Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 13 dieną nutarė, jog agentūra produktus pirko skaidriai ir sąžiningai.

„Nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas (RRA – BNS), vykdydamas pirkimą, elgėsi nesąžiningai“, – teigiama LVAT nutartyje.

LVAT panaikino agentūrai nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2016 metų sprendimą, taip pat Lietuvoje veikiančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) tų pačių metų balandį priimtą pažeidimo tyrimo išvadą ir sprendimą dėl grąžintinų lėšų.

RRA laikinasis vadovas Artūras Bagotyrius tikisi palankaus sprendimo ir dėl reikalavimo grąžinti dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų.

„213 tūkst. eurų – tokia bauda mums buvo paskirta, mes iš karto sakėme, kad sprendimas neteisėtas, teismas atsižvelgė į mūsų argumentus (...) Kita bauda buvo paskirta 332 tūkst. eurų, kitas posėdis numatytas balandžio 11 dieną, tikimės, kad ir antras sprendimas bus palankus mums, nes praktiškai bauda paskirta pagal panašius kriterijus“, – BNS sakė A. Bagotyrius.

RRA jau yra grąžinusi vieno pirkimo esą netinkamai panaudotas išlaidas – 26 tūkst. eurų. Tačiau A. Bagotyrius teigė, kad LVAT balandį priėmus agentūrai palankią nutartį, svarstoma atgauti šias lėšas.

„Mes to sprendimo, kadangi maža suma, nebuvome skundę, mes ją sumokėjome, kad nesiskaičiuotų palūkanos. Matyt, jeigu bus palankus ir antras (LVAT – BNS) sprendimas, bandysime išsireikalauti ir tą sumą, kurią sumokėjome ESFA – aišku, turėsiu apie tai kalbėtis su teisininkais“, – sakė A. Bagotyrius.

Jis anksčiau BNS yra teigęs, kad RRA neturi lėšų grąžinti panaudotus pinigus. 

Už Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamus maisto produktų pirkimus skurstantiesiems atsakinga ESFA anksčiau yra pareiškusi, kad konkurencijos ribojimai ir kiti viešųjų pirkimų pažeidimai galėjo lemti, jog maistas pirktas itin brangiai.

Viešųjų pirkimų tarnyba prieš kelerius metus nustatė, kad 2011-2015 metais miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra miltus pirko brangiausiai – už 732 eurus.

Žemės ūkio ministerija, remdamasi rinkos kainų tyrimu, teigė, kad miltų, miežinių kruopų, greito paruošimo kviečių košių, konservuotų pupelių, makaronų kainos viršijo didmeninę rinkos kainą, tuo metu viešumoje keltos abejonės dėl aliejaus, avižų košių, saldinto sutirštinto pieno ir kiaulienos konservų nepasitvirtino, nes jų kaina buvo žemesnė už didmeninę rinkos kainą.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais, bendras maisto pirkimas nepasiturintiesiems galėjo viršyti 13 proc., tačiau, kita vertus, šiems žmonėms reikalingos specialios pakuotės, žymėjimas, todėl jų kaina gali būti aukštesnė negu rinkoje.

Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, Lietuvai 2014–2020 metams skyrė 76,5 mln. eurų. Maisto produktų krepšelyje buvo kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai, kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.

2016 metais VAAT nusprendė, kad RRA pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą – produktų pirkimo neskaidymas į dalis tiesiogiai lėmė pernelyg aukštus reikalavimus ir tai apribojo konkurenciją. Pasak teismo, produktai buvo skirti naudoti kasdienėje buityje, todėl, pavyzdžiui, ne patys brangiausi sausi pusryčiai būtų tinkamas maistas.

Jei Seimas pritars, RRA bus panaikinta, o ją turėtų pakeisti nauja viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Kaip anksčiau BNS teigė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius, tikėtina, kad RRA bus likviduota iki šių metų pabaigos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės ir buvusio žemės ūkio viceministro Viliaus Martusevičiaus elgesio.

Komisijos gautame skunde buvo prašoma ištirti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl beveik dvigubai brangiau, nei rinkoje, nupirktos paramos maisto produktais skurstantiems. Konkursą organizavo Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, jį laimėjo įmonė „Sanitex“, kuriai prekes tiekia su Darbo partija siejama bendrovė „Kėdainių konservų fabrikas“. Skunde pabrėžiama, jog ministrę ir viceministrą į pareigas delegavo Darbo partija.

„Komisija pažymi, jog pranešime nėra duomenų nei apie V. Baltraitienės ir V. Martusevičiaus dalyvavimą skundžiamų viešųjų pirkimų procedūrose, nei apie jų turėtą tiesioginį ir akivaizdų suinteresuotumą maisto produktų pirkimo laimėtoja“, - teigiama VTEK pranešime.

Anot komisijos, tai, kad V. Baltraitienė priklauso tai pačiai politinei partijai, kaip ir viešojo konkurso laimėtojo tiekėjo akcininkas, „negali būti laikoma interesų konfliktą ministrei keliančiomis aplinkybėmis“, nes šiuo atveju Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas aiškinamas pernelyg plačiai. Komisija pateikia teismo išaiškinimą, jog priklausymas tai pačiai politinei partijai  gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė „savaime nerodo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privataus intereso jo partijos bendražygio atžvilgiu“.

Komisija įvertino ir tai, jog buvęs viceministras V.Martusevičius yra dirbęs koncernui „Vikonda“ priklausančiioje įmonėje bei atkreipė dėmesį į teismų praktiką, jog darbovietę pakeitęs ir valstybės tarnyboje pradėjęs dirbti asmuo laikomas turintis ryšių su buvusia bendrove tik metus.

„Taigi tai, kad V. Martusevičius prieš 16 metų dirbo koncernui „Vikonda“ priklausančioje įmonėje taip pat negali būti laikoma interesų konfliktą keliančia aplinkybe“, - rašo VTEK.

V.Martusevičius po kilusio skandalo iš posto atsistatydino praėjusią savaitę, tuo metu konkursą organizavusios agentūros vadovė Aldona Miliuvienė iš pareigų pasitraukė sausio pabaigoje.

Generalinė prokuratūra vasario pradžioje pradėjo tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir aiškinasi, ar agentūra ne per brangiai pirko maistą skurstantiesiems.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę be kitų ministerijų ir ministrų sukritikavo ir Žemės ūkio ministerijos bei pavaldžių įstaigų veiklą, pareikšdama, jog tai „meta šešėlį visos Vyriausybės reputacijai“. V.Baltraitienė kaltės neįžvelgia ir trauktis iš posto neketina sakydama, jog galimas problemas dėl pirkimų įžvelgė pati ministerija.

Atsistatydinęs žemės ūkio viceministras ir Rinkos reguliavimo agentūros, perkančios maisto produktus nepasiturintiems gyventojams, valdybos pirmininkas Vilius Martusevičius sako, kad iš pareigų traukiasi, nes neskaidrūs pirkimai siejami su Darbo partija bei su jos įkūrėju Viktoru Uspskichu susijusiomis įmonėmis, vienoje iš kurių prieš keliolika metų viceministras pats yra dirbęs.

„Bet kuriame darbe yra ir asmeninė atsakomybė, vidinė atsakomybė net ir už tuos, kurie savo darbo nepadaro. Nes nesinori, kad ir toliau būtų spekuliuojama ta situacija, kuri yra susidariusi, nes svarbiausia, kad būtų priimami teisingi sprendimai, o spekuliacijos niekam gero neduoda, o tai yra, manau, svarbu“, - interviu BNS sakė iki vasario 12-osios pareigas eisiantis viceministras.

– Apie kokias spekuliacijas kalbate?

– Siejimas su Darbo partija. Tai, kad prieš 16 metų esu dirbęs Krekenavos agrofirmoje. Manau, kad tai spekuliacijos. Jeigu  jos tokios rimtos, sutinku, kad man reikia atsistatydinti.

– Ar jūs prisiimate kaltę, jeigu traukiatės?

– Savo kaltę turi priimti tas, kas.... Mes iš tikrųjų kėlėme tas problemas pirmą kartą. Tą problemą aš ir iškėliau. Visą laiką, kiek buvo tų pirkimų daroma, niekada nebuvo galbūt taip atidžiai žiūrima į technines specifikacijas, kainas. Taip, kai kur buvo galima padaryti dar daugiau, bet iki šiol nebuvo daroma iš vis nieko, tik šios valdybos imta žiūrėti ir kelti tuos klausimus.

– Prieš iškeldami tą problemą, kelerių metų pirkimais domėjotės?

– Negaliu sakyti, kaip ten buvo. Mes analizavome esamą, o ne buvusią situaciją.

– Sakėte, kad galėjote padaryti dar daugiau, negu padarėte, organizuojant maisto produktų vargšams pirkimus.

– Buvo išsakyta daug pretenzijų agentūrai, atsistatydino jos vadovė. Teisingai pasakyta, kad buvo reikalingas, kad turėjo būti padarytas rinkos tyrimas, bet tą dalyką turėjo daryti specialistai... Jeigu valdyba būtų žinojusi, kad toks rinkos tyrimas yra būtinas atlikti prieš vykdant viešuosius pirkimus, aišku, būtume liepę (atlikti tokį tyrimą - BNS).

– Ar valdyba galėjo pasidomėti, kokių įmonių pagamintą produkciją gaus nepasiturintys žmonės? Ar tai daryti leido turimi įgaliojimai ir kompetencija? Ar ji galėjo įgalioti agentūrą tokią informaciją gauti?

– Supraskite, pas mane yra šešios ar septynios valdybos. Ir jose žinoti kiekvieną smulkmeną, kurią tui žinoti įstaigos vadovas, perkančioji komisija, - tikrai ne, čia ne viceministro ir ne valdybos klausimas. Negali valdyba į kiekvieną atskirą pirkimą gilintis, žiūrėti į atskiras specifikacijas. Ką matėm, tą rodėm? Kitus dalykus turėjo aiškiai matyti ta įmonė, atidžiau gal turėjo pasižiūrėti.

Bet kurioje įmonėje už jos veiklą atsako įmonės vadovas. Ir pirkimų komisija, ir darbuotojus turi sudėlioti taip, kad kiekvienas žinotų savo darbą ir atsakytų už savo sritį. Toje vietoje vadovas turi matyti visas problemas ir daryti žingsnius, kad jų nebūtų.

– Ar agentūros vadovė nematė? 

– Ji turėjo matyti daugiau. Gal nesugebėjo.

– Ar ji nesugebėjo, ar specialiai nematė?

– Manau, kad nesugebėjo (...). Pasidomėkite, kiek laiko vysta tie konkursai. Kiek metų. Nė vieną kartą nė vienas direktorius, nė vienas pirkimų narys, nė vienas valdybos narys ar pirmininkas, niekas niekada nematė jokių problemų. Tai man dabar teigti, kad jie nekompetentingi? Negalėčiau. 

Parėdymas pagrindinis buvo - nupirkti gerą produktą pačia pigiausia kaina. O kaip ir ką patikrinti, kokius padaryti žingsnius, kad tai įvyktų... Tai techniniai dalykai, kuriuos sprendžia techniniai darbuotojai. 

– Ar pasitraukdamas iš pareigų, kažkam iš agentūros vadovybės ar darbuotojų skirsite papeikimus ar kitas nuobaudas?

Tai ne valdybos reikalas. Įmonėje už blogai padarytus darbus papeikimus rašo įmonės vadovas, o valdyba sprendžia su įmonės vadovo kompetencija - jeigu jis kažką blogai daro, baudžia įmonės vadovą.

– Bet agentūra liko be vadovės.

– Tyrimas vyksta. Ir jis nustatys ir atsakomybes, ir kas kokius žingsnius darė, kas kuravo kokius darbus.

– Ar jums nekilo minčių nedalyvauti Rinkos reguliavimo agentūros valdyboje, kad neįsipainiotumėte į interesų pinkles - juk buvo tikimybė, kad tuose pirkimuose vienaip ar kitaip gali dalyvauti ir Kėdainių įmonės?  

– Mes priimame strateginius sprendimus. Kas gamintojas, domėtis valdybai gal net nelabai korektiška, nes tada gali įžeisti kitus dalyvius - gamintojus. Aišku, jeigu būčiau matęs, būčiau pasakęs tai. Aš ten dirbau prieš 16-17 metų. Nesieju ir niekada nesiejau ir nė vienas sprendimas nebuvo priimtas ir priiminėjamas, su tuo sietas. Konkurse galėjo dalyvauti visos įmonės ir jeigu jie būtų tiesiogiai dalyvavę, tai ir būtume pamatę. Gilintis, kas ten stovi subrangovais - detalės, kurios man, kaip valdybos pirmininkui, ne taip tai svarbu, man svarbiausia kaina. 

– Gal Kėdainių įmonė specialiai taip elgėsi - nedalyvavo konkurse tiesiogiai?

– Negaliu to komentuoti. Nežinau šito.

– Ar su jumis buvo kalbėta, kad reikia tam tikrų įmonių produkciją praleisti?

– Tikrai taip nėra kabėta.

– Ar paaiškėjus, kad Kėdainių įmonė tieks maistą, kalbėjotės su jos vadovais?

– Nė su viena įmone nesu kalbėjęs - nei su rangovais, nei su laimėtojais. Net nežinau, kas jie tokie.

– Žemės ūkio ministerijos prašymu prokuratūra jau pradėjo tyrimą. Ar jau gavote kvietimą pas prokurorus?

– Negavau. Iš tikrųjų nueisiu ir papasakosiu tai, ką žinau, nes valdyba žino tik tas detales, kurias praktiškai jau žino ir išviešino žiniasklaida.  Mes nereguliuojame ir nedarome viešojo pirkimo.

– Gal jau žinote, ką veiksite po vasario 12-osios, kai nebebūsite viceministru?

– Nemanau, kad bus tuščias periodas. Jokių planų neturiu. 

– Ačiū už pokalbį.

Generalinė prokuratūra tirs maisto skurstantiems pirkimą, kai maisto produktai buvo pirkti labai brangiai.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad tyrimas vasario 4 dieną pradėtas dėl galimo sukčiavimo, o jį pavesta organizuoti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Pasak E.Martinonienės, Žemės ūkio ministerijos paprašyta pateikti papildomos informacijos.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, jog turėjo nuogąstavimų dėl produktų kainų, todėl rekomendavo atlikti rinkos tyrimus ir kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą.

„Esama situacija manęs netenkina, todėl kreipėmės į teisėsaugos institucijas, kad būtų įvertintos pirkimo procedūros ir tiekėjų veiksmai, o galimai kalti asmenys – patraukti atsakomybėn“, – pranešime spaudai sakė V.Baltraitienė, kurios vadovaujama ministerija į Generalinę prokuratūrą kreipėsi sausio 28 dieną.

Ministerija siekia, kad maisto produktų pirkimo sutartys būtų nutrauktos, o dėl miltų pirkimo sutartis nebūtų pasirašyta. Dar 2014 metų gruodį V.Baltraitienė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama išaiškinti, ar teisėtai keliami itin aukšti kokybės reikalavimai miltams, ir sustabdė konkurso dalį.

Miltų tiekimo konkursą laimėjo „Malsena Plius“, toną kvietinių miltų pasiūliusi už 600 eurų, kai rinkoje jų kaina bene perpus mažesnė. Be to, miltus siūlė tik „Sanitex“, tačiau jos kaina buvo dar labiau išpūsta – 620 eurų už toną.

Konkurso dalį dėl mėsos konservų tiekimo laimėjo įmonė „Sanitex“, o produktų gamintojas – Kėdainių konservų fabrikas. Portalo 15min. lt duomenimis, kilogramą mėsos konservų, kuriuose ne mažiau nei 80 proc. kiaulienos, rinkoje galima įsigyti už 1,6 euro, skurstantiesiems jie pirkti už 3,2 euro. Konservuotų pupelių kaina rinkoje yra apie 0,89 euro, tačiau jos pirktos, už kilogramą sumokant 2 eurus.

Rinkos reguliavimo agentūros, kuri įtariama per brangiai pirkusi maisto produktus, vadovė Aldona Miliuvienė sausio pabaigoje pasitraukė iš pareigų.

Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, Lietuvai 2014–2020 metams skyrė 76,5 mln. eurų. Maisto produktų krepšelį sudaro kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai, kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.