Pirmas etapas

Apklausa taip pat parodė žymų gyventojų dalies, girdėjusios apie planuojamą Pilietybės išsaugojimo referendumą, padidėjimą, išaugo skaičius ketinančių šiame referendume dalyvauti.

„Vyriausybės kanceliarija dar 2023 m. vasarį pradėjo pirmuosius  referendumo informacinės kampanijos pasiruošimo darbus. Matome, kad po pirmojo visuomenės informavimo etapo auga visuomenės susidomėjimas referendumu, išaugo ir klausimo svarbos supratimas, viešojoje erdvėje atsiranda daugiau informacijos šiuo klausimu ir tos temos, kuriomis anksčiau buvo dažniausiai užduodama klausimų, pavyzdžiui, apie karinės prievolės atlikimą, mokesčių mokėjimą, kodėl reikia referendumo ir kt., tampa visuomenei aiškesnės. Toks ir buvo pirmojo visuomenės informavimo etapo tikslas – sukurti informavimo apie referendumą platformą, įtraukti savivaldą, pasaulio lietuvius ir verslo asociacijas, supažindinti visuomenę su būsimo klausimo svarba ir padėti rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus“, – pastebi Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas.

Procesas: M. Gursko teigimu, Vyriausybės kanceliarija dar pernai pradėjo pirmuosius referendumo informacinės kampanijos pasiruošimo darbus. / liberalai.lt nuotr.

Aiškios tendencijos

Remiantis Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 76 proc. respondentų atsakė šį bei tą žinantys apie 2024 m. planuojamą referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. Tai 21 proc. daugiau, nei rodė anksčiau vykdyta apklausa.

17 proc. (padidėjo nuo 6 proc.) apklaustųjų atsakė informacijos apie referendumą turintys pakankamai, 25 proc. (padidėjo nuo 20 proc.) – kad informacijos turi, bet jos galėtų būti daugiau, 34 proc. (padidėjo nuo 29 proc.) respondentų įvardijo kažką girdėję apie referendumą. 24 proc. (sumažėjo nuo 45 proc.) apklaustųjų pirmą kartą girdėjo, kad tokį referendumą planuojama rengti.

„Teigiamai referendume ketinantys balsuoti respondentai dažniausiai mano, kad svarbu sudaryti galimybes išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę būnant ir kitų Lietuvai draugiškų valstybių piliečiu dėl šeiminių, migracijos ar kitų priežasčių, kartu nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams. Tyrimas taip pat parodė, kad per metus žymiai padaugėjo gyventojų, žinančių arba bent girdėjusių apie referendumą, kuris bus organizuojamas, tačiau išsamios informacijos vis dar reikia“, – apie apklausos rezultatus sako sociologas Ignas Zokas.

Dalyvauti šių metų gegužės 12 d. numatytame referendume planuoja daugiau negu pusė, 60 proc., šalies gyventojų. Tai 4 proc. išaugęs rodiklis, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa.

Toks ir buvo pirmojo visuomenės informavimo etapo tikslas – sukurti informavimo apie referendumą platformą, įtraukti savivaldą, pasaulio lietuvius.

Ją vykdant 34 proc. apklaustųjų atsakė, kad referendume tikrai dalyvaus, 26 proc. – kad greičiau dalyvaus. 15 proc. planuoja referendume nedalyvauti, veikiau nedalyvausiantys teigia 10 proc., o tvirtai įsitikinusių savo nedalyvavimu – 5 proc. Dar ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) sako kol kas neapsisprendę dėl dalyvavimo.

Speciali svetainė

Vyriausybės kanceliarijai Seimo nutarimu yra pavesta įgyvendinti Pilietybės išsaugojimo referendumo informavimo kampaniją Lietuvoje apie teikiamo klausimo referendumui svarbą valstybės ir tautos gyvenimui. Bendradarbiaujant su pasaulio lietuvių organizacijomis, savivaldybių asociacija, savivaldybėmis ir šalies verslą vienijančiomis struktūromis, sutelktas referendumo informavimo tinklas.

Praėjusių metų spalį–lapkritį vyko pirmasis kampanijos etapas, kurio metu, pasitelkiant tradicinius ir skaitmeninius komunikacinius kanalus, buvo komunikuojama apie artėjantį referendumą ir jo reikšmę.

Siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų visuomenės informavimą, atsakant į dažniausiai užduodamus klausimus, buvo sukurta speciali svetainė www.referendumas2024.lt. Antrasis visuomenės informavimo etapas apie Pilietybės išsaugojimo referendumą yra numatytas 2024 m. kovo pabaigoje–gegužės 11 d. Planuojama pasitelkti kuo platesnį spektrą visuomenės informavimo priemonių, kad žinia apie referendumą pasiektų kuo daugiau šalies gyventojų, numatytas ir specialus dėmesys jaunimui įtraukti.