Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną priėmė Karo prievolės įstatymo pataisas, papildydamas išimčių, kai galima atidėti tarnybą, sąrašą.

Numatyta, kad ją bus galima atidėti, kai karo prievolininko sutuoktinė ar sugyventinė turi nėštumo ir gimdymo atostogas, taip pat tai galės padaryti tarnauti pakviesti šauktiniai, jei jie augina du ar daugiau vaikų iki trejų metų.

Prezidentui pasirašius, pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios.

Tačiau Seimas nepritarė siūlymams išplėsti galimybes karo tarnybą atidėti studentams.

Nuo sausio 1-osios į privalomą karo tarnyba gali būti kviečiami jaunuoliai, ne vyresni nei 23-ejų, tačiau išimtis taikoma studentams, jei jie atsidėjo tarnybą dėl studijų – jie gali būti šaukiami iki 26-erių imtinai. Papildomai numatyta, kad baigusieji pirmosios ar antrosios pakopos studijas gali būti pašaukti ne vėliau nei iki kitų kalendorinių metų pabaigos.

Siūlyta amžiaus ribą studentams mažinti nuo 26-erių iki 24-erių, taip pat nustatyti, kad šaukimas gali būti atidedamas asmenims, studijuojantiems pakartotinai tos pačios studijų pakopos programą.

Šiuo metu tarnyba studentams gali būti atidedama tik pirmą kartą pagal tos pačios pakopos studijų programą, t. y. pavyzdžiui negali būti atidedama asmeniui, baigusiam bakalaurą ir pasirinkus dar vienas bakalauro studijas.

Tam nepritarimą išsakė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), ir Vyriausybė.

„Įstatymas galioja labai neseniai ir mes nežinome tolesnio trumpinimo pasekmių. NSGK susitarta, kad yra būtent toks metodas, su galimybe prie to grįžti. Kita vertus, kariuomenei reikalinga galimybė kviesti išsilavinimą turinčius karius, taipogi yra konstitucinės piliečių teisės atlikti prievoles klausimai“, – šią savaitę per Vyriausybės posėdį sakė krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis.

Anot jo, be kita ko, studentai, įtraukti į šauktinių sąrašus, gali rinktis jaunesniųjų karininkų vadų kursus arba tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Pasak ministro, sudarius papildomas išimtis studentams „praktiškai būtų visiškai eliminuotas tas studentų absolventų klausimas“.

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba Lietuvoje atnaujinta 2015 metų pavasarį, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Šauktinių sąrašai skelbiami sausį.

Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorės Rimos Jucienės, tyrimai rodo, kad vaikai prie ekranų praleidžia gana daug laiko. Be to, trukmė padidėja savaitgaliais ir atostogų dienomis. „Ši trukmė iš tiesų ilgėja vos ne vidutiniškai valanda. Bet šiaip, deja, kol kas ko Lietuvoje neturime, nei atliktų tokio pobūdžio tyrimų, nei aiškių rekomendacijų tėvams, ugdytojams, kitiems specialistams.“

Remdamasi kitų šalių atliktais tyrimais, R. Jucienė tvirtina, kad iki dvejų metų vaikams išvis nerekomenduojama būti prie ekranų, tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, tokios rekomendacijos nėra laikomasi ir kai kurie vaikai prie ekranų praleidžia gana daug laiko.

„Kaip sakiau, vidutiniškai trečdalis iki dvejų metų vaikų per dieną prie ekranų praleidžia apie valandą laiko. Turėkime omenyje, kad kartais tėvai (ir jie patys tai pastebi) sumažino tą trukmę, atsakydami į klausimus apklausose“, – akcentuoja R. Jucienė.

Jos teigimu, atlikti tyrimai parodė, kad trejų–penkerių metų amžiaus vaikams, praleidžiantiems prie ekranų daugiau nei dvi valandas, pasireiškia prastesnė emocinė savijauta, padaugėja elgesio problemų, miego sutrikimų, fizinės sveikatos problemų.

„Labai įdomu tai, kad pastebėjome sąsajas su gastroenterologiniais simptomais: neaiškios kilmės pilvo skausmais, pykinimu ir pan. Trejų–penkerių metų vaikų netgi apie trečdalis savaitgaliais prie ekranų būna netgi tris valandas ir daugiau. Tai vėlgi labai didelė trukmė buvimo prie ekrano“, – atkreipia dėmesį R. Jucienė.

Jos aiškinimu, tyrimai taip pat rodo, jog neretai tėvai mano, kad technologijos gali turėti teigiamos įtakos jų vaikui, todėl buvimo prie įvairių ekranų neriboja. Medikės teigimu, tėvai nurodo esantys įsitikinę, kad technologijos gali pagerinti pažintinius gebėjimus ir paskatinti kalbos raidą.

„Tai mus nustebino. Šiaip kaip tik gana nemažai užsienio šalyse atliekamų tyrimų rodo, kad yra atvirkščiai – ypač kalbos raidai tai gali netgi kenkti. [...] Tėvai dažniausiai motyvuoja taip. Mes netgi tyrime pastebėjome – kuo palankiau tėvai vertina technologijų poveikį vaikų raidai, tuo jie ilgiau leidžia vaikams būti prie ekranų.“, – sako R. Jucienė.

Ji akcentuoja – nėra išskirtinio tėvų, leidžiančių vaikams daug laiko naudotis išmaniaisiais prietaisais, socialinio portreto. Tačiau mokslininkė tvirtina – kuo žemesnio išsilavinimo tėvai, tuo jie ilgiau leidžia vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais ir žiūrėti televizorių.

„Dar viena pastebime (tai ypač didelė problema, susijusi su mažais vaikais), televizorius naudojamas kaip fonas. Televizorius tiesiog būna namuose įjungtas, nors tuo metu, atrodytų, vaikas jo aktyviai nežiūri. Tai daro įtaką netgi miego kokybei“, – tvirtina R. Jucienė.

Jai antrina ir Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja Rūta Praninckienė, kuri pabrėžia – svarbu ne tik tai, kad televizorius įjungtas, bet ir tai, ką vaikas žiūri: „Pastebima koreliacija tarp, ar vaikai žiūri suaugusiems skirtas laidas, suaugusiųjų filmus, ir prabudimų naktį. Vaiko miegas tampa neramus, kenčia miego kokybė. Be to, pailgėja užmigimas ir sutrumpėja pati miego trukmė, nes užmigimas užtrunka iki 1–3 valandų.“

Medikės aiškinimu, dėl ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos sutrinka melatonino, hormono, kuris reguliuoja miegą, išsiskyrimas. Dėl to gali kilti su miego kokybe susijusių problemų. Be to, ilgas sėdėjimas prie kompiuterių ar kitų elektroninių prietaisų gali lemti ir koncentracijos stoką, dėl ko sutrinka mokymosi, įsiminimo procesai. Visa tai gali lemti emocijų problemas ir netgi paskatinti polinkį į depresiją.

R. Praninckienė taip pat pabrėžia, kad iki trejų metų vaikai, naudodamiesi išmaniaisiais prietaisais nieko neišmoksta, net kai naudojasi specialiomis lavinamosiomis programėlėmis.

„Mažiems vaikams jos neveikia. Truputėlį vyresniems – taip, ugdymo tikslais galima jas naudoti. Reikėtų atskirti – nieko baisaus, kai mokyklose yra ugdomos informacinių technologijų žinios. Tai toks tikslingas naudojimasis [išmaniosiomis technologijomis] sprendžiant problemas, mokantis ir t. t., bet mes kalbame apie buvimą prie ekranų užsiimant kitomis veiklomis“, – akcentuoja pašnekovė.

Ji apibendrina, kad net ir mokyklinio amžiaus vaikams, paaugliams prie ekranų rekomenduojama praleisti nedaug laiko: „Vis dėlto rekomenduojama, kad ta trukmė nebūtų daugiau kaip dvi valandos. Kaip bedarysi tyrimus, jeigu prie ekranų praleidžiamo laiko trukmė būna trys ir daugiau valandų, lyginant ilgiau ir trumpiau praleidžiančius, atrandi skirtumai. Kalbame apie neigiamas pasekmes.“

R. Praninckienės teigimu, tyrimas taip pat parodė, kad vaikai išmaniaisiais prietaisais naudojasi dažniau ir ilgiau, kai šie yra kambaryje. Dėl šios priežasties medikė rekomenduoja įvairius prietaisus išjungti ar tiesiog išnešti iš kambario, kuriame vaikas miegos.

„Kreipiamės į tėvelius ir prašome, kad prietaisai prieš miegą, ramybės laikotarpyje, kambaryje, kur vaikas miegos, būtų išjungti, kad visai nebūtų tuose kambariuose telefonų, nes iš tiesų vaikai tada laukia tos žinutės, nerimauja, todėl sutrinka užmigimas“, – sako R. Praninckienė.

„Man labai džiugu, kad Lietuvoje mes po truputį išmokstame džiaugtis ir švęsti istorines dienas linksmai. Svarbu yra suvokti šias dienas ne tik kaip eilinę išeiginę, skirtą ilgiau pamiegoti ar namus apsikuopti, o bent trumpam susimąstyti apie jos prasmę ir tai, ką ji atnešė mūsų protėviams ir kaip nulėmė dabartinį mūsų gyvenimą. Kai suvoksime patys, galėsime ir vaikams papasakoti“ ,– sako istorikė, edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorė Živilė Mikailienė.

Pačios Živilės šeimoje, kurioje auga du vaikai, šiai dienai ruošiamasi iš anksto, vaikams pasakojama, kad artėja Lietuvos gimtadienis. O per gimtadienį kiekvienas vaikas tikisi torto! „Tad kepame arba perkame tortą, įsmeigiame į jį Lietuvos vėliavėlę arba dekoruojame trispalvės spalvomis. Tiek žvakučių, kiek Lietuvai yra metų, ant torto netilptų, tad tiesiog užrašome tą skaičių. Beje, šiais metais ant torto rašysime 763 – tiek metų jau skaičiuoja mūsų valstybė“, – pasakoja Ž. Mikailienė.

Istorikės Živilės Mikailienės idėjos, kaip švęsti Valstybės dieną:

1. Namuose:

* Išsikepkite tortą, papuoškite jį patriotiškai. Pasikvieskite senelius, prosenelius – tegul jie papasakoja apie tuos laikus, kai buvo maži. Pažiūrėkite šeimos nuotraukų albumą, nupieškite giminės medį.

* Gal mokate keletą eilėraščių, dainų apie Lietuvą? Jei ne, drauge paieškokite jų knygose ar internete. Palyginkite Maironio, Kudirkos eiles su šiuolaikiniais kūriniais, pvz. M. Mikutavičiaus daina „Aš tikrai myliu Lietuvą“, A. Mamontovo „Geltona. Žalia. Raudona.“ ir kt.

* Pasikalbėkite apie Lietuvą ir patriotiškumą. Pasigaminkite trispalvę, pilį, sudėliokite trispalvę mozaiką.

* Pasigaminkite karūną (karūnos maketų galite rasti ir čia) ir visa šeima tądien vaikščiokite su karūnomis.

2. Miesto renginiuose:

* Pasipuoškite (mažiesiems bus smagu eiti į renginius karūnuotiems) ir nueikite į jūsų mieste ar miestelyje vykstantį renginį, užeikite į vietinį istorinį objektą – piliakalnį, muziejų. Mojuokite vėliavėlėmis, surenkite iškylą ant žolės, pasveikinkite sutiktus kaimynus ir pažįstamus.

* Įteikite Lietuvai dovaną gimtadienio proga. Galbūt verta sutvarkyti vietinę žaidimų aikštelę, upelio slėnį? Gal netoliese gyvena vienišas žmogus, kurį nudžiugintumėte apsilankymu?

3. Muziejuje. Netiesa, kad muziejai – nuobodūs ir nedraugiški vaikams. Kelios vertos dėmesio kryptys:

*Kernavėje rengiamos gyvosios archeologijos dienos, naujas interaktyvus Kernavės muziejus, vaizdingi piliakalniai.

* Trakų salos pilis: ir pasivaikščioti, ir valtele paplaukioti, ir kibinų paragauti. Puiki vieta pasikalbėti apie kultūrų įvairovę, juk Lietuvoje nuo seno gyveno ir gražiai sutarė įvairių kultūrų ir tautybių žmonės. Pasikalbėkite su vaikais apie tai, iš kur esate kilę jūs, jūsų seneliai ir proseneliai.

* Vilniaus Valdovų rūmai, Katedros požemiai. Katedros požemiuose galite pamatyti, kur buvo istorinės Mindaugo Katedros grindys. O Valdovų rūmuose interaktyvios veiklos ras visa šeima.

4. Kur bebūtumėte, sugiedokite Lietuvos himną.

Ar šeimos rate namuose, ar miesto aikštėje, prisijunkite prie himno giedojimo tradicijos. Šiais metais himną giedoti organizatoriai kviečia liepos 6 d. 21 val.

Kaip papasakoti mažam vaikui apie Liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną?

Istorikė  Ž. Mikailienė parengė tėvams paruoštukę, kaip trumpai ir vaikams suprantamai papasakoti apie liepos 6 d. prasmę:

„Labai seniai, prieš beveik aštuonis šimtus metų, Lietuvos valstybės dar nebuvo. Lietuvių protėviai gyveno susiskirstę atskiromis žemėmis. Jas valdė kunigaikščiai. Jie nebuvo vieningi, nuolat tarpusavyje kariavo dėl turtų. Tačiau tarpusavio karus ir vaidus reikėjo pamiršti, kai kaimynystėje įsikūrė labai žiaurūs ir galingi priešai – kryžiuočiai ir kalavijuočiai. Jie plėšė lietuvių turtus, degino namus, žudė žmones. Vienas labai sumanus ir drąsus lietuvių kunigaikštis Mindaugas suprato, kad tik suvieniję jėgas ir sukūrę stiprią valstybę lietuviai galės apsiginti nuo kraugeriškų priešų.

Mindaugui buvo nelengva įtvirtinti savo valdžią ir tapti vieninteliu Lietuvos valdovu. Ne visi genčių vyresnieji norėjo jam paklusti. Teko griebtis ir žiaurumo, ir klastos. Tačiau tuomet tai buvo įprasta. Galiausiai Mindaugui pavyko suvienyti visas žemes. Jis tapo karaliumi. 1253 m. liepos 6 dieną Mindaugas drauge su žmona Morta Vilniaus Katedroje buvo karūnuoti. Lietuva tapo karalyste. Ją pripažino kitos Europos valstybės. Šiandien Liepos 6–ąją minime kaip Valstybės dieną – Lietuvos gimtadienį. Šiais metais mūsų šaliai sukanka jau 763 metai.“

Tekste yra aktyvios nuorodos į nemokamas ugdymo užduotėles ikimokyklinio amžiaus vaikams ir nemokamą edukacinę platformą www.mazujuekspertumokykla.lt.