LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teikia prezidentui Gitanui Nausėdai priimti jo atsistatydinimą, pranešė LB.

M. Jurgilas šioje LB valdyboje dirba nuo 2019 metų gegužės 16 dienos, jis buvo paskirtas šešeriems metams. Iki tol jis jau buvo valdybos nariu vieną kadenciją.

„(...) Priemonė, kurią mes notifikavome EK (Europos Komisijai. – ELTA), yra investicinio fondo priemonė. Ji numatyta stambioms ir vidutinėms įmonėms, notifikavimas jau pateiktas penktadienį. Ji numato, kad valstybė su privačiais investuotojais galėtų rekapitalizuoti stambias įmones, jei būtų toks poreikis. Tam numatyta šiuo metu 100 mln. eurų valstybės lėšų ir iki 400 mln. valstybės garantijų, kuriomis būtų garantuotos investicijos į tokį fondą“, – nuotolinės spaudos konferencijos metu sakė M. Jurgilas.

Lietuvos banko valdybos narys taip pat aptarė skatinamąją finansinę priemonę „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (ASAP).

„Jau startavo viena priemonė, kuri yra kodiniu pavadinimu ASAP. Tai yra neapmokėtų sąskaitų valstybės pagalbos priemonė. (...) Jeigu esate tiekėjas, kuris tiekia prekes ar teikia paslaugas tiesiogiai nuo koronaviruso paveiktoms įmonėms, kurios yra VMI sąraše, jau nuo šeštadienio galite (...) pateikti prašymą apmokėti tas sąskaitas. Tos sąskaitos bus apmokėtos iki 85 proc. išrašytos sumos. Iš esmės tai yra finansavimas valstybės lėšomis“ , – antradienį sakė Lietuvos banko atstovas.

Jo teigimu, paraiškos priimamos iki balandžio 24 dienos arba pasiekus 50 mln. eurų sumą, kuri skirta ir numatyta šiai priemonei.

Sąskaitos, pasak M. Jurgilo, turi būti išrašytos nuo sausio 16 ir ne vėliau kovo 16 dieną. Anot M. Jurgilo, ji turi būti išrašyta įmonei, kuri yra paveikta, ji turi būti smulki arba vidutinė.

„Labai svarbu, kad įmonė būtų pateikusi savo finansines ataskaitas už praėjusius metus Registrų centrui“, – pridūrė jis.

Centrinis bankas taip pat siūlo paskolomis tiesiogiai finansuoti perspektyvaus smulkių ir vidutinių įmonių dėl karantino neapmokėtas sąskaitas. Šiuos siūlymus Vyriausybės darbo grupei verslo finansavimui spręsti pristatęs Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sakė, kad, Vyriausybei pritarus steigti fondą, ši priemonė sąskaitoms apmokėti galėtų startuoti jau kitą savaitę.

Lėšos reikšmingoms įmonėms

Pasak M.Jurgilo, Lietuvos banko siūlomas fondas savo veiklos principu primintų lombardą – būtų skirtas paskutinės viltiems finansavimui suteikti.

"Kas atsitinka, kai mes gyvenime susiduriame su situacija, kai niekas mumis netiki, o mes tikrai manome, kad reikia tik truputėlio lėšų ir galėsime atsistoti ant kojų? Kartais tenka eiti į lombardą, užstatyti savo auksinį laikrodį ir taip gauti pinigų, kurie padės išgyventi. Siūlomo valstybinio fondo idėja iš dalies į tai ir yra panaši – jei yra valstybei svarbūs strateginiai sektoriai, valstybė kaip paskutinis skolintojas sutiktų investuoti į šių įmonių veiklą", – aiškino M.Jurgilas.

Pasak jo, fondas galėtų skatinti tokias įmones leisti obligacijas, taip pat sudarytų galimybę investuoti į šių įmonių akcinį kapitalą.

"Tai būtų naudinga, nes jei tokios įmonės rudenį iš krizės išeitų su skolos akmeniu ant kaklo, jų atsigavimo tikimybė būtų labai maža. Tačiau jei tokia įmonė būtų rekapitalizuota, ji būtų net stipresnė, palyginti su kitais rinkos dalyviais", – tvirtino M.Jurgilas.

Startuoti padėtų valstybė

Jo teigimu, tokį fondą galima greitai ir lengvai įsteigti, jis iškart pradėtų veikti, aiškus tokios veiklos reguliavimas. Fondo steigėja ir vienintelė akcininkė galėtų būti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įmonė "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega").

Fondo steigimą turėtų finansuoti valstybė, tačiau vėliau jo veikloje galėtų dalyvauti ir privatus sektorius.

"Tokia struktūra leistų įsilieti kitiems instituciniams investuotojams ir tokiu būdu pritrauktų lėšų. Numatoma, kad fondo pagrindinis investuotojas galėtų leisti obligacijas, kurias garantuotų Vyriausybė. Tokios struktūros leidžiamos obligacijos tiktų Europos Centrinio Banko (ECB) programai, kuri kaip tik ir yra skirta krizės padariniams švelninti", – sakė M.Jurgilas.

Kartais tenka eiti į lombardą, užstatyti savo auksinį laikrodį ir taip gauti pinigų, kurie padės išgyventi.

Anot jo, ECB programos apimtis yra 750 mlrd. eurų, iš kurių Lietuva galėtų pasinaudoti daugiau kaip 3 mlrd. eurų.

Fondas investuotų į pagalbos prašančias įmones, suteikdamas joms paskolas apyvartinėms lėšoms, pirkdamas rinkos (ir blogesnėmis) sąlygomis obligacijas ir akcijas. Pagal sumanymą, paskolos turėtų būti suteikiamos per savaitę, obligacijos išleidžiamos ir nuperkamos per dvi savaites, akcijos – per 6–8 savaites.

Fondas investuotų iki 2020 m. pabaigos, investicijų trukmė – nuo vienų iki šešerių metų. Siūloma nefinansuoti finansinių ir draudimo paslaugų, alkoholio ir tabako prekybos, nekilnojamojo turto sandorių, ginklų pardavimo verslo, loterijų ir lažybų.

Paskolos sąskaitoms apmokėti

Pasak M.Jurgilo, dėl karantino uždraudus tam tikras veiklas, sutriko atsiskaitymų grandinė, smulkios ir vidutinės įmonės negauna apmokėjimo už prekes ir paslaugas, o kredito įstaigų paskolos joms neprieinamos. Nedidelėms įmonėms "Invega" galėtų padėti teikdama tikslines paskolas apmokėti jų sąskaitas.

"Mes stebime rinką ir matome, kad nukentėjo ne tik tie verslai, kuriems valstybė dėl aiškių priežasčių uždraudė veikti, bet ir jiems prekes bei paslaugas teikusios įmonės. Pastarosios galbūt galėtų persiorientuoti ir toliau tęsti veiklą, tačiau susidūrė su neapmokėtomis sąskaitomis", – aiškino M.Jurgilas.

Jo teigimu, Lietuvos banko specialistai siūlo sukurti papildomą "Invegos" administruojamą pagalbos priemonę, kuri ir būtų skirta tiekėjų sąskaitoms apmokėti.

"Taip užkirstume galimybę susidaryti neapmokėtų skolų grandinei, kuri mus nugramzdintų į panašią situaciją, kurią turėjome 2008–2009 m., kai vieni buvo skolingi kitiems ir nebežinojome, kur tai baigiasi", – sakė M.Jurgilas.

Siūloma, kad "Invega" skolintų įmonėms, kurios atitiktų tam tikrus kriterijus, įskaitant mokumo ir socialinio atsakingumo, ir kurių sąskaitos neapmokamos dėl karantino. Paskola būtų teikiama arba sąskaitą gavusiai, arba išrašiusiai įmonei (priklausomai kuri kreipiasi).

Sąskaitą išrašiusiai įmonei būtų pervedamos lėšos, o dėl paskolos besikreipiančiai įmonei atsirastų skolinis įsipareigojimas.

Idėjos autorių nuomone, maksimali paskolos suma priklausytų nuo įmonės dydžio ir galėtų siekti nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Kredituos ir finansų įmones

Lietuvos bankas galės kredituoti ne tik bankus ir kredito unijas, bet ir kitas finansų įmones, jeigu jos patirtų sunkumų dėl koronaviruso sukeltos krizės. Tai padėtų efektyviau spręsti lėšų trūkumo problemas. Už tokias Lietuvos banko įstatymo pataisas kovo 31-ąją balsavo 97 Seimo nariai.

Parlamentaro Andriaus Palionio inicijuotos pataisos numato, kad iškilus likvidumo problemų paskolas Lietuvos bankas galės teikti mokėjimo, elektroninių pinigų, vertybinių popierių, draudimo, išperkamosios nuomos ir kitas finansines paslaugas teikiančioms įmonėms.

M.Jurgilas nurodė, kad pataisos leis į Lietuvos banką dėl likvidumo paskolų kreiptis mokios, bet laikinų likvidumo problemų turinčios finansų įstaigos.

Ar finansų įstaiga yra reikšminga finansų sistemai, ar ji atitinka kitas sąlygas paskolai gauti, M.Jurgilo teigimu, spręstų Lietuvos banko likvidumo paskolų komitetas.

Už tokias Lietuvos banko įstatymo pataisas antradienį balsavo 97 Seimo nariai.

Socialdarbiečio Andriaus Palionio inicijuotos pataisos numato, kad iškilus likvidumo problemų paskolas LB galės teikti mokėjimo, elektroninių pinigų, vertybinių popierių, draudimo, lizingo ir kitas finansines paslaugas teikiančioms įmonėms.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas BNS nurodė, kad pataisos leis į LB dėl likvidumo paskolų kreiptis mokios, bet laikinų likvidumo problemų turinčios finansų įstaigos.

„LB likvidumo paskolas teiktų toms įstaigoms, kurių veikla yra reikšminga tvariam šalies finansų sistemos veikimui, kurios turi LB tinkamo užstato ir kurios išnaudojo visas kitas galimybes pasiskolinti likvidumui, pavyzdžiui, banko ar kito asmens paskolas, akcininkų įnašus“, – BNS teigė M. Jurgilas.

Ar finansų įstaiga yra reikšminga finansų sistemai bei ar ji atitinka kitas sąlygas paskolai gauti, M. Jurgilo teigimu, spręstų LB likvidumo paskolų komitetas. Tokių paskolų teikimo tvarką LB planuoja parengti dar šią savaitę. 

Pasak jo, tokios paskolos būtų teikiamos už Europos Centrinio Banko ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normą, padidintą vienu procentiniu punktu – šiuo metu jos būtų 1,25 proc.

Paskolos būtų teikiamos už įkeistą turtą: skolos vertybinius popierius, kredito reikalavimus, kitas finansinės priemones ar kitą turtą.

„Didžiausia grėsmė šioje srityje (fintech – ELTA) – neprižiūrimi rinkos dalyviai. Prižiūrimi rinkos dalyviai fintech srityje, mūsų nuomone, didelių grėsmių nekelia dėl mažos apimties ir dėl paprastų verslo modelių, kuriuos gebame prižiūrėti“, – Seime surengtoje diskusijoje pirmadienį sakė M. Jurgilas.

Jo požiūriu, su kriptovaliutomis susijusių įmonių rizika atsiranda dėl jų veiklos nereglamentavimo.

„Kripto tai nėra fintech. Kripto yra tema. Ji sudėtinga, bet taip pat įdomi. Sudėtinga, nes ji didžiąja dalimi neprižiūrima, nereglamentuojama ir tik technologiniu pagrindu įgyvendinami tam tikri technologiniai sprendimai. Kai kurie subjektai bando tuo pasinaudoti“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.

Pernai, M. Jurgilo teigimu, buvo gauta per 1,5 tūkst. skundų dėl galimo fintech įmonių piktnaudžiavimo, užsiėmimo neteisėta veikla ar įstatymų pažeidimų. Juos išnagrinėjus buvo skirtos 38 poveikio priemonės.

Jungtinė Karalystės iš ES pasitraukti turėtų kovo 29 d., tačiau kol kas šalis nepasiekė „Brexito“ susitarimo, o tai reiškia, kad bendrovės, turinčios JK išduotas licencijas, gali netekti teisės teikti finansų paslaugas Bendrijos šalyse.

M. Jurgilas tikino, kad bendrovės, ketvirtis kurių ateina iš Jungtinės Karalystės, siekia gauti elektroninių pinigų įstaigos licencijas.

„Atrodo, kad bendrovės, o daugelis jų yra gana didelės, elgiasi taip, lyg būtų studentai, pradedantys nerimauti tik egzamino išvakarėse“, - sprendimų skubiai ieškančias Didžiosios Britanijos bendroves apibūdino Lietuvos banko valdybos narys.

Pasak jo, Lietuva gali apdoroti prašymą elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti per 3 mėnesius. Palyginimui, pažymėjo M. Jurgilas, kai kuriose kitose ES valstybėse toks procesas užtruktų apie metus, o tai suteikia Lietuvai pranašumo prieš tokius fintech centrus, kaip Liuksemburgas, Airija ar Belgija.

„Tai yra visiškas antplūdis... Mes neturime išteklių apdoroti visus prašymus. Taigi, turime rinktis, teikdami prioritetą mažiausią riziką keliančioms bendrovėms“, - kalbėjo M. Jurgilas, nepateikęs konkrečių įmonių pavadinimo dėl konfidencialumo reikalavimų.

Airijos centrinis bankas spalį atskleidė sulaukęs finansinių paslaugų bendrovių prašymų suteikti licenciją šuolio. Pasak banko, dėl „Brexito“ per 100 įmonių pateikė prašymus pradėti arba plėsti veiklą šalyje.

Lietuva fintech įmonių pritraukimu užsiimti pradėjo prieš kelerius metus, o iki šių metų sausio, vyriausybės duomenimis, yra išdavusi 83 veiklos licencijas fintech įmonėms. Lietuva pagal išduotų fintech licencijų skaičių Europos Sąjungoje atsilieka tik nuo Jungtinės Karalystės.

Tarp naujokų Lietuvoje - „Alphabet Inc“ valdomos „Google“ mokėjimų padalinys, Jungtinės Karalystės bankas „Revolut“. M. Jurgilo teigimu, centrinis bankas yra pasirengęs, šiam sektoriui augant, sustiprinti fintech sektoriaus priežiūros pajėgumus.

Tačiau M. Jurgilas atmetė prielaidas, kad fintech bendroves Lietuvoje traukia švelnus sektoriaus reguliavimas.

„Europos Sąjungoje veikia institucijos, kurios užtikrina, kad rinkos priežiūros įstaigos visose valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvą, veikia pagal tokį patį standartą, o jei bet kuris Lietuvoje registruotas bankas išaugs iki reikšmingo dydžio, jo priežiūrą perims Europos centrinis bankas (ECB)“, - tvirtino M. Jurgilas.

„Dalyvaudami šioje iniciatyvoje ne tik padėsime įmonėms išbandyti jų produktus ar paslaugas gerokai didesniu masteliu, tačiau kartu efektyviau stiprinsime ryšius ir keisimės informacija su kitų valstybių priežiūros institucijomis, o tai leis skatinti inovacijas vieno balso principu“, - sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuva, atstovaujama Lietuvos banko, pirmoji iš euro zonos šalių prisijungė prie Pasaulinio finansinių inovacijų tinklo (angl. Global Financial Innovation Network, GFIN), kuris vienija 29 pasaulio organizacijas iš daugiau nei 15 jurisdikcijų (tarp jų - Australija, Honkongas, Jungtinė Karalystė, Singapūras ir kt.).

Šis tinklas įkurtas šių metų sausį, jo tikslas - skatinti finansines inovacijas, kurios leistų didinti konkurenciją, mažinti išlaidas, siūlyti vartotojams geresnės kokybės ir vertės paslaugas. Projektas taip pat leis stiprinti priežiūros institucijų bendradarbiavimą, keistis požiūriais ir patirtimi finansinių inovacijų klausimais.

Pradinę pasaulinės bandomosios finansinių technologijų aplinkos iniciatyvą pasiūlė Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros institucija (ang. Financial Conduct Authority, FCA).

Suvienijusios jėgas skirtingų pasaulio šalių finansų rinkų priežiūros institucijos kviečia įmones dalyvauti bandomojoje programoje, kuri, joms bandant inovatyvius produktus ir paslaugas, leistų lengviau rasti bendrą kalbą su įvairių pasaulio šalių priežiūros institucijomis.

Įmonės, kurias domina tokia galimybė, turėtų pasirinkti jurisdikcijas, kuriose norėtų išbandyti finansinę inovaciją ir atitinkamai priežiūros institucijai pateikti paraišką iki šių metų vasario 28 d.

Prieš kiek mažiau nei mėnesį Lietuvos bankas startuoliui „Revolut“ suteikė specializuoto banko licenciją, tačiau pastaruoju metu imta kalbėti, kad „Revolut“ gali tapti veiksniu, sukelsiančiu bankų krizę. Primenamas Islandijos atvejis, kai 300 tūkst. „Icesave“ banko klientų prarado 4 mlrd. svarų vertės indėlių, sužlugus bendrovei „Landsbanki“, rašė delfi.lt.

Tačiau M. Jurgilas sako, kad licencijos finansų dalyviams yra ne dalijamos, o atrenkamos ir filtruojamos atsakingai.

„Rizikos yra valdomos, mes jas suprantame. Licencijų dalijimas yra neteisingas žodis, nes jos yra atrenkamos, filtruojamos, įtraukiamos kitos institucijos, renkama medžiaga iš Lietuvos jėgos struktūrų, turime fizinius susitikimus su priežiūros institucijomis iš kitų šalių“, - žurnalistams kalbėjo M. Jurgilas.

Jo teigimu, skiriant licencijas naudojami keli filtrai.

„Vienas svarbiausių, kuris oficialiai nefigūruoja, - priešlicencinis kontaktas, kurio metu potencialus rinkos dalyvis prisistato, ką jis nori daryti, koks jo veiklos modelis, ir mes pasakome savo nuomonę. Jei veiklos modelis kelia didelę riziką, mes tą ir pasakome“, - sakė jis.

Jis taip pat pastebėjo, kad specializuoto banko veiklos mastas yra ribotas, jis negali vykdyti investavimo ir konsultavimo dėl investicinių produktų. Tačiau vykdo kasdieninę bankinę veiklą, pavyzdžiui, priima indėlius, išduoda paskolas.

M. Jurgilo teigimu, Lietuvoje veikiantys bankai yra labai stipriai kapitalizuoti - netgi daugiau nei reikalaujama.

„Aišku, kad naujų rinkos dalyvių veikla pirmais metais bus nuostolinga, dėl to starto pozicijoje jų kapitalizavimo koeficientas bus dar didesnis nei dabar veikiančių bankų Lietuvoje“, - akcentavo M. Jurgilas.

Jis neatmetė, jog Lietuvai paskelbus, kad bus bandoma kurti finansinių technologijų (fintech) centrą, įtartini finansų dalyviai taip pat bandė gauti licencijas, tačiau tokie atvejai nebuvo dažni.

„Kai pasiskelbi, kad Lietuvoje bandysime kurti fintech centrą, ateina pasitikrinti, gal ir mums bus vietos. Dėl to svarbūs pirmi pokalbiai, kai ateina neaiškūs veikėjai iš neaiškių jurisdikcijų. Mes negalvojame apie reguliacinių standartų mažinimą. (...) Norime įdarbinti finansines technologijas ir tas rizikas sumažinti“, - sakė M. Jurgilas.

Pasak jo, ES šalys turi susitarti dėl bendros indėlių draudimo sistemos, tačiau tai dar užims laiko.

„Natūralu, kad turi būti mechanizmas, ir dabar mes to laukiame. ES nesusitaria, niekas nenori drausti šalių indėlininkų, kai ten neišvalytas bankinis sektorius. Bet ar tai reiškia, kad mes turime sustoti?“, - sakė jis.

ELTA primena, kad gruodžio viduryje Lietuvos bankas „Revolut“ suteikė specializuoto banko licenciją. „Revolut“ žada priimti indėlius ir mokėti didesnes palūkanas nei tradiciniai bankai. Jie taip pat žada Lietuvoje gautą licenciją naudoti plėtrai visoje ES.

„Revolut“ įsikūrė 2015 metų liepą ir siūlo nemokamus tarptautinius pinigų pervedimus bei nemokamus atsiskaitymus visame pasaulyje taikant tik tarpbankinį mokestį. „Revolut“ sąskaitoje taip pat galima pirkti ir keisti kriptovaliutas.

Nuo „Rise Vilnius“ atidarymo finansinės technologijos tapo vienu iš strateginių Lietuvos prioritetų, o „Rise Vilnius“ aktyviai dalyvavo vystant šią sritį. Antrųjų veiklos metų planuose – atvira „Barclays“ platforma ir Baltijos regiono FinTech startuolių apdovanojimai.

Tapo įvykių epicentru

Nuo atidarymo praėjusių metų liepą „Rise Vilnius“ apsilankė apie 11 tūkst. žmonių, įvyko per 200 bendruomenei aktualių renginių, užmegzta daugiau kaip 100 nariams vertingų vietinių ir tarptautinių partnerysčių, šiuo metu „Rise Vilnius“ erdvėje veikia ir pasauliniam tinklui priklauso 40 startuolių: nuo mobiliuosius mokėjimus plėtojančių „WoraPay“ ir pinigines perlaidas vystančių „ArcaPay“ iki tarptautinėms rinkoms skirtų vidinės komunikacijos platformų „Tipi“ ir „Pulse“.

„Didžiuojamės ne tik „Rise Vilnius“ nuveiktais darbais, bet ir individualiais mūsų bendruomenės startuolių pasiekimais – „TrackDuck“ sutartimi su bendradarbiavimo sprendimų dizaino kūrimui lydere „Invision“, naujomis „WoraPay“ investicijomis ir bendradarbiavimu su „Barclays“ banko mobiliųjų aplikacijų kūrimo komanda ir kitais jau įvykusiais ar besimezgančiais mūsų startuolių sandoriais“, – kalbėjo „Rise Vilnius“ vadovas Darius Kavaliauskas.

Lietuvos banko atstovai taip pat pažymi, kad finansinių technologijų sektoriaus ekosistemai neabejotinai yra svarbus akceleratorių ar inkubatorių vaidmuo. Tai padeda startuoliams augti ir būti labiau matomiems.

„Džiugu stebėti aktyvią „Rise Vilnius“ veiklą jiems ne tik tiesiogiai dirbant su FinTech bendrovėmis, bet ir atliekant finansų sektoriaus ir visuomenės švietėjišką funkciją – organizuojant konferencijas, įvairius renginius ir kūrybines dirbtuves. Ir toliau sieksime glaudaus bendradarbiavimo su „Rise Vilnius“ komanda“, – sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko Valdybos narys.

FinTech ekosistemos plėtra tapo aktuali ne tik startuoliams, investuotojams, bet ir pačiai sostinei, kuri kasdien vis daugiau dėmesio skiria išmaniosioms technologijoms.

„Kai „Rise Vilnius” prieš metus įsikūrė mūsų mieste, tai buvo aiškus įrodymas, kad Vilnius tikrai yra startuolių scenos žvaigždė. Dabar „Rise Vilnius“ yra tapęs jaukia, atvira ir pažįstama susibūrimo vieta, natūraliu kūrybingų ir išmanių žmonių traukos centru“ – įžvalgomis pasidalijo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Daugiau tarptautinių galimybių

Antraisiais veiklos metais „Rise Vilnius“ savo bendruomenės nariams ketina atverti „Barclays“ banko platformą, padėsiančią greičiau vystytis naujiems FinTech produktams ir paslaugoms.

„Vienas iš pagrindinių „Barclays“ banko tikslų yra aktyviai skatinti naujų ir kokybiškų finansinių paslaugų bei produktų kūrimą, todėl kasmet visame pasaulyje bankas užmezga apie 60 partnerysčių su startuoliais. Atvėrę naują platformą, tikimės sulaukti dar didesnio startuolių susidomėjimo ir naujų produktų atsiradimo, kurie leis bankui ženkliai gerinti paslaugų kokybę bei didinti įmonės darbuotojų efektyvumą“, – pasakojo „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomasis direktorius Mariano Andrade Gonzalezas.

„Rise Vilnius“ siekia ir toliau plėsti bendruomenei naudingą partnerių tinklą, užmegzdamas glaudesnius ryšius su kaimyninių šalių startuoliais ir FinTech ekosistemos pagrindiniais žaidėjais. Dar šių metų pabaigoje „Rise Vilnius“ planuoja surengti tarptautinius Baltijos šalių finansinių technologijų startuolių apdovanojimus.

„Džiaugiamės, jog „Rise Vilnius” jau metus stiprina ne tik sostinės, bet ir viso regiono finansinių technologijų startuolių industriją, padėdami jiems vystytis, megzti ryšius ir kurti naujus verslo modelius. „Rise Vilnius” – tai didelė galimybė visai startuolių bendruomenei būti pasaulinio tinklo dalimi”, – sakė „Startup Lithuania“ vadovė Rimantė Ribačiauskaitė.

Apie „Rise Vilnius“

„Barclays“ iniciatyva įkurtas „Rise Vilnius“ kuria palankią terpę augti startuoliams. Tai – ne tik fizinės darbo vietos, bet ir kokybiški renginiai, mentorių sesijos ir tiesioginių vaizdo įrašų transliacijų galimybė. Priklausydami pasauliniam tinklui, „Rise Vilnius“ nariai naudojasi įtakingiausių finansinių technologijų ekosistemų žiniomis, programomis ir darbo vietomis net keturiuose žemynuose. „Rise Vilnius“ kartu su „Barclays“ taip pat plėtoja programas, padedančias spręsti didžiausius šių dienų finansinių paslaugų iššūkius. Tai leidžia startuoliams greičiau vystyti ir plėtoti prototipus, o naujus verslo modelius paversti veikiančiais produktais ir paslaugomis.