-
O. Leiputė. Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai 2
Mes nuolat kalbame apie vyrų ir moterų atlyginimo skirtumus. Beveik visose pasaulio šalyse vidutinis vyrų atlyginimai yra didesni už moterų. Paprastai moterys dirba prasčiau apmokamus darbus arba užima žemesnes pareigas, kas ir sąlygoja darbovietėse vyrų ir moterų atlyginimų vidurkių skirtumus. Labai nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamąsias pareigas ir apskritai, istoriniu požiūriu – visada moterys turėjo prastesnes karjeros galimybes nei vyrai. Moterų profesinėje karjeroje ženkliai dažniau pasitaiko karjeros siekimo sąstingiai, nes tai lemia vaikų gimimas, auginimo atostogos, ligos, o vėliau ir senų tėvų slauga. Geriau apmokamų vadovaujamojo pobūdžio darbų ypač vengia dirbančios mamos, nes tokiam darbui reikia daug laiko ir energijos ir juos sunku suderinti su šeimos gyvenimu. Kartais netgi jeigu moteris turi galimybę rinktis geriau apmokamą darbą toliau namų arba prasčiau apmokamą darbą arčiau namų – moterys pasirenka pastarąjį. Paprastai moteris galvoja dar ir apie tai, kad galėtų per pietų pertrauką nubėgti iki namų, patiekti pietus grįžtantiems vaikams iš mokyklos ir vėl grįžti į darbą, skaičiuoja laiko sąnaudas kelionei, kvalifikacijos kėlimui ir kt. dalykams, kurie „atima“ laiką nuo šeimos. Pasitaiko atveju kai šeimoje vienas yra automobilis, paprastai dažniau juo naudojasi vyras nei moteris, o jeigu neišvystyta savivaldybėje viešojo transporto sistema – tai irgi riboja darbovietės pasirinkimą.
Profesijos pasirinkimas ir karjeros ambicijos turi labai didelę įtaką galimam atlyginimų dydžiui. Moterų darbo vietos pasirinkimas turi didžiausią įtaką atlyginimui, nes kiekviena darbo vieta turi tam tikrą vertę darbo rinkoje. Vyrai paprastai atkakliau derasi dėl įdarbinimo sąlygų, o moterys linkę nesiderėti, sutikti. Yra dar viena labai svarbi priežastis: darbo rinka vis dar padalyta į vyriškas ir moteriškas profesijas. Moterys daugiausia dirba švietimo, kultūros, socialinių, sveikatos paslaugų srityse, o ten – tradiciškai maži atlyginimai.
Statistikos departamento duomenimis, didžiausi atlyginimų skirtumai stebimi finansų ir draudimo sektoriuje (38,3 proc.), beveik trečdaliu mažiau atlyginimo moterys gauna informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. Mažiausi skirtumai fiksuojami statybose ir švietime, kur jie neviršija trijų procentų. Po šios informacijos paskelbimo teko skaityti komentarus, kad tai nesąmonė, draudimo agentų uždarbis priklauso nuo sutarčių kiekio ir vertės, tačiau komentatorius turbūt neįvertino, kad skaičiuojami vyrų ir moterų atlyginimų vidurkiai ir kad eilinio draudimų agento alga ženkliai skiriasi nuo padalinių ar visos įstaigos vadovų, kur pastarieji dažniausiai būna vyrai.
Analizuojant Eurostato, kuris bendradarbiaudamas su ES valstybių narių ir ELPA šalių statistikos tarnybomis atlikto „Moterų ir vyrų gyvenimas Europoje – statistinis portreto“ tyrimo duomenis matome, kad vyrai dažniau užima aukštesnius postus nei moterys Europos sąjungoje. Pavyzdžiui, 2017 m. tik apie trečdalis (34 %) vadovų ES buvo moterys. Vadovaujamas pareigas užimančių moterų dalis neviršijo 50 % nė vienoje ES šalyje: moterų vadovių dalis buvo didžiausia Latvijoje (46 %), Lenkijoje ir Slovėnijoje (po 41 %), Vengrijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Švedijoje ir Estijoje (po 39 %), mažiausia – Liuksemburge (19 %), Kipre (21 %), Čekijoje (25 %), Nyderlanduose, Danijoje ir Italijoje (po 27 %). Moterys uždirba vidutiniškai 16 % mažiau negu vyrai 2016 m. ES vyrai uždirbo 16,2 % daugiau negu moterys (vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis). Vyrai uždirba vidutiniškai daugiau negu moterys visose ES šalyse, tačiau jų darbo užmokesčio atotrūkis skiriasi. Didžiausi skirtumai tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio užfiksuoti Estijoje (25,3 %), Čekijoje (21,8 %), Vokietijoje (21,5 %), Jungtinėje Karalystėje (21 %) ir Austrijoje (20,1 %), mažiausi – Rumunijoje (5,2 %), Italijoje (5,3 %), Liuksemburge (5,5 %), Belgijoje (6,1 %) ir Lenkijoje (7,2 %).
Vidutiniškai moterys Europos Sąjungoje (ES) uždirba 16 proc. mažiau nei vyrai. Tokia statistika reiškia, kad Lietuvoje ir Visoje Europoje per metus moterys, palyginti su vyrais, dirba beveik du mėnesius nemokamai. Tokį atlyginimų skirtumą lemia segregacija darbo rinkoje, darbo schemų trūkumas, kuris leidžia vyrams ir moterims derinti darbą/karjerą ir šeimą, bei neapmokamą darbą namuose, slaugos įsipareigojimus ir kt. Taigi, darbo užmokesčio atotrūkis susijęs su daug daugiau kultūrinių, teisinių, socialinių ir ekonominių veiksnių nei vien vienodas užmokestis už vienodą darbą. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas mažina ne tik viso gyvenimo pajamas, bet ir moterų pensijas. Moterų pensijos ES yra vidutiniškai 34 proc. mažesnės nei vyrų. Atlyginimų skirtumai skaudžiai atsiliepia vienišoms mamoms, auginančioms vaikus.
Mūsų, socialdemokratų, tikslas – ieškoti būdų kaip didinti moterų ekonominę galią, derinti darbą, karjerą ir šeimos gyvenimą ir tokiu būdų mažinti moterų skurdą. Solidarizuojamės ir kartu su Europos socialdemokratėmis (PES) spalio 31 dieną skelbiame Europos moterų ir vyrų atlyginimo nelygybės diena. Tai simboliškai pasirinkta diena, kuria bandoma atkreipti visuomenės dėmesį, kad dirbančios moterys uždirba 16 procentų mažiau nei vyrai, o tai reiškia, kad nuo spalio paskutinės dienos dirbs nemokamai du mėnesius iki metų pabaigos. Kviečiame visus prisijungti prie šios akcijos ir savo socialinių tinklų profiliuose patalpinti šias užsklandas ir tokiu būdu prisidėti prie visuomenės supratingumo ugdymo.
Daugiau informacijos: https://www.pes.eu/en/pes-women/campaigns/unequal-pay/
-
V. Spaičys. Vytauto parkas – tik šeimai, jokių kotedžų! 2
Pastarosiomis dienomis kauniečiai vėl parodė stiprų savo charakterį. Visas miestas pasipiktino gandais, kad visuomeniniame Vytauto parke gali būti statomi kotedžai. Gerai, kad miesto valdžia spėjo sureaguoti ir pranešti, kad parkas lieka visuomenės reikalams (http://www.kaunas.lt/2018/10/naujienos/kaunas-susigrazino-vytauto-parka-jo-ateitis-kaunieciu-rankose/).
Esu įsitikinęs – turime galimybę būti pirmas miestas Lietuvoje, kuris turi parką skirtą šeimai. Tokį, kaip Tivolio parkas Kopenhagoje – visų pirma šeimoms, ir dėl šeimų.
Dėl Vytauto parko jau pridaryta galybė klaidų. „Šalikėlių merų“ laikais leista privatizuoti jo pastatus. Buvo prieita iki absurdo, kad vietoje kreivų veidrodžių paviljono būstinę įsirengė farmacininkai.
Prie Sporto halės buvo stovėjimo aikštelė, kur puikiai tilpdavo ne vienas į koncertą Halėje atvykusių autobusas. Kol stovėjimo aikštelė nebuvo užstatyta gyvenamuoju daugiabučiu.
Pripažįstu - daugelis su nostalgija vertina senąsias Vytauto parko sūpynes. Tai – mūsų jaunystės dalis. Bet iš tikrųjų nemeluokime sau - jos ne tik buvo senos, bet ir nesaugios. Reikia tik pasidžiaugti, kad per tuos surūdijusių sūpynių eksploatavimo metus neįvyko nelaimė. Kad nenukentėjo vaikai.
Ne tokių karuselių vertas Kaunas.
Vytauto parke stovinčių pastatų savininkas, laukinio liberalizmo tikras gyvas pavyzdys ne viename interviu spaudoje parodė įžūlumo viršūnę (http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/ka-slepia-vytauto-parko-isparceliavimas-749664). Tačiau kauniečių neapgausi – aišku, kad čia buvo planuojamos privačios statybos.
Kaip čia neprisiminsi utopinių konservatorių planų Aleksoto sklypuose statyti stadionus ir laisvalaikio zonas (http://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/aleksotas-investiciju-aerodromas-486441).
Tačiau nekalbėkime apie praeitį. Turime progą vieną kartą ir visiems laikams užsitikrinti Vytauto parko ateitį.
O ta ateitis – vieta, kur praleisti laiko, gauti kokybiškas ir saugias pramogas ateina kauniečių šeimos. Juk vaikai savarankiškai, vieni į parką neis. Tai – vieta, kur pramogauja visa šeima, kur stiprėja jos ryšiai.
Būtinai privalome atstatyti ir Vytauto parko estradą. Joje galėtų pasirodyti visų kartų kauniečių kolektyvai. Koncertams tikrai netruktų dėmesio. Panašiose parko estradose Skandinavijoje rengiami tikri „talentų mūšiai“, juos net transliuoja televizija.
Vytauto parkas turėtų atlikti ir edukacinę funkciją. Iš savo patirties žinau, kokie naudingi būna bendri meno terapijos, edukaciniai renginiai, kai juose dalyvauja kelių kartų atstovai.
Tokie užsiėmimai sprendžia ir socialines problemas. Dažnai juose žmonės išmoksta sugrįžti į šeimą, atkurti santykius su vaikais, sutuoktiniu. Parkas – savotiška terapija.
Puiku būtų, kad būtent tokia vieta taptų Vytauto parkas. Vieta, kur prie gražiųjų ir saugiųjų karuselių atvesime savo vaikus ir anūkus.