nes bus planuojamas mūsų susitikimas“, – pažymėjo parlamentarė.

Pati R. Tamašunienė teigia apie pasitraukimą iš partijos kol kas nesvarstanti.

„Gavau žmonių pasitikėjimo mandatą, žmonės patikėjo manimi, kad galiu atstovauti jų interesams. Ir tai stengiuosi maksimaliai daryti ir suprantu atsakomybę“, – akcentavo Seimo narė.

„Aš būsiu šią kadenciją su tuo, kas mane išrinko“, – pažymėjo politikė.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę LLRA-KŠS. Apie tai penktadienio vakarą feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.