Žmonės dar prisimena

Šis titulas kineziterapeutei, masažuotojai Jurgitai atiteko prieš trejus metus. Lietuvoje rengiami šalies, studentų masažo čempionatai, tačiau tarptautinis masažo čempionatas, 2016 m. vykęs Palangoje, kol kas buvo vienintelis.

J.Brazauskaitė per tą laiką darbą prestižiniame SPA centre iškeitė į pačios įkurtą studiją, baigė studijas Klaipėdos universitete ir masažo paslaptimis vis dažniau dalijasi su studentais.

– Veikiausiai esate vienintelė tokio titulo savininkė Lietuvoje. Kokios jis turi įtakos jūsų gyvenimui?

– Tas laimėjimas atnešė labai daug atsakomybės. Kolegos ir klientai susikuria tam tikrą lūkestį, tad norisi jį pateisinti. Ir šiandien dar kai kurie žmonės prisimena šį mano titulą.

Man tai buvo labai gera patirtis. Kartais pagalvoju, kad jau vėl norėčiau kur nors dalyvauti. Čempionatas kaip egzaminas, galimybė pasitikrinti žinias.

Geram masažuotojui būtina kasmet atnaujinti žinias, lankyti kursus, kitaip būsi užstrigęs.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Ko reikia geram masažui?

– Žiūrint apie kokį masažą kalbame: gydomąjį ar SPA. Daugeliui gydomasis masažas iki šiol asocijuojasi su daromais poliklinikose, kai privalu skaudėti. SPA masažas prilyginamas tik glostymui.

Daugeliui gydomasis masažas iki šiol asocijuojasi su daromais poliklinikose, kai privalu skaudėti.

Šiandien jau kitokios tendencijos. Net dideli sveikatingumo centrai taikosi į sveikatingumo lygį. SPA centre stengiamasi sujungti gydomąjį masažą su atpalaiduojamuoju.

Geram masažui būtini keli dalykai. Vos pravėrus duris svarbūs visi pojūčiai: ką mato akys, girdi ausys, užuodžia nosis, tada jau eina techninė dalis. Svarbi visuma. Gali būti techniškai labai teisingas, bet jei nesukursi tinkamos aplinkos ir tarpusavio ryšio su klientu, jis daugiau nenorės sugrįžti.

– Dabar masažų pasiūla didžiulė. Kaip išsirinkti tinkamą?

– Kiekvienas specialistas randa savo nišą. Nežinau, pagal ką žmonės atsirenka. Kai lankausi pati, žiūriu į visumą. Svarbu, kaip laikomasi higienos reikalavimų, pasitinkamas klientas, kokia ergonominė padėtis, kiek ji pritaikoma konkrečiam klientui.

Masažuotojas vos pasisveikinus turi įvertinti kliento stovėseną, judesius. Būtina pasiteirauti apie žmogaus sveikatos būklę.

Kiekvienas masažuotojas kaip maldą turi atsiklausti tam tikrų dalykų: ar klientas nėra alergiškas, ar normalus kraujo spaudimas, ar moteris nesilaukia, kokios buvusios traumos, kokių nusiskundimų turi.

Per gydomąjį masažą žmogui nebūtinai turi skaudėti. Yra kitų būdų, kaip padėti ir išspręsti problemą. Žinoma, daug kas priklauso nuo žmogaus pasirinkimo. Kai kuriems patinka stipresnis masažas.

Kartais specialistas gali patarti, kokį masažą pasirinkti. Žmogus pageidauja atpalaiduojamojo masažo, tačiau specialistas mato, kad jam gal labiau reikėtų gydomojo. Bendraujant galima išsiaiškinti kliento poreikius.

Jei žmogus nėra apsisprendęs, atsiklausiu, ar galiu improvizuoti. Aš pati masažo metu naudoju kelias technikas. Atėjusį klientą "nuskenuoju" ir bandau atrinkti tai, kas jam tinkamiausia. Jei yra kokia problema, siūlau, kaip būtų galima ją išspręsti – nebūtinai visada tokiu pat masažu. Klaipėdos universitete esu baigusi kineziterapiją, tad mėgstu spręsti sveikatos problemas.

Rankos – kaip akys

– Kokios bėdos dažniausiai atveja pas jus?

– Mano arkliukas – gydomasis nugaros masažas, pritaikant kelias technikas. Žmonės dažnai skundžiasi nugaros skausmais. Dažniausiai kamuoja juosmens ir pečių įtampa, atsirandanti nuo sėdimo darbo.

Pagrindinės bėdos, kurios atveja pas mane, – stresas ir įtampa. Labai jaučiasi greitas gyvenimo tempas, kuris neigiamai veikia žmones. Dažnas ateina tiesiog pabūti kitokioje aplinkoje, pasiklausyti muzikos, kurios šiaip įprastai nesiklauso.

Kartais jauti, kad žmogus norėtų tiesiog pasikalbėti, bet neišdrįsta prisipažinti. Kartą taip nutiko – su klientu taip įsikalbėjome, kad net nepajutome, kaip greitai prabėgo masažui skirtas laikas.

– Bet dažniausiai per masažą patariama nekalbėti?

– Kai kurie žmonės daug kalba dėl patiriamo diskomforto: svetima aplinka, svetimas žmogus, jis beveik nuogas. Primygtinai neatsakydama į klausimus parodau, kad geriau dirbti tyloje. Tada žmogus nurimsta ir atsipalaiduoja. Kai kurie būna tiesiog šnekučiai.

Esu dirbusi dviejuose dideliuose SPA centruose (Palangos "Vanagupėje" ir Birštono "Vytautas Mineral SPA" – aut. past.), kuriuose mums kategoriškai buvo uždrausta kalbėti su klientais. Kalbėjimas masažo metu atima dvigubai daugiau jėgų. Masažas nėra tik mechaniškas judesių atlikimas. Mūsų rankos yra kaip akys.

Jei specialistas masažo metu daug kalba, galima spėti, kad taip jis bando paslėpti technikos trūkumus.

Jei specialistas masažo metu daug kalba, galima spėti, kad taip jis bando paslėpti technikos trūkumus.

Kartais žmogus ateina ir prašo 10 masažų. Patariu pirmiausia pasidaryti vieną ir žiūrėti, kaip jausis: ar jam patiks taikoma technika, ar sutaps biolaukai. Pirmas masažas skirtas meistrui apsižiūrėti, įsivertinti.

Dažnai savo klientams rekomenduoju kitus specialistus, jei matau, kad neturiu kompetencijos atlikti tam tikrus veiksmus. Mėgstu sakyti: jei masažuotojas tinka viskam, vadinasi, netinka niekam. Retas masažuotojas daro viską. Kiekvienas specialistas turėtų išsigryninti ir rasti savo arkliuką.

– Sakote, kad masažuotojų rankos – lyg akys. Patyręs meistras turbūt daug ką perskaito iš mūsų kūno?

– Keletą kartų pasitaikė atvejų, kai įtariau onkologinius susirgimus. Pasiūliau pasitikrinti pas šeimos gydytoją dėl tam tikrų fizinių pakitimų kūne.

Masažas – lyg šokis

– Kodėl vadinatės sveikatingumo studija šeimai?

– Paprastai pirmiausia apsilanko moterys, paskui užrašo savo vyrus, o vaikus pamiršta. Kuo toliau, tuo dažniau pasitvirtina, kad vaikams taip pat reikalingi masažai. Net ir gydomieji.

Pagal savo vaiką žinau, kaip sunku tampyti pilnas kuprines ir kokia įsitempusi būna pečių juosta. Vaikai taip pat patiria stresą ir įtampą, tad jiems taip pat reikia stabtelėti. Galima padaryti masažą su šiltais akmenimis ir taip pagerinti emocinę būseną.

Kasmet važiuoju į Ameriką, kur baigiau kūdikių masažo kursus, nors šiaip jų nepraktikuoju. Vaikams iki trejų metų rekomenduojami vienokie masažai, galbūt išspręsti tam tikras problemas, atsiradusias jau mamos įsčiose. Kitokie masažai reikalingi, kai vaikas vaikšto ant pirštų galiukų.

Mamoms norisi rekomenduoti, kad jos pačios kasdien ar kas antrą dieną masažuotų savo vaikus. Turiu idėją surengti mokymus mamoms.

Sakoma, kad masažas prasideda jau nuo prisilietimo ir tai veikia mūsų psichoemocinę būseną. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems tai padeda nusiraminti.

– Kodėl taip toli važiuojate mokytis?

– Mano mama daug metų gyvena Amerikoje, tad stengiuosi suderinti darbą su malonumu. Kasmet Amerikoje praleidžiu nuo kelių savaičių iki trijų mėnesių. Per kiekvieną viešnagę stengiuosi pasisemti ir profesinių žinių.

– Kuo skiriasi masažai Lietuvoje ir Amerikoje?

– Teko padirbėti Čikagoje, didžiuliame SPA centre. Mes drąsiai atidengiame pacientą – svarbu gerai išmasažuoti kryžkaulį, aplinkinius raumenis, juosmenį. Ten šito daryti negalima.

Pamenu, su kolege darėme masažą porai. Kai ji pamatė, kaip drąsiai atidengiau klientą, pradėjo rodyti ženklais, kad taip negalima. Už privačios asmeninės ribos peržengimą Amerikoje gali atsidurti teisme.

Tad masažuotojai ten nepersistengia, baimindamiesi, kad, po masažo pacientui ką nors suskaudus, šis gali kreiptis į teisėsaugą.

Amerikoje turiu savo klientų ratą, kurie vis klausinėja, kada vėl atvažiuosiu. Iš Amerikos lietuvių sulaukiu daug pagyrų. Smagu, kai sulauki ne tik materialaus atlygio.

– Stebina įdomūs jūsų gyvenimo faktai: niekada nešokusi sugalvojote studijuoti sportinius šokius, masažuotoja tapote atsitiktinai, ieškodama administratorės darbo.

– Atrodė, kad šokis – mano svajonė. Įdėjau nemažai pastangų ir įstojau į universitetą, kur kurse dauguma buvo "Žuvėdros" šokėjų. Mokiausi dvejus metus. Buvo labai sunku psichologiškai, nes jaučiausi ne savo terpėje. Tai buvo lyg kryžkelė ir didžiulis lūžis man kaip asmenybei.

Dar ilgą laiką graužiau save, kad studijų taip ir nebaigiau. Dabar jau pamiršau. Šiandien esu baigusi kineziterapijos bakalaurą, papildomosios bei alternatyviosios medicinos magistrantūrą.

Bet vidinės savęs paieškos vis tiek buvo susijusios su kūnu. Net dabar savo veikloje panaudoju įgytas žinias. Masažuotojai taip pat per masažą šoka, naudoja kūno svorį. Pastebiu sąsajas tarp šokio ir masažo. Juk kineziterapija yra mokslas apie kūno judesius.

Į grožio saloną neretai skubame norėdami pasijausti geriau, kai esame savimi nelabai patenkinti. Grožio ir kūno dizaino studijos „Ledi forma“ vadovė Džeilina Mačiulskaitė akcentuoja, kad stiprinant ir gražinant kūną reikia nepamiršti pasirūpinti ir vidiniu spindesiu, nes šio grožio nesukurs jokia grožio procedūra.

„Mūsų tikslas –  gražinti, sveikatinti ne tik kūną, tačiau bandome žmogui iš tikrųjų padėti susidraugauti pačiam su savimi. Kai žmogus pats savimi patenkintas ir save myli, tuomet tai atsispindi ir jo išvaizdoje“, – dėstė „Ledi formos“ vadovė ir kosmetologė D. Mačiulskaitė.

Jos nuomone, grožio industrijos atstovai per mažai dėmesio kreipia į vidinį klientų grožį, tačiau šią spragą bandys užpildyti ši grožio, masažų bei sporto studija. Galbūt jos pavyzdžiu vėliau paseks ir kiti specialistai.

Kai žmogus pats savimi patenkintas ir save myli, tuomet tai atsispindi ir jo išvaizdoje.

„Gali dėti kokią nori veido kaukę, gali atlikti kokią nori procedūrą, bet jeigu viduje žmogus yra nelaimingas, savimi nepatenkintas ir sau negražus, jam tai mažai padės“, – kalbėjo Dž.Mačiulskaitė, pasakojusi, kad ilgai svarstė, ko imtis, kad klientams padėtų pagerinti ne tik odos būklę, sustiprinti kūną, bet ir į viską pažvelgti kompleksiškai, tai yra, padėtų keistis ir iš vidaus: padėtų atrasti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, pasijusti laimingesniais.

Galų gale jai pavyko atrasti partnerius, su kuriais sėkmingai pradėjo įgyvendinti šį savo siekį. „Kol klientai, pavyzdžiui, sportuoja, duodame jiems nemokamai klausyti pasirinktų audioknygų. Kompleksinė treniruotė trunka pusantros valandos, ir pagalvojome, kad tą laiką galime išnaudoti ne vien tik fiziniams pratimams. Duodame įrenginius, ausinukus, belieka išsirinkti, ką nori klausyti: motyvuojančios, mokančios bendrauti, skatinančios pozityvų mąstymą ar kokios nors kitokios psichologinės, žmogų iš vidaus gražinančios audioknygos“, – „Ledi formos“ atstovė.

„Taip bandome padaryti pasaulį truputį gražesnį, laimingesnį, padedant žmonėms tobulėti“, – pridūrė  Dž.Mačiulskaitė.

„Ledi formos“ klientai jau spėjo išbandyti šią naujovę ir ją labai vertina. Buvo pageidavimas tokiu būdu mokytis kalbų. „Ledi forma“ suteikia ir tokią galimybę. Klausantis audioknygų čia galima mokytis penkių kalbų.

„Ledi formoje“ šiuo metu teikiamos kosmetologo paslaugos, atliekamas manikiūras, pedikiūras. Masažui ir sportui skirtuose studijos sektoriuose atliekami liekninantys, odą stangrinantys limfodrenažiniai masažai su ROLL ACTIVE bei vyksta treniruotės vacuumo ir infraraudonųjų spindulių kapsulėje – VACU ACTIVE.

„Dar atliekame atpalaiduojamuosius masažus rankomis. Juos atlieka meistrė, turinti darbo viename garsiausių Lietuvos SPA centrų, patirtį“, – papildė Dž.Mačiulskaitė. Ji pati atlieka  cello gelio įvyniojimų procedūras, kuri yra labai efektyvi kovai su celiulitu. Viena tokių – sukurta pačios salono vadovės. Šią efektyvią autentišką procedūrą Dž.Mačiulskaitė planuoja užpatentuoti.

„Yra atskira sporto zona skirta, skirta tik moterims, kurios nemėgsta eiti į sporto salę, nes dėl kitų žvilgsnių jaučiasi nekomfortabiliai. Pas mus sportuojant nereikia sukti galvos dėl kitų nuomonės. Pasportavus, pasiklausius motyvacinių knygų, gavus šokolado sielai, kad klientė yra graži, pasiekiama keliaguba nauda – tvirtėja, gražėja kūnas, geriau jaučiamasi fiziškai, atsiranda daugiau energijos, pasipildo sveikatos taurė bei atsiranda švytėjimas iš vidaus, o taip pat ir daugiau motyvacijos veikti, įgyvendinti savo svajones, idėjas“, – kalbėjo Dž.Mačiulskaitė, pridūrusi, kad laukia ne tik klientų, bet ir patyrusių meistrų, kurie norėtų papildyti darnų plačiai mąstantį kolektyvą.

Grožio ir kūno dizaino studija „Ledi forma“ įsikūrusi Savanorių pr. 241, Kaune.

Daugiau informacijos galite rasti www.lediforma.lt arba kviečiame kreiptis el.pašto adresu info@lediforma.lt bei tel. nr. +370 633 11698.

Būtina įvertinti laikyseną

Reto iš mūsų laikysena ideali, gyvenimas – be įtampos. Kaip būtų galima palengvinti skausmą ar net jo išvengti, išlaikant įprastą gyvenimo tempą ir netampant vaistų pašalinio poveikio aukomis? Visi skausmo ir uždegimo malšinamieji medikamentai tokį poveikį turi.

Pirmiausia, ką turėtų padaryti gydytojas, prieš skirdamas tyrimus ar net ir be jų išrašydamas vaistus, – įvertinti laikyseną, kaklo ir pečių raumenų tonusą. Tai privalomas minimumas,  tetruksiantis 2–3 min.

Turima informacija leidžia teigti: be fakto konstatavimo, kad pečių raumenys labai įtempti, ko gero, nė vienas šeimos gydytojas, juolab neurologas, dėl laiko stokos to nedaro. Tyrimų metu pakitimų nerandama, todėl geriausiu atveju paskiriami masažai. Penki. Plius dar penki, jei manome, kad reikia. Žinoma, tai tikrai geriau nei nieko. Deja, poveikis – tik tam kartui.

Pagalba sau

Kaip pats žmogus, turėdamas informacijos, galėtų sau padėti? Ogi pakonsultuoti pats save.

Stovėdami tiesiai ir lenkdami galvą pamėginkime smakru pasiekti krūtinę. Nesikūprindami. Labai dažnai to padaryti nepavyksta, nes trukdo sprando raumenų įtampa. Taigi, pirmiausia ir reikia skirti dėmesio šių raumenų tempimo ir atpalaidavimo pratimams, lygiagrečiai stiprinant nusilpusius priekinius kaklo raumenis.

Pirmiausia, ką turėtų padaryti gydytojas, prieš skirdamas tyrimus ar net ir be jų išrašydamas vaistus, – įvertinti laikyseną, kaklo ir pečių raumenų tonusą.

Paprasčiausia tai daryti gulint ant grindų patiesto kilimėlio sulenktomis kojomis. Sunertas rankas uždedame ant pakaušio (ne ant viršugalvio) ir lenkiame smakrą prie krūtinkaulio, kol atsiras tempimo jausmas sprande. Pečiai neturi kilti. Tempti 20–30 sek. tris keturis kartus, darant 5 sek. pertrauką tarp tempimų.

Pratimą reikia atlikti kasdien. Vėliau jį galima atlikti sėdint ar net išnaudojant pertrauką automobilyje, užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Po teisingai ir ne per daug intensyviai atlikto pratimo kakle iš karto atsiranda komforto ir lengvumo jausmas. Labai dažnai, jaučiant įtampą kakle, ji jaučiama ir kaklo šonuose.

Patikrinti nesunku

Patikrinti, ar šiems raumenims reikalingi tempimo ir atpalaidavimo ar stiprinimo pratimai, vėlgi nesudėtinga.

Stovint tiesiai ir nesikūprinant galva lenkiama į šoną. Nuo ausies kaušelio iki peties turi tilpti trys pirštai. Jei tarpas didesnis – atliekami kaklo tempimo pratimai į vieną ir į kitą šoną. Kaklas atpalaiduotas, dešinė ranka dedama virš kairės ausies ir lengvai tempiama į dešinę iki lengvo tempimo pojūčio – pratimas daromas tris keturis kartus po 20–30 sek. Ir į kitą pusę: kaire ranka apimama galva virš dešinės ausies kaušelio ir tempiama į kairę pusę.

Labai retai atstumas nuo ausies iki peties būna mažesnis nei trys pirštai. Taip kaklo tempimo pratimai į šonus nedaromi, bet atliekamas tų raumenų stiprinimas. Iš pradžių gulint anksčiau aprašytoje padėtyje, vėliau – sėdint. Pradinė padėtis – gulint ant nugaros, kojos sulenktos, dešinė ranka dedama virš dešinės ausies kaušelio ir, išlaikant galvą neutralioje padėtyje, kokioje ji buvo atsigulus, nestipriai spaudžiame galvą į atremtą ranką. Spaudimo jėga – iki lengvos įtampos atsiradimo dešinėje kaklo pusėje, trys keturi kartai po 20–30 sek., su 5 sek. pertrauka arba pakaitomis kairei ir dešinei kaklo pusėms. Tada papildomos pertraukos tarp tempimų daryti nereikės.

Tris kartus per savaitę

Kartais pasitaiko, kad vienoje kaklo pusėje, palenkus galvą, tarpas yra daugiau nei trys pirštai, o kitoje – du ar mažiau. Tada vienai kaklo pusei atliekami tempimo ir atpalaidavimo pratimai, o kitai – stiprinimo su pasipriešinimu pagal anksčiau minėtą metodiką.

Dažnai žmonės bijo, kad nepakenktų sau. Skubu nuraminti, kad, kartą ar du kartus atlikęs pratimą nepakenksi, o teisingai atlikus pratimą kūnas iš karto informuos komforto jutimu. Tada tik beliks tęsti tai, ką pradėjome.

Kaklo priekiniai raumenys yra silpni beveik visada. Jiems stiprinti skirti pratimai turėtų būti atliekami mažiausiai tris kartus per savaitę. Jie nesudėtingi, efektyvūs ir neužima daug laiko. Pradinė padėtis gulint, kaip minėta. Viena arba abi rankos atremiamos į kaktą. Mėginame kelti galvą, rankos ją spaudžia link grindų ir neleidžia pakilti, atliekama tris keturis kartus po 20–30 sek. su nedidele pertraukėle.

Galva nekyla, sprande papildomos įtampos atsirasti neturi, o kaklo priekyje įtampa pageidautina. Spaudžiant nereikia per didelės jėgos. Pakanka trečdalio tos, kurią galėtume pasiekti. Prieš visus minėtus pratimus labai naudinga po 1–2 min. ratuku pasukti pečius. Pirmyn ir atgal. Pastarąjį pratimą galima atlikti tiek stovint, tiek sėdint, nors vieną krūtinės raumenų tempimą per dieną. Paprasčiausia ir saugiausia – gulint ant nugaros sulenktomis kojomis (patogu ant suolo ar sustumtų taburečių) ir atmetus rankas į šalis. Atsipalaidavus pagulėti 1–2 min. Rankos gali būti sulenktos stačiu kampu per alkūnės sąnarį arba atmestos už galvos. Turėtume jausti nestiprų tempimą abiejose krūtinės pusėse. Trys keturi kartai po 20–30 sek., nors galima ir gerokai ilgiau, nes ne visiems žmonėms pavyksta atsipalaiduoti per 0,5 min. Pojūtis turėtų būti komfortiškas. Svarbu žinoti, kad jokiam organui tikrai nepakenksime.

Masažai ir miegas

Visiems minėtiems pratimams galioja taisyklė: jei atsigulus galva per daug atsilošia, atliekant pratimus po galva dedama nedidelė pagalvėle. Optimalu, kai smakras ir kakta yra lygiagretūs horizontaliai plokštumai.

Kaskart, kai skubame, esame pavargę ar patiriame stresą, labiau kvėpuojame krūtinės ląsta, nes diafragma negali judėti visa amplitude. Dėl to kaklas ir pečiai turi perimti dalį diafragmos darbo. Jie dar labiau įsitempia, nes kiekgi galima dirbti pusantro etato krūviu ir be atostogų?

Valingai visą dieną kontroliuoti kvėpavimą ir kiekvieną kartą mėginti atpalaiduoti pečius iš karto, kai tik juos įtempiame, labai sunku, nes tektų visą laiką apie tai galvoti. O susitikimų, verslo pietų ar įtempto pokalbio telefonu metu – faktiškai neįmanoma. Jei gyvenimo tempas toks, kad visiškai nelieka jėgų ar noro paprastiems pratimams atlikti, privalomas minimumas, ką dėl savęs turėtume padaryti. Tai reguliarūs kaklo ir pečių masažai. Nuolat. Visą laiką. Ir ne dešimties masažų kursas rudenį ir pavasarį, o mažiausiai vienas kartas per savaitę, keturi kartai per mėnesį ir 48 kartai per metus. Kokybiškai. Tai tebus padarinių pašalinimas natūraliomis priemonėmis. Paskaičiavus, kiek valandų savo sveikatą taisome ir kiek gadiname, rezultatas džiugesio nesukels. Žinoma, kokybiškas miegas sveikatos duoda labai daug, bet, pripažinkime, nėra daug žmonių, kurie dešimtą vakaro jau miega ir keliasi su aušra.

Darbas palenkta galva prie kompiuterio, išmaniojo telefono arba knygos kaklą apkrauna nuo 5 iki 30 kg jėga, priklausomai nuo galvos pasvirimo kampo. Tokį krūvį patiria stuburas kaklo srityje. Neskiriant laiko atpalaidavimui ir laikysenai, ilgainiui tai gali tapti galvos skausmo priežastimi.

Puiki vaistų alternatyva

Dar viena labai dažna galvos skausmo priežastis – mityba, tiklsiau, per gausus maisto produktų, turinčių oksalatų, vartojimas. O jų didžiausią kiekį turi vieni iš sveikesnių produktų: brokoliai, burokėliai, špinatai, serbentai, grikiai, pupelės, lęšiai, datulės, riešutai, kiviai ir netgi bulvės, šokoladas.

Todėl jei rytą pradedame žaliuoju kokteiliu, vėliau – kava su šokoladu, pietums – bulvių patiekalas ir salotos su špinatais, o vakare – lęšių ar pupelių troškinys, stebėtis sunkia galva nereikėtų. Panašiai jausimės vakarienei suvalgę rūkytų mėsos produktų, fermentinio sūrio, išgėrę raudonojo vyno. Tai yra vartoję produktų, turinčių histamino. Deja, ne išimtis vakare valgomas šokoladas ar kitokie saldėsiai. Jie vakare netinka. Labai norint ko nors saldaus tiks obuolys, vynuogės, razinos ar kažkiek mažiau oksalatų turintis bananas. Geriausia – pusę valandos prieš vakarienę, vietoj jos, bet ne po jos.

Labai daug sveikatos problemų gali būti išspręsta būdais, ne kenkiančiais, o stiprinančiais, žvelgiant į ateitį. Dažnai nieko nekainuojančiais.

Nuolatinė pečių ir kaklo raumenų įtampa ilgainiui keičia raumens savybes. Jam reikia ne tik jėgos ir ištvermės, bet ir elastingumo, kuriam sumažėjus nuo perkrovos raumuo tampa kietas, sustingęs, nejudrus, su prasta kraujotaka. Prarandamas natūralus kaklo išlinkimas, stuburas šioje dalyje netenka amortizacijos savybių, dėl to patiria gerokai didesnę apkrovą. Ne paskutinį vaidmenį tokia laikysena vaidina galvos kraujotakai, kuriai pablogėjus, smegenys apie tai pradeda signalizuoti, kad jų netenkina dabartinė mitybos kokybė. "Gal malonėtumėte duoti daugiau?" – prašo smegenys. O kaip? Žinoma, kad kilstelint kraujospūdį. O ką mes darome? Geriame vaistus. Vieni kraujospūdį mažina, kiti smegenų kraujotaką gerina, treti plečia. Gerai būtų, jei pašalinio veikimo nebūtų.

Jokiu būdu nenoriu teigti, kad vaistai kartais nereikalingi. Norėjau vaizdžiai pasakyti, kad labai daug sveikatos problemų gali būti išspręsta būdais, ne kenkiančiais, o stiprinančiais, žvelgiant į ateitį. Dažnai nieko nekainuojančiais, jei laikomasi konsultacijos metu gautų nurodymų ir taisyklingai atliekami  pratimai.

Dar viena svarbi detalė – silpni sėdmenų raumenys. Tai susiję su kaklo įtampa, diskomfortu ar net skausmu. Sėdmenis galima palyginti su namo pamatu. Nors jo trečdaliu. Jei jo nėra – stogas nesilaikys. Sėdmenų raumenų stiprinimas, gerinant laikyseną ir vadinamojo stogo kokybę, taip pat labai svarbu.

Jei diena po dienos, metai po metų jaučiamės vis taip pat blogai, diskomforto jausmas dažnėja, skausmas tampa didesnis nei prieš metus, atsiranda sąstingis, kurio lyg ir nebuvo, – keiskime kryptį.

„Daug darbo ir širdies”, – paklausta, kaip pavyko dviejų dalių konkurse nurungti ne mažiau patyrusius varžovus sakė J.. Gudaitė.

Ji, kaip ir visi dalyviai, pirmiausia turėjo pademonstruoti klasikinio masažo technikos įgūdžius. Improvizuoti specialistė galėjo pristatydama laisvąją programą. Ji šiai užduočiai rinkosi aromoterapinį masažą, o V. Makūnas pristatė unikalią, paties sukurtą techniką iš chiromasažo, limfodrenažo ir Tailando masažo derinio.

Pasak masažuotojų, jų profesiniuose konkursuose itin daug dėmesio skiriama klasikiniam masažui, nes būtent tokio pageidauja didžioji dalis norinčiųjų palepinti savo kūną.

„Nepaisant to, atsiranda vis daugiau drąsesnių, smalsesnių žmonių, kurie, nemažai keliaudami po pasaulį, susipažįsta su aplankytoms vietovėms būdingomis procedūromis ir mielai patikrina, kaip egzotiškus masažus atlieka mūsų specialistai”, – pasakojo V. Makūnas.

Jo teigimu, eksperimentuoti labiau linkę ir visuomenėje geriau žinomi žmonės. Jie dažniau pageidauja SPA ritualų, kuriuose naudojami įvairūs eteriniai aliejai, šviesų ar garsų terapija. Taip pat pirmenybę teikia unikalioms, niekur kitur neatliekamoms procedūroms.

Jų yra itin mėgiami energetiniai žievės, lapų, žiedų ir šaknų ritualai, turintys itin ryškų raminantį, drenuojantį, regeneruojantį ar tonizuojantį poveikį. Itin daug žinomų žmonių dėmesio pastaruoju metu sulaukia holistinis „Ma Uri Ora” masažas, kurį pagal polinezietišką poveikio kūnui sistemą savaip pritaikė šios srities specialistas Kęstutis Stanislovaitis.

V. Makūnas su šypsena užsimena, kad jau tampa įprasta masažus papildyti mineralinio vandens vonių procedūromis su ypatingais mineralais. Pasilepinimas jose, pasak specialisto, padeda greičiau atsipalaiduoti, sumažina stresą ir pagerina nuotaiką.

Regis, kuo toliau, tuo mažiau dėmesio skiriama klasikiniam masažui. Ar tikrai jam tenka antraplanis vaidmuo, aiškinamės su lektore, kineziterapeute praktike, biologijos studijų krypties doktorante Vaida Šidlauskaite.

– Koks šiandien jūsų pacientų požiūris į klasikinį masažą? Ar iš Rytų atėjusios masažo technikos išjudino jo pozicijas? O gal atvirkščiai – žmonės grįžta prie įprastų dalykų? Kaip į naujoves reaguoja tradicinė medicina?

– Šiuolaikinė medicina pripažįsta faktiškai visas masažo rūšis. Svarbiausia išsiaiškinti, ko reikia ir kokio poveikio tikisi pacientai. O jie tampa vis reiklesni, nebijo išsakyti savo lūkesčių, konsultuojasi su specialistais.

Naujos masažo rūšys kelia susidomėjimą, bet dažnai išbandę keletą egzotiškų masažų pacientai vis dėlto grįžta prie klasikinio varianto. Aišku, klasikinis masažas taip pat kinta, atsiranda naujų, efektyvesnių judesių. Vis dėlto jo pagrindas išlieka panašus. Ir nors beveik visuose SPA centruose, reabilitacijos įstaigose klientai gali rinktis iš gausybės masažo rūšių, klasikinio masažo populiarumas tikrai neblėsta.

– Kokius pagrindinius judesius atlieka klasikinio masažo profesionalas? Ar egzistuoja judesių eiliškumas?

– Klasikinis masažas susideda iš keturių pagrindinių masažo judesių tipų: glostymo, trynimo, maigymo ir vibracijos. Klasikinis masažas ir pradedamas, ir baigiamas glostymu. Tai atpalaiduoja, ramina. Masažuojant derinami trynimo, maigymo ir vibracijos judesiai, ir jie būna pagrindiniai arba pagalbiniai. Judesių eiliškumas priklauso nuo paciento poreikių, sveikatos būklės. Esant tam tikroms ligoms, masažas yra pagalbinė priemonė asmens būklei pagerinti. Kai kuriais atvejais jis taikomas kaip profilaktikos priemonė, siekiant palaikyti normalią funkciją.

Pastebėjau, kad pacientai dažniausiai skundžiasi nugaros raumenų įtampa ir skausmu, pečių juostos ir juosmens skauduliais. Neretas patiria bendrą kūno ir psichoemocinį nuovargį.

– Ar skiriasi klasikinio masažo technikos vyrams ir moterims? Ar turi įtakos jų amžius?

– Lytis masažui įtakos neturi, svarbiau yra paciento sveikatos būklė, nusiskundimai, priežastys, kodėl kreipėsi į specialistą. O štai į amžių dėmesį atkreipti būtina. Vyresnio amžiaus pacientams paprastai atliekamas mažiau intensyvus masažas, kartais procedūra gali būti ir trumpesnė. Vaikams masažo procedūros lengvesnės – juk jie jautresni masažo poveikiui, jiems sunku ilgėliau ramiai išbūti vienoje vietoje.

– Kai gydytojas paskiria masažo terapiją, ko tikėtis pirmąkart atėjus į kabinetą? Švelnių judesių ar minkymo iki mėlynių?

– Pirmiausia galima tikėtis ilgesnio pokalbio. Geriausia, jei pacientas gali atvirai atsakyti į specialisto užduodamus klausimus. Profesionalui labai svarbu dar prieš masažo procedūrą gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie paciento sveikatos būklę, gretutines ligoms, kraujospūdį ir kitus dalykus.

Pirmos masažo procedūros turėtų būti švelnesnės, mažesnio intensyvumo, kartais netgi trumpesnės. Iš pradžių pacientas ir specialistas tarsi susipažįsta. Per pirmą procedūrą specialistas vertina kūno paviršiaus ir raumenų pakitimus, odos būklę, skausmo jutimą, o pacientas tarsi pratinasi prie atliekamų dalykų.

– Kodėl kai kurie žmonės skundžiasi, kad masažas buvo skausmingas? Ar specialistai daro kažką ne taip? Ar viskas priklauso nuo masažuotojo profesionalumo?

– Visi žmonės yra skirtingi, jautrumas skausmui taip pat nevienodas. Kartais skausmas gali būti jaučiamas dėl fizinės būklės. Skausmą sukelia didelė raumenų įtampa, padidėjęs jautrumas. Pacientas turėtų nebijoti procedūros metu pasakyti apie savo pojūčius. Beje, klasikinis gydomasis masažas neretai būna skausmingas.

– Kaip pasiruošti einant į masažo seansą? Kaip elgtis, kai tau aliekamas masažas?

– Pasiruošimas masažo procedūrai labai paprastas. Pacientas turėtų būti nusiprausęs. Jeigu ant kūno, ypač tos kūno dalies, kurią ruošiamasi masažuoti, yra šašų ar įbrėžimų, juos reikėtų užklijuoti pleistru. Esant atviroms žaizdelėms reikėtų neskubėti masažuotis, geriau palaukti, kol užgis.

Pacientas procedūros metu turėtų kiek įmanoma labiau atsipalaiduoti. Būtina nedelsiant informuoti specialistą, jeigu atsiranda nemalonių pojūčių. Iš esmės kiekviena gydymo ar reabilitacijos įstaiga, SPA centras turi galiojančias taisykles, kaip pasiruošti procedūrai, taigi tereikia jų laikytis.

– Ar būna atvejų, kai sveikatos specialistai pacientui masažo nerekomenduoja, o štai jis, atvirkščiai, jo nori ir tikisi stebuklingo poveikio? Kada klasikinis masažas nėra panacėja?

– Svarbu priminti pacientui, kad masažas yra tik viena iš kompleksinio gydymo priemonių. Jis gali būti taikomas profilaktiškai, tačiau medikamentinio gydymo nepakeičia. Klasikinis masažas netaikomas esant ūmiai ligos pradžiai, aukštai temperatūrai, ūmiems uždegimams, sergant kraujo ligomis, išsivysčius pūlingiems procesams, įvairioms odos, nagų, plaukuotosios dalies grybelinėms, infekcinėms ar nežinomos kilmės ligoms. Kontraindikacijos dažnai būna laikinos, praėjus ūmiam ligos laikotarpiui, masažas gali būti taikomas.

– Ką patartumėte sėdimą darbą dirbantiems žmonėms? Kaip nepavargti prie kompiuterio? Ką daryti, kai po darbo dienos žmogus jaučiasi it bulvių lauką nukasęs?

– Dažniausiai atsisėdę prie kompiuterio pamirštame laiką, sustingstame, nejaučiame, kaip sėdime. Didžiausia klaida yra ta, kad nedarome poilsio pertraukų. Per jas geriausia atlikti pečių juostos ir kaklo tempimo pratimus, atsistoti, pavaikščioti, taip pat ištempti nugaros raumenis, giliai įkvėpti ir iškvėpti, atlikti akių pratimus.

Rekomenduočiau būti fiziškai aktyviems po darbo, laisvalaikiu. Siūlyčiau kas pusmetį profilaktiškai atlikti masažo procedūras – taip išvengsime sveikatos problemų ateityje.