„Sunku nesižavėti įspūdingus vaidmenis Nacionaliniame operos ir baleto bei Kauno valstybiniame muzikiniuose teatruose kuriančiu solistu L. Mikalausku. Talentingas, charizmatiškas, – jis prikausto nuo pirmų garsų, ir kiekvienas jo pasirodymas yra pagunda, kuriai neįmanoma atsispirti. Kiekvienas jo koncertas, tarsi mažas spektaklis, leidžiantis žiūrovams pasijusti ne tik stebėtojais, bet ir bendraautoriais. Solistui akompanuos pianistas – virtuozas Daumantas Slipkus“, – taip pirmąjį ciklo renginį pristato „Getrūdos vasaros“ organizatorius – ATM kompanijos įkūrėjas bei vadovas Alvidas Tautkus.

Pagal festivalio programą, trečiadienio vakarą vienuolyno kiemelyje kauniečių laukia susitikimas su Lietuvos teatro ir televizijos aktore Larisa Kalpokaite. Koncerte ji atsiskleis kaip jautri dainininkė, galinti papasakoti skausmingas, pilnas vilties ir meilės istorijas, sutalpintas „už širdies griebiančiuose“ romansuose ir šių dienų dainose.

Ketvirtadienio vakarą „Gertrūdos vasaros 2022“ žiūrovų svečias bus Lietuvos kino, teatro ir televizijos aktorius Vladas Bagdonas. Jis Kauno Marijonų vienuolyno kiemelyje surengs autorinį koncertą visiems savo kūrybos gerbėjams. Kauniečiams tai bus proga pamatyti ir išgirsti aktorių, kurio indėlis į Lietuvos teatro istoriją yra įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Nuo 1970-ųjų V. Bagdonas Lietuvos scenoje įkūnijo vaidmenis: Daukantą, Pirosmanį, Otelą, Faustą, Zorbą, bendradarbiavo su režisieriais: Dalia Tamulevičiūte, Jonu Vaitkumi, Eimuntu Nekrošiumi ir kitais. Už pagrindinį vaidmenį Pavelo Lungino filme „Dirigentas“ tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje buvo pripažintas geriausiu aktoriumi.

„Koncerte išgirsite senų, laiko patikrintų dainų bei naujų, dar negirdėtų kūrinių, atliekamų giliu, sodriu, tarsi hipnotizuojančiu V. Bagdono tembru, – bus reta galimybė išgirsti dainuojantį aktorių“, – sako A. Tautkus.

Scenos grandų programas liepą papildys ir „Getrūdos vasaros“ naujokės iš uostamiesčio. Jas pristatydami organizatoriai klausia: kas bendro tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir tarybinės herojės? Ir patys atsako: jos trys, pasikvietusios dar būrį draugių, veržiasi ant scenos, kad papasakotų visiems, ką reiškia būti moterimi Lietuvoje.

Scenoje greta Astos, Ievos, Marijos, Rugilės bei Vaivos pasirodys ir Lietuvos istorijoje vietą išsikovojusios Barbora, Bona, Dalia, Julija, Marytė ir Teklė. Kartu jos papasakos, kokios yra dabartinės jaunos Lietuvos moterys, ir kokia tradicija jas pagimdė. O vyresnės kolegės primins net tai, kokia nedraugiška moterims gali būti Lietuvos istorija: vietos joms čia ne tiek ir daug, o visos į ją prasibrovusios dažniausiai įsitvirtina dėl savo grožio arba galios nulemti vyrų sprendimus.

Tikri, tikrais faktais paremti ir išgalvoti pasakojimai spektaklio-koncerto „Lietuvos moterys“ žiūrovus nukels ne tik į skirtingus istorinius laikotarpius, bet ir į skirtingus moters gyvenimo tarpsnius, suskambančius skirtingais muzikos stiliais. Koncertą rengia kūrybinė komanda: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė, dramaturgijos asistentė Kristina Steiblytė, kostiumų dailininkė Rūta Lendraitytė, šviesų dailininkas Julius Kuršys bei garso režisierius Laurynas Milinis.

Liepos 20-ąją kauniečių lauks susitikimas su Juozu Erlicku. O kadangi jis visados priešinosi prievartai, tai koncerto „Mėlynoj stotelėj“ programa bus laisvoji. „Norim – slenkam į koncertą. O nenorim – namie sėdim. Aprangos stilius – laisvas. Vyrams nebūtini juodi kostiumai, o moterims nereikia suknelių. Darbiečiai gali būt su konbinezonais, o valstiečiai – su šakėm.

Salėj elgiamės irgi laisvai. Kalbam su telefonu ar su kaimynu. Juozas juk scenoj irgi kalbės. Vienam mat galima, o kitiems – ne?

Žiūrovų skaičius neribojamas, nors Juozas ne sykį patylom guodėsi: „Kodėl aš turiu aptarnauti dvigubai daugiau žiūrovų nei kiti?“ Vis dėlto, kalbėdamas per „ATM info“, žadėjo Lygių teisių komisijai nesiskųsti. „Matyt, jau tokia mano karma,“ – liūdnai atsiduso Maestro. Aišku, per koncertą visiems bus galima dainuot. Tik jokių „O dabar visi kartu!“ Kiekvienas dainuoja, kas jam patinka. Natūrali koncerto trukmė – iki galo“, – šmaikščiai intriguoja žiūrovus pats J. Erlickas ir „Getrūdos vasaros“ organizatoriai.

Ciklo pabaigtuvės numatytos liepos 21-osios vakarą, kai Marijonų vienuolyno kiemelyje prie Šv. Gertrūdos bažnyčios nuskambės „Auksiniai Lietuvos balsai“ (solistų Onos Kolobovaitės bei L. Mikalausko), pažersiantys kauniečiams nuostabiausių operečių, miuziklų ir dainų puokštę.

Ne pirmą programą šiais metais pristatantis rašytojas vėl sėkmingai surinko pilną kiemelį žmonių, kurie atvyko pasidžiaugti poeto kūryba. Tuščių vietų renginyje liko vos viena kita, o Juozui Erlickui dar neatėjus, žiūrovų akys jau buvo nukreiptos į sceną - nekantriai laukė pasirodymo pradžios. Vos pamačius link scenos einantį Juozą Erlicką žiūrovai pradėjo ploti. Tiesa, jis buvo ne vienas - su pianistu Daumantu Slipkumi ir smuikininku Vytautu Mikeliūnu. Plojimai aidėjo iki kol autorius su muzikantais užlipo ant scenos ir pradėjo groti muzika. „O aš kasdiena su savim kariauju...“, - iškart su daina pradėjo vakarą publicistas Juozas Erlickas.

Jau po pirmų rašytojo žodžių, kurie sekė iškart po dainos, publika juokėsi – pamatyti nesišypsantį buvo neįmanoma. „Mano namuose draudžiama dainuoti, todėl aš čia“, - pajuokavo rašytojas ir vėl pralinksmino visą publiką. Nors dauguma susirinkusiųjų - brandaus amžiaus žiūrovai, tačiau buvo galima pastebėti ir jaunų veidų, kurie lygiai taip pat juokėsi iš J.Erlicko pasakojimų ir įsijautę klausėsi jo kūrybos dainų. Po kiekvienos dainos nuskambėdavo aplodismentai, o po aplodismentų Juozas Erlickas pasakodavo bent vieną humoreską, kurioje ironiškai pašiepdavo šiuo metu aktualiausias temas – politika, verslininkus, ligonines, o kartais ir save ar vidutinio amžiaus krizę. Po kiekvieno autoriaus pašiepimo publika ne tik plojo, bet ir leipo juokais – kuo aštresnis juokelis, tuo lengviau buvo pamatyti žiūrovus kikenant galvą nuleidus žemyn.

„Kartą man žmona parodė sugedusia „rozetę“... Kodėl žmona man rodo tik sugedusius daiktus?“ – juokavo publicistas nė kiek nesišypsodamas, kai tuo tarpu visų stebinčiųjų juokas skabėjo kiemelyje. Nors susirinkusiųjų juoką buvo galima girdėti po bene kiekvieno Juozo Erlicko sakinio, pats autorius išlaikė rimtą mina, kuri tik dar labiau kėlė juoką klausantis jo pasakojimų. „Labai patinka, ir dainos gražios. Aš jau ne pirmą kartą jo renginy dalyvauju“ – paklausus ar džiaugiasi renginiu, teigė viena iš žiūrovių.

Renginio metu šalia žiurovų buvo staliukas prie kurio buvo galima įsigyti Juozo Erlicko autorinių knygų. Viena iš pardavinėjamų knygų buvo „Išeinu iš krašto“, kurioje vyrauja būties, žmonių santykių ir tarpusavio supratimo temos. Knygos kaina – 12 eurų, vienas kitas žiurovas prieš renginį ir renginio metu pribėgdavo prie staliuko knygą nusipirkti. Toje pačioje vietoje buvo galima įsigyti ir plokštelę už 5 eurus.

Renginiui įpusėjus rašytojas pranešė, kad bus pertrauka, skirta jo knygų įsigyjimui. „Kas pirks tris, tas mokės kaip už tris.“ – rėžė Juozas Erlickas. Tuomet sudainavo paskutinę pirmosios dalies daina ir dar skambant muzikai padėjo mikrofoną ir išėjo pailsėti. Pertraukos metu dauguma pakilo nuo kėdės pasivaikščioti po kiemelį, atsipūtė nuo juoko ir grįžo į savo vietas. Kai kurie, žinoma, pasinaudojo proga nusipirkti knygą ar autoriaus plokštelę. „Kaip gaila, kad pinigų nepasiemiau, nežinojau, kad bus galima čia knygą nusipirkti“- nuogastavo viena iš žiūrovių, stovėjusi šalia staliuko su autoriaus knygomis.

Pertraukai baigiantis eilės prie knygų staliuko sumažėjo, visi po truputį grįžinėjo į savo vietas. Netrukus vėl pasirodė J. Erlickas su muzikantais. Renginį tęsė su nauja humoristinę istoriją. „Nežinau ar Jūs supratote, kad aš nuėjau nu scenos 1998-aisiais ir štai grįžtu į dabartį. Dvidešimt metų praėjo, o atrodo kaip dvidešimt minučių“ – savo renginio tematika juokavo rašytojas. Pabaigęs istoriją, toliau tęsė pasirodyma su daina, kurios metu žiūrovų juokas taip pat netilo.

Renginys baiginėjosi J.Erlicko juokais, kad paliks žiūrovus su muzikantais, o pats eis skaičiuoti kiek užsidirbo.  Tiesa, po šių žodžių papasakojo dar ne vieną istoriją ir kelias dainas sudainavo. Paskutiniąją dainą skyrė tiems, kurie į renginį atlydėjo savo antrąsias dainas. Skambant paskutinei dainai visi lėtai plojo, o po jos net atsistoję tęsė aplodismentus. „Baikime gražiu palinkėjimu... Būkite atsargūs kelyje“ – juokavo J.Erlickas po visų plojimų ir dar kartą uždainavo trumpą posmelį kviesdamas susirinkusiuosius atsinešti savo knygas pasirašyti.

Prie scenos susirinko nemaža eilė rašytojo autografui gauti, žiūrovai liaupsino kūrėją įvairiais komplimentais ir dėkojo jam už puikų vakarą. „Jei žmonėms patinka – aš jaučiuosi gerai“ – po koncerto pakomentavo J.Erlickas. „Jaučiu... Kiekvieną kartą ateina nauji žmonės, jei ateitų tie patys – tada jausčiaus labai gerai“ – paklaustas ar jaučia jaudulį prieš išeidamas į sceną atsakė autorius.