Nors istoriškai maras siejamas su pražūtingomis epidemijomis, šiais laikais, ypač išsivysčiusiose šalyse, jis pasitaiko gana retai. Dažniausiai maru užsikrečiama įkandus infekuotoms blusoms arba tiesiogiai kontaktuojant su infekuotais gyvūnais, įskaitant naminius gyvūnus. Kai kuriose vietovėse ligos pernešėjais dažniausiai tampa gatvės gyvūnai, pavyzdžiui, voverės. Pelės ir kiti graužikai taip pat gali būti maro nešiotojai.
Maro simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti: staigus karščiavimas, pykinimas, silpnumas, skausmingi, patinę limfmazgiai. Šie požymiai paprastai pasireiškia per 2–8 dienas nuo užsikrėtimo. Laiku negydoma liga gali pereiti į sunkesnes formas, pažeidžiančias kraujotakos sistemą ar plaučius, kurias gydyti daug sunkiau.
Laimei, šiuo atveju liga buvo aptikta anksti, todėl pacientui ir jo augintinei katei buvo suteikta medikų pagalba. Tikėtina, kad dėl greito sureagavimo bus išvengta ir rimtesnių pasekmių, nes liga buvo pastebėta ir gydymas pradėtas gana anksti.
Sveikatos specialistai primena apie atsargumo priemones, galinčias užkirsti kelią maro plitimui. Visų pirma – vengti kontakto su laukiniais graužikais (ypatingą pavojų kelia pas juos gyvenančios blusos), neleisti naminiams gyvūnams valkatauti ir medžioti, apsaugoti namus nuo graužikų patekimo ir stebėti, kad augintinis neužsikrėstų blusomis. Lauke gyvenančius ar po lauką vaikščiojančius keturkojus patariama rengti apsauginiais drabužiais ir naudoti repelentus.
Šis atvejis primena, kad praeities ligos gali bet kada vėl atgimti ir tapti dar vienu iššūkiu žmonijai. Svarbu nepamiršti, kad praeities ligos niekur nedingo. Todėl svarbu laikytis sveikatos ir saugos taisyklių, siekiant sustabdyti jų plitimą.
