„Šiandien mes turim laiką tėvams, kurie turi vaikus iki 12 metų. Kai 12 metų yra vaikui, turime jausmą klaidingą, kad vaikas jau užaugęs, savarankiškas, galime grįžti prie reikalų ir darbų. Kaip tik tuo kritiniu paauglystės laikotarpiu, kada iš tėvų reikia daugiau iniciatyvos megzti ryšį su savo paaugliu, leisti laiką su paaugliu, tai viena iš efektyviausių prevencinių priemonių, ta dalis yra pamesta“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė.

Ji teigė ketvirtadienį registruosianti projektą, kuris numato ilginti „mamadienius“ ir „tėvadienius“, apimant ir paauglystės laiką.

M. Danielė tvirtino tokį siūlymą teikia besiremdama Islandijos pavyzdžiu dėl narkotikų, alkoholio bei nikotino vartojimo tarp paauglių prevencijos. Modelį, anot politikės, Islandija taiko jau tris dešimtmečius ir tai padėjo sumažinti jaunimo alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimą nuo maždaug 40 proc. iki vos kelių.

Modelio centre – jaunimo užimtumas, laikas su šeima, bendruomenės įsitraukimas.

„Kitaip tariant, prevencijoje dalyvauja visi. Deja, kartais tam galimybės būna ribotos. Dėl to Seime registruoju projektą dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ pratęsimo iki vaikui sukanka 16 metų“, – teigė ji.

Seimo narės pristatytame narkotikų prevencijos pakete taip pat siūloma finansuoti socialines bei tėvystės-motinystės įgūdžių programas šeimoms, palaipsniui didinti neformalaus ugdymo krepšelį nuo 15–25 eurų sumos iki 40–60 eurų.

Anot jos, valstybė turi sudaryti galimybes jaunimui dalyvauti elgesio keitimo paslaugų programose, kaip alternatyvą šiuo metu taikomoms administracinėms nuobaudoms.

„Tuo tarpu savivaldybės turi ieškoti papildomų galimybių finansuoti vaikų užimtumą, organizuoti laisvalaikio renginius šeimoms. Nuosekliai finansuoti visos dienos mokyklą 1–8 klasėms visose ugdymo įstaigose. Pedagogai turi būti apmokomi, kaip dirbti su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais ir paaugliais“, – teigia M. Danielė.

Pasak parlamentarės, įsitraukti į prevenciją turi ne tik valstybė, savivaldybė, bet ir mokykla, šeima bei vaiką supanti bendruomenė.

Darbdaviui su darbuotoju susitarus, vietoj laisvadienio per tą patį laiką darbuotojui galėtų būti sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis.

Seimas, be kita ko, nusiteikęs darbdavį įpareigoti suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei tai susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju. Dabar galimas tik susitarimo variantas. 

Parlamentarai taip pat ketina nustatyti, kad terminuotą darbo sutartį sudarant trumpiau negu šešiems mėnesiams, išbandymo terminas turėtų būti trumpesnis negu trys mėnesiai. 

Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms Darbo kodekso pataisoms. Galutinis balsavimas dėl jų – kitame posėdyje.

Siūlomi pagrindinio darbo santykius reglamentuojančio dokumento pakeitimai paliestų darbą norinčius pakeisti prastovose esančius darbuotojus, nuotolinį darbą dirbančius asmenis, „mamadienius“ ir „tėvadienius“ bei be konkurso į terminuotą darbą pretenduojančius darbuotojus.

Siūlomi pakeitimai prastovoje esančius darbuotojus paliktų be išeitinių išmokų

Prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius, siūloma nemokėti išeitinės išmokos. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas parlamentui ketina pateikti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.

Tikimasi, kad šis kodekso pakeitimas aiškiai sureguliuos darbo sutarties nutraukimo santykius, kai darbo sutartis nutraukiama dėl prastovos, kuri paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl karantino.

„Darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, objektas ir interesas, kurį ši teisės norma gina, nėra prastova dėl karantino paskelbimo. Tad darbuotojui, kai prastova paskelbta dėl Vyriausybės įvesto karantino, neturėtų būti suteikiama teisė papildomai gauti vieno ar dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Darbo kodekse nėra numatyta išimtis nemokėti išeitinės išmokos, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino.

Siūloma reglamentuoti nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimą

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas ketina pateikti patobulintas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo aiškiau reglamentuoti nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo tvarką.

Pagal siūlomą projektą, „kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios. Kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.“

Pasak L. Jonausko, dabartiniame Darbo kodekse yra spragų, leidžiančių vilkinti susitarimą dėl nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimo.

„Nors nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimas yra darbdavio prievolė, įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, jame nekonkretizuojama, iki kada darbuotojas ir darbdavys turi susitarti dėl kompensavimo. Ši spraga atveria galimybes piktnaudžiavimui. Todėl siūlau Darbo kodekse įtvirtinti nuostatą, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios“, – sako L. Jonauskas.

Nuotolinio darbo metu mokytojams turėjo būti kompensuojamos ne tik darbo vietos įsirengimo, priemonių įsigijimo išlaidos, bet ir baziniai dalykai.

Seimo narys teigia, kad tokių kompensacijų poreikį viešajame sektoriuje labiausiai jaučia mokytojai.

„Nuotolinio darbo metu mokytojams turėjo būti kompensuojamos ne tik darbo vietos įsirengimo, priemonių įsigijimo išlaidos, bet ir tokie baziniai dalykai kaip elektra, internetas, be kurių nebūtų galimos jokios nuotolinės pamokos“, – sako L. Jonauskas.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Taip pat nurodoma, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

S. Skvernelis teiks siūlymą dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis siūlys Darbo kodekse numatyti, kad teisė į „amadienius“ arba „tėvadienius“ galiotų, iki vaikui sukanka 16 metų, o ne iki 12 metų.

Darbo kodekso pakeitimo projektu jis siūlo vietoj šiuo metu darbuotojams, auginantiems du ar daugiau vaikų iki 12 metų, nustatytos teisės į vieną ar dvi papildomas poilsio dienas per mėnesį (arba sutrumpintą darbo laiką dviem ar keturiomis valandomis per savaitę), nustatyti, kad nurodytos teisės galiotų darbuotojams, iki jų vaikai sukaks 16 metų.

Šiuo projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas derinti šeiminius poreikius su darbo įsipareigojimais, stiprinti šeimos ryšį, kad tėvai turėtų daugiau laiko praleisti su vaikais.

Darbo kodekso pataisą parengęs S. Skvernelis mano, kad šiuo metu įtvirtinta vaikų amžiaus riba, iki kurios dirbantys tėvai, kurie augina du arba tris ir daugiau vaikų, gali pasinaudoti papildoma poilsio diena, yra pernelyg žema.

Siūloma kelti reikalavimų kartelę į terminuotą darbo sutartį pretenduojantiems asmenims

Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo kelti reikalavimų kartelę asmenimis, su kuriais sudaroma terminuota darbo sutartis, kol į tam tikras pareigas valstybės ir savivaldybių įmonėse konkurso būdu bus priimtas darbuotojas.

Parlamentaro nuomone, priimamas asmuo turi atitikti visus reikalavimus, kurie keliami konkurso būdu į tokias pareigas priimamam asmeniui.

„Šiuo metu jokie kvalifikaciniai ar kiti reikalavimai, taip pat nepriekaištingos reputacijos kriterijai tokiam asmeniui nekeliami, t.y. toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas priimti net ir tokių reikalavimų neatitinkančius asmenis“, – sako R. Žemaitaitis.

Pasak jo, Darbo kodekse numatytas ilgiausias leidžiamas tokios terminuotos darbo sutarties terminas – vieneri metai. Parlamentaro nuomone, toks terminas neskatina darbdavių operatyviai skelbti konkursų ir vykdyti darbuotojų paiešką bei yra nepagrįstai ilgas. Todėl jis siūlo Darbo kodekse šį terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių be galimybės dėl tokių pačių pareigų su tuo pačiu asmeniu pakartotinai sudaryti kitą terminuotą darbo sutartį.

„Tokiais pakeitimais siekiama, kad net ir laikinai į šias pareigas priimami asmenys turėtų visas reikalingas kompetencijas, savybes ir atitiktų kitus reikalavimus, keliamus konkurso būdu į pareigas priimamam asmeniui, be to, siekiama skatinti kuo operatyviau skelbti ir vykdyti konkursus į laisvas pareigas“, – sako R. Žemaitaitis.

Antradienį už tokią Seimo nario socialdemokrato Gintauto Palucko pateiktą Darbo kodekso pataisą po pateikimo balsavo 57 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 58 parlamentarai susilaikė. Projektas nebuvo galutinai atmestas, bet grąžintas tobulinti.

Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad ši papildoma poilsio diena, skirta vaiko auginimo ar ugdymo reikmėms, priklauso tik tiems dirbantiems asmenims, kurie turi du vaikus iki dvylikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų amžiaus.

Projekto iniciatorius Seimo narys G. Paluckas sako, kad tai sudaro sunkumų darbuotojams, kurie augina vieną vaiką, ir ypač mamoms ar tėčiams, kurie augina vaiką vieni, nes sunkina darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą.

Papildoma, universaliau taikoma, laisva diena, jo nuomone, galėtų padėti palengvinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą.

Vis žiūriu, kai kurios moteriškės puola mūsų Prezidentą Gitaną Nausėdą vien dėl to, kad šis pasakė, jog patarėjo darbui žmonės turi būti atsidavę 100 procentų ir niekas negali jam trukdyti.

Jaunos mamos tuoj pat įsižeidė, nes suprato, esą tam darbui trukdo darbuotojų mažamečiai vaikai.

Manau, kad Prezidentas čia visiškai teisus. Jei gauni bent eurą iš biudžeto, privalai atidirbti kaip už eurą. Ne mažiau! O ir algos prezidentūroje – ne labdaros namuose, ten skaičiuojamos ne šimtais, o tūkstančiais. Taigi, darbas privalo būti nepertraukiamas. Taip, kaip dirbo D.Grybauskaitė.

Ir jokių čia pasiteisinimų negali būti.

Apskritai Prezidento patarėjams siūlyčiau parengti įstatymo pakeitimo projektą ir panaikinti visokius mamadienius ir tėvadienius.

Kvailystė visa tai. Juk už šiomis laisvomis dienomis bepoilsiaujančius asmenis turi atidirbti jų darbą kiti žmonės. Kažkam išėjus pailsėti, niekuo dėti darbuotojai apkraunami darbais, o tai jau yra atvira diskriminacija tų, kurie, pavyzdžiui, vaikų neturi.

Jei jau skiriamos laisvos dienos, jos turėtų būti skiriamos visiems, ne tik tiems, kurie turi vaikų. Nevalia taip skirstyti žmonių.

Šiuo metu papildoma poilsio diena gali pasinaudoti tėvai, auginantys mažiausiai du vaikus iki 12 metų.

„Šio pasiūlymo tikslas – stiprinti šeimos ryšį, kad tėvai turėtų daugiau laiko praleisti su vaikais. Pirmagimis reikalauja dėmesio, reikia ir pas gydytoją nuvesti. Manome, kad yra šiek tiek nuskriaustos šeimos, kurios turi tik vieną vaiką“, – BNS trečiadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Prezidentūra BNS informavo, kad pakeitimai būtų aktualūs maždaug 300 tūkst. žmonių. Šiuo metu vieną vaiką augina 53 tūkst. vienišų motinų ar tėvų, ir yra per 122 tūkst. šeimų su vienu vaiku, kurį augina du suaugę žmonės.

G. Nausėda siūlo įstatymo pataisas priimti Seimo rudens sesijoje.

Prezidentūra siūlo palikti nuostatą, kad dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį būtų skiriamos kiekvienam iš tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Išlaidas turėtų prisiimti valstybė

Prezidentui G. Nausėdai pasiūlius vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams skirti papildomą laisvadienį, Darbdavių konfederacijos vadovas sako pritariantis idėjai, tačiau išlaidas, anot Danuko Arlausko, galėtų padengti valstybė.

„Mes suprantame, kad ar du, ar vienas vaikas, tai pastangų ir laiko reikia beveik tiek pat. Bet suprantame ir tai, kad šeimų, auginančių po vieną vaikutį, yra žymiai daugiau ir padaugės tų žmonių, kurie turės būti išleidžiami vaikučio priežiūrai. Keliame klausimą, ar tai darbdavių, ar valstybės atsakomybė“, – BNS sakė D. Arlauskas.

Pasak jo, vienas papildomas laisvadienis, skaičiuojat su sukuriama verte, darbdaviui kainuotų apie 150 eurų, o tai jam būtų „nelygiavertės sąlygos“.

„Nekvestionuojame dėl pačio pasiūlymo, bet norime diskusijos, kieno tai atsakomybė ir kad tokiu atveju valstybė galėtų padengti materialines išlaidas, kurios bet kuriuo atveju atsiranda darbdaviui, nes atlyginimus tai reikia mokėti“, – sakė D. Arlauskas.

Tikrai galėtume vadovautis logika, kad siūlant papildomą laisvą dieną vaikus auginantiems tėvams, tuo pačiu galbūt panaikiname vieną visuotinio nedarbo dieną, neturinčią labai didelės prasmės.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovo Mariaus Dubnikovo, papildomo laisvadienio suteikimas yra kur kas geresnis sprendimas nei dar vienos šventinės dienos įteisinimas. Lapkričio pabaigoje Seimas į šventinių dienų sąrašą įtraukė Vėlines, lapkričio 2-ąją.

„Reikia suprasti, kad vienas laisvadienis vaikus auginantiems tėvams nereiškia, kad tą dieną nedirba visas kolektyvas, be to, tėvams paliekama laisvė patiems apsispręsti, kada pasinaudoti laisva diena. Tai tikrai geresnis variantas nei, tarkime, lapkričio 2 diena“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

Anot jo, sprendžiant dėl naujų laisvadienių įvedimo vertėtų vadovautis principu, kad įvedant naują taisyklę reikėtų atsisakyti ir senos, neefektyvios taisyklės.

„Tikrai galėtume vadovautis logika, kad siūlant papildomą laisvą dieną vaikus auginantiems tėvams, tuo pačiu galbūt panaikiname vieną visuotinio nedarbo dieną, neturinčią labai didelės prasmės“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete kilusi iniciatyva jas suteikti ir vieną vaiką auginančioms šeimoms užgesinta.

Darbdaviai sutinka, kad gimstamumo problemą reikia spręsti, tačiau sako, kad vieni to nepadarys. Neretas priimdamas žmogų į darbą įvertina, kiek papildomų laisvų dienų jam reikės suteikti ir kiek tai kainuos.

Todėl su papildomais mamadieniais sutiktų tik tada, jei juos kompensuotų valstybė.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas prie šio klausimo ketina grįžti tik sulaukęs trišalės tarybos sprendimo.

Tokią teisę Darbo kodeksas garantuoja visiems tėvams, kurių vaikai mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas ir kurie neturi teisės į mamadienius ir tėvadienius.

Laisvas laikas pirmąją mokslo metų dieną yra apmokamas darbuotojui mokant vidutinį jo darbo užmokestį. Vaikui sulaukus 14 metų, ši lengvata tėvams nebegalioja.

Jeigu vaiko tėvai turi teisę į mamadienius ir tėvadienius, tuomet pirmąją mokslo metų dieną reiktų išnaudoti šias papildomas poilsio dienas, kurių metu darbuotojui taip pat mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

Kam priklauso mamadieniai ir tėvadieniai

Vienas mamadienis ir vienas tėvadienis per mėnesį priklauso tėvams, auginantiems 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų.

Du mamadieniai ir du tėvadieniai per mėnesį priklauso tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso viena papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau.

Jeigu darbuotojui priklauso dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis nei 8 valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Kai vaikai sulaukia 12 metų, teisė į papildomą poilsio laiką per mėnesį nebegalioja.

Socialinė parama mokiniams

Mokiniams iš nepasiturinčių šeimų skiriama dvejopa parama – 57 eurai vienkartinė išmoka mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas visus mokslo metus.

Šią paramą gali gauti mokiniai, kurių šeimose vidutinės pajamos vienam nariui per mėnesį neviršija 183 eurų. Bet labai svarbu žinoti, kad kai vertinama teisė gauti paramą mokiniams į šeimos pajamas įskaičiuojamos ne visos gaunamos lėšos: pavyzdžiui, neįskaičiuojami vaiko pinigai ir dalis darbo užmokesčio.

Šeimoje, kurioje yra 1-2 vaikai, į pajamas neįskaičiuojama 20 proc. į rankas gaunamo darbo užmokesčio, šeimoje 3 ir daugiau vaikų – 25 proc. darbo užmokesčio. Kai viena mama ar vienas tėvas augina 1-2 vaikus, tuomet į šeimos pajamas neįskaičiuojama 30 proc. darbo užmokesčio, o jei vienas iš tėvų augina 3 ir daugiau vaikų – į šeimos pajamas neįskaitoma 35 proc. atlyginimo gaunamo į rankas.

Norėdami gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti, tėvai iki spalio 5 d. turi kreiptis į savivaldybę, o dėl nemokamo maitinimo prašymus savivaldybei galima teikti visus mokslo metus.

Planuojama, kad naujais mokslo metais socialinę paramą mokiniams gaus apie 65 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais socialinę paramą mokiniams gavo apie 52,6 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

Išmoka mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas skiriami priešmokyklinukams ir mokyklinukams.

Šios apmokamos poilsio dienos vadinamos mamadieniais arba tėvadieniais. Jos priklauso abiem tėvams kiekvieną mėnesį.

1 papildoma poilsio diena per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų.

2 papildomos poilsio dienos per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau.

Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis nei 8 valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną. Tėvams, kurie turi 1 ar daugiau vaikų iki 14 metų, besimokančių pagal priešmokyklinio, pradinio ar bendrojo ugdymo programą, ir kurie neturi teisės į papildomas poilsio dienas, priklauso pusė laisvos dienos pirmąją mokslo metų dieną. Šis laikas taip pat yra apmokamas mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį.

Daugiau kasmetinių atostogų vienišiems tėvams. Tėvams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų priklauso daugiau kasmetinių atostogų – 25 darbo dienos, jei dirbama penkias dienas per savaitę ir 30 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.

Įprastai darbuotojams numatyta minimali kasmetinių atostogų trukmė – 20 darbo dienų (arba 24 darbo dienos, jei dirbama šešias dienas per savaitę).

Ką daryti, jei darbdavys nesutinka suteikti papildomos laisvos dienos? Jeigu darbdavys neužtikrina Darbo kodekso nuostatų laikymosi, tuomet darbuotojui rekomenduojama kreiptis į darbo ginčų komisijas, kurios veikia prie teritorinių Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skyrių.

Pirmadienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje sutarta dėl darbuotojų mokymo atostogų apmokėjimo bei dėl prastovų, tačiau streikų organizavimo klausimas liko neaptartas.

„Sutarėm dėl mokymo atostogų apmokėjimo. Sutarėm su darbdaviais, pritarė ir projekto rengėjai, kad nepriklausomai nuo to, ar mokomasi formaliame, ar neformaliame švietime, darbuotojui per metus apmokėtų 10 dienų mokymosi atostogų po 50 proc. darbo užmokesčio. Dabar, jei nebuvo darbdavio siuntimo, darbdavys galėjo visai nemokėti“, - BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.

Anot jo, taip pat buvo sutarta palikti vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“.

„Taip pat sutarėme dėl prastovos, užfiksavome, kad darbuotojas minimaliai prastovos atveju turi gauti ne mažesnį kaip minimalų darbo užmokestį, kad tas mėnesis, kai bus prastova, būtų įskaičiuotas į darbo stažą ir darbuotojas turėtų visas socialines garantijas“, - kalbėjo A.Černiauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį taip pat sutarta steigti Garantinį fondą, iš kurio didesnį stažą sukaupusiems darbuotojams būtų mokamos papildomos išeitinės išmokos.

„Darbdavių atstovai sutiko, kad fondui reikalingos lėšos būtų kaupiamos mažiau intensyviai mažinant socialinio draudimo įmokas. Mokslininkai siūlė socialinio draudimo įmokas kasmet mažinti 1 proc., tačiau nusprendus kurti Garantinį fondą, mąstoma socialinio draudimo įmokas kasmet mažinti mažiau – iki tiek, kad iš išmokų būtų surenkamas fondo biudžetas“, - teigiama SADM pranešime spaudai.

Ministerijos teigimu, taip pat sutarta dėl nuostatų, susijusių su nekonkuravimu, darbuotojų komandiruotės sąvokos, išlygų smulkiam ir vidutiniam verslui – įmonėms iki 10 darbuotojų.

Profesinių sąjungų atstovo teigimu, Darbo kodekso pakeitimai, susiję su streikų organizavimu, pirmadienį nebuvo svarstomi. Šio klausimo svarstymas, kartu su išeitinėmis kompensacijomis turėtų būti svarstomas artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje rugsėjo 8 dieną.

Vyriausybės parengtas socialinis modelis siūlo liberalizuoti darbo santykius bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Iš viso planuojama pakeisti apie 40 teisės aktų.

Profesines sąjungas piktina Vyriausybės skuba, nes ji jau patvirtino ir Seimui perdavė visus socialinio modelio projektus.

Profesinės sąjungos rugsėjo pradžioje Vilniuje organizuoja didelį mitingą, kuriame protestuos prieš, anot jų, skubotai priimamą socialinį modelį. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija gavo leidimą į renginį surinkti 2 tūkst. žmonių.