Idėja virto kūnu

Viskas prasidėjo 2010-aisiais, kai tuometis Kauno medicinos universitetas (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) pasirašė universitetų sujungimo sutartį ir paskelbė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto eros pradžią. Šis dviejų aukštųjų mokyklų susivienijimas vadinamas vienu sėkmingiausių Lietuvoje. 

„Kaip aš sakau, visoms institucijoms ir žmonėms galioja vienas principas – jei nori būti matomas tarp stipriausių, pats būdamas stiprus, tu turi turėti kažką tokio, ko neturi kiti“, – taip, anot Lietuvos gydytojo kardiologo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos vadovo, LSMU rektoriaus emerito prof. Remigijaus Žaliūno, tuo metu ėjusio KMU rektoriaus pareigas, kilo mintis įkurti mokyklą.

Kelias nuo sumanymo iki jo išpildymo buvo ganėtinai trumpas. Vardan tikslo pečius surėmė patys didžiausi entuziastai – LSMU bendruomenė ir tėvai, patikėję idėja. 2013-ųjų rugsėjį pirmuosius mokinius pasveikino naujoji mokslo šventovė su vienais geriausių mokytojų priešakyje.

Dabar svajoju, kad geriausias veiklos įvertinimas bus, kai alumnai į mokyklą atves savo vaikus.

„Prieš dešimt metų turėjau svajonę, kad po dešimt metų į mokyklą norės patekti daugybė ketvirtokų ir jų tėvų. Ir tikrai neapsirikau. Šiandien matome, kad konkursai į gimnaziją yra vieni didžiausių mieste. Dar svajojau, kad būtume vieni geriausių mieste. Šiandien LSMU gimnazija yra viena iš akademiškai stipriausių, neabejotinai, viena iš visapusiškiausiai mokinius ugdančių mokymo įstaigų, frankofoniškiausia šalies mokykla ir visi išorės tyrimai sako, kad čia – puikiausi mokytojų ir mokinių santykiai. Viso to pagrindas yra LSMU – altruistiškiausias universitetas, įdėjęs milžinišką indėlį, kad ši mokykla gyvuotų ir būtų visų mūsų namai, – gimnazijos vadovas Arūnas Bučnys džiaugėsi, kad šioms jo svajonėms buvo lemta išsipildyti, todėl drąsiai kūrė naujus ateities planus. – Dabar svajoju, kad geriausias veiklos įvertinimas bus, kai alumnai į mokyklą atves savo vaikus.“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Linkėjo toliau augti 

LSMU gimnazijai minint savo dešimtmetį, gražių žodžių bendruomenei negailėjo į šventinį renginį susirinkę svečiai. Lietuvos gydytojas kardiochirurgas, biomedicinos mokslų daktaras, širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, LSMU rektorius Rimantas Benetis gimnazijai prognozavo klestėjimą. LSMU dekanų atstovas, Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas dėkojo mokytojams už jų darbą ugdant naują, stiprią kartą, o gimnazijos mokiniams priminė, kad jie labai laukiami LSMU. Respublikinės Kauno ligoninės direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė linkėjo nesustoti, kilti, plėstis, tobulėti, išugdyti daug specialistų, o svarbiausia – gerų žmonių. Dovanodamas savo knygą „Širdys ir rankos“, kurioje aprašyta ir LSMU gimnazija, LSMU profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis mokyklos bendruomenei dėkojo, kad ši puoselėja frankofoniškas tradicijas ir yra didžiausias frankofonijos centras visoje šalyje. 

„Galvojome, ką dovanoti ir labai pataikėme su šiuo simboliniu stiklo obuoliuku. Prieš dešimtį metų jūs mums patikėjote sodinti obelį, duodančią vaisius. Vieni jų nuriedėjo į mediciną, kiti į inžineriją. Linkime toliau augti, plėstis ir ne vieną dešimtmetį skinti vaisius“, – kalbėjo bendrovės „Statybų vizija“, kuri prieš dešimtį metų mokyklą pavertė modernia ugdymo įstaiga, atstovas. 

Regimanto Zakšensko nuotr.

Atidengta atminimo lenta

Dieną leidę kiek neįprastai – be pamokų, bet su estafete, lobių paieškomis ir gimtadieninio atviruko piešimu gimnazijai, moksleiviai džiaugėsi galimybe semtis žinių iš didžiausių savo srities profesionalų. Pastarieji neslėpė, kad darbas mokykloje nėra lengvas, tačiau tik taip galima pasiekti aukštų rezultatų.

„Niekas niekada lengvo darbo nežadėjo. Jūs, mieli kolegos, esate tie, kurie myli vaikus, gerbia, supranta, bendrauja ir bendradarbiauja, skiepija norą gauti žinių, skiepija norą būti gerais, sėkmingais žmonėmis. Jūs esate tie, kurių rankose šalies ateitis. Tie, kurie moko meilės mūsų Tėvynei. Jūs atliekate šventą darbą ir aš neabejoju, kad gimnazijos mokiniai jus visada prisimins“, – A. Bučnys, mokyklos vairą laikantis nuo pat jos įkūrimo, džiaugėsi, kad pavyko suburti pačių geriausių specialistų komandą. Vieni čia nuo pat pirmųjų dienų, kitiems jauniems, tačiau ambicingiems pedagogams tai – pirmoji darbovietė.

Vedami puikių mokytojų, gimnazijos moksleiviai skina laurus ne tik šalies, bet ir tarptautiniuose konkursuose. Garsina Kauno vardą šalyje ir visame pasaulyje. 

„Dėkoju 8 laidų 509 alumnams, iškėlusiems pasiekimų kartelę. Dėkoju ir dabartiniams moksleiviams, pažiūrėkite, kokie laimingi jie eina į mokyklą“, – į jauniausius bendruomenės narius kreipėsi įstaigos vadovas.

Minint dešimtmetį, LSMU Veterinarijos akademijos iškilmių salėje buvo surengtas šventinis renginys, o mokyklos asmenybių ir alumnų alėjoje atidengta lenta, žyminti dieną, kai LSMU gimnazija pradėjo rašyti savo istoriją.

„Prieš 33 metus laimėjome dainomis. Tegul dainos ir toliau šlovina Kovo 11-ąją“, – po trijų metų tylos „Chorų karų“ dalyvius ir gausiai susirinkusius žiūrovus sveikino LSMU gimnazijos vadovas Arūnas Bučnys.

Nusprendus šiuolaikiškai paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, pirmą kartą gimnazistai savo balsus surėmė 2015-aisiais. 2020-ųjų kovą suplanuotus „Chorų karus“ teko stabdyti dėl šalyje paskelbto visuotinio karantino. Prieš kelis mėnesius muzikos mokytoja Giedrė Druskienė gimnazistus ir vėl pakvietė į repeticijas, o kovo 9-ąją LSMU Veterinarijos Akademijos Iškilmių salėje suskambo gražiausios dainos, skirtos Lietuvos gimtadieniui.

Svarbiausia, kad dalyvauja visi mokiniai.

„Šis renginys yra vienas gausiausių ir laukiamiausių. Svarbiausia, kad dalyvauja visi mokiniai“, – bendruomenės įsitraukimu džiaugėsi gimnazijos vadovas A. Bučnys.

Šiųmetis „Chorų karų“ formatas nepasikeitė. Pirmiausiai balsus surėmė 5-7 klasių mokiniai. Vėliau į sceną žengė gimnazijos vyresnėliai. Pastarojoje kategorijoje laurus skynė II gimnazinės klasės mokiniai. Jaunesnių choristų kategorijoje laimėjo 5 klasių srauto choras.

LSMU gimnazijos nuotr.

Visus kolektyvus vertino komisija, kurios vairą tradiciškai laikė Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos muzikos mokytoja Rita Beitnaraitė. Muzikines kovas taip pat stebėjo ir patarimus dalijo LSMU Pradinės mokyklos atstovė Kristina Burneikienė, teatro mokytojas, režisierius Andrius Kurienius, LSMU gimnazijos moksleivis, abiturientas Marco Righetto ir alumnai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kompoziciją studijuojanti Ieva Raubytė ir muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“ kovojanti Elzė Raubytė. Renginio metu dainos netilo net ir per pertraukas. Kol komisija skaičiavo balsus, kam skirti dainingiausių, stilingiausių ir artistiškiausių nominacijas, susirinkusiesiems koncertavo moksleiviai, Kauno ir gimnazijos vardą garsinantys ne tik šalies, bet ir tarptautiniuose konkursuose. Varžytuvių metu į veiksmą buvo įtraukti ir žiūrovai – pasibaigus konkursui, jie buvo kviečiami balsuoti už labiausiai patikusį chorą. Šioje kategorijoje laimėjo šeštokai.

Surinkta rekordinė suma

Šalia visų atminimo dovanų LSMU gimnazijoje nuo šiol bus dar viena – Ukrainos vėliava, pažymėta Donecko fronto 79 brigados bataliono vadų padėkomis ir linkėjimais gimnazijos bendruomenei už jų neeilinį žygdarbį.

Gruodžio 21-ąją vykusio labdaros renginio – miuziklo „Nykštukas Nosis“ metu gimnazijos administracija, mokytojai, mokiniai ir jų tėvai surinko 5,1 tūkst. eurų, kuriuos skyrė paramos Ukrainai organizacijai „Maži bet stiprūs“. Jau po poros dienų už šiuos pinigus buvo nupirkta 36 vienetai taktinės medicinos komplektų. Ukrainos kovotojus siuntinys pasiekė dar prieš naujuosius metus.

„Tikriausia dauguma, kurie buvote miuzikle, prisimenate tą gražią šventę, o svarbiausia – jos didžiąją idėją surinkti lėšų ir skirti jas kovojantiems Ukrainos kariams išgelbėti. Ne veltui jau metus kiekvienos asamblėjos metu šalia gimnazijos vėliavos ir Lietuvos trispalvės yra Ukrainos vėliava. Suprantame, kad šios tautos žmonės šiandien kovoja ne tik už savo, bet ir už visų mūsų, visos Europos laisvę. Todėl labai džiaugiuosi, kad pirmą kartą per mūsų labdaros renginių istoriją pavyko surinkti tikrai žymią pinigų sumą. Kaip jau sakiau per renginį, mes esame maži, bet turime dideles širdis“, – bendruomenei už susitelkimą dėl kilnaus tikslo dėkojo LSMU gimnazijos vadovas Arūnas Bučnys.

Tąsa: gimnazijos vadovas A. Bučnys patikino, kad ir toliau palaikys ryšius su organizacija, remiančia Ukrainos kovotojus. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Labdaros koncertai gimnazijoje organizuojami jau ne vienus metus. Iki šiol visi surinkti pinigai keliaudavo į LSMU ligoninę Kauno klinikas. Karas Ukrainoje pakeitė prioritetus, todėl 2022-ųjų labdaros koncertas buvo skirtas Ukrainai ir žmonėms, kovojantiems pirmosiose linijose.

Ruošėsi nuo rudens

Pasiruošimas stebuklingai Nykštuko Nosies istorijai truko kelis mėnesius, o pasaką, kuri šventinį vakarą LSMU Veterinarijos akademijos iškilmių salėje nepaliko abejingų, kūrė beveik 200 žmonių komanda.

Miuziklą režisavo teatro mokytojas Andrius Kurienius, scenografiją kūrė dailės mokytoja Jolita Grabliauskaitė ir technologijų mokytojas Aurimas Adomaitis. Dalį kostiumų aktoriams paskolino Kauno valstybinis muzikinis teatras, kitus kartu su III g A klasės mokine Neringa Milevičiūte kūrė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Jukštaitė ir technologijų mokytoja Meilutė Baranauskienė. Gražiausius balsus surinko muzikos mokytoja Giedrė Druskienė. Laisvai judėti scenoje mokė šokių mokytoja Eglė Glinskienė.

„Pačios nuoširdžiausios padėkos skirtos visiems mokiniams ir mokytojams už sukurtas nuostabias dainas, šokius ir įkūnytus personažus. Ypač dėkojame mūsų miuziklo aktoriams – 5 b klasės mokiniui Benui Narvydui ir III g A klasės mokiniui Tautrimui Markauskui, įkūnijusiems pagrindinį veikėją Jokūbą“, – kalbėjo gimnazijos Neformaliojo švietimo skyriaus vedėja Aušra Budrienė, miuzikle trumpam virtusi piktąja burtininke.

Gavę jūsų gimnazijos paramą, tarpušvenčiu sugebėjome nupirkti taktinių medicinos rinkinių, kurie kovotojus pasiekė dar iki naujųjų metų.

Beje, pirmą kartą šiais metais vykusioje tradicinėje asamblėjoje jauniesiems aktoriams Benui ir Tautrimui teko garbė atsiimti gimnazijai skirtą Ukrainos kovotojų dovaną, kurią perdavė į gimnaziją atvykęs VšĮ „Maži bet stiprūs“ atstovas, savanoris Martynas Andriejavas.

„Dar kartą noriu padėkoti visiems, kad prisidėjote prie šios gražios iniciatyvos. Labai malonu būti tokioje šaunioje bendruomenėje. Dar kartą ačiū jums ir jūsų tėveliams“, – po trumpų padėkos žodžių, Martynas susirinkusiems pristatė organizacijos veiklą.

Tęs bendradarbiavimą

VšĮ „Maži bet stiprūs“ paramos Ukrainai organizacija veikia nuo 2022 m. kovo. Ukrainos kovotojus ji remia ir materialia, ir humanitarine parama: transporto priemonėmis, dronais ir jų dalimis, termovizoriais, akumuliatoriais, optika, kameromis, racijomis, išorinėmis baterijomis, medicinos reikmenimis, ilgai negendančiu maistu.

Vos prieš kelias dienas į Ukrainą buvo išgabenta kirtiklių, kastuvų ir smėlio maišų siunta. Visos šios priemonės būtinos kovotojams prie Bachmuto, ruošiantiems gynybos įtvirtinimus.

„Esame stiprūs, nes turime platų kontaktų tinklą Ukrainoje. Karščiausiuose taškuose dirba mūsų komandos žmonės, kurie palaiko tiesioginį ryšį su mūsų remiamais daliniais, taip pat ir karo ligoninėmis. Bendradarbiaujame su dauguma kitų Lietuvos paramos organizacijų. Tai mums leidžia gauti aktualiausią informaciją apie reikalingą paramą, operatyviai ją organizuoti ir greitai pristatyti tiesiai į rankas Ukrainos gynėjams. Tarkim, gavę jūsų gimnazijos paramą, tarpušvenčiu sugebėjome nupirkti taktinių medicinos rinkinių, kurie kovotojus pasiekė dar iki naujųjų metų“, – kalbėjo organizacijos atstovas Martynas.

Kilnu: istorija „Nykštukas Nosis“ LSMU gimnazijos bendruomenės dėka įgavo dar didesnę prasmę. (LSMU gimnazijos nuotr.)

LSMU gimnazijos parama VšĮ „Maži bet stiprūs“ – nevienkartinis projektas. Artėjant metinėms, kai Ukraina kenčia nuo karo, gimnazijos bendruomenė ir vėl planuoja prisidėti prie kovotojų gerovės.

„Kovotojams reikia visko, atrodo, net tokio paprasto dalyko kaip vaistai nuo kosulio“, – visokeriopą paramą iki pergalės kovotojams žadėjo A. Bučnys.

Tokia ji pripažinta Vilniuje, S.Daukanto aikštėje, vykusiame svarbiausiame metų renginyje versliems Lietuvos moksleiviams – Lietuvos Junior Achievement organizuotoje Nacionalinėje moksleivių mokomųjų bendrovių, startuolių mugėje.

Čia dalyviai pristatė savo idėjas bei sukurtus produktus, rodė verslumo, finansų bei marketingo žinias. Mugės dalyviams  išskirtinį dėmesį parodė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Renginį sudarė keturi etapai: raštiška metų ataskaita, produkto pristatymas prie stendo, kur produktus buvo galima ir įsigyti, savo idėjų, verslo bei marketingo strategijų pristatymas teisėjams. Į paskutinį etapą – interviu su komisijos nariais anglų kalba  – iš keturiasdešimt keturių dalyvavusių bendrovių buvo atrinktos septynios. Nominacijų sąrašas buvo gausus: nuo tvariausios, europietiškiausios iki globaliai perspektyviausios bendrovės. Trečiąją vietą mugėje laimėjo "Colibri" komanda iš Vilniaus, antroji atiteko  Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokinių mokomajai bendrovei "Saponė".

Sėkmingiausiai visuose etapuose pasirodė bei pirmąją vietą konkurse iškovojo LSMU gimnazijos moksleivių komanda "Bioras". Gimnazistės Gerda Prakopimaitė, Sandra Kmitaitė ir Greta Sarapinaitė, vadovaujamos gimnazijos alumno ir neformaliojo švietimo mokytojo Justo Daujoto, be nugalėtojų titulo gavo ir nominaciją už geriausią marketingo sprendimą.

Produktas, kuris visus taip sužavėjo, – naujos kartos natūralus oro gaiviklis, pagamintas iš aktyvintosios, impregnuotos anglies, kuri puikiai sugeria blogus kvapus iš aplinkos. Jį galima naudoti automobilio salone, šaldytuve, batuose ar sportiniame krepšyje. Iškovojusios pirmąją vietą gimnazistės gavo kelialapį į Europos mokinių mokomųjų bendrovių čempionatą Prancūzijoje, Lilio mieste. Liepos mėnesį vyksiančiame čempionate jos atstovaus Lietuvai – varžysis dėl Metų bendrovės titulo.

Po pergalės Nacionalinėje moksleivių mokomųjų bendrovių, startuolių mugėje, LSMU gimnazijos komanda dalyvavo LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva”, kur papasakojo apie savo patirtį ir pristatė komandos kuriamą produkciją.

Išskirtiniu gimnazijos pasiekimu džiaugėsi (LSMU) rektorius, Prancūzijos garbės konsulas Kaune prof. Remigijus Žaliūnas. Rektorius – prancūzų kalbos puoselėjimo gimnazijoje idėjos pradininkas ir palaikytojas.

„Esate išskirtinė, vienintelė tokia Lietuvoje mokykla. Turėti šį sertifikatą reiškia būti viena pažangiausių pasaulio mokyklų, puikiai mokančių prancūzų kalbą“, – teigė sertifikatą mokyklai įteikusi Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignières-Counathe.

„LabelFrancEducation“ tinklo narėmis gali tapti mokyklos, skiriančios ypatingą dėmesį prancūzų kalbai ir kultūrai – net 20 proc. mokyklos mokymo programos privalo sudaryti prancūzų kalba vykstančios pamokos. Sunkiausiai Lietuvoje įgyvendinamas pagrindinis organizacijos reikalavimas – mokykloje turi dirbti bent du mokytojai, kuriems prancūzų kalba yra gimtoji.

Dvikalbis mokymas yra didelė prabanga ir nemenka finansinė našta gimnazijai, bet, suvokdami laikmečio iššūkius, investuojame į savo vaikų ateitį.

LSMU gimnazija šiam reikalavimui skyrė daug dėmesio – jau kelerius metus čia dirba nuolat auganti prancūzų pedagogų komanda. Tai padeda didinti prancūzų kalbą mokytis norinčių mokinių skaičių.

Gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys teigia, kad daugiakalbystė netolimoje ateityje bus labai svarbi – šiandien jau nepakanka puikiai mokėti vieną užsienio kalbą, nes darbo rinkoje teks konkuruoti su europiečiais, laisvai kalbančiais keliomis kalbomis. „Dvikalbis mokymas yra didelė prabanga ir nemenka finansinė našta gimnazijai, bet, suvokdami laikmečio iššūkius, investuojame į savo vaikų ateitį“, – teigė direktorius ir dėkojo bendruomenei už darbą siekiant bendro tikslo.

„LabelFrancEducation“ – Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministerijos išduodamas sertifikatas. Programą įgyvendina AEFE, ministerijai pavaldi agentūra, veikianti nuo 2012 metų. Per septynerius veiklos metus agentūros koordinuojamų LabelFrancEducation mokyklų tinklas išsiplėtė į 53 pasaulio šalis ir šiuo metu aprėpia 91 mokyklą, 285 klases ir net 110 000 mokinių.

"Kauno dienos" redakciją pasiekė tėvų skundai, esą kai kuriose miesto ugdymo įstaigose mokiniams pamokų metu neleidžiama nusiimti net uniforminių švarkų. Vaikai priversti virti savo sultyse.

"Viena mokytoja sūnui griežtai uždraudė sėdėti tik su marškiniais, nors temperatūra klasėje buvo tokia pat lauke. Langai uždaryti", – piktinosi paskambinusi moteris.

Tiesa, ne visi tokie griežti uniformų dėvėjimo klausimu. Antai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos administracija šios savaitės pradžioje išplatino laišką, kuriame moksleivius ragino uniformas kabinti į spintas, o vietoje jų šokti į lengvesnius, vasarinius drabužius. Su sąlyga, kad šie neprimins paplūdimio madų – jokių šortų ar palaidinių, apnuoginančių pilvus.

Tai, kad mokykla ne pliažas, moksleiviams kartoja ir "Aušros" gimnazijos administracija.

"Pageidaujame, kad merginų palaidinės būtų be gilių iškirpčių ir petnešų, tuo metu vaikinai dėvėtų tvarkingus marškinėlius", – paklausta kaip karščiai pakoregavo gimnazistų aprangą, atsakė "Aušros" gimnazijos vadovė Nerija Baltrėnienė.

Viena mokytoja sūnui griežtai uždraudė sėdėti tik su marškiniais, nors temperatūra klasėje buvo tokia pat lauke. Langai uždaryti.

Nors uniformos dėvėjimo reglamente nėra atskiro punkto, kuriame būtų minimos išimtys esant tam tikrai temperatūrai, gimnazijos administracija situaciją vertina blaiviai, o nuo karščio vaduojasi pačiais įvairiausiais būdais. Mokytojai dirba su atviromis klasių durimis, langus nuo tiesioginių saulės spindulių dengia roletais, jungia ventiliatorius. Deja, tai mažai padeda.

"Klasėse, kurių langai į Laisvės alėją, temperatūra apie 25 laipsnius, kitoje pusėje keliais laipsniais daugiau. Mokykloje tikrai labai karšta", – N.Baltrėnienė įsitikinusi, kad esant tokiai temperatūrai sėdėti su pilna mokykline uniforma būtų neįmanoma.

Nors uniformos dėvėjimo tvarką nustato kiekvienos mokyklos administracija, nusiskundimų, kad vienoje ar kitoje ugdymo įstaigoje vaikai verčiami sėdėti su storais švarkais, kelnėmis ir sijonais, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika nesulaukė. Jo žiniomis mokyklų vadovai į gegužės išdaigas reaguoja labai adekvačiai.

"Šiandien kaip tik kalbėjau su viena mokykla šiuo klausimu, todėl neturiu pagrindo teigti, kad ugdymo įstaigose reikalaujama eiti su uniformomis tokio karščio metu", – tikino V.Mažeika.

Miestiečiai jau spėjo priprasti perversti "Kaunas pilnas kultūros" leidinėlio puslapius gerdami savo rytinę kavą. Jis tikrai prisidėjo prie to, kad kiekvienas renginys mieste sulaukia gyventojų susidomėjimo ir suburia savo auditoriją.

Kaune veikianti LSMU gimnazija šį pavasarį taps prancūziškosios kultūros ir teatro traukos vieta. 2018 m. balandžio 15 – 20 dienomis ji visus miestiečius kvies į tarptautinį gimnazistų frankofoniškų teatrų festivalį "Festival des Festivals", kuris vyks LSMU Veterinarijos akademijos Iškilmių salėje, miestelyje, įsikūrusiame akademijos parke ir miesto viešosiose erdvėse.

Truputis istorijos

"Festival des Festivals" organizatorė ir sumanytoja yra belgų asociacija "Artdrala". Idėja suburti draugėn prancūzų kalbai ir teatrui neabejingus gimnazistus kilo prancūzams, tik vėliau "Artdralos" būstinė oficialiai buvo perkelta į Belgiją. Šiai organizacijai priklausančios šalys rengia kasmetinius nacionalinius frankofoniškojo teatro festivalius, kurių nugalėtojai deleguojami į "Festival des Festivals", pamečiui vykstančius tai Prancūzijoje, tai kitoje Europos ar Afrikos valstybėje.

2018 m. - Lietuvos metai

13 valstybių atstovai susitinka Lietuvoje, kur pristatys geriausius savo pasirodymus, dalyvaus profesionalių Europos animatorių vedamose ateljė ir forumuose, bet svarbiausia - jie susiras naujų draugų, kurie iš virtualių virs realiais.

Festivalyje šiais metais matysime: Serbiją, Rumuniją, Kanadą, Prancūziją, Rusiją, Vengriją, Burkiną Fasą, Egiptą, Turkiją, Bulgariją, Italiją, Ispaniją , Čekiją ir Lietuvą.

Visi pasirodymai nemokami, prancūzakalbiai miestiečiai gali sekti festivalio naujienas ir švęsti kultūrą kartu.

Tokių ir panašių klausimų sulaukė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe'as Jeantaudas, viešėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje. Šioje gimnazijoje, kaip ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, puoselėjamos frankofoniškos tradicijos, prancūzų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos mokoma sustiprintu lygiu, tad garbaus svečio vizitas gimnazistams tapo tam tikru prancūzų kalbos įgūdžių patikrinimu.

Įdomus sutapimas: kai 2013 m. LSMU gimnazijoje viešėjo tuometė Prancūzijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau, prancūzų kalbos mokėsi tik 20 gimnazijos moksleivių – o štai po ketverių metų tie patys moksleiviai su Prancūzijos ambasadoriumi P. Jeantaudas jau gebėjo diskutuoti prancūziškai.

Lietuvos ir Prancūzijos sąsajos – kultūros kalba

LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys pabrėžė, jog šiandien LSMU gimnazijoje prancūzų kalbos mokosi nebe dvi dešimtys, o net per 320 mokinių. Gimnazija aktyviai ieško daugiau prancūzakalbių mokytojų, mat skaičiuojama, jog per artimiausius kelerius metus šios kalbos besimokančių mokinių skaičius išaugs iki 500.

Susitikimas su prancūzų diplomatu gimnazistams buvo ir puiki pilietiškumo pamoka, mat P. Jeantaudas kalbėdamas su mokiniais 100 pastarųjų Lietuvos metų apžvelgė per istorines ir kultūrines sąsajas su Prancūzija.

„Visą pastarąjį šimtmetį Lietuva išliko europietiška, ir per visą šį laikotarpį Lietuva ir Prancūzija vis „susitikdavo“. Išreikšdami pagarbą lietuviškai kultūrai ir jos giliems europietiškiems saitams, organizuojame tarptautinių jubiliejinių renginių, kurie aprėps keturis svarbius, abi valstybes susiejusius laikotarpius“, – pasakojo LSMU gimnazijos svečias.

Prancūzijos sostinėje, Orsay muziejuje bus surengta Baltijos šalių simbolizmo ir M.K. Čiurlionio kūrybos paroda, vyks „Paryžiaus mokyklos“, litvakų dailininko Raphaëlio Chwolèso portretų paroda, pokario laikotarpį atskleidžianti fotomenininko Antano Sutkaus fotografijų paroda iš Vilniaus nukeliaus iki pat Paryžiaus – o šių dienų „atrastą laiką‘‘ Europoje simboliškai įprasmins bendras Prancūzijos ir Lietuvos šokėjų kūrinys.

Gimnazistai domėjosi Europos ateitimi

Iš klausimų, kuriuos LSMU gimnazijos moksleiviai uždavė Prancūzijos ambasadoriui Lietuvoje, buvo matyti, kad politinės, istorinės ir kultūrinės Europos aktualijos jiems anaiptol nesvetimos – ir nieko stebėtina: nuo šių mokslo metų gimnazijoje trys mokytojai iš Prancūzijos jiems dėsto ne tik savo gimtąją prancūzų kalbą, bet ir moko informatikos bei Europos istorijos.

Tad jaunuoliai ambasadoriaus klausė, kaip jis vertina rinkimų Europos šalyse ir Prancūzijoje rezultatus, kokią mato Europos ateitį, kokias politines reformas savo šalyje ketina įgyvendinti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Buvo matyti, kad Prancūzijos ambasadoriui išprususio jaunimo smalsumas buvo malonus: į moksleivių klausimus jis atsakė plačiai, pasitelkdamas vaizdingų palyginimų.

„Visose šalyse – nuo Prancūzijos iki Ispanijos, Lenkijos ar Lietuvos – šiandien yra tokių, kurie renkasi kompasą, ir tokių, kurie dabartį vertina tarsi per galinio vaizdo veidrodėlį ir tvirtina, esą anksčiau buvo geriau. Tačiau atskaitos taškas lieka neaiškus: kada gi buvo tas „geriau“? Tuo tarpu tie, kurie Europos šiandieną vertina tarsi turėdami kompasą, labiau žiūri, kas juos jungia, ir tai dažniausiai yra kultūra bei ateities vizijos“, – vertindamas politinę padėtį įvairiose Europos šalyse, skirtingas valstybių pozicijas vaizdžiai apibūdino P. Jeantaudas.

Skatino ieškoti ne skirtumų, o ryšių

Garbus svečias ne kartą pabrėžė, jog dabartis skatina tarp valstybių ieškoti ne skirtumų, o sąsajų. Kad ir kokie skirtingi būtų lietuviai ir prancūzai, šiandien visiems tenka spręsti tokias pačias problemas: nuo ekonomikos ar demografijos – iki populizmo ar „Brexit“.

Gyvame, šiltame pokalbyje su LSMU gimnazistais ambasadorius atskleidė ir asmeninio pobūdžio sąsajų su Lietuva bei mūsų šalies kultūra. Pirmoji netiesioginė P. Jeantaudo pažintis su Lietuva jaunystėje prasidėjo nuo knygos – tai buvo Oskaro Milašiaus kūryba, o trečiojo jo sūnaus vardas yra Kazimieras.

Iš LSMU gimnazijos Prancūzijos ambasadorius išvyko pažadėjęs du gimnazijos bendruomenei svarbius dalykus: jog geriausiai besimokantys gimnazistai bus pakviesti į viešnagę Prancūzijos ambasadoje, o pats P. Jeantaudas būtinai dalyvaus ir atidarys kitąmet su Prancūzijos ambasada rengiamą tarptautinį prancūziškų moksleivių teatrų festivalį.

Čia savo žinias ir gebėjimus demonstravo Kauno gimnazijų auklėtiniai.

Pirmą kartą KTU ir LSMU gimnazijų rengtame anglų kalbos pateikčių konkurse „Didžiuojuosi savo mokykla“ dalyvavo „Santaros“, „Saulės“, J. Jablonskio, Prezidento V. Adamkaus, S. Dariaus ir S. Girėno bei LSMU ir KTU gimnazijų gimnazistai.

KTU gimnazijos (KTUG) auklėtiniai renginį pradėjo savo parengta parodomąja pateiktimi. Po jų savo pasirodymus pristačiusios komandos taip pat neatsiliko ir demonstravo puikius anglų kalbos įgūdžius, supažindindamos su savo gimnazijomis.

Savo pasirodymams gimnazistai pasitelkė vaizdinę medžiagą. Dalyviams teko ne tik ją pristatyti, bet ir sklandžiai bendrauti su auditorija.

Tuo metu komisija vertino gimnazistų pasirengimą, komunikabilumą, laisvumą, anglų kalbos žinias ir vaizdinės medžiagos kokybę bei tinkamumą.

Gimnazistų pedagogai neslėpė, kad jų auklėtiniams iki konkurso teko nemenkai paplušėti, norint pasiekti kuo geresnių įvertinimų.

„Tai puikus būdas moksleiviams tobulinti anglų kalbos ir būtent viešo kalbėjimo įgūdžius. Tuo pačiu jie įgijo pateikties ruošimo ir pristatymo pagrindų, o atsakinėdami į auditorijos ir komisijos narių klausimus, išmoko suvaldyti stresą, greitai reaguoti ir priimti sprendimus neplanuotose situacijose“, – teigė KTUG mokytoja Daiva Sutkevičienė. 

Jaunuolius konkursui ruošę pedagogai sako, kad tokiuose renginiuose užmezgamos naujos pažintys ir stiprėja ryšiai tarp mokyklų.

Konkurso dalyvius vertino kompanijos „Bentley Systems“ projektų vadovas Visvaldas Šeškus ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Goda Čiplytė bei Garliavos J. Lukšos gimnazijos anglų kalbos mokytojas metodininkas Saulius Skučas.

Konkurse nepralenkiami buvo LSMU gimnazijos atstovai Lukas Girdziušas, Laima Skėrutė ir Emilija Radlinskaitė. Juos konkursui ruošė jų mokytoja Marija Langienė.

Antrą vietą užėmė Prezidento V. Adamkaus gimnazistai Justas Senkauskas, Stepas Čeplinskas ir Žygimantas Kadiša, kuriuos konkursui ruošė anglų kalbos mokytoja Danguolė Navickienė. Šie dalyviai meistriškai susiejo ekologines problemas su savo gimnazijos misija.

Treti liko svečiai iš J. Jablonskio gimnazijos: Lukas Vaitkevičius, Tomas Edgaras Čepas ir Gunda Pavilonytė. Jie konkursui ruošėsi su visa anglų kalbos mokytojų komanda: Rasma Stuokiene, Audrone Masiulyte ir Romualda Liutkuviene.

KTU ir LSMU gimnazijų rengtas konkursas, tikimasi, taps kasmetiniu renginiu ir ilgainiui į dalyvių gretas pakvies ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos moksleivius.

Dalijosi patirtimi

Penktadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje vyko „Sveikatos ugdymo diena“. Jos metu gimnazistai supažindinti su įvairia kūno profilaktika bei gydymosi metodais. Gimnazistus motyvavo apie sportą ir sveikatą kalbėjęs Kauno „Žalgirio“ komandos kapitonas P.Jankūnas.

„Svarbiausia yra miegas ir maistas. Iki varžybų likus mažiau nei šešioms valandoms jau nevalgome, nes tada būna sunku žaisti. Per pietus miegame pagal poreikį – man užtenka mažiau pasnausti, tačiau mano draugas Mantas Kalnietis gali kad ir visą dieną pramiegoti“, - pasakojo krepšininkas.

Gelbės gyvybes

LSMU gimnazija iš partnerių gavo naudingą dovaną. Nuo šiol šioje mokymosi įstaigoje pradės veikti automatinis išorinis defibriliatorius, tad penktadienį mokiniai galėjo išbandyti, kaip jis veikia ir pasimokyti suteikti skubią pirmąją pagalbą sąmonės netekusiam žmogui.

„Svarbiausias dalykas, dėl kurio mūsų mokykloje pastatytas defibriliatorius, tai – edukacija. Mes labai norime, kad mūsų jaunoji karta būtų pasiruošusi suteikti pagalbą, nes kiekvienam jos gali prireikti. Be to, prietaisas yra tokioje vietoje, kur nuolat budi mūsų žmogus, todėl juo galima bus pasinaudoti ir lauke“, - kalbėjo LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.

Jis tikino, jog mokymosi įstaiga stengiasi sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Ten pirmosios pagalbos kursus mokiniai praeina kasmet. Turint gimnazijoje automatinį defibriliatorių, bus galima mokinius paskatinti ir nebijoti padėti sunkiubusiam žmogui.

„Na man jau parodė, kaip juo naudotis, tad tikrai nebijosiu, jei kam nors reikės“, - sakė gimnazistė Kamilė. Jai pritarė ir klasės draugas, sakydamas, kad dar neteko niekam suteikti pirmosios medicinos pagalbos, tačiau jei kada nors reikės, tai jau žinos, kaip viskas turi vykti.

Sujungti į tinklą

LSMU gimnazija tapo pirmąja mokymosi įstaiga Kaune, kurioje įrengtas automatinis išorinis širdies defibriliatorius. Gydytojai gimnazistams aiškino, kada reikia jį naudoti. Jei žmogus netekęs sąmonės, nekvėpuoja, nereaguoja į kitus, būtina kviestis medikus, o iki tol – daryti širdies masažą bei atsinešti defibriliatorių.

Vos tik atsidarius aparato dėžutę, jis pradeda lietuviškai aiškinti, ką daryti toliau. Moteriškas balsas nurodo kaip ir kur uždėti elektrodus, kada atsitraukti ir pan. Juo paprasta naudotis, tačiau reikia nebijoti atlikti procedūrą. Medikai tikina, kad defibriliuoti reikia tada, kai širdis dar virpa. Jei ji visiškai sustoja, konstatuojama mirtis. Tai gali nutikti, jei per maždaug penkias minutes nuo žmogaus susmukimo kiti asmenys nieko nedarė.

„Viešoje vietose įrengti defibriliatoriai nuo to laiko, kai jie buvo įrengti, buvo tik kelis kartus paimti, tačiau defibriliuoti nereikėjo, nes pats aparatas nurodo ar reikia tai daryti, ar ne. Vis dėlto, Kauno mieste šiemet buvo atvejis, kai gyvybė išgelbėta panaudojus automatinį defibriliatorių iki atvykstant medikams. Tokius kalbančius prietaisus yra įsigiję ir kai kurie bankai, poliklinikos, bet, deja, jie tokios informacijos viešai neskelbia, todėl žmonės ir nežino apie jų egzistavimą“, - kalbėjo LSMU Ekstremaliosios katedros lektorė gydytoja anesteziologė-reanimatologė Asta Krikščionaitienė.

Kaune yra penki viešai prieinami automatiniai defibriliatoriai. Juos galima rasti Geležinkelio ir Autobusų stotyse, PC „Akropolis“ pirmame aukšte, Rotušės aikštėje, dabartinio „Forto“ dvaro prieigose bei Laisvės alėjoje esančioje kavinėje „Miesto sodas“. Jais gali pasinaudoti bet kuris visuomenės narys. A. Krikščionaitienė patikino, kad nebūtina įsiminti defibriliatorių buvimo vietos, nes išsikvietus medikus, dispečeris informuoja apie netoliese esančius viešus aparatus. LMSU gimnazijos defibriliatorius taip pat bus pajungtas į bendrą tinklą, tad skambinantieji bus perspėti apie galimybę juo pasinaudoti.