„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Rusijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU), dar žinomos kaip APT28, piktavališką kibernetinę veiklą prieš Vokietiją, Čekiją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją ir Švediją“, – pareiškime cituojamas atstovas Matthew Milleris.

„APT28, dar žinoma kaip „Fancy Bear“, „Strontium“ ir „Forest Blizzard“, yra gerai žinomas grėsmę keliantis subjektas, kuris jau kurį laiką vykdo piktavališką, nedorą, destabilizuojančią ir trikdančią veiklą“, – dėstė jis.

Pasak atstovo, JAV sieja šią grupę su kišimusi į 2016 m. rinkimus, per kuriuos į valdžią atėjo Donaldas Trumpas, ir operacijomis, nukreiptomis prieš Pasaulinę antidopingo agentūrą.

M. Milleris kalbėjo po to, kai Vokietija ir Čekija apkaltino Rusiją dėl pastaruoju metu įvykusių atakų serijos. Tai paskatino Europos Sąjungą (ES) perspėti Maskvą dėl padarinių, kuriuos gali lemti „piktavališka veikla kibernetinėje erdvėje“.

Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“.

Paklaustas, ar po neseniai nuskambėjusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Soltenbergo pareiškimo apie Ukrainos ateitį Aljanse nebuvo diskutuojama dėl Ukrainos stojimo į NATO grafiko, M. Milleris atsakė: „Grafiko patvirtinimo klausimu niekas nepasikeitė. Tai vis dar priklauso nuo karo pabaigos“.

„Mes aiškiai pasakėme, kad tai galiausiai yra procesas, kuris juda į priekį“, – pridūrė pareigūnas.

Balandžio 3 d. J. Stoltenbergas pareiškė: „Visos Aljanso narės sutinka, kad Ukraina taps NATO nare. Visos Aljanso narės sutinka, kad turime ir toliau artinti Ukrainą prie narystės NATO“.

Pasak leidinio „The New York Times“, Ukraina nori gauti oficialų kvietimą stoti į NATO, tačiau to nebus Vašingtone per liepos mėnesį įvyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą, nes JAV ir Vokietija prieštarauja derybų pradžiai.

„Rusijos veiksmai šiandien ciniškai pakenkė tarptautinei taikai ir saugumui, o visa tai buvo padaryta tam, kad būtų pasiektas korupcinis sandoris, kurį Maskva sudarė su KLDR“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris), pavartodamas oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo santrumpą.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Maskva užblokavo JT ekspertų grupės, stebinčios tarptautinių sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, atnaujinimą. Tokį sprendimą Rusija priėmė praėjus kelioms savaitėms po to, kai ši institucija pareiškė tirianti pranešimus apie ginklų perdavimą tarp Maskvos ir Pchenjano.

Maskvos veto nepanaikino jokių sankcijų Šiaurės Korėjai, tačiau užblokavo ekspertų grupės, stebinčios sankcijų įgyvendinimą ir tam tikrus įtariamus pažeidimus, metinio mandato atnaujinimą.

Ekspertų grupės įgaliojimai baigs galioti balandžio pabaigoje.

Nuo 2006-ųjų Šiaurės Korėjai taikomos vis griežtesnės JT Saugumo Tarybos sankcijos dėl Pchenjano branduolinės programos.

Tačiau nuo 2019 metų Rusija ir Kinija bando įtikinti JT Saugumo Tarybą sušvelninti sankcijas Pchenjanui.

Ketvirtadienį Kinijos ambasadoriaus pavaduotojas Geng Shuangas (Geng Šuangas) sakė, kad sankcijos Pchenjanui „padidino įtampą ir konfrontaciją ir padarė didelį neigiamą poveikį humanitarinei padėčiai“.

Tačiau, priešingai nei Rusija, Kinija susilaikė nuo veto.

Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad be kasmetinės peržiūros, kuri garantuotų sankcijų įvertinimą ir galimą jų pakeitimą, ekspertų grupės veikla yra nepagrįsta.

„Ekspertų grupė ir toliau daugiausia dėmesio skyrė nereikšmingiems klausimams, kurie neatitinka problemų, su kuriomis susiduria pusiasalis“, – nurodė jis.

„Rusija paragino Tarybą priimti sprendimą dėl atviros ir sąžiningos Tarybos sankcijų peržiūros [...] kasmet“, – pridūrė V. Nebenzia.

„Mūsų įsipareigojimas NATO ir mūsų NATO sąjungininkų, tarp kurių, žinoma, yra ir Lenkija, saugumui yra nepajudinamas ir jis nesvyruos“, – žurnalistams pareiškė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris (Metju Mileris).

Lenkijos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad rusų sparnuotoji raketa, paleista į vakarinę Ukrainą, buvo pažeidusi Lenkijos oro erdvę.

„Lenkijos oro erdvę pažeidė viena iš sparnuotųjų raketų, kurias naktį paleido [...] Rusijos Federacijos oro pajėgos“, – kariuomenė parašė socialiniame tinkle „X“.

Jos pranešime sakoma, kad pažeidimas truko apie 40 sekundžių.

„Objektas praskrido Lenkijos oro erdve virš Oserduvo kaimo (Liublino vaivadija) ir išbuvo ten 39 sekundes“, – priduriama pareiškime.

Kariuomenė teigė, kad visą skrydžio laiką raketą sekė karinis radaras.

„Lenkijos kariuomenė nuolat stebi situaciją Ukrainos teritorijoje ir palaiko nuolatinę parengtį, kad užtikrintų Lenkijos oro erdvės saugumą“, – teigė kariuomenė.

Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) sakė, kad Lenkija incidento metu buvo aktyvavusi visas oro gynybos sistemas ir kad raketa būtų buvusi numušta, „jei būtų buvę bent menkiausių požymių, kad ji taikosi į taikinį Lenkijos teritorijoje“.

Tuo tarpu lenkų užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos ambasadorius Varšuvoje neatvyko į ministeriją, nors buvo iškviestas.

Ambasadorius „šiandien neatvyko į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl incidento su Rusijos sparnuotąja raketa, kuri kovo 24 dieną pažeidė Lenkijos oro erdvę“, žurnalistams sakė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis (Pavelas Vronskis).

Sekmadienį Lenkijos URM skelbė, jog ambasadoriaus ministerijoje laukiama, kad šis pasiaiškintų dėl oro erdvę pažeidusios raketos, ir paragino Rusiją „nutraukti teroristinius oro smūgius prieš Ukrainos gyventojus ir teritoriją, užbaigti karą ir sutelkti dėmesį į šalies vidaus problemas“.

Tačiau ambasadorius Sergejus Andrejevas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad, jo manymu, „nėra prasmės diskutuoti šia tema nepateikus jokių įrodymų, todėl atsisakiau vykti į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją“.

Diplomatas teigė, kad nusprendė ignoruoti iškvietimą, kurį, jo teigimu, gavo pirmadienio rytą.

„Paklausus apie pokalbio temą, man buvo pasakyta, kad tai susiję su vakarykščiu incidentu [...] Atsakydamas paklausiau, ar Lenkijos pusė ketina pateikti mums kokių nors šių kaltinimų įrodymų“, – kalbėjo ambasadorius.

„Aiškaus atsakymo nesulaukiau ir atkreipiau dėmesį į tai, kad vis dar laukiame įrodymų iš Lenkijos pusės dėl to, kad praėjusių metų gruodžio 29 dieną į Lenkijos oro erdvę įskrido tariama Rusijos sparnuotoji raketa. Kol kas negavome jokių šių teiginių įrodymų“, – sakė jis.

Jis turėjo omenyje panašų incidentą, kai Rusijos raketa kelioms minutėms įsiskverbė į Lenkijos oro erdvę ir grįžo į Ukrainą.

2022-ųjų lapkritį du žmonės žuvo, kai Ukrainos oro gynybos raketa nukrito Lenkijos Pševoduvo kaime, netoli Ukrainos sienos.

Prieš nustatant, kad raketa buvo ukrainiečių, buvo nuogąstaujama, kad NATO, kurios narė yra Lenkija, bus įtraukta į konflikto su Rusija eskalavimą, jei bus panaudotos jos kolektyvinės gynybos nuostatos.

„Be tokio plano, kuris būtų patikimas ir kurį jie galėtų įgyvendinti, mes nepritariame plataus masto karinei operacijai“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

Jis nurodė, kad Izraelio ir „Hamas“ susitarimas dėl įkaitų išlaisvinimo mainais į kovų sustabdymą tebėra įmanomas ir turėtų didžiulę naudą.

„Tikime, kad susitarimas įmanomas, ir toliau jo sieksime“, – žurnalistams sakė M. Milleris. – Manome, kad pertrauka ir susitarimas dėl įkaitų būtų labai naudingi ne tik, akivaizdu, įkaitams, kurie būtų paleisti, bet ir humanitarinėms pastangoms Gazos Ruože bei mūsų gebėjimui pradėti siekti tikro ir ilgalaikio, tvaraus šio konflikto sprendimo.“

Tai ketvirtadienį Vašingtone pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„JAV strategija (Ukrainos atžvilgiu) nė kiek nepasikeitė“, – sakė M. Milleris, paklaustas, kodėl JAV administracija Ukrainos rėmimo kontekste nebevartoja frazės „tiek, kiek reikės“.

Anot jo, dabartinė administracija aiškiai pareiškė, jog nori, kad Ukraina būtų nepriklausoma valstybė ir tvirtai stovėtų ant kojų.

Norint tai pasiekti, svarbu, kad Kongresas priimtų įstatymo projektą dėl papildomo finansavimo.

„Mes ir toliau remsime Ukrainą. Tai – Jungtinių Valstijų politika“, – sakė Valstybės departamento atstovas, pabrėždamas, kad ji bus tęsiama „tol, kol reikės“.

Bet, anot jo, tai nereiškia, kad karinės pagalbos mastas bus toks pat, kaip ir 2022–2023 metais.

„Mes nemanome, kad to reikės, nes tikslas – galutinai pakeisti Ukrainą, kad ji atsistotų ant kojų, padėti jai sukurti savo pramoninę bazę ir savo karinę-pramoninę bazę“, – teigė Valstybės departamento atstovas.

„Norint tai pasiekti, svarbu, kad Kongresas priimtų įstatymo projektą dėl papildomo finansavimo“, – pabrėžė M. Milleris.

Vizito metu jis aplankys penkias arabų šalis, taip pat okupuotą Vakarų Krantą, Turkiją, Izraelį ir Graikiją.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) žurnalistams teigė, kad, be kitų svarbių klausimų, A. Blinkenas vizito metu taip pat aptars neatidėliotinas priemones, reikalingas humanitarinei pagalbai palestiniečių anklavui didinti.

Jis pridūrė, kad susitikimuose bus diskutuojama ir apie tai, kaip užkirsti kelią galimam konflikto eskalavimui Artimuosiuose Rytuose. Neramumus regione kelia ne tik Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karas, bet ir įvairūs incidentai, pavyzdžiui, Irano remiamų Jemeno husių sukilėlių vykdomas laivų apšaudymas Raudonojoje jūroje.

„Jis aptars konkrečius veiksmus, kurių šalys gali imtis, įskaitant tai, kaip jos gali pasinaudoti savo įtaka kitiems regiono dalyviams, kad būtų išvengta eskalacijos“, – nurodė M. Milleris.

„Niekas – nei Izraelis, nei regionas, nei pasaulis – nėra suinteresuotas, kad šis konfliktas išsiplėstų už Gazos Ruožo ribų“, – pridūrė atstovas spaudai.

Tai bus jau ketvirtas A. Blinkeno vizitas Artimųjų Rytų regione nuo spalio 7 dienos, kai Gazos Ruože prasidėjo žydų valstybės ir „Hamas“ karas.

M. Milleris nurodė, kad praėjusių metų pabaigoje vykusio valstybės sekretoriaus vizito į šį regioną metu A. Blinkenas lankėsi Egipte, Jordanijoje, Katare, Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Kovotojai į „Hamas“ valdomą Gazos Ruožą taip pat nugabeno apie 250 įkaitų, iš kurių, kaip nurodo žydų valstybė, 129 tebėra nelaisvėje.

Atsakydamas į tai, Izraelis pažadėjo sunaikinti grupuotę ir pradėjo nesiliaujantį bombardavimą bei sausumos invaziją, dėl kurių didelė Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais, o, teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 22 438 žmonių.

Jungtinių Tautų duomenimis, 1,9 mln. Gazos Ruožo gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o Pasaulio sveikatos organizacija perspėjo dėl bado ir ligų pavojaus, į teritoriją patenkant tik minimaliai pagalbai.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) nurodė, kad trečiadienį telefonu kalbėję diplomatijos vadovai „aptarė, kaip svarbu imtis priemonių, kad konfliktas Gazos Ruože neišsiplėstų, įskaitant teigiamus žingsnius siekiant sumažinti įtampą Vakarų Krante ir išvengti eskalacijos Libane ir Irane“

Irane trečiadienį nugriaudėjus dviem sprogimams žuvo dešimtys žmonių, susirinkusių prie prieš ketverius metus žuvusio Revoliucijos gvardijos generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) kapo pagerbti jo atminimo.

Dėl išpuolio, per kurį, naujausiais duomenimis, žuvo 84, taip pat buvo sužeisti 284 žmonės, „Hamas“ rėmėjas Teheranas apkaltino Jungtines Valstijas ir Izraelį.

Nors Vašingtonas atmetė prielaidas apie kurios nors iš šių šalių dalyvavimą, vienas JAV pareigūnas naujienų agentūrai AFP nurodė, kad antradienį Beiruto priemiestyje surengtas smūgis, per kurį žuvo svarbus „Hamas“ veikėjas, buvo Izraelio darbas.

„Jungtinės Valstijos niekaip nedalyvavo, ir bet kokie priešingi teiginiai yra absurdiški“, – žurnalistams sakė valstybės departamento atstovas Matthew Milleris (Metjus Mileris)

„Neturime jokio pagrindo manyti, kad prie šio sprogimo prisidėjo Izraelis“, – pridūrė jis.

„Raginsime Serbiją bendradarbiauti su ESBO sprendžiant šias problemas“, – žurnalistams sakė valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).