Leidėjai anksčiau išsakė dvejonių, jog negavus prašomo papildomo finansavimo, į šiuos renginius Lietuvos atstovai gali nevykti. Tačiau, pasak kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės, antradienį sutarta dėl galimybių rasti reikiamų lėšų, taip pat sumažinti išlaidas peržiūrėjus stendų, deleguojamų komandų apimtis.

„Dėl užsienio knygų mugių sutarėme, kad Bolonija mums šiemet yra ypač svarbi, kai visą vizualinę mugės tapatybę kuria menininkė Rasa Jančiauskaitė, laimėjusi labai didelį tarptautinį konkursą. Todėl ieškome būdų ir Lietuvos kultūros institutas imsis peržiūrėti savo programas, gal tai, kas dar nėra tiksliai suplanuota, sumažinti tam tikra apimtimi. Susitarėme šiek tiek mažinti stendą, vežti mažiau darbuotojų“, – BNS sakė viceministrė.

Anot G. Žemaitytės, taip pat „išreikštas abipusis noras dalyvauti“ labiau komercinėje Londono knygų mugėje.

„Bet mums labai svarbu, kad ir leidėjai pasiskaičiuotų, kiek jie gali prisidėti, ir tada skaičiuosime, kokia apimtimi galime dalyvauti: ar galbūt šiokį tokį stendą nuvežti sumažintą“, – tvirtino ji.

Viceministrės teigimu, sutarta nekeisti ir dalyvavimo Vilniaus knygų mugėje apimčių.

Klausimas dėl Lietuvos dalyvavimo svarbiuose tarptautiniuose literatūros pristatymui skirtuose renginiuose iškilo, kai šiemet leidėjai iš Lietuvos kultūros instituto perėmė didesnę dalį organizacinių išlaidų, tačiau negavo norimo finansavimo.

Asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė nurodė, kad šiemet asociacijai vykdomiems projektams Kultūros taryba skyrė 98 tūkst. eurų arba 7 tūkst. eurų mažiau, nei pernai, todėl nauji renginiai, tai yra mugės, tampa per didelė finansinė našta.

Po susitikimo su ministerijos atstovais ji taip pat patvirtino, kad kompromisas vis dėlto rastas ir asociacija dėl dalyvavimo išlaidų ir konkretaus indėlio tarsis su Lietuvos kultūros institutu.

„Bolonijoje mugėje dalyvausime tikrai, Londone – taip pat turbūt taip“, – BNS sakė ji.

Po renginių, daugiausiai vyksiančių pirmąją metų pusę, žadama tartis dėl sistemiškesnių sprendimų, kaip užtikrinti šalies dalyvavimą minėtuose renginiuose.

„Parodytas didelis susidomėjimas Lietuvos ir kitų Baltijos šalių stendais, kūrybiniai susitikimai, diskusijos su knygų autoriais, leidžia apibendrinti, kad mums pavyko sėkmingai pristatyti Lietuvos rašytojus ir iliustratorius prestižinėje knygų mugėje, – sako L. Ruokytė-Jonsson. – Didžiulėje mugės erdvėje Lietuva buvo matoma kaip savitos kultūros šalis ir kaip visavertė Baltijos regiono dalis.“

Ministrės teigimu, Lietuva labai gerai atliko pasirengimo parodai namų darbus: „Į Londoną atsivežėme 19 įdomių autorių kūrinių vertimų į anglų kalbą. Pirmą kartą tiek daug knygų iš Lietuvos pateko į anglakalbę rinką, o iš čia joms atsiveria kelias į lingua franca bei kitų kalbų erdves. Dar svarbiau, kad ruošdamiesi mugei sustiprinome vertėjų pajėgas ir tai padės daug greičiau įgyvendinti naujus tarptautinius kūrybinius projektus, dar plačiau pristatant Lietuvos kultūrą.“

Tarptautinėje Londono knygų mugėje ministrė susitiko su Velso kultūros, turizmo ir sporto ministru Dafyddu Elisu-Thomasu. Velsas knygų mugėje dalyvavo su atskiru savo stendu, rašoma LRT.lt siųstame pranešime.

Ministras D. Elisas-Thomasas domėjosi Lietuvos, mažos šalies, patirtimi, pristatant tarptautinei bendruomenei savo kultūrą ir kalbą, pasirengimu tokiems dideliems renginiams kaip Londono knygų mugė.

Lietuvai svarbus kultūrinis bendradarbiavimas su Velsu. Royal Welsh College of Music and Drama vykstančiuose dainininkų konkursuose solistai iš Lietuvos, čia savo karjerą pradėjo žymūs operos solistai Kostas Smoriginas ir Justina Gringytė.  Šiais metais Vesle įsikūrusi leidykla „Parthian Books“ išleido tris lietuvių autorių poezijos rinktines.

„Galėdami pasidalyti savo patirtimi tampame turtingesni, nes kultūra suartina žmones ir šalis, praturtina, suteikia dvasinę pilnatvę“, – sako L.Ruokytė-Jonsson.

Kultūros ministrė buvo pakviesta apsilankyti Velse 2020 metais – Lietuvai jubiliejiniais – 30-aisiais atkurtos Nepriklausomybės metais.

Lietuva buvo nominuota penkiose kategorijose ir pelnė vieną – leidykla „Alma littera“ ir prekės ženklas „Kakė Makė“ įvertintas Vaikų ir jaunimo literatūros leidėjo apdovanojimu.

Tai penktieji apdovanojimai, kurie teikiami septyniolikoje kategorijų už išskirtinius pasiekimus tarptautinės leidybos, akademinės ir mokomosios, vaikų literatūros leidybos, vertimo srityse.

Šių metų Londono knygų mugėje – per 25 tūkst. dalyvių iš 118 šalių. Lietuva, Latvija ir Estija mugėje specialiųjų viešnių teisėmis dalyvauja bendroje Baltijos šalių „Market Focus“ programoje.

„Simboliška, kad vienas didžiausių mūsų modernios valstybės šimtmečio renginių užsienyje yra dalyvavimas Londone knygų mugėje. Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės viziją sukūrė ir įgyvendino rašto ir kultūros žmonės. Būtent lietuvių kalba ir literatūra prieš 100 metų vėl sugrąžino Lietuvą į politinį Europos žemėlapį“, – pabrėžė  kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson.

Ministrės teigimu, knygų mugės daug pasako apie jose dalyvaujančias šalis – atskleidžia jas vienijančią  aistrą  literatūrai ir norą tuo dalytis, taip atveriant kelius dar nežinomoms kalboms, šalims ir pasauliams. Už tai padėka rašytojams ir vertėjams, kurie padeda knygoms  tapti kitų šalių literatūros dalimi.

Pirmąją mugės dieną paskelbiami Londono knygų mugės apdovanojimai už išskirtinius pasiekimus 17 kategorijų. Į kandidatų sąrašą pateko nemažai Lietuvos nominantų – tarptautinis festivalis Druskininkų ruduo, leidykla ,,Šviesa“, leidykla „Alma littera“ ir kiti.

„Baltic Countries Market Focus“ paviljone, Lietuvos stende pristatomos pastaraisiais metais išleistų svarbiausių knygų kolekcijos. Iš viso apie 200 leidinių – grožinė ir vaikų literatūra, humanitarika, knygos apie Lietuvą, meno leidiniai, vertimai iš lietuvių kalbos bei informaciniai literatūrai ir leidybai skirti leidiniai. Stende dirbs 12 Lietuvos leidyklų atstovai. Londono knygų mugei Lietuvos leidyklos parengė ir specialias Baltijos šalių literatūros serijas.

Profesionalų programoje Baltijos šalių leidėjai diskutuos apie regiono leidybos industrijos panašumus ir skirtumus, taip pat pristatys skaitymo skatinimo programas, edukacinės literatūros leidybą. Knygų spausdinimo industrijos atstovai iš Baltijos šalių aptars naujausius srities pokyčius ir veiklos vystymo metodus.

Ketverius metus trukęs pasiruošimas 2018 metų Londono knygų mugei paskatino lietuviškų knygų leidybą anglų kalba. Tam įtakos turėjo britų leidėjų vizitai į Lietuvą ir pačių leidyklų noras pasinaudoti „Market Focus“ programos galimybėmis, taip pat išskirtinės vertėjų pastangos.  Mugės proga paėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje pradėtos dvi iniciatyvos, skirtos Lietuvos literatūros vertėjų į anglų kalbą profesionalumo skatinimui: Noridžo rašytojų centro (Norwich Writers Centre) Pradedančiųjų vertėjų mentorystės ir „Market Focus Lithuania Translation Fellowship“ programos.

Knygų mugės kultūrinės programos pagrindas – teminėmis diskusijos su Baltijos šalių autoriais, britų rašytojais bei žurnalistais.

Vakar, prieš prasidedant mugei, Britų bibliotekoje („Būti baltais: įtakų kryžkelėse“) vykusioje diskusijoje dalyvavo trijų Baltijos šalių Dienos autoriai K. Sabaliauskaitė, Nora Ikstena (Latvija) ir Mihkelis Muttas (Estija), taip pat buvo pristatytas tarptautinis iliustruotojų mainų projektas „Pop-Up kūrėjai“, atidaryta  paroda.

Paskutinę mugės dieną, balandžio 12-ąją, Poezijos bibliotekoje Southbank centre vyksiančiame poezijos renginyje iš serijos „Pasaulio poetai“ dalyvaus Tomas Venclova, tą pačią dieną „Istorijos vaikų“ tema diskutuos Alvydas Šlepikas, balandžio 13-ąją Undinė Radzevičiūtė pokalbyje su britų žurnaliste ir rašytoja Erica Wagner (JK) pasakos apie savo literatūrinius pasaulius.

Poetai Marius Burokas, Giedrė Kazlauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė, poetas ir vertėjas Rimas Užgiris dalyvauja Poezijos  festivalyje.  Išskirtinis lietuviškos programos Londone renginys – avangardo legendos Jono Meko ir Serpentine galerijos meno vadovu Hanso-Ulricho Obristo susitikimas, po jo taip pat vyks filmo „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“ peržiūra, J. Mekas pasirašinės knygą „Conversations with Film Makers“ (leidykla „Spector Books“).

Balandžio 10–12 d. vykstančioje Londono knygų mugėje Lietuvai kartu su Latvija ir Estija suteiktas išskirtinis viešnių statusas – skirta speciali programa „Market Focus“. Tai puiki proga supažindinti su Lietuvos literatūra, kultūra, istorija, mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiu.

„Tai ilgiausiai ir itin nuosekliai rengtas Baltijos šalių 100-mečio projektas užsienyje – reikėjo laiko, kol knygos bus išverstos į anglų kalbą ir išleistos, – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.– Lietuva dalyvaudama šioje mugėje pirmą kartą tokiu mastu Jungtinėje Karalystėje pristato savo literatūrą ir turi galimybę rasti savo nišą didžiausioje pasaulyje anglakalbėje rinkoje“.

Ministrė pažymėjo, kad šis projektas Baltijos šalis sutelkė dar glaudesniam bendradarbiavimui ir padidino susidomėjimą viena kitos literatūra.

Pasirengimas Londono knygų mugei vyko ketverius metus. Per tą laiką atrinkta ir išversta į anglų kalbą 19 naujų knygų, inicijuoti bendradarbiavimo projektai, parengti profesionalams skirti seminarai, literatūros renginiai mugėje ir Londono mieste. Atsirado naujų vertėjų į anglų kalbą. Sėkmingai įgyvendintas bendras iliustruotojų projektas „Pop Up“.

Lietuvai Londono knygų mugėje atstovauja keturi rašytojai. Romanų ciklo „Silva rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė dalyvaus specialioje „Dienos autoriaus“ programoje. Nemažai britų dėmesio jau sulaukė poetas Tomas Venclova, anglų kalba išleidus jo pokalbių su Ellen Hinsey knyga „Magnetic North: conversations with Tomas Venclova“. Kiti Lietuvos atstovai knygų mugėje –tarptautinį pripažinimą pelniusi prozininkė, 2015-ųjų Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė ir rašytojas, režisierius Alvydas Šlepikas. Jie dalyvaus įvairiose diskusijose, pristatymuose ir literatūriniuose pokalbiuose

Tai ilgiausiai ir itin nuosekliai rengtas Baltijos šalių 100-mečio projektas užsienyje.

Mugės kultūros programa praplės pažintį su Lietuvos kūrėjais. Balandžio 8 d. Londone rengiama Baltijos poezijos naktis ir Eglės Vertelytės filmo ,,Stebuklas“ premjera. Balandžio 9 d. Baltijos šalių Dienos autoriai: Kristina Sabaliauskaitė, Nora Ikstena ir Mihkelis Muttas Britų bibliotekoje dalyvaus diskusijoje ,,Būti baltais: įtakų kryžkelės“.

Specialiai šiai progai išleistą knygą  „Imagining Lithuania: 100 Years, 100 Visions, 1918-2018“ Lietuvos ambasadoje pristatys jos sudarytoja dr. Marija Drėmaitė ir dr. Mindaugas Kvietkauskas. Taip pat vyks Jonui Mekui skirti renginiai, pokalbiai rašytoja U. Radzevičiūte. Lietuvių poezijos antologijos anglų kalba sudarytojas, vertėjas Rimas Užgiris ir poetas M. Burokas iš Londono persikels į poezijos festivalį Mančesteryje.

,,Baltic Countries Market Focus“ paviljone Lietuva, Latvija ir Estija savo stenduose pristatys pastaraisiais metais išleistų reikšmingiausių knygų kolekcijas. Lietuvos stende bus apie 200 knygų – grožinė ir vaikų literatūra, humanitarika, knygos apie Lietuvą, meno leidiniai, vertimai iš lietuvių kalbos bei informaciniai literatūrai ir leidybai skirti leidiniai. Čia dirbs 26 leidėjai iš Lietuvos.

Londono knygų mugė – dalykinių kontaktų ir derybų erdvė, skirta industrijos profesionalams. Ši mugė pasižymi stipria seminarų, konferencijų, diskusijų programa. Į ją kasmet susirenka daugiau kaip 25 tūkst. dalyvių iš 120 šalių.

Mugės atidaryme dalyvaus Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, Latvijos kultūros ministre Dace Melbarde ir Estijos kultūros ministras Saaras Indrekas, Londono knygų mugės direktorė Jack Thomas ir Jungtinės Karalystės Leidėjų asociacijos direktorius Stephen Lotinga.

Pirmą mugės dieną tradiciškai paskelbiami apdovanojimai už išskirtinius pasiekimus 17 kategorijų. Kandidatų sąraše – kaip niekad daug Lietuvos nominantų, tarp kurių – tarptautinis poezijos festivalis „Druskininkų ruduo“, leidyklos ,,Šviesa“ ir „Alma Littera“, prekės ženklas „Kakė Makė“ bei kiti.

47-ą kartą organizuojama Londono knygų mugė kartu su Frankfurto ir Bolonijos vaikų knygų mugėmis laikomos svarbiausiomis profesionalams skirtomis knygų mugėmis. 

Sovietmečiu knyga buvo prestižinis daiktas, gerą knygą gauti buvo itin sunku. Todėl jei jau kur tebestovi sovietinės sekcijos, jos bus kimšte prikimštos ne tik krištolo, bet ir tuomet leistų knygų. Mažai kas jas skaitė, bet pirko galvodami: ai, vaikams bus. Nepagalvota, kad po kiek laiko lietuvių leidyba pražys visomis vaivorykštės varsomis ir bus leidžiama tiek visokio spalvoto šlamšto, kad nors krištolą iš sekcijų išimk, nes spalvotas šlamštas netelpa.

Mažai kas jas skaitė, bet pirko galvodami: ai, vaikams bus.

Apie tai po Vilniaus knygų mugės rašė kultūrologas Vaidas Jauniškis, šio pobūdžio knygas pavadinęs plytomis, iš kurių įmanoma mūryti kultūringus interjerus. Pasiilgta kišeninių leidinių, vadinamųjų peiperbekų, kurių industrija klesti Vakaruose, o pas mus niekaip nepritampa, nes maždaug leidėjui neapsimoka leisti pigią knygą. Žinoma, kad neapsimoka, rinka per maža, bet čia esama ir kito dalyko. Pigus kišeninis leidinys pasiteisina tada, kai knyga vienkartinio vartojimo, susipažįsti su tuo, kas ten rašoma, ir išmeti ar atiduodi praeiviui. Tačiau yra nemažai knygų, kurias žinai, kad norėsi turėti ir dar ne kartą atsiversti. O čia jau įsijungia kiti svertai.

Bent jau man gera knyga yra ne tik tekstas. Bet ir dizainas, maketas, teksto išdėstymas puslapyje, popieriaus kokybė – lygiai taip, kaip maistas yra ne vien produktai, bet ir jų paruošimas, pateikimas ir netgi stalo serviravimas. Visa tai – gražios detalės, praskaidrinančios ne visada gražų mūsų gyvenimą. Mano draugas austrų poetas, nusipirkęs knygą, nuodugniai ją apžiūrinėdavo, čiupinėdavo, uostydavo, mėgindavo šiugždenti puslapiais, jam tai buvo knygos priėmimo ritualas ir džiaugsmas ją įsigijus. Knygos dizaineris yra itin svarbus. Jei jis talentingas ir stropus, knyga taps švente, jei konvejerinis, knyga kaip daiktas bus sunaikinta.

Žinoma, gerai, jei būtų galima pasirinkti – kišeninis variantas / knyga kaip daiktas. Vakaruose tai įmanoma, pas mus – kol kas dar ne. Šiaip ar taip, skaitykime. Stenkimės atsirinkti geras knygas, bet jei kam reikia to, ką kultūrologas pavadino spalvotomis plytomis, tegul skaito ir tas. Neretai jų skaitytojai, pasirodo, esantys geri ir nuoširdūs žmonės.

Anot leidybos ekspertės Aidos V. Dobkevičiūtės, Baltijos šalys į knygų mugę keliauja supažindinti plačiąją visuomenę su didele kultūra, esančią labai mažose rinkose.

„Į Londono knygų mugę vykstame su gražiu, turtingu turiniu, kuris yra išrašytas mūsų kalba, kuri yra ypatinga, kurią norime pristatyti plačiajai visuomenei. Anglų kalba viena populiariausių pasaulyje, o proveržis į ją su mūsų literatūra yra ypatingai reikšmingas ir turės didelę išliekamąją vertę“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. V. Dobkevičiūtė.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė teigė, kad angliakalbė pasaulio dalis labai sunkiai įsileidžia verstinę literatūra, nes turi didelį pasirinkimą anglų kalba leidžiamų knygų, todėl Lietuvos dalyvavimas mugėje kartu su Baltijos šalimis rodo šiek tiek didesnį mastelį.

„Labai svarbu, kad mes dalyvaujame su latviais ir estais, nes šalys turi skirtingą patirtį. (...) Buvo tam tikras iššūkis mūsų bendradarbiavimui, nes visos trys šalys esame individualistės. (...) Tačiau geriausia yra tai, kad radome bendrą būdą reprezentuotis kartu“, – sakė G. Žemaitytė.

Labai svarbu, kad mes dalyvaujame su latviais ir estais, nes šalys turi skirtingą patirtį. Buvo tam tikras iššūkis mūsų bendradarbiavimui, nes visos trys šalys esame individualistės.

Baltijos šalys dalyvaus specialioje „Baltic Countries Market Focus“ programoje, kuri skirta rinkos bei leidybos pristatymui.

Pasak Kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, vyksianti mugė skirta ne knygų pristatymui ar skaitytojams, bet visiems, dirbantiems knygų sektoriuje – vertėjams, autoriams, leidėjams, spaustuvininkams bei IT specialistams, siūlantiems produktus leidybos sektoriui.

„Mugė suprantama kaip galimybė rašytojams rasti savo leidėjus, tai nėra knygų pristatymo vieta, todėl ir dalis rašytojų vyksta neturėdami angliškai išleistų knygų. Manoma, kad yra galimybė tai padaryti po dalyvavimo mugėje“, – sakė A. Žilinskienė.

Iš trijų Baltijos šalių mugėje dalyvaus 12 autorių, iš kiekvienos šalies po keturis. Iš Lietuvos į mugę vyks rašytojai Tomas Venclova, Alvydas Šlepikas, Undinė Radzevičiūtė bei Kristina Sabaliauskaitė.

Anot A. Žilinskienės, svarbiausi kriterijai atrenkant autorius – savo šalyje pripažinti autoriai, kurie gali atstovauti bei kalbėti apie savo šalių literatūrą, skirtingų žanrų, kartų įvairovė. Taip pat svarbus kriterijus įtraukti rašytojų, kurie neturi kūrinių, išverstų į anglų kalbą.

„Renginių formatas nėra tas, kad atsisakytume galimybės pristatyti autorius, kurie galbūt dar tik ras savo leidėjus. Tai vienas aspektas yra įtraukti ir rašytojus, kurie neturi knygų anglų kalba“, – teigė A. Žilinskienė.

Mugės metu vyks 35 renginiai, kuriuos sudaro profesionalioji bei kultūrinė programos. Anot Kultūros instituto programų ir projektų skyriaus vadovės Rūtos Nanartavičiūtės, vyks teminės diskusijos, jose Baltijos šalių autoriai dalyvaus kartu su britų autoriais.

„Diskusijas ves žinomi britų žurnalistai, jose daugiau bus kalbama apie temas, kurios sieja tų autorių kūrybą arba Baltijos šalių literatūrą, kultūrą bei istoriją“, – sakė R. Nanartavičiūtė.

Ji taip pat išskyrė Jono Meko apsilankymą Londone, kuriame bus kalbama su „Serpentine“ galerijos meno vadovu Hansu-Ulrichu Obristu, vyks J.Meko filmų peržiūros bei knygos „Conversations with Film-Makers“  pristatymas.

Londono knygų mugė vyks balandžio 10-12 dienomis. Lietuva joje dalyvauja nuo 2001 metų.

Kasmet dalyvių ir žiniasklaidos dėmesį sutelkiančioje mugės programoje dalyvauja 12 rašytojų iš šalies viešnios. Šiais metais dėmesio centre yra visos trys Baltijos šalys, todėl iš kiekvienos šalies kviečiama po keturis autorius. Mugėje dalyvaujantys rašytojai – jų kūryba, gyvas dialogas su britų autoriais, leidėjais ir literatūros specialistais – bus pristatomi tarptautinei literatūrinei auditorijai, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvai Londono knygų mugėje atstovaus viena labiausiai skaitomų šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, tarptautinio bestselerio „Silva rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė, kuri bus pristatoma specialioje „Dienos autoriaus“ programoje; poetas, intelektualas, disidentas Tomas Venclova; tarptautinį pripažinimą pelniusi prozininkė, 2015-ųjų Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė; prozos, poezijos, dramaturgijos kūrėjas, aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas.

Estijos atstovai Londone – Mihkelis Muttas (dienos autorius), Maarja Kangro, Andrei‘us Ivanovas ir Reinas Raudas, Latvijos – Nora Ikstena (dienos autorė), Kārlis Vērdiņš, Luīze Pastore ir Inga Ābele.

Kaip teigiama Britų Tarybos pranešime, visi 12 Baltijos šalių autorių pristato plačią literatūros žanrų įvairovę – poeziją, prozą, literatūrą vaikams, dramaturgiją ir publicistiką.

Kultūrinės programos renginiai vyks ir leidybos specialistams skirtoje Londono knygų mugėje, ir už jos ribų. Trijų Baltijos šalių autoriai su skaitytojais susitiks Britų bibliotekoje, Nacionalinėje poezijos bibliotekoje, knygynuose, taip pat Esekso universitete ir bibliotekoje Glazge.

Pasak Britų Tarybos Literatūros programų vadovės Cortinos Butler, „Jungtinę Karalystę ir tris Baltijos šalis sieja stiprūs istoriniai ryšiai: „Lietuvių, estų ir latvių bendruomenės Britanijoje yra labai svarbios. Tikimės, kad Baltijos šalių „Market Focus“ kultūrinė programa prisidės prie mūsų ryšių stiprinimo ir darys ilgalaikę įtaką kūrybingos ir gilios šių šalių šiuolaikinės literatūros suvokimui. Mes džiaugiamės kurdami šią programą su Londono knygų mugės organizatoriais ir mūsų partneriais Baltijos šalyse. Lietuva, Latvija ir Estija šiemet švenčia savo modernių valstybių šimtmetį, tikime, kad ši proga taip pat prisideda prie unikalios galimybės rašytojų, leidėjų ir skaitytojų bendruomenėms visose keturiose šalyse geriau suprasti vieniems kitus, užmegzti partnerystes“.

„Akivaizdu, kad dalyvavimas Londono knygų mugėje išskirtinėmis teisėmis tapo viena iš paskatų britų leidėjams labiau domėtis mūsų literatūra – jau nuo praėjusių metų Jungtinėje Karalystėje pasirodo vis daugiau Lietuvos autorių knygų. Be jokios abejonės, šis procesas nenutrūks, nutilus mugės šurmuliui. Kelerius metus Lietuvos kultūros instituto rengiami britų leidėjų vizitai, Vertimų skatinimo programa, praėjusiais metais mūsų inicijuotos pradedančiųjų vertėjų į anglų kalbą mentorystės programos kartu su augančiu britų susidomėjimu Lietuvos kultūra užtikrins nenutrūkstamą sklaidą“, – teigė Lietuvos dalyvavimą Londono knygų mugėje koordinuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Artėjant Londono knygų mugei, gausėja lietuvių autorių knygų, leidžiamų Jungtinėje Karalystėje. 2017 metais Ročesterio universitetas su leidykla „Boydell and Brewer“ jau išleido Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pokalbių knygą „Nelyginant šiaurė magnetą“, leidykla „Noir Press“ – Rasos Aškinytės romaną „Lengviausias“ (vert. Marija Marcinkutė) ir Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansą“ (iš rusų k. vertė Yisrael Elliot Cohen). Šiemet laukiame Dalios Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ („Peirene Press“, vert. Delija J. Valiukėnas), Sigito Parulskio romano „Tamsa ir partneriai“ („Peter Owen Publishers“, vert. Karla Gruodis), Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas – Marytė“ („Oneworld“, vert. Romas Kinka), antologijos „Naujoji Baltijos poezija“ su Antano A. Jonyno, Kęstučio Navako, Benedikto Januševičiaus, Mariaus Buroko, Giedrės Kazlauskaitės, Aušros Kaziliūnaitės kūryba, bei Mariaus Buroko ir Aušros Kaziliūnaitės poezijos rinktinių („Parthian“, vert. Rimas Uzgiris), Gintaro Grajausko poezijos rinktinės („Bloodaxe books“, vert. Rimas Uzgiris), Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ („Thames&Hudson”), Ričardo Gavelio „Jauno žmogaus memuarų“ („Vagabond Voices“, vert. Jayde Will), Antano Škėmos „Baltos drobulės“ („Vagabond Voices“, vert. Karla Gruodis). „Noir Press“ taip pat planuoja išleisti Jaroslavo Melniko „Rojalio kambarį“.