Perspėjimas, kad magistralė „Via Baltica“ yra nesaugi, pasirodė dar 2012 m., kai kelyje žuvo 22 žmonės, tačiau vėliau nerimas praėjo. Taip teigia saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas, kuris siūlo magistralėje įrengti daugiau greičio matuoklių.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus nuomone, apsiriboti vien tik greičio matuokliais nereikėtų, nes jau dabar „Via Balticoje“ jų stovi 18. Nepaisant to, G. Aliksandravičius atkreipia dėmesį, kad eismo srautų tai nesumažintų. Kelią siūloma praplatinti ir padaryti keturias eismo juostas, tačiau toks sprendimas taip pat susidūrė su teisiniais keblumais.
Saugumą gali užtikrinti trys faktoriai
Anot Lietuvos kelininkų asociacijos direktoriaus Rimvydo Gradausko, kelyje „Via Baltica“ daug eismo įvykių pasitaiko dėl intensyvaus eismo. Jis atkreipia dėmesį, kad kiekvienais metais eismo srautai šiame kelyje didėja, o magistralė tam nėra pritaikyta.
„Tai – tarptautinė magistralė. Joje kasmet smarkiai didėja sunkiojo transporto eismas– apie 5 proc. kiekvienais metais. Lengvojo transporto eismas auga, kaip ir visoje Lietuvoje. Deja, parametrai, gabaritai, turimos kelio charakteristikos neleidžia saugiai važiuoti tokiam srautui“, – LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ teigia R. Gradauskas.
Jis nurodo, kad paprastai avarija įvyksta dėl vienų ar kelių faktorių nebuvimo iš trijų galimų: automobilis turi būti techniškai tvarkingas, kelias turi būti geras ir saugus ir žmogus turi elgtis saugiai. Specialistas akcentuoja ir tai, kad dauguma autoįvykių įvyksta tuose pačiuose magistralės ruožuose.
„Paskutinių dviejų savaičių įvykiai dažniausiai įvyko kelyje Kaunas–Marijampolė arba Panevėžio aplinkkelio ruože. Šiuose ruožuose kelio charakteristikos tikrai neatitinka eismo poreikių. Jau prieš 25 metus buvo planuojama, kad kelias Kaunas–Marijampolė turi tapti keturių eismo juostų keliu. Deja, ir šiandien to nesame pasiekę“, – tvirtina R. Gradauskas.
Jo nuomone, siekiant sumažinti avaringumą, reikia šiuose kelio ruožuose kuo greičiau įrengti keturias eismo juostas, nes šiuo metu dėl didelio automobilių skaičiaus susidaro jų virtinės. R. Gradauskas pastebi, kad avarinės situacijos dažniausiai susidaro būtent tada, kai bandoma aplenkti sunkvežimių vilkstinę.
„Aplenkti automobilių virtines yra sudėtinga. Taip pat akmenėlį noriu mesti ir į profesionalų, sunkvežimių vairuotojų, daržą. Jie savo transporto priemones sustato į „traukinius“. Pabandykite juos aplenkti, kai priešais važiuoja šešios, septynios ar dešimt tokių mašinų. Tai – labai sudėtinga, o važiuoti vis dėlto kiekvienam norisi kaip įmanoma greičiau ir komfortabiliau“, – teigia R. Gradauskas. Pasak jo, į tai turėtų atkreipti dėmesį ir kelių policija.
Kai buvo tvirtinamas projektas, srautai buvo mažesni
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko G. Aliksandravičiaus tvirtinimu, prasta kelio „Via Baltica“ infrastruktūra ne visada leidžia ir policijos pareigūnams patruliuoti saugiai. „Mes, kaip darbdaviai, privalome rūpintis savo darbuotojų, kitaip sakant, policijos pareigūnų saugumu“, – pabrėžia G. Aliksandravičius.
Jis svarsto, kad, norint užtikrinti transporto eismo dalyvių saugumą, derėtų įrengti horizontalius žymėjimus, kurie yra Estijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse arba reikėtų modernesnių matavimo priemonių. G. Aliksandravičiaus įsitikinimu, nuobaudos nepadarys kelio saugesniu ir nesumažins eismo.
„Norint vykti į Vakarų Europą, neišvažiuojant iš Šengeno erdvės, tai yra vienintelis sausumos kelias, tinkamas sunkiasvorėms transporto priemonėms. Latvijoje yra net keturi magistraliniai koridoriai. Šiaurinėje Lietuvos dalyje pasiekti Latviją vairuotojai tikrai gali, pasirinkdami keturis maršrutus, tačiau, nuvyksti į Lenkiją yra vienintelis kelias“, – atkreipia dėmesį G. Aliksandravičius.
Anot jo, per parą „Via Baltica“ keliu pravažiuoja apie 18 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 50–80 proc. sudaro sunkiasvoris transportas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovo Egidijaus Skrodenio aiškinimu, keturios eismo juostos kelyje „Via Baltica“ galėjo būti pradėtos statyti dar šiais metais, nes tam yra pasirengta, tačiau iškilo teisinių nesklandumų dėl viešųjų pirkimų.
„Maršrutas „Via Baltica“ buvo patvirtintas 1997 m. Tuomet transporto srautai nebuvo tokie dideli. Toje vietoje, kur [...] keturi keliai iš Latvijos sueina į vieną kelią, ruožas nuo Kauno iki Marijamolės ir Kalvarijos pasienio posto, buvo padaryta viena magistralės pusė. [...] Buvo tikėtasi, kad, išaugus srautams, bus pastatyta antra pusė“, – sako E. Skrodenis.
Kelyje jau užfiksuota 15 tūkst. greičio viršijimo atvejų
Saugaus eismo ekspertas V. Sadauskas vardija, kad 2012 m. kelyje „Via Baltica“ žuvo net 22 žmonės, o kitais, 2013 m., – 14. Eksperto tvirtinimu, 2012 m. visi buvo sunerimę dėl eismo saugumo, tačiau aukų skaičius sumažėjus, rūpestis taip pat sumažėjo,
„Pirmas signalas, kad šiame magistraliniame kelyje yra labai negerai buvo 2012 m. [...] Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, žuvo 11 žmonių. Jeigu 2012 m., kai buvo 22 žmonės, buvo susirūpinta, paskui žuvusiųjų skaičius sumažėjo, kitais metais žuvo jau 14 ir visi galvojo –kažką nuveikėme“, – tvirtina V. Sadauskas.
Jo nuomone, magistralėje reikėtų pastatyti daugiau greičio matuoklių – tai turėtų priversti vairuotojus sumažinti greitį ir saugiau vairuoti. 270 km besidriekiančiame kelyje yra 18 greičio matuoklių. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko G. Aliksandravičiaus teigimu, per aštuonis šių metu mėnesius buvo užfiksuota daugiau kaip 15 tūkst. greičio viršijimo atvejų.
„Šis skaičius didesnis, nei buvo pernai. Esu linkęs manyti, kad reikėtų ne vien greičio matuoklių, bet galbūt ir multifunkcinių kontrolės sistemų. [...] Būčiau linkęs manyti, kad ne tik greičio kontrolė, bet ir filmavimas [...] bei sektorinis greičio matavimas yra reikalingas“, – nurodo G. Aliksandravičius.
Savo ruožtu V. Sadauskas pataria, važiuojant keliu „Via Baltica“, jei yra galimybė, paprasčiausiai nelenkti. Ypač to vengti pataria tuomet, kai reikia aplenkti ne vieną, o kelis sunkiasvorius automobilius. Anot V. Sadausko, į norimą atvažiuosite keliomis ar keliolika minučių vėliau, tačiau nepateksite į eismo įvykį.
