Jo teigimu, meduje gliukozės ir fruktozės yra tik keturi penktadaliai, o likusi dalis – vanduo, mineralinės medžiagos ir vitaminai, reikalingi žmogaus organizmui.

„Dirbtinis ir tikras medus parduodamas tose pačiose lentynose. Tik dirbtinis medus dabar vadinamas medaus skonio mišiniu arba sirupu, kuris gaminamas iš cukraus, pridedant tik medaus esencijos“, – pasakoja profesorius A. Unikauskas.

Gydytojo teigimu, neįmanoma lyginti bičių apdoroto medaus su pramoniniais produktais. Medus ir cukrus yra panašūs, nes abiejuose yra fruktozės ir gliukozės, tačiau cukrus gamybos metu praranda visas gerąsias savybes, o tikras medus jas išsaugo. Skaidant tikrą medų, išsiskiria vandenilis ir deguonis, kurie naikina bakterijas ir virusus, todėl stiprina imunitetą, o cukrus paverčiamas riebalais, dėl ko auga svoris.

Svarbu pasidomėti ir medaus kilmės šalimi, nes medus gali būti atvežtas iš Ukrainos ar Kinijos, kur saugos reikalavimai tikrai nėra tokie griežti, kaip ES. Kartais medaus mišiniuose ES pagamintas medus būna sumaišytas su pagamintu ne ES šalyse, taigi tokiame produkte, tarkim,  lietuviško medaus gali būti tik maža dalis.  Ši informacija pateikiama prekės etiketėje.

„Pasak Lietuvos bitininkų asociacijos prezidento bitininko doc. dr. Algirdo Amšiejaus, verslininkai Kinijoje perka bambukų medų po 1 dolerį už kilogramą, o Lietuvoje, įlašinę šaukštą vietinio medaus, parduoda po šešis eurus. Toks medus į Lietuvą vežamas šimtais tonų“, – aiškina profesorius A. Unikauskas

Medikas taip pat įspėja, kad verslininkai dar turi daug ukrainietiško medaus su antibiotikais, kuris vis dar parduodamas turguose ar kitose prekybos vietose.