Būdinga dešimtadaliui

Santaros klinikų specialistai pataria, kad jaučiantieji liekamuosius COVID-19 ligos reiškinius turėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, patars, kas padėtų greičiau sustiprėti.

„Pokovidinis sindromas – tai liekamųjų reiškinių visuma persirgus COVID-19 liga. Simptomai būdingi maždaug 10 proc. visų persirgusių pacientų. Dažniausiai skundžiamasi užsitęsusiu nuovargiu, dusuliu, kosuliu, raumenų silpnumu, pacientai skundžiasi ir miego kokybės suprastėjimu, galvos skausmu, nuotaikos svyravimais. Dažniausiai šie simptomai per 4–12 savaičių praeina. Tačiau būna atvejų, kai jie užsitęsia mėnesiais“, – pasakojo Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytoja Jonė Stanislovaitytė.

Pasak jos, jei simptomai vargina, tęsiasi ilgą laiką, reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris galėtų pritaikyti gydymą ar paskirti gydytojo specialisto konsultaciją.

Siunčia šeimos gydytojas

Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovė Svetlana Lenickienė teigė, kad šeimos gydytojas, įvertinęs pokovidinį sindromą patiriančio paciento situaciją, skundus, somatinę (fizinę kūno) būklę ir nustatęs, kad pacientui reikės medicininės reabilitacijos paslaugų, turi siųsti jį į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultaciją.

„Teisės aktai reglamentuoja, kad fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos COVID-19 liga persirgusiems pacientams gali būti skiriamos ne vėliau nei praėjus 3 mėn.po ligos, kai kuriais atvejais – praėjus ir 6 mėn. po ligos. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento somatinę būklę, kaip liekamieji reiškiniai trikdo paciento kasdienę veiklą ir socialinę adaptaciją, – teigė Santaros klinikų atstovė. – Tais atvejais, kai pacientas dėl sunkios COVID-19 ligos eigos buvo gydomas stacionare, jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, išleistą iš ligoninės pacientą vargina dusulys, nuovargis, įvairios lokalizacijos skausmai, nepraėjus 3 mėn. po stacionaro jam gali būti išduodamas siuntimas į stacionarinę arba ambulatorinę medicininę reabilitaciją. Jei pacientas siunčiamas į stacionarinę medicininę reabilitaciją, ji trunka 20 kalendorinių dienų, jei į ambulatorinę – ji trunka 14 darbo dienų.“

Pasak S.Leniskienės, jei pacientui po persirgtos COVID-19 ligos išryškėja naujų neuropsichiatrinių simptomų (dėmesio koncentracijos stoka, labai greitas nuovargis, fizinis išsekimas, atminties sutrikimas, pažintinių funkcijų sutrikimai, netinkama socialinė adaptacija po ligos), tokiais atvejais pacientai gali būti siunčiami į stacionarinę arba ambulatorinę reabilitaciją praėjus ir 6 mėnesiams po gydymo ligoninėje.

Jei pacientai sirgo COVID-19 liga, tačiau nebuvo gydyti stacionare, bet jaučia nepageidaujamus COVID-19 ligos reiškinius (išliekantis dusulys ar kosulys, greitesnis nuovargis, fizinių jėgų nebuvimas), jiems taip pat gali būti suteikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos: šeimos gydytojas gali siųsti konsultuotis su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, kuris, įvertinęs būklės sunkumą, gali paskirti 20–25 įvairias medicininės reabilitacijos procedūras, teikiamas ambulatorinėmis sąlygomis: aktyvinamąją kineziterapiją, ergoterapiją, fizinių veiksnių procedūrų, masažą.

Patenka sunkūs ligoniai

Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Gogienė pasakojo, kad į šį skyrių patenka pacientai, persirgę sunkiausios formos COVID-19 liga, sirgę ilgai – 2–3 mėnesius, daug laiko praleidę reanimacijos, intensyviosios terapijos ir kituose skyriuose. Šiems pacientams dažniausiai paskiriamos dviejų profilių – neurologinių ir kvėpavimo sistemos ligų profilių – reabilitacijos paslaugos.

Pacientai, turintys neurologinio profilio pažeidimų, yra sunkios būklės – jiems sutrikusios biosocialinės funkcijos (negali patys pasiversti lovoje, atsisėsti, patys pavalgyti), jie turi gilių pragulų, kurias stengiamasi pagydyti, dažnai gydymą reikia tęsti ir vėliau.

Pasitaiko pacientų, kuriems COVID-19 liga pažeidė daugelį sistemų– klausos, regos, virškinimo, nustatoma sutrikusi inkstų funkcija.

„Pagal kvėpavimo sistemos ligų profilį atvykstantiems pacientams dažnai dar reikia papildomo deguonies, jų pažeista kardiovaskulinė sistema, juos vargina dažnas širdies pulsas, jį reikia sureguliuoti, kad būtų galima skirti procedūrų. Abiejų profilių pacientai skundžiasi nemiga, nustatoma encefalopatija (galvos smegenų funkcijos sutrikimas), kiti sutrikimai. Pasitaiko pacientų, kuriems COVID-19 liga pažeidė daugelį sistemų – klausos, regos, virškinimo, nustatoma sutrikusi inkstų funkcija, – pasakojo J.Gogienė. – Kad reabilitacija būtų sklandi ir kokybiška, taikome individualią reabilitacijos programą. Turime reabilitacijos specialistų komandą, kurią sudaro kineziterapeutai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai, svarbų vaidmenį atlieka psichologas, jei nėra kontraindikacijų, taikome fizikinius gydymo metodus. Turime gydytoją pulmonologę, didelį būrį reabilitologų, kurie vadovauja reabilitacijos komandai. Stengiamės paciento sveikatos būklę atkurti kuo greičiau ir efektyviau.“

Jei nespėja atsistatyti

Gydytojų teigimu, pasitaiko atvejų, kai per reabilitacijai skirtą laiką – 20 dienų – nespėjama pasiekti numatytų tikslų. Tada gydymo įstaiga kreipiasi į Teritorinę ligonių kasą dėl papildomų paslaugų suteikimo. Pasak J.Gogienės, papildomos paslaugos lemia, kad jas suteikus paciento sveikatos būklė tampa kokybiškesnė, grąžinamos biosocialinės funkcijos. Ne kiekvienas pacientas iš karto po reabilitacijos geba grįžti į darbą.

Pasak medikų, pacientams, turintiems kvėpavimo sistemos sutrikimų, labai pasiteisina kineziterapinė plautinės hipertenzijos programa. „Ji labai pasiteisino ir pokovidinei pacientų reabilitacijai, po persirgtos sunkios pneumonijos, esant ryškiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui. Neurologinei reabilitacijai taikome fizikinius metodus – raumenų elektrostimuliaciją, limfodrenažinį masažą, kitas procedūras. Visiems pacientams skiriamas masažas, jei jis nėra kontraindikacija“, – teigė J.Gogienė.

Santaros klinikų atstovų teigimu, kai baigiasi reabilitacijai skirtas laikas, pacientai jau būna išmokyti individualios kineziterapijos ir psichologinės savireguliacijos pratimų, ergoterapijos ir visa tai gali tęsti namuose.

Kompensacijas siūloma mokėti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. Kompensacija priklausytų skyrus medicininę reabilitaciją „dėl neurozinių stresinių ir somatoforminių sutrikimų ar ilgalaikių asmenybės pakitimų po katastrofos išgyvenimo.“

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas tai numatančias Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Arvydas Pocius, Eugenijus Jovaiša, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Liucija Andrikienė.

Pagal siūlomą projektą, maitinimo ir pragyvenimo išlaidas kiekvienais kalendoriniais metais padengtų savivaldybė, bet ne daugiau kaip už 16 kalendorinių dienų. Maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo dydžius nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pagal dabartinį reglamentavimą, kuris reglamentuoja medicininę reabilitaciją ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimą, nepriklausomybės gynėjams ir jų šeimoms skiriamos ambulatorinės medicininės reabilitacijos dėl neurozinių, stresinių ir somatoforminių sutrikimų ar ilgalaikių asmenybės pakitimų po katastrofos paslaugos yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bet maitinimo ir pragyvenimo išlaidos reabilitacijos metu nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Projekto autorių teigimu, dėl šios priežasties ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos tampa nepatrauklios. Tikimasi, kad priėmus įstatymo pataisas bus pagerintas ambulatorinės medicininės reabilitacijos prieinamumas nepriklausomybės gynėjams bei jų šeimoms.

Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės parengti dokumentą, reglamentuojantį maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarką.

Manoma, kad įstatymo pataisoms įgyvendinti papildomai reikės apie 300 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją, parengtą remiantis 2017 m. savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 442 asmenims buvo pripažintas nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas ir 154 nukentėjusio nuo sausio įvykių teisinis statusas (iš viso 576 asmenys). Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, paciento vienos dienos maitinimo ir pragyvenimo išlaidos sudaro apie 32 eurus, taigi 16 dienų 576 pacientų maitinimo ir pragyvenimo išlaidos kainuotų apie 300 tūkst. eurų.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.

Tai rašoma Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) kreipimesi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), Valstybinę ligonių kasą (VLK) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (Sodrą).

POLA direktorė Neringa Čiakienė tvirtina, kad onkologiniams pacientams vis sunkiau pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis, kurios yra būtinos kovojant su klastingais vėžiniais susirgimais ir atstatant organizmą po aktyvaus gydymo.

„Vis daugiau mūsų bendruomenės pacientų susiduria su absurdiškomis situacijomis dėl pernelyg trumpų siuntimų galiojimo terminų. Nepaisant to, kad yra skiriamas medicininis reabilitacinis gydymas, susisiekus su sanatorijomis ir kitomis medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigomis, paaiškėja, kad jos neturi laisvų laikų arba yra pasiūlomas registracijos laikas po 30 d., kuomet siuntimas jau nebegalioja“, – sako N. Čiakienė.

Tai dar labiau apsunkina onkologinių pacientų situaciją, nes jų gydymo procesas ir taip yra labai sudėtingas, o medicininė reabilitacija jiems būtina, norint pasiekti geriausių gydymo rezultatų ir užtikrinti, kad galėtų kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Be to, jei pacientas sutinka už reabilitacijos paslaugas susimokėti pats, registracijos laikų yra kur kas daugiau ir žmogus reabilitacinį gydymą gali gauti per kelias dienas. Tačiau tik maža dalis pacientų turi galimybę susimokėti už šias paslaugas ir siekia pasinaudoti valstybės apmokamomis.

Pagal dabar galiojančią tvarką, siuntimo dokumentus sutvarko siunčiantis gydytojas kartu su teritorine ligonių kasa, gydymo įstaigai pateikta pažyma galioja tik 10 kalendorinių dienų, o siuntimas – ne ilgiau kaip 30 dienų. Per šį laikotarpį pacientas privalo užsiregistruoti į eilę paskirtoms paslaugoms, priešingu atveju – siuntimas nustoja galioti.

N. Čiakienės teigimu, galimai dėl šalyje taikyto karantino šiuo metu yra išaugęs pacientų srautas, kuriems reikalinga medicininė reabilitacija.

„Atsakingų institucijų prašome atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinis siuntimo galiojimo terminas neatitinka realios situacijos ir yra per trumpas. Pacientas yra įpareigojimas pakartotinai kreiptis į savo gydytoją, kad jam būtų išrašytas naujas siuntimas. O tai papildomai apkrauna tiek pacientus, tiek siuntimą išduodančius gydytojus, pas kuriuos irgi nėra taip paprasta patekti“, – sako N. Čiakienė.

Būtent todėl atsakingų institucijų prašoma ilginti siuntimų galiojimo laiką ir nustatyti, kad jie galiotų iki tol, kol žmogus yra užregistruojamas paskirtoms paslaugoms.

Jos teigimu, šis sprendimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar pacientas reabilituotis vyksta tiesiai po gydymo ligoninėje, ar iš namų.

Ministerija pažymi, kad pacientas turi būti pasveikęs nuo COVID-19 ir jam turi būti nutraukta izoliacija, taip pat jis negali turėti ligai būdingų simptomų 90 dienų laikotarpiu nuo pirmųjų infekcijos simptomų atsiradimo dienos. 

SAM primena, kad pacientai, persirgę COVID-19 liga, gydytojo siuntimu gali gauti stacionarinės arba ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas. 

Reabilitacija persirgusiems asmenims bus suteikta ne vėliau nei praėjus trims mėnesiams po aktyvaus gydymo ligoninėje. COVID-19 ligos atveju, pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų, prieš skiriant medicininę reabilitaciją, teikti nereikia.

Medicininės reabilitacijos paslaugos persirgus COVID-19 skiriamos atsižvelgiant ne tik į paciento diagnozę, bet ir į biosocialinių funkcijų – elgesio kontrolės, orientacijos, judėjimo sutrikimų, iššūkių priimant ir perduodant informaciją – sutrikimo laipsnį.

Tai reiškia, kad tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, visapusiškai įvertinęs paciento sveikatos būklę, gali skirti atitinkamą medicininį reabilitacinį gydymą.

Ministerija taip pat pažymi, kad siuntimai medicininės reabilitacijos paslaugoms, teikiamoms po COVID-19 ligos, neribojami ir nėra įtraukiami į sutartyje su teritorine ligonių kasa nustatytą bendrą asmens sveikatos priežiūros įstaigai skiriamų medicininės reabilitacijos siuntimų skaičių.

SAM primena, kad asmenys, kurių būklė neatitinka ministro įsakymo nustatytų kriterijų dėl medicininės reabilitacijos skyrimo, bet jaučiantys koronaviruso infekcijos pasekmes, gali gauti pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugas platesne apimtimi – masažą, kineziterapiją, ergoterapiją ir fizioterapiją.

Šios paslaugos gali būti skiriamos iš karto, kai tik tai leidžia paciento sveikatos būklė. 

Visos šios medicininės reabilitacijos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Įstatymai reglamentuoja, kad nemokama medicininė reabilitacija turėtų būti prieinama visiems konkrečius sveikatos būklės reikalavimus atitinkantiems pacientams, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau ligoniams kartais vis dar tenka laukti ilgose eilėse, o kai kurie reikiamo gydymo taip ir nesulaukia.

Kiekvienas turi teisę pasirinkti

Medicininė reabilitacija – nepaprastai reikšmingas kompleksinio gydymo etapas, suteikiantis galimybę pacientams greičiau pasveikti, sutrumpinti nedarbingumo trukmę ir išvengti įvairių komplikacijų bei antrinio neįgalumo. „Dar vienas svarbus aspektas yra tas, jog reabilitacija padeda atkurti ir biosocialines ir psichosocialines funkcijas – pacientas išmoksta lengviau orientuotis, judėti, kontroliuoti savo elgesį, bendrauti su kitais žmonėmis ir dirbti“, – pabrėžia reabilitacijos paslaugas teikiančio sveikatos centro direktorė Jūratė Dambravienė.

Ambulatorinei reabilitacijai, finansuojamai privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientas registruojamas tik tada, kai jį gydantis gydytojas, atsakingai įvertinęs ligonio būklę, išrašo siuntimą. Poliklinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gema Kaupienė pabrėžia, kad jam tinkamiausią įstaigą pacientas gali pasirinkti savarankiškai. „Gydytojo pareiga – paaiškinti pacientui apie reabilitacinio gydymo galimybes, ir, jeigu reikia, padėti pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje teikiamos tokios paslaugos. Tai sužinoti galima ir pasinaudojus VLK informacine sistema“, – pasakoja reabilitologė.

Reabilitacija nėra poilsis

Daugiausia PSDF lėšomis apmokamų medicininės reabilitacijos paslaugų tiek vaikams, tiek suaugusiems suteikiama šiltuoju metų laiku, tačiau gydytojai ir VLK primena, kad reabilitacija yra skiriama ne tada, kai pacientas pageidauja, o kai gydančiajam gydytojui įvertinus paciento būklę paaiškėja, kad reabilitacija – tiesiog būtina.

VLK duomenimis, vasarą nepaprastai daug tėvų ima aktyviai domėtis galimybe gauti reabilitacijos paslaugas savo atžaloms, tačiau sanatorija ar bet kuri kita gydymo įstaiga – ne stovykla ir ne poilsiavietė. Tėvai, kurie žūtbūt stengiasi geros sveikatos būklės atžalą išsiųsti į gydymo įstaigą vien tam, kad ši pailsėtų, nesusimąsto, jog atima galimybę gydytis iš vaikų, kuriems medicininė reabilitacija taptų tikru išsigelbėjimu.

„Reabilitacijos dažniausiai prireikia tiems vaikams, kurie turi judėjimo-atramos aparato problemų ar serga nervų sistemos, endokrininėmis ar kitomis ligomis. Tiesa, svarbu žinoti, jog su vaikais iki 8 metų amžiaus į stacionarias reabilitacijos paslaugas turi teisę vykti ir jų šeimos narys. Jeigu vaikui daugiau nei 8 metai, tačiau jis turi negalią, su juo taip pat gali vykti prižiūrintis asmuo. Abiem paminėtais atvejais, kompensuojama ne tik vaiko reabilitacija, bet ir lydinčiojo asmens maitinimas bei nakvynė“, – pasakoja sveikatos centro direktorė J. Dambravienė.

Privačiose įstaigose – augimas ir plėtra

Nors reabilitacinis gydymas yra teikiamas tiek viešose, tiek privačiose gydymo įstaigose, kai kurie pacientai vis dar skeptiškai žiūri į privačios medicinos paslaugas. Tačiau bet kuriai medicininei įstaigai, norinčiai sudaryti sutartį su VLK ir nemokamai teikti reabilitacinį gydymą, būtina atitikti griežtus kriterijus ir betarpiškai laikytis LR įstatymų, Sveikatos ministro įsakymų bei nutarimų ir kitų poįstatyminių aktų. Poliklinikos reabilitacijos vadovės Jurgitos Martinkovos teigimu, privati medicininė reabilitacija visuomet taikoma griežtai pagal visas nustatytas normas: „Pacientui atvykus į gydymo įstaigos reabilitacijos skyrių, atliekama gydytojo reabilitologo apžiūra. Po jos, atsižvelgiant į diagnozę ir ligos sunkumą, sudaroma reabilitaciją vykdančių gydytojų komanda. Viso gydymo metu ši komanda tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, konsultuojasi dėl paciento būklės bei gydymo eigos ir siekia, kad gydymas būtų kuo efektyvesnis“, – pasakoja ji.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad privačios medicinos įstaigos tarpusavyje konkuruoja dėl pacientų, todėl nuolat stiprina savo reabilitacinių paslaugų bazę. Daugelis privačių gydymo įstaigų stengiasi suburti kuo aukštesnės kvalifikacijos gydytojų komandas, periodiškai atnaujina reabilitacijai skirtą įrangą ir nuolat ieško efektyvesnių, visame pasaulyje pripažintų gydymo metodikų. „Siekiant maksimaliai įgyvendinti reabilitacinio gydymo etapą, visuomet suteikiama tiek paslaugų, kiek reikia, o norint pasiekti geriausių rezultatų, su ligoniais dirba profesionalūs skirtingų sričių gydytojai: reabilitologai, logopedai, psichologai, socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai, masažuotojai, kineziterapeutai ar slaugytojai“, – atskleidžia J. Dambravienė.

Opiausios problemos

Privati medicininė reabilitacija – sparčiai besiplečianti sritis, tačiau kelią šiai plėtrai neretai pastoja įvairios teisinės kliūtys. Poliklinikos reabilitacijos vadovės J. Martinkovos nuomone, pagrindinė problema – lėšų trūkumas, sąlygojantis ilgas pacientų, norinčių gauti nemokamą reabilitaciją eiles bei kitas bėdas. Su tuo sutinka ir sveikatos centro direktorė J. Dambravienė: „Jau ne vienerius metus išlieka ta pati problema – nepakankamas medicininės reabilitacijos finansavimas. Dėl to labiausiai nukenčia jautriausia sveikatos sistemos grandinės dalis – pacientai. Dalis jų kartais net gyvybiškai svarbaus gydymo tiesiog negauna. Taip yra todėl, kad Teritorinės ligonių kasos (TLK) kasmet nustato reabilitacijos finansavimo kvotą kiekvienai pirminės sveikatos priežiūros gydymo įstaigai. Dėl to gydytojams tenka diferencijuoti pacientus ir į reabilitaciją prioritetine tvarka siųsti tik vaikus bei sunkiausius ligonius. Mūsų klinikos, teikiančios ne tik ambulatorinės reabilitacijos, bet ir išplėstinės reabilitologo konsultacijų paslaugas, taip pat yra kvotuojamos – viršijus išplėstinės reabilitacijos kvotas, apmokama tik 70% įkainio, todėl dalis paslaugų lieka neapmokėtos“, – dalinasi direktorė.

Dar viena problema, su kuria susiduria tiek privačios, tiek viešos medicinos įstaigos – pasenęs LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. „Nors paskutinė šio įsakymo redakcija priimta 2017 metais gegužės 1 dieną, iš tiesų esminė įsakymo nuostata, reglamentuojanti sutarčių sudarymo procesą, nesikeitė nuo 2009 metų. Ši nuostata labai riboja sutarčių sudarymą su naujomis įstaigomis, galinčiomis ir norinčiomis teikti kokybiškas ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, mažina konkurenciją tarp įstaigų ir riboja pacientų pasirinkimo laisvę“, – pabrėžia J. Martinkova.