„Labai sveikintina Marijampolės kolegijos ir MRU jungimosi iniciatyva, suteiksianti gerą postūmį aukštajam mokslui šiame regione. Aukštosios mokyklos kartu užsibrėžė gerinti studijų sąlygas, jų prieinamumą, investuoti į infrastruktūrą – studijoms vykdyti jau įsigytas pastatas Marijampolės centre“, – antradienį ministerijos pranešime cituojamas G. Jakštas.

Taip jis kalbėjo lankydamasis Marijampolėje, kur susitiko su kolegijos, MRU atstovais, aptarė būsimą aukštosios mokyklos viziją. Marijampolės kolegijos prijungimas prie MRU planuojamas įgyvendinant 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą.

Anot ministro, aukštųjų mokyklų sinergija prisidės prie Marijampolės regiono plėtros, geresnio regionui reikalingų specialistų rengimo, aukštesnės studijų kokybės. Abi aukštosios mokyklos turi ilgametę bendradarbiavimo patirtį, vykdo panašių krypčių studijas, ruošiasi pokyčiams regione.

Planuojama, kad vykdant kolegijų tinklo pertvarką Marijampolėje įsikurs MRU filialas. Tam ruošiamasi rekonstruoti pastatą, esantį centrinėje miesto aikštėje. Pastate planuojamos įrengti 22 auditorijos, galinčios talpinti iki 600 studentų, modernios erdvės aukštosios mokyklos bendruomenei.

Aukštųjų mokyklų jungimuisi numatyta 4 mln. eurų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų. Rengiant aukštųjų mokyklų jungimosi projektą organizuotos diskusijos su verslo ir darbdavių atstovais, susitikimai su aukštųjų mokyklų atstovais.

2023–2024 metais Marijampolės kolegijoje studijuoja 729 studentai.

Kolegijų jungimas vykdomas pagal 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, jame numatyta sujungti apie dešimt įstaigų, dėl dalies įstaigų jungimo planuojama apsispręsti vėliau.

Siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.

Pertvarkai numatyti beveik 24 mln. eurų.

Pernai metų pabaigoje jau pritarta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jungimuisi prie Vilniaus kolegijos bei Alytaus kolegijos jungimuisi prie Kauno kolegijos.

Pasak ŠMM viceministro Giedriaus Viliūno, visi kolegijos veiklos rodikliai yra vieni prasčiausių tarp Lietuvos kolegijų ir esą nebetenkina minimalių slenksčių, kurie buvo nustatyti 2000-aisiais steigiant kolegijas.

Kaip rašo portalas 15min.lt, anot jo, kolegijos studentų skaičius turėtų siekti bent bent 800, tačiau čia studijuoja tik 576 studentai, jų skaičius per 4 metus sumažėjo trečdaliu.

Svarstoma kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos arba pertvarkyti ją į savotišką paslaugų centrą, kuris miestui ir regionui aktualioms studijoms vykdyti pasikviestų kitas aukštąsias mokyklas, kurtų jungtines studijų programas su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir plėtotų inovacinę veiklą.

Apie tai, kad taryba skyrė dešimt vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių siekiančią kompensaciją V. Viliūnui, skelbė delfi.lt – direktorius trauktis nusprendė po to, kai taryba dukart nepatvirtino jo metinės ataskaitos. Jis pats portalui teigė, kad trauktis su tokio dydžio išeitine jam pasiūlė kolegijos tarybos pirmininkė profesorė Snieguolė Matulienė.

„Marijampolės kolegija išgyvena sunkų laiką, administracijai derėtų galvoti apie kolegijos perspektyvas, o ne asmeninę gerovę švietimo įstaigos sąskaita. Akademinė laisvė veikia tik kartu su akademine atsakomybe“, - pranešime sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ministerija Marijampolės kolegijos tarybos taip pat prašo pasiaiškinimų dėl administracijos kelionių į egzotiškas užsienio šalis.

Kaip skelbė delfi.lt, 2016-aisias V. Viliūnas, jo pavaduotoja plėtrai Rasa Zigmantaitė ir dar keli darbuotojai už 8 tūkst. eurų ES lėšų 2016-aisiais išvyko ieškoti studentų kolegijai į Zimbabvę, tai pat vyko į panašią kelionę į Indiją, V. Viliūnas išleido R. Zygmantaitę į Portugalijoje organizuotą šv. Jokūbo kelio asociacijos suvažiavimą. Asociaciją įkūrė europarlamentarė konservatorė Laima Liucija Andrikienė, R. Zigmantaitė yra dirbusi L. L. Andrikienės padėjėja.

Marijampolės kolegija ministrė ketvirtadienį įvardijo tarp trijų blogiausių įstaigų – joje pusė, t.y. 8 iš 15 studijų programų nesurinko reikiamo studentų skaičiaus. Pažymima, kad tai – didžiausias nerentabilių studijų programų skaičius iš visų bendrajame priėmime dalyvavusių Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Pasak ministrės, sudėtinga kolegijos situacija susiklostė „atvėrus duris kiekybiniam aukštojo mokslo augimui“, jį paskatinus su rezultatais nesusietu finansavimu, nesukūrus efektyvios sistemos, užtikrinančios aukštojo mokslo kokybę, neįvertinus demografinių tendencijų, pokyčių darbo rinkoje.

Anot jos, Marijampolės kolegijos studentų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo daugiau kaip trečdaliu: nuo daugiau kaip tūkstančio 2013 metais iki 700 praėjusiais mokslo metais, šiemet kviečiamųjų per pirmą priėmimo etapą yra dar beveik trečdaliu mažiau.

„Kolegija pasižymi dideliu administracijos aparatu, lyginant su bendru kolegijos darbuotojų skaičiumi, o išlaidos, tenkančios vieno studentų parengimui yra vienos didžiausių – 2,6 tūkst. eurų per metus. Tai lemia didelės infrastruktūros, administravimo sąnaudos“, – rašoma pranešime.

Švietimo ir mokslo ministerija taip pat nustatė, kad taryba sudaryta galimai pažeidžiant Mokslo ir studijų įstatymą: trys jos nariai yra tiesiogiai pavaldūs kolegijos direktoriui.

„Kolegijos administracija neišsprendė esminių klausimų: kaip valdyti studentų skaičiaus mažėjimą, kokios perspektyvios studijų kryptys, kaip garantuoti studijų kokybę? Lėšų „įsisavinimas“ neturint aiškių strateginių tikslų – ne tas kelias, kuriuo reikia eiti. Tad kolegijos kol kas nepasiekė ir dalis numatytų ES investicijų. Toliau labai atidžiai vertinsime kolegijos perspektyvą visame aukštojo mokslo sistemos pertvarkos kontekste“, - pabrėžia J. Petrauskienė.

Šiuo metu ministrės sudaryta darbo grupė vertina Lietuvos valstybinių kolegijų situaciją ir turės pateikti rekomendacijas dėl kiekvienos iš jų raidos perspektyvų.

Pagal baigusiųjų įsidarbinimą tarp šalies kolegijų pirmauja Žemaitijos kolegija.

Kolegijų reitingą paskelbusio savaitraščio „Veidas“ duomenimis, pernai darbo neradę buvo 8,3 proc. Žemaitijos kolegijos absolventų.

Antroje vietoje pagal absolventų įsidarbinimą - Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, iš kurios absolventų bedarbiais tapo 11,9 proc. baigusiųjų. Baigę Vilniaus kolegiją darbo nerado 12,7 proc. absolventų.

Tuo tarpu iš Šiaurės Lietuvos kolegijos absolventų darbo nerado beveik trečdalis (31,3 proc.), Panevėžio kolegijos - 28 proc., Marijampolės kolegijos - 27 procentai.

Žemaitijos kolegija reitinge pirmauja ir pagal gebėjimą pritraukti lėšas. Ši kolegija iš valstybės biudžeto gavo 3,7 mln. litų, o pati užsidirbo daugiau kaip 9 proc. šios sumos – 338 tūkst. litų. Ne prasčiau sekėsi ir Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai, uždirbusiai 9 proc. (434 tūkst. litų) nuo 4,8 mln. litų, skiriamų valstybės.

Reitinge vertinant akademinį personalą nurodoma, kad daugiausia mokslų daktarų turi nevalstybinės Šv. Ignaco Lojolos kolegija (100 proc. dėstytojų) ir V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla (40 proc.).