Kaip pranešė organizacija, tradiciškai daugiausiai aukota makaronų, taip pat ženkliai išaugo mėsos bei žuvies konservų, aliejaus aukojimų skaičius.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius teigia, kad visuomenė nelieka abejinga skurdui.

„Siekdami sudaryti kuo labiau subalansuotą paramos krepšelį, šį kartą į žmones kreipėmės prašydami pagal galimybes aukoti baltymais turtingo maisto – mėsos ar žuvies konservų. Lyginant su ankstesniais metais, šių produktų skaičius tikrai išaugo, o tai reiškia, kad žmonės išgirdo mūsų prašymą“, – sakė S. Gurevičius.

35-oje „Maisto banko“ akcijoje daugiausiai aukojo Plungės, Švenčionių, Radviliškio, Marijampolės, Tauragės, Švenčionėlių, Kelmės, Mažeikių, Kretingos, Vilkaviškio, Zarasų gyventojai. Lyginant su praėjusių metų akcija, šiuose miestuose surinkta 20-30 procentų produktų daugiau.

Labiausiai į akciją įsitraukė Kėdainių ir Utenos žmonės, skaičiuojama, kad aukojo kas dešimtas šių miestų gyventojas. Augo ir vidutinio paramos krepšelio vertė, šiais metais ji sudarė 4,72 euro.

„Dar pernai rudenį vykusios „Maisto banko“ akcijos metu „Lidl“ pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už daugiau kaip 55 tūkst. eurų. Tai yra itin vertinga parama socialiai pažeidžiamiems asmenims, kuriems pagalbos pandemijos metu reikia labiausiai. Kasmet augant mūsų parduotuvių skaičiui, maisto rinkimo iniciatyvos metu galime pasiekti dar daugiau „Lidl“ klientų, todėl tikimės, kad pirkėjai maisto stokojančius šalies gyventojus parems taip pat aktyviai“, – sako „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta.

Prekybos tinkluose, tarp jų ir „Lidl“, vykstančios akcijos metu surinktą paramą „Maisto bankas“ perduoda daugiau nei trims šimtams socialinių organizacijų, kurios gautus produktus suskirsto į maisto davinius ir juos išdalija paramos gavėjams.

Tarp „Maisto banko“ partnerių – įvairios labdaros valgyklos, ne tik reabilitacijos, bet ir socialinių paslaugų ar vaikų dienos centrai, senelių namai, neįgaliųjų ar gausių šeimų asociacijos, tokios visuomeninės organizacijos kaip „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ar „Gelbėkit vaikus“.

Suartina gyventojus ir prekybos tinklus

Ši labdaros ir paramos fondo organizuojama maisto rinkimo akcija yra jubiliejinė – jau trisdešimtoji, sako „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius. Pasak jo, per daugybę metų labdaringa iniciatyva spėjo suvienyti daugiau nei tris šimtus nevyriausybinių organizacijų, kurių vaidmuo pastaraisiais metais tapo dar svarbesnis.

„Būtent nevyriausybinės organizacijos pandemijos metu stovi pirmosiose fronto linijose ir padeda maistu, daiktais ar paslaugomis pažeidžiamiausioms visuomenės grupės. Nors mes nuo išmetimo gelbėjame ir šioms organizacijoms dalijame trumpo galiojimo maistą, pandemija parodė, kad tokioje situacijoje būtina turėti ir ilgo galiojimo produktų. Dėl to kviečiame likti neabejingais, susitelkti ir pasidalyti su stokojančiais – juk maistas yra vienas svarbiausių dalykų, vienijančių žmones“, – sako S. Gurevičius.

Pasak jo, „Maisto banko“ akcija padeda suartinti ir dėl bendro tikslo stengtis ne tik šalies gyventojus, bet ir skirtingus prekybos tinklus: „Džiaugiamės, kad tarp mūsų partnerių yra ir „Lidl“, su kuriuo pastaruoju metu vis stipriname bendradarbiavimą įvairiais klausimais, pavyzdžiui, kovodami su maisto švaistymu.“

Ragina nebijoti klausti savanorių

Anot „Maisto banko“ direktoriaus, kadangi šioje akcijoje dalyvauja daugybė skirtingomis nepasiturinčiųjų grupėmis besirūpinančių organizacijų, paprasčiausias būdas sužinoti jų maisto poreikį – paklausti parduotuvėse esančių savanorių.

„Akcijos metu atkreipkite dėmesį į kiekvienoje parduotuvėje esančius maisto surinkimo punktus ir juose kabančias lenteles. Jose bus nurodytas organizacijos, kuriai savanoriai renka maistą, pavadinimas, tad nebijokite prieiti ir paklausti, kokių produktų jai reikia labiausiai. Žinoma, visuomet prašome, kad gyventojai pagal savo galimybes aukotų ir sveikatai palankesnius produktus, maistinėmis medžiagomis turtingą maistą. Tikime, kad „Lidl“ lankytojai svariai prisidės prie sėkmingos akcijos“, – teigia S. Gurevičius.

Pernai paaukota daugiau nei 50 tūkst. maisto produktų

„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovo teigimu, pernai rudenį 50-tyje „Lidl“ parduotuvių buvo paaukota daugiau kaip 52 tūkst. ilgai galiojančių maisto produktų, kurių vertė siekė daugiau kaip 55 tūkst. eurų.

Maisto produktus atiduoti labdaros ir paramos fondui bus galima gegužės 7 d., penktadienį, 15–20 val. ir gegužės 8 d., šeštadienį, 10–20 val. Aukoti „Maisto bankui“ bus galima visose 55-iose „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvių visoje Lietuvoje.

Šiuo metu „Lidl“ parduotuvės veikia 22 šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje bei Vilkaviškyje.

„Niekada anksčiau šito neviešinau, bet šįsyk pratrūkau – protu nesuvokiama, kaip toks maistas su kirmėlėmis gali būti duodamas žmonėms“, – piktinosi jau ne vienerius metus maisto davinius, skirtus nepasiturintiems žmonėms, maždaug kas tris mėnesius išdalijamus Gričiupio seniūnijoje, gaunanti moteris.

Ne pirmas kartas

Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo kaunietė, minėta problema, kai kruopose, makaronuose ar miltuose ji vis atrasdavo kirmėlių, kartojosi nuolat. Pastaruosius maisto produktus esą tekdavo išmesti. Todėl kurį laiką, užsiminė moteris, ji buvo liovusis imti skiriamą paramą.

„Praėjus maždaug dvejiems metams po to, kai paskutinį kartą pasiėmiau maisto davinį, tikėjausi, kad situacija bus pasikeitusi, todėl nusprendžiau atnaujinti apsilankymus maisto produktams gauti. Juk duoda ne tik kruopas, bet ir aliejų. Jame gi nėra kirmėlių! Šeimoje verčiamės sunkiai, o gaunant maisto davinius, pavyksta šiek tiek sutaupyti…Antradienį ruošiausi gaminti plovą, atidariau prieš maždaug du mėnesius gautas pakuotes, o ryžių maišeliuose – vien kirmėlės! Parsinešusi namo tokius produktus ir įdėjusi į spintelę nuo jų užkrečiu ir kitą viduje esantį maistą“, – atviravo moteris.

Gyviai šliaužiojo lubomis

Nors galiojimo laikas, nurodytas ant minėtų pakuočių, – nepasibaigęs ir ryžiai tinkami vartoti iki 2020 metų vasaros vidurio, nepageidaujami „priedai“ maišelio paviršiuje pirštais pasklaidžius nevirtus ryžius esą tiesiog bado akis.

Kaunietė neslepia – būdavo, kai maisto produktuose esančios kirmėlės išlįsdavo iš spintelėse padėtų pakuočių ir imdavo šliaužioti net lubomis. Prireikė nemenkų pastangų, kol pavyko išnaikinti šiuos sparčiai besidauginančius gyvius.

„Tiesa, praėjusiais kartais, kaip minėjau, pamačiusi, kad pakuotėse knibžda kirmėlės, produktus tiesiog išmesdavau ir neatkreipdavau dėmesio, ar jų galiojimas – geras. Tačiau šį kartą pastebėjusi, žvilgtelėjau ir į tinkamumo vartoti terminą. Nors galiojimas yra geras, tačiau kirmėlės raitėsi. Nežinau, gal šiuos maisto produktus prieš išdalijant laiko netinkamomis sąlygomis… Gerai, aš pažiūrėjau, o kiek yra tokių, kurie neatkreipia dėmesio ir suvalgo? Juk davinių pasiimti ateina ir senyvo amžiaus žmonės“, – atviravo ji.

Moteris pabrėžė, kad nemokamai gaunami maisto produktai, tikėtina, ne iš parduotuvės, nes ant visų davinyje esančių pakuočių aiškiai matomas užrašas: „Neskirta parduoti“. „Nežinau, kur maistas yra laikomas, bet čia – tragedija. Jei vakar būčiau pagaminusi plovą su kirmėlėmis, mano vaikai tikriausiai būtų susiėmę už pilvų ar susirgę neaiškiomis ligomis“, – svarstė kaunietė.

Nekokybiškų produktų – nerasta

Kaip portalui kauno.diena.lt trečiadienį sakė Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) vyriausioji projektų vadovė Gintarė Zizienė, ESFA yra projekto, finansuojamo iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis, vykdytojas. Jos teigimu, maisto produktai labiausiai skurstantiems asmenims yra įsigyjami viešųjų pirkimų būdu – skelbiamas tarptautinis pirkimas, kuriame gali dalyvauti visi Lietuvos ir užsienio gamintojai bei tiekėjai, kurie atitinka pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus.

„Maisto produktai nepasiturintiems asmenims yra dalinami šešis kartus per metus. Kiekvieną dalinimą tiekėjai maisto produktus pristato į projekto partnerių sandėlius. Projekto partnerių sandėliuose maisto produktai vidutiniškai užsibūna nuo vienos iki dviejų savaičių. Visi projekto partnerių sandėliai turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotus Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus. ESFA prieš kiekvieną produktų dalinimą paramos gavėjams įsitikina produktų kokybe: tiekėjai pateikia tyrimų protokolus, įrodančius, kad tiekiami produktai atitinka visus keliamus reikalavimus“, – detalizavo pašnekovė.

Jei vakar būčiau pagaminusi plovą su kirmėlėmis, mano vaikai tikriausiai būtų susiėmę už pilvų ar susirgę neaiškiomis ligomis.

Paklausta apie pastarąjį paramos dalijimą, kurio metu gautuose maisto produktuose kaunietė teigė radusi kirmėlių ryžių maišelyje, G. Zizienė patikino, jog rugpjūčio mėnesį paramą gavo daugiau nei 177 tūkst. paramos gavėjų, produktai buvo dalinami daugiau nei 600 dalinimo punktų, tarp kurių – ir minėta Gričiupio seniūnija Kaune. Tačiau dalinimo metu esą nebuvo užfiksuota atvejų, kad produktai yra nekokybiški.

Veiksmų nesiims

Kaip teigė ESFA vyriausioji projektų vadovė, tokiais atvejais, kai sulaukiama nusiskundimų dėl galimai netinkamos produktų kokybės, nedelsiant imamasi veiksmų, pavyzdžiui, atlikti patikrinimą produktų dalijimo vietoje (sandėlyje) kviečiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai. Jie paima produktų mėginius ištyrimui.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju, dėl kurio skundėsi kaunietė, pasak G. Zizienės, ESFA atstovai esą neturi pagrindo imtis veiksmų, nes dalinimai vyko prieš du mėnesius ir visi produktai yra išdalinti.

„Kiekvieno dalinimo metu informuojame visus partnerius, kad dalintojai būtų atidūs dalindami maisto produktus ir pastebėję galimai nekokybiškus produktus, ar išgirdę asmenų vertinimus, kad dalinami maisto produktai yra nekokybiški, operatyviai reaguotų informuodami mus“, – kalbėjo ji.

„Antrojo dalijimo metu (...) maisto krepšelyje bus 2 kg miltų, 0,4 kg vištienos konservų, 0,915 kg rapsų aliejaus, 0,5 kg grikių, 0,2 kg avižinių sausainių su šokolado gabaliukais, 0,42 kg konservuotų žaliųjų žirnelių, 0,48 kg konservuotos daržovių sriubos“, - pranešime cituojamas Europos socialinio fondo agentūros (ESF) direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas.

Maisto produktų tiekėjai į savivaldybes produktus pradės vežti balandžio 15 dieną. Parama maistu į visas 60 savivaldybių bus pristatyta iki balandžio 29 dienos.

Pažymima, kad produktų kiekis yra didelis, jam reikia užtikrinti tinkamas sandėliavimo sąlygas, todėl savivaldybės maisto produktų pristatymą į daugiau nei 600 dalijimo punktų ESF organizuos pagal savo nustatytą grafiką.

Konkrečius dalijimo punktus produktai pasieks skirtingu laiku - kai kuriose dalijimo vietose maisto produktai nepasiturintiems bus pradėti dalinti nuo balandžio 16 dienos. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją.

Antrąją paramą maisto produktais gaus 170 344 nepasiturintys gyventojai, beveik 14 tūkstančių daugiau nei pirmojo dalijimo metu. Kaip ir pernai, sunkiai besiverčiantiems Lietuvos žmonėms parama bus teikiama ne tik maistu, bet ir higienos prekėmis.

Maisto produktų dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir trys nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Marijampolės krašto samariečių bendrija.

Informaciją apie tikslią maisto produktų dalijimo vietą ir datą konkrečioje savivaldybėje gyventojai gali rasti savivaldybių administracijų ir „Maisto banko“ interneto puslapiuose bei Marijampolės krašto samariečių bendrijos „Facebook“ paskyroje.

Maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2019-2020 m. yra skirta 24 mln. eurų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšų.

„2017-ieji buvo sudėtingi metai“, - Lietuvos kulinarijos paveldo muziejaus kiemelyje susirinkusiems svečiams sakė „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė. „Maisto banko“ surenkamo maisto kiekis kasmet augo 25-30 proc., bet išteklių maistą vežti, sandėliuoti ir išdalinti nedaugėjo.

„Laimei, mūsų rūpesčius išgirdo prekybos tinklas „Iki“, pasiūlęs kartu įgyvendinti socialinę akciją „Gera kaina – geras darbas“. Šis projektas atnešė puikius rezultatus – per 10 savaičių pirkėjai „Maisto bankui“ stiprinti paaukojo daugiau kaip 300 tūkst. eurų“. Tai leido ženkliai pagerinti „Maisto banko“ infrastruktūrą ir padėti pamatus tolesnei plėtrai“, - dėkodama priminė D. Žebrauskaitė.

„Gera idėja be įgyvendinimo – tik svajonė. Džiaugiamės, galėję praktiškai prisidėti prie Jūsų kilnių siekių. Akcija „Gera kaina – geras darbas“ įrodėme, kad Lietuvos gyventojai yra neabejingi kitų žmonių problemoms, o surinktos lėšos leis „Maisto bankui“ pasirūpinti didesniu skaičiumi skurstančiųjų“, - priimdamas padėką sakė prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinis direktorius Gerardas Rogas.

„Kitais metais minėsime draugystės su „Maisto banku“ dešimtmetį. Tapome didžiausiu šio fondo rėmėju, vidutiniškai per metus atiduodančiu maisto produktų už beveik 6 mln. eurų. Mūsų darbuotojai ir „Maisto banko“ savanoriai kasdien dirba dėl bendro tikslo – padėti nepasiturintiems“, - akcentavo G. Rogas.

Lietuvoje paramos maistu pernai prašė 180 tūkst. žmonių. Žemiau santykinio skurdo ribos – kas penktas Lietuvos gyventojas. Žmonių, negalinčių sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto, 2017 metais buvo net daugiau nei anksčiau – 16,5 proc. šalies gyventojų (2016  metais – 15,8 proc.).

„Tai galėjo lemti brangstantis maistas ir paskui kylančias kainas nespėtas didinti socialinių išmokų dydis. Todėl užduotis gelbėti vertingiausią, baltymų gausų maistą ir jį tiekti nepasiturintiems „Maisto bankui“ tapo dar aktualesnė“, - pabrėžė D. Žebrauskaitė.

„Tačiau Europoje Lietuva yra pirmoji pagal vienam šalies gyventojui tenkančios labdaros maisto kiekį. „Maisto banko“ išdalinto maisto dydis vienam gyventojui yra 1,8 kg, tuo tarpu Europos vidurkis – 0,8 kg“. „Maisto banko“ vadovė išskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangas nepasiturinčias šeimas aprūpinti Europos pagalbos fondo labiausiai nepasiturintiems asmenims maisto paketais.

„65 proc. „Maisto banko“ surinkto maisto (4 860 t) buvo išgelbėta nuo sunaikinimo, tuo pačiu aplinkai sutaupant 923 mln. l vandens ir 14 tūkst. tonų CO₂ emisijos“, - paskelbė D. Žebrauskaitė, teikdama padėką už politinę lyderystę formuojant maisto švaistymo prevencijos politiką Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui.

Padėkos buvo įteiktos bendrovei „Gjensidige“, pernai atsisakiusiai kalėdinių dovanų savo darbuotojams ir taip padėjusiai pamaitinti 13 tūkst. nepasiturinčiųjų, ir bendrovei „Mondelez“, kasmet skurdžiau gyvenančių šeimų vaikus palepinančiai saldumynais.

Bendradarbiaudamas su 666 socialinėmis organizacijomis, „Maisto bankas“ paramą maistu dalina 78 miestuose. Dėka šimtų savanorių pagalbos, kiekvieną gautą eurą „Maisto bankas“ paverčia 15 porcijų maisto nepasiturintiems. 2017 metais savo veiklai „Maisto bankas“ gavo 1 mln. eurų finansinės paramos. Organizacijoje dirba 46 darbuotojai, 246 viešųjų darbų darbuotojai ir 403 savanoriai, „Maisto bankui“ talkinantys bent kartą per savaitę. 

„Širdingai dėkojame rėmėjams, maisto donorams, savanoriams ir bendradarbiaujančioms organizacijoms - jų dėka kasmet galime nuveikti vis daugiau“, - metų rezultatus apibendrino D. Žebrauskaitė.