„Šiuo metu universitetas medžioklės plotų nebeturi ir yra susikoncentravęs tik į savo tiesiogines funkcijas – mokslo ir studijų veiklas. Dėl šios situacijos yra inicijuojamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu bus siekiama išsamiai išsiaiškinti, kas universiteto vardu įregistravo medžioklės plotą, kokia veikla jame buvo vykdoma ir ar ši veikla buvo vykdoma laikantis Lietuvos įstatymų“, – BNS informavo universitetas.

„Dabartinė administracija apie medžioklės plotus informacijos neturėjo“, – teigia VU.

Universitetas žada tyrimo metu bendradarbiauti su Aplinkos apsaugos departamentu (AAD) ir kitomis institucijomis.

Buvęs universiteto rektorius Artūras Žukauskas, šias pareigas ėjęs nuo 2015 metų iki šiemet, teigia taip pat savo vadovavimo metu negirdėjęs apie tai, kad universitetas vykdytų medžioklės veiklą.

„Atvirai šnekant, pirmą kartą girdžiu. (...) Bet tų pastatų keli tūkstančiai, aš kiekvieno nežinau. Pasakysiu taip – nesusidūriau“, – BNS sakė jis.

Tačiau A. Žukauskas pabrėžė, kad universiteto žinioje yra labai daug materialiojo turto, kuriuo rūpinasi kiti administracijos padaliniai, todėl rektorius apie visą jį gali ir nežinoti.

AAD anksčiau pranešė nuo spalio 16 dienos panaikinęs universitetui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Vilniaus universiteto medžioklėtvarkos bazė“, esančiame Ignalinos ir Utenos rajonų savivaldybių teritorijose.

Departamentas pranešė, kad VU sistemingai pažeidinėjo numatytus reikalavimus: interneto svetainėje neskelbė reikiamų ataskaitų, pavyzdžiui, apie paskelbtas mokslines publikacijas, taikytas gyvūnijos apsaugos ir naudojimo bei gausos reguliavimo priemones, taip pat medžioklių rezultatų ar galinčių medžioti asmenų sąrašo.

„Taip pat nustatyta, kad VU priskirtas medžioklės plotas buvo naudojamas ir ne pagal paskirtį. VU organizuojamose  medžioklėse dalyvaudavo ir ne įstaigos darbuotojai ar studentai, t.y. asmenys, neturintys teisės vykdyti gausos reguliavimo darbų“, – tuomet pranešė AAD.

Departamento komunikacijos skyriaus vadovas Arūnas Malinovskis BNS sakė, jog mokymo įstaigos moksliniams tyrimams medžioklės plotus gali gauti nuo 2002 metų. AAD Vilniaus universitetui tokį leidimą išdavė 2003 metais, jis vėliau pratęstas 2013 metais.

„Šiais metais buvo nustatyta, kad yra sistemingi pažeidinėjimai ir naudojama ne tik moksliniais tikslais“, – sakė A. Malinovkslis.

Kadangi universitetas pažeidė tik plotų naudojimo tvarką, nenustačius kitokių pažeidimų papildomų sankcijų taikyti nesiruošiama.

Patikrinimas, pasak AAD atstovo, atliktas pagal gautą informaciją. A. Malinovskio teigimu, nors nustatyta, kad medžioklėse dalyvavo ne tik darbuotojai ar studentai, aplinkosaugininkai nesiaiškino, kokiomis sąlygomis kiti asmenys dalyvavo medžioklėse ir ar jie dėl to sudarė kokius nors sandorius. Tai, greičiausiai, atskleis pačios įstaigos vidinis tyrimas.

„Jie neturi mums pateikti tokių duomenų ir nepateikė. Manau, kad tai jau turėtų reglamentuoti vidaus tvarka“, – sakė jis.

Tarp pasirašiusiųjų – Lietuvos ornitologų, Entologų draugijų, „Baltijos aplinkos forumo“, Gamtos apsaugos organizacijos „Baltijos vilkas“, viešosios įstaigos „Darnaus vystymosi centras“, asociacijos „Gyvas miškas“, nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos arboristikos centras“ bei Labanoro klubo vadovai.

Kreipimąsi į prezidentą pasirašė ir daugiau nei 100 visuomenininkų, aktorių, rašytojų, muzikų: Irena Veisaitė, Tomas Venclova, Gintaras Varnas, Mirga Gražinytė-Tyla, Kristina Sabaliauskaitė, Antanas A. Jonynas, Aidas Marčėnas, Marius Ivaškevičius, Rolandas Kazlas, Aistė Smilgevičiūtė, Jurgis Didžiulis, Rokas Radzevičius, Erika Jennings, Domantas Razauskas ir kiti.

„Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai“, – rašoma kreipimesi.

Teigiama, kad ministras, liepos viduryje sustabdęs Punios šilo sengirės apsaugą užtikrinančią gamtinio rezervato plėtrą, leido ir toliau čia vykdyti kirtimus bei medžioti, taip keliant grėsmę ir darant žalą Lietuvai ir Europai vertingai sengirei.

„Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus“, – teigiama rašte prezidentui.

Kreipimesi tvirtinama, kad šilo likimui grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai, P. Pelecio / Fotobanko nuotr.

Gamtosaugininkai ir visuomenininkai įsitikinę, kad K. Mažeikos argumentai, jog rezervato teritorijos išplėtimas neleistų Punios šile nei lankytis, nei grybauti ir uogauti, nėra tvirti.

„Parengti planavimo dokumentai nurodo priešingai – numatyta, jog aplinkiniai gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, grybauti ir uogauti Punios šile, o visuomenės lankymasis tam tinkamose teritorijose būtų net labiau prieinamas dėl pagerintos infrastruktūros“, – rašoma kreipimesi.

Pats ministras K. Mažeika yra medžiotojas bei yra pasisakęs, jog Punios šilo komerciniai medžioklės plotai galėtų būti aukciono būdu parduodami privatiems medžiotojams.

Anot kreipimosi autorių, rezervato plėtros stabdymas naudingas medžiotojams, todėl prezidento prašo pakeisti K. Mažeiką nauju ministru.

„Pats ministras K. Mažeika yra medžiotojas bei yra pasisakęs, jog Punios šilo komerciniai medžioklės plotai galėtų būti aukciono būdu parduodami privatiems medžiotojams, kas medžioklę greičiausiai suintensyvintų ir padarytų dar mažiau kontroliuojamą“, – teigiama pranešime.

Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.

Ministras: planuojama atsisakyti kirtimų ir medžioklės

Tuo metu aplinkos ministras K. Mažeika dėkoja visuomenininkams už reiškiamą susirūpinimą ir teigia, kad Punios šilo apsauga stiprinama jau dabar.

„Miškų urėdija planuoja visai atsisakyti plynų kirtimų ir medžioklės plotų jame. Įsteigti rezervatą visame šile yra tik vienas iš galimų apsaugos sprendimų“, – BNS perduotame komentare cituojamas K. Mažeika.

Jis tikina, kad išplėtus rezervato teritoriją, tačiau nepakeitus įstatymo Seime, iškart atsirastų draudimų ir apribojimų Punios šilo lankytojams.

„Bet verta konstatuoti, kad kol nepakeistas įstatymas Seime, tol rezervato išplėtimas reikštų, kad nuo kitos dienos atsirastų dar daugiau draudimų ir apribojimų paprastiems lankytojams, ne aplinkiniams gyventojams, todėl pasirinkta kita alternatyva – ne rezervato išplėtimo keliu, o taikant kitas apsaugos priemones, nes net išplėtus rezervatą pagal buvusį planą, jis neapimtų viso Punios šilo“, – teigia ministras.

Urėdija: planiniai kirtimai neplanuojami nuo 2016 metų

Valstybinių miškų urėdijos BNS pateiktais duomenimis, nuo 2016 metų šile neplanuojami jokie planiniai kirtimai, taip pat tokių kirtimų nenumatyta ir šiemet – vykdomi tik sanitariniai kirtimai.

„Vykdomi tik atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos. Stichinių nelaimių miškuose atvejais, jei būtina, atliekami plyni sanitariniai kirtimai“, – teigia valstybės įmonė.

Pateikti duomenys rodo, kad 2014–2019 metais Punios šile iškirsta beveik 40,7 tūkst. kubinių metrų medienos. Daugiausia – beveik 15,4 tūkst. kubinių metrų – medienos iškirsta 2017 metais.

2014 metais iškirsta 5,1 kubinių metrų medienos, 2015 metais – 6,3 tūkst. kubinių metrų, 2016 metais – 4,3 tūkst., 2018 – 6,6 tūkst., šiemet iškirsta 2,9 tūkst. kubinių metrų medienos.

Dalis šios medienos kirsta plynais sanitariniais kirtimais: 2014 metais – 0 hektarų, 2015 – 0,3 ha (31 kub. m), 2016 – 2,4 ha (678 kub. m), 2017 – 24,1 ha (6,3 tūkst. kub. m), 2018 – 2,4 ha (609 kub. m), 2019 metų pirmąjį pusmetį – 1,8 ha (680 kub. m).

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms, tačiau pateikė kelis pasiūlymus.

Vyriausybė siūlo, kad didesni mokesčiai už medžioklės plotus įsigaliotų nuo 2019 metų pradžios, o ne šiemet, o savivaldybėms tenkanti mokesčio dalis turėtų būti sumažinta nuo 2020 metų.

Mokestis, kurį moka medžiotojų būreliai, priklauso nuo teritorijos tinkamumo gyvūnams. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ir užpernai jo surinkta 1,1 mln. eurų.

Mokestis lapuočių ir mišriuose miškuose didėtų nuo 0,52 iki 1,04 euro už ha, lapuočių miške (kur tokie medžiai sudaro 25–50 proc.) – nuo 0,35 iki 0,70 euro, spygliuočių miške su nedidele lapuočių priemaiša – nuo 0,26 iki 0,52 euro.

Siūloma nuo kitų metų Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir savivaldybėms vienodai paskirstyti lėšas, gaunamas iš šių mokesčių. 

Dabar 30 proc. lėšų, gautų už medžioklės plotus, patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. - savivaldybei, kurios teritorijoje sumedžiotas gyvūnas. Iš šių lėšų mokamos kompensacijos ūkininkams, nukentėjusiems nuo laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, šernų, vilkų.

Mokesčiai už medžioklės plotus nustatyti 2006 metais ir nė karto nebuvo keičiami.

Seimas antradienį priėmė svarstyti tokias Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas: už balsavo 51 parlamentaras, prieš - du, o susilaikė 26 Seimo nariai.

Pakeitimais siūloma nuo kitų metų Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir savivaldybėms vienodai paskirstyti lėšas, gaunamas iš šių mokesčių. 

Pataisas parlamentarams pristatęs Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika prognozavo, kad didesni mokesčiai vers kai kuriuos medžiotojus atsisakyti narystės keliuose būreliuose, o jų vietą užimtų dabar neturintys kur medžioti.

Dabar 30 proc. lėšų, gautų už medžioklės plotus, patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. - savivaldybei, kurios teritorijoje sumedžiotas gyvūnas. Iš šių lėšų mokamos kompensacijos ūkininkams, nukentėjusiems nuo laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, šernų, vilkų.

Pasak K. Mažeikos, savivaldybės dėl pasikeitusios įplaukų už medžioklės plotus tvarkos nepristigs lėšų vilkų naminiams gyvūnams padarytai žalai atlyginti, nepagrįsti.

„To savivaldybės, kurios patiria daugiau žalos nuo vilkų ar kitų gyvūnų, tas skirtumas joms būtų kompensuojamas, nereikėtų pačioms ieškoti lėšų“, – teigė K. Mažeika.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ir užpernai iš medžioklės plotų apmokestinimo surinkta 1,1 mln. eurų, o savivaldybėms tekdavo 3,5 mln. eurų.

Mokesčiai už medžioklės plotus nustatyti 2006 metais ir nė karto nebuvo keičiami. 

Seimas antradienį spręs, ar svarstyti tai numatančias Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas.

Mokestis, kurį moka medžiotojų būreliai, priklauso nuo teritorijos tinkamumo gyventi ir veistis gyvūnams. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ir užpernai iš medžioklės plotų apmokestinimo surinkta 1,1 mln. eurų.

Mokestis lapuočių ir mišriuose miškuose didėtų nuo 0,52 iki 1,04 euro už ha, lapuočių miške (kur tokie medžiai sudaro 25–50 proc.) – nuo 0,35 iki 0,70 euro, spygliuočių miške su nedidele lapuočių priemaiša – nuo 0,26 iki 0,52 euro.

Pakeitimais siūloma nuo kitų metų Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir savivaldybėms vienodai paskirstyti lėšas, gaunamas iš šių mokesčių. 

Pasak pataisų autoriaus, Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Kęstučio Mažeikos, pakeitus apmokestinimą, savivaldybių gaunamos lėšos turėtų padidėti. Anot jo, atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai jų lėšų nepanaudoja.

„Nuogąstavimai, jog kai kurios savivaldybės pristigs lėšų vilkų naminiams gyvūnams padarytai žalai atlyginti, nepagrįsti“, - teigia parlamentaras.

Dabar 30 proc. lėšų, gautų už medžioklės plotus, patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. - savivaldybei, kurios teritorijoje sumedžiotas gyvūnas. Iš šių lėšų mokamos kompensacijos ūkininkams, nukentėjusiems nuo laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, šernų, vilkų.

Mokesčiai už medžioklės plotus nustatyti 2006 metais ir nė karto nebuvo keičiami. 

Medžiotojų būreliams siekiama suteikti daugiau teisių – kilus gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojui, jiems norima leisti medžioti tuose plotuose, kurių savininkai yra uždraudę savo valdose medžioklę.

Medžioklės įstatymo pataisos projektą parengė ir Seimui pateikė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas su frakcijos kolega Andriumi Palioniu.

Jam po pateikimo pritarė 50 parlamentarų, 17 buvo prieš, 22 susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba duoda privalomus nurodymus reguliuoti gyvūnų gausą sklypuose, kurių savininkai yra uždraudę medžioti, „šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas“. Tai reiškia, kad medžioklę vykdo medžiotojų klubai, į kurių teritoriją minėti sklypai patenka.

„Priėmus siūlomą projektą, būtų užtikrinta, kad šernų populiacijos gausa būtų reguliuojama tinkamai, sudarytos tinkamos sąlygos afrikinio kiaulių maro plitimui kontroliuoti, darbai būtų vykdomi saugiai. Be to, šių darbų organizavimas ir vykdymas nekeltų rūpesčių žemės sklypų savininkams, kurie uždraudė medžioti šiuose sklypuose“, – teigia projekto autoriai.

Anot jų, sklypai, kurių savininkai yra uždraudę medžioti jų valdose, dažniausiai yra nedideli, vos vieno ar kelių hektarų, todėl esą organizuoti juose saugią medžioklę neįmanoma.

„Be to, nemaža dalis žemės sklypų savininkų, uždraudusių medžioti savo žemėje, nėra medžiotojai. Todėl ant jų pečių gula rūpestis organizuoti veiklą, kurios jie visiškai nežino. O kai kuriais atvejais tokia veikla jiems gal būt net ir nepriimtina“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Medžiotojų būrelių kišimąsi privačių savininkų valdas yra kritikavusi Lietuvos miško savininkų asociacija. Dar prieš mėnesį platintame pareiškime asociacijos vadovas Algis Gaižutis yra teigęs, kad Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovai „neatsakingai gina dalies savo narių siaurą interesą išlaikyti sovietinį medžioklės organizavimo Lietuvos Respublikoje modelį, pagal kurį žemės ūkio ir miško savininkų teisės yra paneigtos“.

Pareiškime pabrėžta, kad medžiotojų klubų požiūris prieštarauja Konstitucijai, Europos Sąjungos teisei.

A.Palionis antradienį Seime tvirtino, kad sklypų savininkams kils didelių keblumų patiems medžioti šernus.

„Nėra kalbos apie leidimą medžioti savininkų uždraustuose plotuose, niekas nesikėsina, jeigu yra uždrausta medžioti, niekas ir nemedžios. Bet esant tokiai situacijai, kai dabar Lietuvoje yra afrikinis kiaulių maras, kada Valstybinė veterinarijos tarnyba nusprendžia, kad reikia ten reguliuoti šernų skaičių, įsivaizduokite, kad žmogus, kuris uždraudęs (medžioklę savo sklype – BNS), turi 30 arų, 50 arų sklypą, jam veterinarija duoda leidimą, kas bus, kada iš to žemės sklypo išbėgs sužeistas žvėris, kaip bus vykdoma jo paieška, kur bus dorojamas sumedžiotas žvėris, kur bus laikoma mėsa, kol bus patikrinta. Tai nėra išspręsta“, – kalbėjo parlamentaras.

Afrikinis kiaulių maras iš Baltarusijos į Lietuvą pateko 2014 metų vasarą. Nors Lietuva bando suvaldyti ligą naikindama šernus, užkrėstose teritorijose gyventojams skerdžiant kiaules, tačiau liga nesitraukia. Veterinarai nuolat nustato ligos atvejų sumedžiotuose arba padvėsusiuose šernuose.