„Šias lėšas skyrėme iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Už jas keliai remontuojami tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose. Per pastaruosius trejus metus iš šios programos lėšų buvo suremontuota 2377 km miško kelių su žvyro danga, didesnė jų dalis – privačiuose miškuose.“

Iš viso miško keliams taisyti 2015-2019 m. skirta 17,55 mln. eurų. Tai sudaro apie  20-30 proc. visų surenkamų privalomųjų atskaitymų už parduotą medieną valstybiniuose ir privačiuose miškuose.

Miško kelius remontuoja Valstybinių miškų urėdija, tačiau parenkant kuriuos reikia taisyti aktyviai dalyvauja ir privačių miškų savininkų bei savivaldybių atstovai. Šiuo tikslu kiekviename regione sudaromos specialios komisijos. Jos ir sprendžia, kuriuos miško kelius reikia remontuoti pirmiausia. 

„Kiek viešojoje erdvėje paskelbta, tiek ir man yra žinoma, kad yra planuojamas komandos pastiprinimas. Su tuo susiję dokumentai yra tvarkomi“, - Eltai sakė R. Brandišauskienė.

Ji teigė nežinanti, ar kandidatūra į atsilaisvinusią viceministro kėdę bus patvirtinta iki M. Norbuto išėjimo iš ministerijos, tačiau mano, kad jai greičiausiai neteks perimti jo kuruojamų sričių.

„Nežinau tiksliai, ar paskutinę M. Norbuto darbo dieną, bet yra ministrų sutarimas, kad bus pastiprinimas - yra jį pakeisiantis kandidatas. Todėl nebuvo svarstoma, ar aš dengsiu sritis (M. Norbuto kuruojamas. - ELTA), nes yra kita kandidatūra“, - Eltai teigė R. Brandišauskienė.

M. Norbutas Aplinkos ministerijoje buvo atsakingas už gamtos apsaugą, miškus, saugomas teritorijas, kraštovaizdį bei atliekas.

Iš esmės, kai buvau pakviestas grįžti į Aplinkos ministeriją, buvo aiškiai pasakyta, kad tai – laikina pozicija, bet laikinumas negali tapti nuolatinumu.

Kaip Eltai trečiadienį sakė pats M. Norbutas, jo pasitraukimas iš pareigų paspartins sprendimus dėl Aplinkos ministerijos.

„Iš esmės, kai buvau pakviestas grįžti į Aplinkos ministeriją, buvo aiškiai pasakyta, kad tai - laikina pozicija, bet laikinumas negali tapti nuolatinumu. Man atrodė, kad mano pasitraukimas greičiau paskatins priimti sprendimus ir stiprinti Aplinkos ministerijos komandą, nes tai yra būtina, ir turi būti ne du viceministrai, o visi trys. Tai galėtų paskatinti daugiau dėmesio skirti aplinkai, nes akivaizdu, kad kai nėra suformuota pilna komanda, to dėmesio yra mažiau, mažiau ir galimybių spręsti labai svarbius klausimus, kurie liečia tiek gyventojus, tiek gamtos apsaugą, tiek klimato iššūkius“, - teigė M. Norbutas.

Pasak jo, po buvusio aplinkos ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo jį laikinai pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas įkalbino jį laikinai pasilikti ministerijoje.

ELTA primena, kad Aplinkos ministerija vadovo neturi nuo gruodžio pradžios, kai premjeras Saulius Skvernelis inicijavo K. Navicko pasitraukimą. Aplinkos ministro pareigas laikinai eina energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

S. Skvernelis į laisvą aplinkos ministro vadovo vietą siūlė „socialdarbietės“ Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą, tačiau ją prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė, argumentuodama tuo, kad kandidatei trūksta patirties ir kompetencijų.

Dabartinis kandidatas į aplinkos ministro postą - Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, kurio kandidatūrą prezidentei praeitą savaitę pateikė S. Skvernelis.

„Aš buvau sutikęs grįžti laikinai, nes laikinasis ministras paprašė tą padaryti dėl darbų tęstinumo ir užtikrinti tą didesnę spartą. Man atrodo, kad mano pasitraukimas yra laiku, nes laikinumas negali tęstis nuolatos, ir tai turėtų paskatinti greičiau priimti sprendimus dėl pilnos komandos suformavimo, nes ir laikinu periodu jinai nebuvo pilnai“, – BNS trečiadienį sakė M. Norbutas.

Anot jo, nesant visos komandos, ministerija negali funkcionuoti pilnu pajėgumu, spręsti esminių klausimų, nukenčia atstovavimas ir interesų gynimas.

„Šiandien, pavyzdžiui, ant stalo guli klimato kaitos mažinimo priemonės arba prisitaikymo priemonės, kurios turi lemti ūkio pertvarkas, jos šiemet turėtų būti parengtos ir pateiktos Europos Komisijai. Akivaizdu, kad toks laikinumo laikotarpis neprisideda nei prie kokybiško ir labai spartaus darbo, nes reikia visų susitelkimo, nauja komanda turi telkti kitas ministerijas, ministrus, viceministrus ir kartais priimti nepatogius sprendimus, bet būtinus vykdant mūsų įsipareigojimus“, – sakė M. Norbutas.

Viceministro pareigas jis eis iki balandžio 1 dienos. Tolesnių planų teigė kol kas neturintis.

„Kol kas neturiu specialių planų, visiems, jei reikės patarimų arba žinių, kurias įgijau, esu pasiruošęs padėti. (...) Dabar man svarbiausia pergalvoti, kas įvyko ir susiplanuoti ateitį, tai konkrečių žingsnių, kas, kur ir kaip neturiu“, – sakė M. Norbutas.

M. Norbutas kuravo gamtos apsaugos, miškų ir saugomos teritorijų bei atliekų sritis.

Prieš tapdamas viceministru jis dirbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Europos Parlamente Broniaus Ropės padėjėju.

Jam pasitraukus, Aplinkos ministerijoje liks tik viena viceministrė – Rėda Brandišauskienė.

Gruodžio pradžioje iš aplinkos ministro pareigų premjerui Sauliui Skverneliui atleidus Kęstutį Navicką, ministerija neturi nuolatinio vadovo, o jai laikinai vadovauja energetikos ministras.

S. Skvernelis antradienį prezidentei yra pateikęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos kandidatūrą į aplinkos ministrus.

Anot MDRA valdybos nario Audriaus Radvilavičiaus, kantrybės taurę perpildė pastarųjų mėnesių Aplinkos ministerijos bandymai stipriai apriboti ūkinę veiklą miškuose, neva sugriaunant keliasdešimt metų galiojančią darnaus miškininkavimo praktiką. Jis teigia, kad dėl potencialių suvaržymų darbo neteks mažiausiai 2 tūkstančiai žmonių, o kompensacijos miškų savininkams gali siekti beveik 100 mln. eurų kasmet.

A. Radvilavičiaus teigimu, ministerijoje pristatomi teisės aktai greitai iškomunikuojami visuomenei, teigiant, kad dėl jų jau buvo sutarta, nors tai esą nebūna tiesa.

Viceministras M. Norbutas tokius MDRA valdybos nario pasisakymus vadina melagingos informacijos skleidimu.

„Beveik visus metus diskusijos vyko, todėl man yra nepriimtini šie metodai, kai yra teikiama melaginga informacija, taip pat bandomas apšmeižti vienas ar kitas asmuo. Vertinu demokratiją, vertinu skirtingus pasisakymus, pozicijas ir argumentus. Yra įvairiausių formų juos išsakyti - tiesiogiai, raštu ir kitomis priemonėmis“, - Eltai teigė M. Norbutas.

Kaip MDRA pranešime teigė A. Radvilavičius, ministerijoje taip pat piktybiškai nesprendžiami įsisenėję ir itin svarbūs miškų sektoriaus klausimai - miškingumo didinimas, sektoriaus konkurencingumo regione užtikrinimas, prekybos medienos produktais ir surinktų lėšų panaudojimo skaidrinimas, darbo vietų rajonuose ir regionuose išlaikymas, efektyvios miškų kontrolės ir racionalaus miškų naudojimo užtikrinimas.

M. Norbutas tikina, kad dialogas įvairiais klausimais su miškų sektoriaus asociacijomis vyksta nuolatos.

„Mes turime miškų konsultacinę tarybą, kuri renkasi, taip pat nuolatos organizuojame konferencijas. Tiek praeitų metų pabaigoje buvo tais klausimais konferencija, tiek šiemet Vytauto Didžiojo universitete buvo dar viena konferencija. Iš esmės konsultacijos yra nepertraukiamas procesas, kuriame konsultuojamės tiek su pramonės atstovais, tiek su privačių miškų savininkais, tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios taip pat pareiškia savo nuomonę miškų klausimais“, - Eltai komentavo M. Norbutas.

Miško darbų rangovai taip pat priėjo išvadą, kad ministerijos miškų politika pastaruosius dvejus metus nesikeičia, o ministerijoje esą vyrauja melo ir nepasitikėjimo atmosfera.

„Nežinau, apie ką jie kalba, būdami išorėje ir šnekėdami apie nepasitikėjimo dvasią. Aš negaliu pasakyti, nes tai yra subjektyvi vieno ar kelių asmenų nuomonė. Šie žmonės nedirba Aplinkos ministerijoje, kad galėtų tokius teiginius teigti“, - Eltai sakė M. Norbutas.

Pasak A. Radvilavičiaus, miškų sektoriaus dalyviai esą svarsto pasekti statybininkų pavyzdžiu ir kreiptis į ministrą pirmininką dėl galimybės perleisti miškų politikos formavimą kitai ministerijai. A. Radvilavičiaus teigimu, nors tai ir kraštutinė priemonė, tačiau jos gali tekti imtis, siekiant atkreipti dėmesį į įsisenėjusias miškų sektoriaus problemas.

Šios pataisos siūlomos siekiant geriau suderinti visuomenės lūkesčius dėl miškų išsaugojimo ir tinkamą Lietuvos įsipareigojimų ES mastu įgyvendinimą.

„Miškų įstatymo pakeitimai pirmiausia skirti sumažinti plynuosius miško kirtimus juos iš esmės ribojant biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose šalies miškuose – Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, kad jos būtų išsaugotos, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Tačiau kartu siekiama, kad sukaupta mediena ir jos prieaugis būtų kuo optimaliau panaudojami likusiuose miškuose – nenustatant perteklinių apribojimų ir sudarant prielaidas juose racionaliai naudoti miško išteklius“.

Siūlomos įstatymo pataisos padėtų įgyvendinti Vyriausybės programos tikslą tolygiai mažinti plynųjų kirtimų apimtį ir vienaamžių bei vienarūšių medynų plotus. Jos rengtos remiantis aplinkos ministro šiuo tikslu sudarytos darbo grupės siūlymais.

Suprantama, kad nauji ūkinės veiklos apribojimai privačių miškų savininkams turės būti kompensuojami. Didesnė šių apribojimų dalis realius praradimus sąlygos ne iš karto. Per metus lėšų poreikis kompensacijoms sieks iki 10 mln. eurų.  Pažymėtina, kad didžiajai šių kompensacijų daliai neprireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų –  tai bus „Natura 2000“ išmokos.

Šiandien minėtosios įstatymo pataisos pristatytos Miškų ūkio konsultacinei tarybai, kurią sudaro pagrindinių su miškais susijusių institucijų ir organizacijų atstovai. Įvertinus jų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pataisų projektas bus pateiktas visuomenei. Tikimasi, kad suderintas pataisas Seimas svarstys per pavasario sesiją.

Politikas sako, kad išvyka suteikė išskirtinę progą aukštiems užsienio pareigūnams pristatyti Lietuvos poziciją. Opozicija teigia, kad Lietuvos valdžios atstovams nedera dalyvauti renginiuose, kai kviečiami atstovai iš „buvusios Sovietų Sąjungos šalių“.

Užsienio reikalų ministerija šį vizitą pavadino žmogiška klaida.

M. Norbutas: tai buvo unikali proga

Kelių JAV veikiančių organizacijų kvietimu M. Norbutas Jungtinėse Valstijose viešėjo birželio 3–10 dienomis.

Jis buvo vienintelis Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalies atstovas.

Kartu su juo „jaunųjų lyderių“ programoje dalyvavo Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Ukrainos ir Uzbekistano viceministrai.

Vizito dalyviai susitiko su Kongreso nariais, įvairių analitinių tyrimų centro atstovais.

M. Norbutas sakė neabejojantis, kad šis vizitas buvo labai naudingas tiek jam, tiek šaliai.

„Dalyvauti programoje buvo kviečiami atstovai iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių. Vizito tikslas paskatinti demokratijos procesus šiose šalyse – parodant, kad nemažai šalių jau yra pasiekusios tai, apie ką kalbėta JAV. Lietuva daugeliu atveju buvo pavyzdys“, – BNS sakė viceministras.

„Turėjau išskirtinę progą susitikti su aukštas pareigas einančiais pareigūnais ir nuomonę formuojančiais institutais ir pristatyti Lietuvos pažangą ir laimėjimus demokratijos raidos procese, taip pat kelti svarbius Lietuvai klausimus ir prašyti palaikymo, pavyzdžiui, klausimuose dėl „NordStream2“, – teigė jis.

„Dar daugiau – tai buvo unikali proga artimiau susipažinti su Rytų partnerystės šalių viceministrais ir diskutuoti dėl sričių, kuriose galėtume aktyviau dirbti kartu“, – pridūrė M. Norbutas.

Jo teigimu, vizito išlaidas padengė organizatoriai – organizacijos „StrategEast Center“ ir „Open World Leadership Center“.

URM: tai buvo žmogiška klaida

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui viceministro kelionė kelia abejonių. Jo teigimu, organizacija „Strategeast“, atsakinga už renginį, įkurta visai neseniai, todėl kyla klausimas, ar ji patikima ir kas ją finansuoja.

Ar kone trijų dešimtmečių nepriklausomybės, iš kurių pusė – narystės ES ir NATO, nepakanka, kad galėtumėme save apibūdinti ne buvusios sovietinės respublikos vardu?

Politikui taip pat užkliuvo, kad pranešimuose spaudai apie šį renginį Lietuva įvardijama kaip buvusios Sovietų Sąjungos šalis.

„Ar kone trijų dešimtmečių nepriklausomybės, iš kurių pusė – narystės ES ir NATO, nepakanka, kad galėtumėme save apibūdinti ne buvusios sovietinės respublikos vardu? Gėdinga, kad nereaguojame ir leidžiame, kad klaidinančios etiketės būtų lipdomos specialiai ar suklydus. Manau, valstybės tarnautojai ar politikai neturėtų dalyvauti jokiuose formatuose, kol Lietuva teisingai nebus priskirta ES valstybių būriui“, – sakė G. Landsbergis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sako, kad vizitas buvo klaida. Jo teigimu, organizatoriai nėra gerai žinomi, o kompanija – ne pati geriausia.

„Lietuva yra NATO, ES ir EBPO nare, seniai įsiliejusi į Vakarų pasaulį ir turinti aiškias saugumo, užsienio politikos ir ūkio gaires. Kitos šalys, ypač Vidurio Azijos, tokiu gairių neturi, joms dar svarbu nustatyti, kokie ryšiai turėtų būti su Rusija, ES, NATO. Ir jos nepasižymi savo demokratiškumu“, – BNS sakė K. Girnius.

Lietuvos diplomatai ne kartą ragino užsienio pareigūnus ir žiniasklaidą nenaudoti posovietinės šalies apibūdinimo.

Pernai trijų Baltijos šalių ambasadoriai parašė laišką Vokietijos laikraščiui „Zeit“, kad Lietuva, Latvija ir Estija nėra Sovietų Sąjungos valstybingumo ir teisių perėmėjos ir teisiškai bei politiškai negali būti vadinamos buvusiomis sovietinėmis respublikomis.

Diplomatai taip pat griežtai protestavo prieš lietuvių įtraukimą į Londone rengiamą konkursą „Mis Sovietų Sąjunga“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija komentare BNS nurodė, kad deda dideles pastangas, kad iš mūsų šalies apibūdinimo dingtų „posovietinės respublikos“ terminas, ir žada prašyti organizacijos atkreipti dėmesį, kad Lietuva buvo sovietų okupuota ir JAV 50 metų trukusios okupacijos nepripažino.  

„Lietuvos pareigūnai yra nuolat kviečiami dalyvauti įvairiose stažuočių programose, organizuojamose JAV, kuriose, be ES ar NATO valstybių, dalyvauja ir kitų šalių (pvz., Sakartvelo, Ukrainos, Moldovos, Kazachstano ar kt.) atstovai. Manome, kad šiuo atveju įvyko žmogiška klaida, netinkamai įvertinant valstybių, kurių atstovai kviečiami, ratą“, – M. Norbuto kelionę BNS komentavo Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

„Tyrimo metu nustatyta, kad yra du atvejai, kai tarnybinės patalpos buvo nuomojamos buvusiems darbuotojams ir vienas atvejis, kai patalpos buvo nuomojamos žmonėms, nesusijusiems su sistema. Daugeliu atveju tarnybinių patalpų paskirtis buvo keičiama į gyvenamųjų patalpų paskirtį ir jos buvo nuomojamos. 44 atvejais tokios patalpos buvo nuomojamos buvusiems darbuotojams ir keturis kartus išnuomotos kitiems asmenims, nesusijusiems su dabartine sistema“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė M.Norbutas.

Anot jo, nuomos sutartys neretai buvo sudarytos mažesne nei rinkos kaina.

„Eilėje sutarčių nebuvo perskaičiuojamas nuomos mokestis pagal Vyriausybės patvirtintą formulę. Buvo atvejis, kai buvo nuomojama ne pagal šią formulę, bet pagal socialinio būsto formulę, kuri leidžia skaičiuoti mažesnį nuomos mokestį“, - kalbėjo M.Norbutas.

Pasak M.Norbuto, patalpų nuomos ir rinkos kainos dažnai skiriasi nedaug, tačiau tai priklauso nuo vietos, kur tos patalpos yra. Pavyzdžiui, Vilniuje jos buvo išnuomotos už 100 eurų per mėnesį.

Ministerijos atstovai negalėjo pateikti bendro pažeidimų skaičiaus, taip pat negalėjo pasakyti, kuriose urėdijose pažeidimų nustatyta daugiausiai.

Aplinkos ministerija gegužę pradėjo tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar pagrįstai miškų urėdijų patalpose nuomojami tarnybiniai butai.

Šiuo metu urėdijų tarnybinės gyvenamosios patalpos išnuomotos 195-iems dabartiniams, du – buvusiems darbuotojams, vienas - kitiems asmenims, o dar 69-ios yra laisvos. Be to, 26 dabartiniams ir 44 buvusiems darbuotojams bei 4 kitiems asmenimis išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 42 miškų urėdijos ir Generalinė miškų urėdija. 2018 metais bus pradėta urėdijų pertvarka, pagal kurią turėtų būti įkurta viena Valstybinė miškų urėdija su 25 regioniniais padaliniais.

Seimas liepą priėmė Miškų įstatymo pataisas, numatančias daug ginčų visuomenėje sukėlusią urėdijų pertvarką.

Tikimasi, kad po reformos finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė - kasmet būtų sutaupoma 10 mln. eurų įmonės ir iki 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Tai jis pareiškė Minske penktadienį ruošiantis pasirašyti susitarimą, pagal kurį Baltarusijoje statomą jėgainę tikrintų trišalė Lietuvos, Baltarusijos ir nepriklausomos šalies ekspertų komisija. Pasak M. Norbuto, svarbu, kad šiuo metu yra sutarta, kad nebus kuriamas joks naujas organas, o elektrinę tikrintų tarptautinė ekspertų komisija.

„Kol elektrinė nepradėjo veikti, ją įmanoma sustabdyti. Mūsų pozicija ir yra būtent tokia ir mes visuomet apie tai kalbame. Yra tokių pavyzdžių, kuomet pastatytos elektrinės yra sustabdomos. To mes labai aktyviai siekiame visais įmanomais kanalais“, – LRT RADIJUI sakė Aplinkos viceministras.

Šiomis dienomis Minske vyksta Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste šalių susitikimas, kuriame bus svarstoma ir Astravo atominės elektrinės byla.