Skelbiama, kad. nuotolinės diagnostikos įranga iš lokomotyvų rinks aktualius variklio, stabdžių sistemos, bendros lokomotyvo sistemos diagnostinius parametrus, bus stebimos sisteminės klaidos.

Remiantis sukaupta informacija bendrovė vystys išmanią remonto sistemą, leisiančią intuityviai prisitaikyti prie komponentų realios būklės ir iš anksto diagnozuoti galimus techninius sutrikimus ir užkirsti kelią dideliems gedimams.

„Nauji diagnostinės laboratorijos sprendimai leis fiksuoti ir analizuoti duomenis nuotoliniu būdu ir iš anksto numatyti, kada ir kokios priežiūros reikės lokomotyvams. O tai savo ruožtu – leis padidinti lokomotyvų apyvartumą, išvengti prastovų ir teikti dar kokybiškesnes paslaugas“, – sako „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

Pasiteisinus eksperimentui bendrovė tikisi nuotolinės diagnostikos įrangą įdiegti 44 „Siemens“ tipo lokomotyvuose. Numatoma, kad šis bandomasis projektas bus tęsiamas iki šių metų galo.

Kaip rašoma trečiadienį išplatintame pranešime, 2021 metais sudaryta sutartimi „Skinest Baltija“ įsipareigojo vykdyti krovininių lokomotyvų dyzelinių variklių ir jų sistemų atsarginių dalių tiekimą, taip pat – tiekti kokybiškas detales ir jas pristatyti laiku.

„LTG Cargo“ teigimu, per sutarties vykdymo metus bendrovei buvo pateikta daugiau kaip šimtas pretenzijų dėl netinkamai teiktų paslaugų.

„Nuolatinis techninio parko priežiūrai būtinų detalių tiekimo vėlavimas bei brokuotų prekių pristatymas vertė dešimtis kartų atidėti būtinus lokomotyvų remontus, perplanuoti darbuotojų darbus ar derinti jų viršvalandžius“, – pranešime cituojama „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

„Nebegalime pasitikėti nuolat įsipareigojimų tinkamai nevykdančiu tiekėju, todėl priėmėme sprendimą imtis kraštutinių priemonių – nutraukti sutartį bei įtraukti „Skinest Baltija“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą“, – akcentavo ji.

Nurodoma, kad šiuo metu „Skinest Baltija“ daugiau kaip šimtą dienų vėluoja pristatyti prekes, jai yra priskaičiuota daugiau kaip 30 tūkst. eurų delspinigių. 

„LTG Cargo“ praėjusių metų viduryje su tiekėju buvo sudariusi taikos sutartį. Visgi, net ir po taikos sutarties sudarymo, „Skinest Baltija“ ir toliau vėlavo tiekti arba teikė kokybės reikalavimų neatitinkančias prekes, rašoma pranešime.

Didžioji dalis grūdų per Lietuvos teritoriją vežama geležinkeliu.

Sugriežtinus tvarką, bus tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek Lietuvos rinkai skirti, tiek per Klaipėdos uostą išvežami grūdai. Produkcija bus tiriama dėl pesticidų likučių, mikotoksinų, metalų (švino, kadmio). Kiek vėliau bus pradėti tyrimai ir produkcijos kilmei nustatyti.

Kilmės tyrimą ministerija inicijuoja gavusi Ukrainos žemės ūkio ministro informaciją apie įtarimus, kad Rusija pelnosi išveždama grūdus iš okupuotų Ukrainos teritorijų į trečiąsias šalis. Vienas iš galimų kelių išvežti pagrobtus grūdus – pasinaudoti Baltijos šalių transporto bei krovos bendrovėmis ir uostais.

„Dėl tokių patikrų administracinė našta gali išaugti tiek, kad didžioji dalis iš padidintos rizikos šalių vežamos produkcijos taptų nekonkurencinga. Tačiau tokios priemonės yra būtinos užkirsti kelią pasipelnymui iš grūdų, pagrobtų iš Ukrainos“, – pranešime teigė K. Navickas.

Dėl tokių patikrų administracinė našta gali išaugti tiek, kad didžioji dalis iš padidintos rizikos šalių vežamos produkcijos taptų nekonkurencinga.

 

Su „LTG Cargo“ vadove jis aptarė planuojamas kontrolės priemonės, jų įgyvendinimą bei galimą poveikį.

„Jau šiandien esame įdiegę ne vieną krovinių gabenimo kontrolės sprendimą, užtikrinantį, kad per Lietuvos teritoriją būtų gabenami tik reikalavimus atitinkantys kroviniai. Esame pasirengę ir toliau bendradarbiauti su šalies institucijomis, plečiant tokiai kontrolei reikalingus mechanizmus“, – pranešime sakė E. Šimė.

Į padidintos rizikos šalių sąrašą yra įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos okupuotos Ukrainos teritorijos bei okupuoti Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionai.

Grūdų kilmės patikra įsigalios suderinus metodinius reikalavimus. Pradėjus tikrinimą, ši priemonė bus pristatyta ir Latvijai – per šią šalį tranzitu iš Rusijos pervežami keliolika kartų didesni grūdų kiekiai, nei per Lietuvą.

„LTG Cargo“ atstovė Kotryna Dzikaraitė-Misiūnė BNS teigė, kad į Estiją „LTG Cargo“ gabeno 50 vagonų–cisternų su maždaug 5 tūkst. tonų naftos produktų.  

Jos teigimu, krovinys iš Mažeikių rajono pajudėjo ketvirtadienį 17.30 val., o į Valgą atvyko penktadienį prieš pietus. Kam priklausė krovinys, „LTG Cargo“ atstovė nenurodė, tačiau Mažeikių rajone veikia naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.

Pasak „LTG Cargo“ vadovės Eglės Šimės, bendrovė jau turi tarptautiniams vežimams Baltijos šalyse būtinus Europos Sąjungos Geležinkelių agentūros ir Baltijos šalių nacionalinių saugos institucijų vežėjo saugos sertifikatus.

„Per visas tris Baltijos šalis bandomasis važiavimas atliktas vienu „Siemens“ modelio lokomotyvu, todėl klientų kroviniai tarptautiniu maršrutu galės būti gabenami konkurencingiau ir negaištant laiko vagonų sąstatų perkabinimui kiekviename pasienyje“, – pranešime teigė E. Šimė.

Pasak E. Šimės, vežti krovinius per visas tris Baltijos šalis bendrovė ketina jau netrukus.

Bandomasis reisas atliktas „LTG Cargo“ pajėgumais, tam ruoštasi metus.

„LTG Cargo“ vadovės Eglės Šimės teigimu, po pastarųjų metų „turbulencijų“ krovinių srautas stabilizavosi, įmonė lanksčiai reagavo į pasikeitimus ir klientų poreikius.

Įmonė pernai daugiausiai gabeno naftos ir jos produktų – 9,4 mln. tonų (tiek pat, kaip ir 2022 metais), statybinių medžiagų pervežta apie 5,5 mln. tonų (apie 5,2 mln. tonų), žemės ūkio produkcijos – 4,7 mln. tonų (3,7 mln. tonų).

2023-isiais bendrovė 20 proc. iki maždaug 7,7 mln. tonų padidino vietinių pervežimų apimtis. Pervežimai į ir iš Klaipėdos  uosto siekė 9,1 mln. tonų – 14,9 proc. mažiau (10,7 mln. tonų), tranzitu į Kaliningradą iš jo, nepriklausomai nuo pradinės ir galutinės stoties, – apie 6,5 mln. tonų, arba 20 proc. mažiau.

Pernai „LTG Cargo“ iš Ukrainos į Klaipėdos jūrų uostą per Lenkiją pervežė beveik 36 tūkst. tonų krovinių, dar apie 251 tūkst. tonų buvo išgabenta į Ukrainą per Lenkiją – daugiausiai naftos ir jos produktų (233 tūkst. tonų). 

Į Duisburgą Vokietijoje per metus pervežta 11 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), o iš Kauno į Slavkovą Čekijoje – 2,8 tūkst. TEU.

Trečdalis – 1,2 tūkst. – atmestų paraiškų buvo skirtos eksportui arba importui iš Baltarusijos ir į ją, pranešė LTG.

Kovo–gruodžio mėnesiais atmesti prašymai gabenti 52,3 tūkst. vagonų: 16 tūkst. – su cheminėmis ir mineralinėmis trąšomis, 13,4 tūkst. – su nafta ir jos produktais, 4,7 tūkst. – kroviniais konteineriuose, 3,2 tūkst. – akmens anglimi, 2,9 tūkst. – statybiniais kroviniais bei dar 12,1 tūkst. – kitomis įvairiarūšėmis prekėmis.

Siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui, „LTG Cargo“ pernai sugriežtino krovinių gabenimo kontrolę. Pagal ją visi įmonės klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalo apie juos pateikti papildomą išsamią informaciją ir dokumentus, taip pat iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.

Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 21 dieną atmetė „LTG Cargo“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo lapkritį priimtą nutartį – pastarasis teismas „Vagonetos“ prašymu laikinai sustabdė pusvagonio iškrovimo angos dangčių konkursą bei įpareigojo „LTG Cargo“ nepasirašyti sutarties, kol ginčas bus galutinai išnagrinėtas.

„Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo“, – teigė Apeliacinis teismas.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas gruodžio 29 dieną iš esmės išnagrinėjęs bylą atmetė „Vagonetos“ skundą ir pripažino,, kad „LTRail Solutions“ konkurso laimėtoja paskelbta pagrįstai.

„Teismas taip pat konstatavo, kad sprendimui įsiteisėjus bus panaikintos Vilniaus apygardos teismo šių metų lapkritį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės“, – komentare BNS teigė „LTG Cargo“ atstovė Kotryna Dzikaraitė-Misiūnė.

Tačiau šio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

„Vagoneta“ teismams skundė šių metų rugsėjo „LTG Cargo“ sprendimą, kuriuo konkurso laimėtoja išrinkta Vilniaus transporto dalių pardavėja „LTRail Solutions“. Jos pasiūlyti dangčiai, anot „Vagonetos“, neatitinka reikalavimų – nėra paženklinti Geležinkelių transporto tarybos suteiktu sąlyginiu numeriu ir ribos vagonų naudojimą tarptautiniuose maršrutuose – 1520 mm ploto vėžės geležinkeliuose.

Būtina įvertinti, kad ieškovės interesas yra išimtinai privatus – pelno siekimas, kuris nėra proporcingas pirkimo procedūrų sustabdymu sukeliamiems padariniams viešajam interesui.

„LTG Cargo“ argumentavo, kad konkuruoja ne tik Lietuvoje, net ir kitose šalyse, taip pat su kitomis krovinių pervežimo rūšimis, todėl greitas sutarties pasirašymas yra itin svarbus.

„Vėlavimas įsigyti dangčius turės didelę neigiamą įtaką atsakovei „LTG Cargo“: pusvagonių remonto planas bus neįvykdytas laiku, o neatlikus remonto laiku, „LTG Cargo“ neteks virš 0,5 mln. eurų pajamų“, – teismams teigė bendrovė.

Ji taip pat tikino, kad teismas prioritetą suteikė privatiems „Vagonetos“ interesams ir taip iškreipė šalių pusiausvyrą.

„Būtina įvertinti, kad ieškovės interesas yra išimtinai privatus – pelno siekimas, kuris nėra proporcingas pirkimo procedūrų sustabdymu sukeliamiems padariniams viešajam interesui“, – nurodė „LTG Cargo“.

„Vagonetos“ teigimu, „LTG Cargo“ argumentas, kad ji neteks 0,5 mln. eurų pajamų, yra nepagrįstas – „LTG Cargo“ teismui pateikė tris sutartis, kurių bendra vertė siekia vos 160 tūkst. eurų.

„Atsakovės (LTG ir „LTG Cargo“ – BNS) neįrodė, kad būtina nedelsiant įsigyti prekes, nes priešingu atveju visuomenei kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala. (...) Nėra pagrindo nuspręsti, kad per likusį bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris turėtų neviršyti 3,5 mėnesio, net jeigu sprendimas byloje bus skundžiamas apeliacine tvarka, šie terminai bus praleisti“, – nurodė „Vagoneta“.

„Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei nesukelia daugiau neigiamų pasekmių nei jų netaikymas“, – apibendrino teismas. 

Iš Kauno intermodalinio terminalo į Ukrainą konteineriuose bus išgabentos PET granulės ir amonio sulfatas bei tušti konteineriai. Traukinys į Ukrainą turėtų važiuoti 8–9 dienas ir šalį pasiekti kitą savaitę, pranešė „LTG Cargo“.

„Kartu su vežėjais ir partneriais Lenkijoje ir Ukrainoje dirbame toliau, kad dar šiemet traukinių sąstatai su skirtingomis prekėmis galėtų kursuoti kartą per savaitę“, – pranešime sakė įmonės vadovė Eglė Šimė. 

Iki šiol tarp Lietuvos ir Ukrainos per Lenkiją daugiausiai buvo vežami grūdai ir aliejus bei naftos produktai. Pastaraisiais metais „LTG Cargo“ klientams pasiūlė krovinius gabenti per tris Lenkijos–Ukrainos pasienio punktus – Mostyskos–Medykos, Jagodino–Darohusko ir Izov–Hrubesšovo.

Vien lapkritį įmonė sulaukė apie 80 naujų užklausų gabenti krovinius į Ukrainą ir atgal, dauguma jų – iš vilkikais gabenančių bendrovių.

„LTG Cargo“ skaičiavimais, suformavus pilną sąstatą geležinkeliu kroviniai gali būti pervežti iki dviejų kartų pigiau nei keliais. Vienu reisu bendrovė gali pervežti tiek krovinių, kiek įprastai gabentų 36 vilkikai.

Ketvirtadalis atmestų paraiškų (53) buvo skirtos eksportui arba importui iš ir į Baltarusiją, pranešė „LTG Cargo“.

355 atmestos paraiškos buvo skirtos vežti chemines ir mineralines trąšas, 592 – automobilius, 355 – naftą ir jos produktus, 261 – konteinerius, 116 – statybinius krovinius, 344 – kitas prekes.

Patvirtinti nauji tarifai vietinei rinkai, su Europos Sąjunga, trečiosiomis šalimis ir tranzitu susijusioms paslaugoms, jie didėja  dėl augančių sąnaudų, infliacijos ir kitų aplinkybių, pirmadienį pranešė  „LTG Cargo“.

„Tarifai atnaujinami atsižvelgus į viešosios infrastruktūros valdytojo „LTG Infra“ veiklos sąnaudų pokytį, kurį lėmė makroekonominiai pokyčiai, infliacija, darbo užmokesčio, remonto, kitų rodiklių augimas“, – pranešė bendrovė.

Anot jos, tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos gabenamų krovinių pervežimas nuo kitų metų brangsta 46–62 proc., konteinerių pervežimai tarp ES šalių – iki 13 proc, vežimas importo, eksporto ir vietiniais maršrutais – 5–10 proc., krovinių gabenimas per Klaipėdos uostą ilgalaikius susitarimus turintiems klientams nesikeis, kitiems klientams tarifai vidutiniškai augs 29 proc.

Riedmenų varymo paslaugų ir konteinerių pervežimų tarp didžiųjų Lietuvos miestų kaina nesikeis.

Šiuo metu per Klaipėdos uostą tranzitinių krovinių vagonuose tonos pervežimas kainuoja 8,89 euro, iš Lietuvos stočių į uostą – 8,93 euro, tranzitinių konteinerių pervežimas per Klaipėdos uostą – 323 eurus, iš Lietuvos stočių – 375 eurus. Tuščių tranzitinių vagonų pervežimą tarp Klaipėdos uosto „LTG Cargo“ yra įkainojusi 173, o iš Lietuvos stočių – 91 euru.