Oficiali statistika
Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2, 810 mln. nuolatinių gyventojų – 37,8 tūkst. (arba 1,3 proc.) mažiau nei 2017 m. pradžioje. Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst.
Vien pernai iš Lietuvos išvyko 57,2 tūkst. gyventojų, 6,9 tūkst. (13,8 proc.) daugiau nei 2016 m. Šalį paliko 30 tūkst. vyrų ir 27,2 tūkst. moterų. Kas antras emigrantas buvo 20–29 metų amžiaus.
2017 m. 27,9 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo, ir 9,9 tūkst. daugiau žmonių mirė, nei gimė kūdikių (2016 m. – atitinkamai 30,2 tūkst. ir 10,5 tūkst.). Pernai Lietuvoje gimė 29,6 tūkst. kūdikių, arba 1 tūkst. kūdikių (3,3 proc.) mažiau nei 2016 m., mirė 39,5 tūkst. žmonių, arba 1,6 tūkst. (4 proc.) mažiau nei 2016 m.
Nepalankus santykis
Skaičiuojama, kad maždaug 72 proc. emigrantų yra 15–44 metų amžiaus asmenys. Būtent darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimas gali sukelti rimtų problemų – prastėja gimstamumo rodikliai, sensta visuomenė, pradeda trūkti darbo jėgos, tad vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Tik apie 1,5 proc. emigrantų sudaro 65 metų ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus gyventojų Lietuvoje – apie 19 proc.
Remiantis "Sodros" duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo 1,3 mln. dirbančiųjų samdomą darbą, iš jų apie 190 tūkst. dirbo biudžetinėse įstaigose. Praėjusių metų lapkritį šalyje iš viso buvo 591,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, 504 tūkst. mokinių ir studentų.
Žvelgia optimistiškai
Tiesa, vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys į ateitį žvelgia optimistiškai.
"Nors atsiliekame nuo daugelio turtingų Europos šalių pagal atlyginimų dydį, tačiau, atsižvelgus į uždarbį ir perkamąją galią, Lietuvos gyventojų situacija – geresnė nei kada nors anksčiau. Be to, išvykę iš Lietuvos žmonės ilgainiui pasveria ir komforto sąlygas – įvertina tai, kad Lietuvoje jie gyvens sau artimoje aplinkoje, šalia giminių ar draugų (tai ypač svarbu auginantiesiems vaikus), pigiau įsigis arba išsinuomos būstą", – aiškino jis.
G.Surplys tikina, kad net ir mažuose Lietuvos miesteliuose, iš kurių emigruoja daugiausiai gyventojų, situacija ateityje turėtų pagerėti.
"Per artimiausius metus bent dešimtadalyje mažų savivaldybių kursis naujos įmonės, dėl to atsiras gerai apmokamų darbo vietų. Nuo liepos bus skiriamos lengvatinės būsto paskolos jaunoms šeimoms. Gražėja mūsų miestai ir miesteliai. Tikimės, kad tai yra esminės sąlygos, leisiančios daugiau Lietuvos piliečių parvilioti namo", – pridūrė jis.
Dabartiniai jaunuoliai yra tie, kurie gimė pereinamuoju laikotarpiu po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, o tam laikui buvo būdingas mažas gimstamumas.
"Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad prie mažėjančios emigracijos prisideda ir sezoniškumas bei vis mažiau išvykstančių jaunų žmonių. Tiesa, ekonomisto teigimu, dar sunku pasakyti, ar šiemet Lietuvos migracijos lygis bus teigiamas.
"20–25 metų amžiaus gyventojų Lietuvoje mažėja jau kelerius metus. Vis dėlto tas mažėjimas pasiekė savotišką lygumą, nors ir nedidelę. Dabartiniai jaunuoliai yra tie, kurie gimė pereinamuoju laikotarpiu po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, o tam laikui buvo būdingas mažas gimstamumas. Žmonės tuomet nežinojo, kas jų laukia, buvo didelė pajamų nelygybė, užtai tų žmonių ir nedaug. Į Lietuvą dažniausiai grįžta vyresni žmonės, dažniausiai po studijų, jau padirbėję. Tai todėl šiais metais tie emigracijos skaičiai nebus tokie blogi. Pernai gruodžio mėnesį buvo teigiamas balansas, toks turėtų būti ir sausį, galbūt ir vasarį", – prognozavo Ž.Mauricas.
15–29 metų amžiaus gyventojų didžiausias emigracijos lygis fiksuotas 2010 m., kai Lietuvą paliko 38,6 tūkst. jaunuolių, o grįžo tik 2,1 tūkst. 2016 m. emigravusių jaunuolių skaičius siekė 20,6 tūkst., o 7,5 tūkst. jų grįžo į Lietuvą. Iš viso iš šalies 2016 m. emigravo 50,3 tūkst. asmenų, o grįžo 20,2 tūkst. Emigravę jaunuoliai sudarė maždaug du penktadalius, t.y. beveik 41 proc. visų emigravusių gyventojų.
Ž.Mauricas pridūrė, kad Lietuvoje yra pastebimas ir emigracijos sezoniškumas: gyventojai išvažiuoja daugiausiai gegužę–birželį ir rugpjūtį–rugsėjį.
"Keista, tačiau mažai žmonių emigruoja žiemą. Daugiau imigruoja. Daugiausia išvažiuoja mažesnės kvalifikacijos žmonės, neturintys didelių poreikių užsienyje", – teigė jis.
Atsiveš imigrantų
Šalį paliekant jauniems ir darbingo amžiaus žmonėms, Lietuva susiduria su rimta problema – kvalifikuotų darbininkų trūkumu. Nors dėl to mažėja ir bendras nedarbo lygis.
Darbo biržos duomenimis, 2017 m. teritorinėse darbo biržose įsiregistravo 79,8 tūkst. 16–29 metų amžiaus asmenų (31,7 proc. visų bedarbių), o prieš metus tokių buvo 82,5 tūkst. 2017 m. buvo įdarbinta 43 tūkst. jaunuolių (53,9 proc. visų registruotų). Vidutinis metinis 16–29 metų bedarbių skaičius nuo 2015 m. iki 2017 m. sumažėjo nuo 28,5 tūkst. iki 22,3 tūkst.
Darbo rinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maksvytis pažymėjo, kad jaunimo nedarbo rodiklio mažėjimą lemia ne tik emigracija, bet ir sparčiai gerėjanti ekonominė padėtis, laisvų darbo vietų skaičiaus augimas, taip pat įgyvendinamos priemonės ir programos jaunimo užimtumui didinti. Teigiamo efekto tikimasi dėl įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso.
Kita vertus, kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema – opi; verslas jau kuris laikas skundžiasi, esą Lietuvoje darbo jėgos ištekliai beveik išsemti.
Tusčias darbo vietas pradėjo užimti imigrantai iš Rytų, ypač ukrainiečiai. Pernai darbo vizos arba leidimai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu suteikti iš viso 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. buvo Ukrainos piliečiai.
Viceministras G.Surplys pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Lenkija yra atvėrusi savo darbo rinką maždaug milijonui ukrainiečių.
"Darbuotojų iš trečiųjų šalių antplūdį patiria ir kitos Europos šalys. Gyvename laisvo asmenų judėjimo sąlygomis, o šiuo metu susiduriame su padėtimi, kai norinčiam plėstis verslui trūksta darbuotojų. Jeigu verslas neauga, negali atsirasti naujų darbo vietų ir kilti atlyginimai. Turime įsileisti užsieniečių, kurie prisidėtų prie verslo augimo. Metų pradžioje paskelbėme patvirtinto įmonių sąrašo iniciatyvą, kuri leidžia didelę pridėtinę vertę šalyje kuriančioms įmonėms po papildomos patikros įsivežti tiek darbuotojų, kiek joms reikia. Sutarėme su verslu, kad ši bandomoji iniciatyva veiks pusę metų. Po to įvertinsime, ar verslas patenkina savo darbuotojų poreikius, ar nepradeda trūkti darbo Lietuvos piliečiams", – pastebėjo G.Surplys.
Reikės taupyti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorės Astos Aranauskienės teigimu, 2016 m. vieno senjoro gaunamoms išmokoms (senatvės pensijoms, netekto darbingumo ar valstybinėms pensijoms) būtinas lėšas sunešdavo apie pusantro dirbančiojo. Ateityje šis santykis gali mažėti.
"Vadovaujantis preliminariomis Europos Komisijos prognozėmis, kurios yra grįstos Eurostato ilgalaikėmis projekcijomis, (...) 2040–2060 m. šis santykis turėtų siekti šiek tiek mažiau nei 1:1. Kitaip tariant, vienam pensininkui išlaikyti įmokas suneš vienas dirbantysis. Be abejo, pensijų sistemai tai reikš finansinio tvarumo iššūkį, mat kuo labiau mažės dirbančiųjų skaičius, tuo mažiau sistema bus pajėgi mokėti išmokas ar juolab jas didinti", – nuogąstavo A.Aranauskienė.
Jos manymu, situaciją galėtų pataisyti augantis darbo našumas, kuris atsvertų darbo jėgos mažėjimą ir būtų surenkama pakankamai įmokų išmokoms finansuoti. Galbūt mažės ir emigracijos mastai bei padidės imigracija – taip daugėtų dirbančiųjų ir mokančiųjų įmokas.
