Anot jos, spalį darbo rinka tapo pasyvesnė – mažėjo darbuotojų poreikis ir įdarbinimas, tačiau didėjo bendras apdraustųjų skaičius.

Tarnybos duomenimis, lapkričio 1 dieną darbo ieškojo 146,3 tūkst. asmenų – 1,7 proc. mažiau nei prieš mėnesį.

Mažėjimą lėmė 1,2 proc. smuktelėjęs besikreipiančių į tarnybą klientų srautas ir suteiktas užimtumas – 26,3 proc. daugiau nei prieš mėnesį asmenų dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

„Nepaisant mažėjančios darbuotųjų paklausos, situacija darbo rinkoje išlieka geresnė nei prieš metus. Stebimas tiek mažesnis per mėnesį registruojamų klientų srautas, tiek ir didesnis nei pernai įdarbinimas“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Labiausiai įsidarbinusių klientų sumažėjo švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sirtyse. Šį mažėjimą galima sieti su sezoniškumu. Iš viso praėjusį mėnesį pradėjo dirbti 18,3 tūkst. – 11,7 proc. mažiau nei rugsėjį.

Nepaisant mažėjančios darbuotųjų paklausos, situacija darbo rinkoje išlieka geresnė nei prieš metus.

 

Spalį  darbo paklausa 14,6 proc.  buvo mažesnė nei rugsėjį – darbdaviai tarnyboje įregistravo 14,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Per metus darbo pasiūlymų paskelbta penktadaliu (4,2 tūkst.) mažiau. Labiausiai susitraukė laisvų darbo vietų skaičius kvalifikuotiems darbininkams (38,3 proc.). Taip pat 16,2 proc.  – nekvalifikuotiems darbininkams.

J. Zemblytės teigimu, šį rudenį darbuotojų paklausa mažėja dėl atidėtų ar pristabdytų įmonių plėtros planų ir dėl darbo vietų sezoniškumo. Mažesnė darbų pasiūla lemia sudėtingesnį ir lėtesnį darbo ieškančiųjų sugrįžimą į darbo rinką.

Darbo pasiūlymų mažėjo visuose sektoriuose, išskyrus nedidelį augimą informacijos ir ryšių, bei elektros, dujų ir garo tiekimo sektoriuose. Labiausiai darbo paklausa susitraukė žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje – beveik du kartus.​ Paslaugų darbuotojų grupėje sumažėjo penktadaliu.

Pirmą kartą nuo praėjusių metų liepos darbuotojų skaičius didėjo apdirbamosios gamybos sektoriuje (391). Tai lėmė kalėdinių gaminių dekoravimu, eglės šakų karpymu, gaminių pakavimu užsiimančių įmonių gausus darbuotojų samdymas žiemos sezonui.

Lapkričio 1 dieną šalyje apdraustųjų buvo 1,47 mln. – 7,5 tūkst. asmenų  (0,5 proc.) daugiau nei prieš mėnesį.

Dirbančiųjų skaičius didėjo beveik visuose sektoriuose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, žemės ūkio, kasybos ir karjerų eksploatavimo, nekilnojamojo turto operacijų.

Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 0,2 tūkst. ir spalio 1-ąją siekė 148,8 tūkst.   

Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės vadovė Jurgita Zemblytė teigia, kad tokia tendencija rugsėjį pastebima kasmet.

„Kasmet rudens pradžioje nedarbas sumažėja – tai natūralus darbo rinkos reiškinys. Visgi šiais metais jis traukėsi gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Darbdavių pristabdyti plėtros planai ir atsargesnė darbuotojų samda vis aiškiau pradeda atsispindėti darbo rinkos rodikliuose“, – tarnybos pranešime sako J. Zemblytė. 

Laisvų darbo vietų per mėnesį sumažėjo 1,2 tūkst. iki 17,5 tūkst., darbo pasiūlymų mažiau buvo apgyvendinimo ir maitinimo bei švietimo įmonėse.

Rugsėjį įsidarbinusių klientų skaičius – didžiausias nuo metų pradžios ir didesnis nei gegužę.

 

Rugsėjį Užimtumo tarnyba padėjo įsidarbinti 20,7 tūkst. žmonių, dar 8,6 tūkst. rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus. Daugiau nei rugpjūtį žmonių įsidarbino visuose sektoriuose, išskyrus nekilnojamojo turto bei kitose aptarnavimo  įmonėse, o vien švietimo sektoriuje pradėjo dirbti 2,7 tūkst. daugiau gyventojų.

„Rugsėjį įsidarbinusių klientų skaičius – didžiausias nuo metų pradžios ir didesnis nei gegužę, kai apgyvendinimo, maitinimo paslaugų, statybos, žemės ūkio ir kitos įmonės aktyviai samdė vasaros sezono darbams“, – teigia J. Zemblytė.

Tarnybos duomenimis, daugiausiai darbo pasiūlymų rugsėjį buvo gydytojams, fizioterapeutams, reklamos ir rinkodaros specialistams, teisininkams, gydytojo odontologo padėjėjams, įkalinimo įstaigų sargybiniams, baldžiams, kokybės kontrolieriams, darbininkams izoliuotojams.

Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 3,9 tūkst. ir rugsėjo 1-ąją siekė 149,1 tūkst.  

Laisvas darbo vietas rugpjūtį, palyginti su liepa, paskelbė tūkstančiu daugiau darbdavių – darbo pasiūlymų išaugo nuo 4,2 tūkst. iki 18,6 tūkst.

Laisvų darbo vietų daugiau registruota visuose sektoriuose, išskyrus kasybą ir karjerus bei nekilnojamojo turto operacijas. Apdirbamosios gamybos ir švietimo sektoriuose darbo pasiūlymų rugpjūtį buvo daugiausiai nuo metų pradžios (3,2 tūkst. ir 1,3 tūkst.).

Nedarbas rugpjūtį mažėjo 47 savivaldybėse, o didžiausias jo mažėjimas fiksuotas Trakų ir Anykščių rajonuose (po 0,7 proc. punkto). Labiausiai jis ūgtelėjo Rietave (0,4 punkto) ir Pagėgiuose (0,3 punkto).

„Išaugusi darbuotojų paklausa ir besibaigiančios atostogos sąlygojo didesnius į darbo rinką grįžtančiųjų srautus. Įsidarbinusių darbo ieškojusių asmenų daugėjo 41 savivaldybėje“, – pranešime sakė tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Jos teigimu, nepaisant pozityvių darbuotojų paieškos aktyvėjimo ženklų, situacija darbo rinkoje išlieka prastesnė nei pernai.

„Naujų bedarbių srautai kinta nežymiai, tačiau laisvų darbo vietų skelbiama mažiau nei praėjusiais metais. Akivaizdu, kad darbuotojų atleisti neskubama, tačiau darbdavių plėtros planai stabdomi arba atidedami“, – teigė J. Zemblytė.

Rugpjūtį dirbti pradėjo 16,6 tūkst. tarnybos klientų – 2,2 tūkst. daugiau nei liepą. Švietimo sektoriuje jų skaičius augo 2,2 karto. Kiek daugiau nei ketvirtadaliu daugėjo įsidarbinusių gamybos, informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo  įmonėse.

Dar 7,8 tūkst. klientų pasirinko veiklą pagal verslo liudijimus, 2,6 tūkst. pradėjo dalyvauti remiamo užimtumo priemonėse.

Daugiausiai darbo pasiūlymų rugpjūtį paskelbta ikimokyklinio ugdymo mokytojams, vaikų priežiūros darbuotojams, mokytojų padėjėjams, kepėjams ir konditeriams, dažytojams, autobusų vairuotojams, dailidėms ir staliams, izoliuotojams, medienos apdirbimo įrenginių operatoriams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkams.

ELTA primena, kad prieš metus nedarbas Kaune siekė 7,1 proc.

Šiemet kovą darbo biržos skyriuose užsiregistravo 3,9 tūkst. darbo ieškančių Kauno regiono gyventojų (2,8 proc. mažiau nei vasarį). Darbdaviai kovą pasiūlė beveik 5,7 tūkst. laisvų darbo vietų regione. Tai – beveik ketvirtadaliu daugiau nei vasarį, bet mažiau (11,8 proc.) nei kovą prieš metus. Biržos duomenimis, praėjusį mėnesį į darbo rinką sugrįžo 4,5 tūkst. regiono gyventojų. Iš jų 2,6 tūkst. – įsidarbino, beveik 1,1 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn. Remiamas užimtumas, nukreipiant dalyvauti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, suteiktas 783 asmenims.

Pažymėtina, kad kovą Kauno regiono įmonėms išduoti 79 leidimai įdarbinti užsieniečius.

Kaip skelbia teritorinė darbo birža, nedarbas apskrities savivaldybėse šio pavasario pradžioje kito skirtingai – vienur mažėjo, kitur didėjo, o Kauno mieste – išliko toks pats, kaip vasarį. Daugiausia gyventojų kovo pabaigoje bedarbiais buvo registruota Jonavos (11 proc.), Kėdainių (10,5 proc.) ir Raseinių (10,2 proc.) rajonuose. Mažiausiai – Birštono (7 proc.) ir Kauno rajono (7,8 proc.) savivaldybėse.

Per darbo biržą balandžio pradžioje darbo ieškojo 8,8 proc. darbingų Kauno miesto gyventojų (beveik 15,8 tūkst.). Dar apie 1,3 tūkst. – dalyvavo laikino užimtumo priemonėse. Per mėnesį biržoje užsiregistravo 2,1 tūkst. bedarbių, darbdaviai ieškantiems darbo siūlė 3,7 tūkst. laisvų darbo vietų Kauno mieste. Biržos duomenimis, kovą įsidarbino 1,4 tūkst. kauniečių, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo – 319, savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą laikotarpiui iki 6 mėn. plėtoja – 603. Kauno įmonėms išduoti 47 leidimai įdarbinti užsieniečius.

Pirmą pavasario mėnesį daugiausiai laisvų darbo vietų Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje buvo siūloma pardavimo vadybininkams, logistikos specialistams, socialiniams, paslaugų sektoriaus, apsaugos darbuotojams, administratoriams, statybos darbų vadovams, buhalteriams, apskaitininkams ir kvalifikuotiems darbininkams – pardavėjams, virėjams, tarptautinių pervežimų bei kitiems vairuotojams, statybininkams, suvirintojams, santechnikams, elektrikams, siuvėjams, mėsos išpjaustytojams, traktorininkams, ekskavatorininkams, šiltnamio darbininkams, pranešė Kauno teritorinė darbo birža. 

Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2017 m. antrąjį ketvirtį sudarė 13,1 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 1,7 procentinio punkto, per metus – 2,6 procentinio punkto.

Ilgalaikio nedarbo lygis 2017 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2,6 proc., palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, jis sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

2017 m. antrąjį ketvirtį buvo 102,2 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus – 15,5 tūkst. Per ketvirtį bedarbių skaičius sumažėjo 15,5 tūkst., iš jų 15–24 metų amžiaus – 1,5 tūkst.

Ilgalaikių bedarbių buvo 38,7 tūkst., arba 37,9 proc. visų bedarbių. 2017 m. antrąjį ketvirtį ilgalaikių bedarbių, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, buvo 3,7 tūkst. mažiau, o palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu – 8,1 tūkst. mažiau.

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2017 m. antrąjį ketvirtį sudarė 70,6 proc., per ketvirtį jis padidėjo 1,6 procentinio punkto, per metus – 1,1 procentinio punkto. Šios amžiaus grupės moterų užimtumo lygis buvo 0,2 procentinio punkto aukštesnis už vyrų užimtumo lygį (atitinkamai 70,7 ir 70,5 proc.).

Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2017 m. antrąjį ketvirtį sudarė 31,6 proc., palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu ir antruoju 2016 m. ketvirčiu, jis padidėjo 2,3 procentinio punkto.

Bedarbiai pagal nedarbo trukmę 2016–2017 m. ketvirčiais

2017 m. antrąjį ketvirtį 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis toliau didėjo ir sudarė 66,2 proc., per ketvirtį jis padidėjo 0,9 procentinio punkto, per metus – 1,4 procentinio punkto.

2017 m. antrąjį ketvirtį darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1 mln. 465 tūkst., palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, tokių asmenų skaičius padidėjo 2 tūkst.

2017 m. antrąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 363 tūkst. gyventojų. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius padidėjo 17,5, tūkst., per metus – sumažėjo 4,9 tūkst.

2017 m. antrąjį ketvirtį dirbo 102,9 tūkst. 15–24 metų amžiaus gyventojų. Per ketvirtį dirbančio jaunimo skaičius padidėjo 4,7 tūkst., per metus – 0,3 tūkst.

2017 m. antrąjį ketvirtį buvo 942,9 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (56,5 proc.) – senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai.

2017 m. antrąjį ketvirtį 207,4 tūkst., arba 63,7 proc., 15–24 metų amžiaus gyventojų buvo ekonomiškai neaktyvūs, iš jų 92,9 proc. mokėsi bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje, kolegijoje, universitete.