Iškeitė į energetikos sritį

Viešosios įstaigos "Klaipėda ID" (buvusi KEPA), kurios steigėja ir savininkė Klaipėdos savivaldybė, vadovu S.Simanauskas, nugalėjęs per 30 kandidatų, tapo 2017-ųjų rugpjūtį.

Išrinkus naują direktorių garsiai prabilta ir apie Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategiją iki 2030-ųjų.

Ambicingi užmojai, pavadinti mėlynuoju proveržiu, per dešimtmetį turėtų kardinaliai pakeisti miesto veidą – juos įgyvendinus Klaipėda esą taps geriausia vieta gyventi ir investuoti ne tik šalyje, bet visame Baltijos regione, o gyventojų skaičius padidės 40 tūkst.

Pasak S.Simanausko, jam pasitraukus iš pareigų visi iškelti tikslai bus toliau įgyvendinami suformuotos komandos.

"Mano didžiausia misija – kad ši organizacija būtų išvystyta, sėkmingai gyvuotų. Šiuo metu dirbame visu pajėgumu ir toliau ieškome žmonių, plečiamės ir turime ambicingų tikslų, kuriuos reikia įgyvendinti pagal numatytą strategiją. Manau, duotas geras startas, o dabar tiesiog reikia naujo vadovo, naujos energijos. Džiaugiuosi komanda ir tuo, ką nuveikėme", – kalbėjo pašnekovas.

Jo žodžiais, priimti tokį sprendimą po pustrečių metų veiklos "Klaipėda ID" paskatino naujos karjeros galimybės.

"Dirbsiu energetikos sektoriuje, kur seniai ir norėjau", – akcentavo S.Simanauskas.

Nutolti nuo Klaipėdos vyras neplanuoja – dirbs privačioje kompanijoje, kuri vystys saulės energijos parkus visoje Lietuvoje.

Gavo solidų atlygį

Prašymą išeiti iš darbo vadovas pateikė nuo kovo 2-osios.

Pasirašyti dokumentą dar turi duoti Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Veikiausiai jau greitai bus skelbiamas konkursas "Klaipėda ID" vadovo pareigoms užimti.

S.Simanauskas sakė neabejojantis, kad pavyks atrinkti tinkamą kandidatą.

Juolab kad siūlomas atlygis – išties patrauklus.

Praėjusių metų ketvirto ketvirčio duomenimis, direktoriaus vidutinis mėnesio atlyginimas su priedais ir priemokomis, neatskaičius mokesčių, siekė 3 287 eurus.

Taigi, darbo užmokestis "į rankas" yra apie 2 tūkst. eurų.

Viešosios įstaigos įstatuose teigiama, kad pagrindinis agentūros tikslas – "darnaus Klaipėdos miesto verslumo ir konkurencingumo, investicijų ir investicinio patrauklumo bei teritorijų urbanistinio vystymo skatinimas ir plėtra, viešųjų paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimas".

Skelbiama, kad 2018-aisiais "Klaipėda ID" vykdomos veiklos pajamas sudarė 421,9 tūkst. eurų, o pernai, pagal rugsėjo 30 d. ataskaitos duomenis – apie 320,7 tūkst. eurų.

Pokyčiai – ir savivaldybėje

Tam tikri pasikeitimai ekonominės plėtros srityje netrukus įvyks ir Klaipėdos savivaldybėje.

Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjos postą palieka Reda Švelniūtė.

Tarnautoja Personalo skyriui yra pateikusi prašymą atleisti iš užimamų pareigų nuo vasario 28-osios. Tai patvirtino Klaipėdos savivaldybės atstovė Aušra Lukauskienė.

Kol kas nėra žinoma, kas paskatino vedėją priimti tokį sprendimą.

Pagal nuo balandžio įsigaliosiančią naują savivaldybės administracijos struktūrą minėto skyriaus nebeliks, jį pakeis Ekonominės plėtros grupė, o tarptautiniais ryšiais rūpinsis mero sekretoriate suformuota komanda.

Neleido pasisakyti uostininkams

Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su uostu, verslu, mokslu ketinusi vykdyti miesto tarybos priimtą Mėlynojo proveržio programą, tarsi atsiriboja nuo jos.

Tai aiškiai pasireiškė svarstant Klaipėdos miesto bendrąjį planą ir jo keitimo koncepciją. Pasakyti savo pozicijos taryboje nebuvo leista iš anksto to prašiusiems Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generaliniam direktoriui Arvydui Vaitkui ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) technikos direktoriui Algirdui Kamarauskui.

Abi šios institucijos yra Klaipėdos miesto Mėlynojo proveržio programos partneriai ir su kurių pagalba iki 2030 metų planuojama įkvėpti mieste taip reikalingos ekonominio proveržio gyvybės.

Dėl to, kad posėdyje nebuvo leista pasisakyti iš anksto to prašiusiam A.Vaitkui Uosto direkcija netgi buvo parengusi protesto raštą. Stebėtasi, kodėl meras galimai sąmoningai nesuteikė galimybės Uosto direkcijos vadovui pasakyti savo poziciją.

A.Vaitkus tokį veiksmą pavadino demokratijos trūkumu ir nonsensu Klaipėdoje.

„Tokia didelė struktūra kaip uostas, kuri yra svarbi ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos mastu, privalo būti išklausyta. Uostas turi aiškią viziją, kaip gyventi ir vystytis ateityje. Tarybos nariai turėjo išgirsti uosto planus, problemas, vertinimą ką uostui reiškia miesto bendrasis planas“, – svarstė A.Vaitkus.

Manoma, kad nesuteikus teisės tarybos nariams gauti visapusiškos informacijos iš uosto meras galutinai nulėmė šio klausimo svarstymo baigtį.

Savivaldybė pasirodė silpna

Minėtam tarybos posėdžiui buvo parengtas išankstinis sprendimas dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos.

Buvo siūloma, kad koncepcijos sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo koridoriaus bei nuo jo formuojamos buferinės želdinių zonos galiotų jei Vyriausybė apsispręs išorinį uostą statyti Klaipėdoje.

Kita nuostata buvo, kad būtina teikti pasiūlymą Susisiekimo ministerijai, jog Klaipėdos uosto ir miesto plėtros uždaviniai būtų sprendžiami kartu, kompleksiškai, sprendiniai susiję su uosto teritorija, veikla užtikrintų plėtrą bei krantų stabilizavimą.

Šie punktai dėl miesto bendrojo plano koncepcijos keitimo buvo logiški, jie išsaugojo galimybę uostui ir miestui bendradarbiauti. Tačiau Klaipėdos miesto taryba, galbūt, spaudžiama prie savivaldybės piketavusių žmonių, pasirinko sprendimą atidėti koncepcijos pakeitimo sprendimą.

Tai sukėlė tam tikros klaipėdiečių dalies euforiją. Teigta, kad pavyko sustabdyti Klaipėdos miesto bendrojo plano reikalus - neva pakišta kiaulė uostui.

Bet pati Klaipėdos miesto savivaldybė pasirodė esanti silpna, valdoma saujelės protestuojančių žmonių, darančių viską, kad vienintelis šalies uostamiestis, turintis šansų suklestėti, toliau merdėtų. Uosto atstovams, Mėlynojo proveržio programos partneriams aiškiai parodyta, kad jų nuomonės galima neklausti. Parodyta, kad valstybės pozicija nėra svarbi, nes neleista jos pasakyti valstybės, o tai reiškia visų žmonių interesus atstovaujančiam Uosto direkcijos vadovui.

Verslas nesulaukia sprendimų

Tarybos posėdyje nuskambėjo teiginiai, kad uosto bendrąjį planą su išoriniu uostu stumianti Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu maksimaliam uosto plėtros planui pritarė tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba, kurioje didžiąją dalį narių sudaro uosto atstovai, klaipėdiečiai, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba, kurioje vėlgi yra ne Susisiekimo ministerijos, o įvairių ministerijų atstovų ir klaipėdiečių uostininkų dauguma.

Šiandien beveik aišku, kad Lietuva neturi realių galimybių pastatyti išorinį uostą kitur, išskyrus jūroje ties Melnrage.

Išorinio uosto vystymas yra svarbus ir būtinas visai Lietuvai. Kur jis turėtų būti, numatys Lietuvos bendrasis planas. Šiandien beveik aišku, kad Lietuva neturi realių galimybių pastatyti išorinį uostą kitur, išskyrus jūroje ties Melnrage. Taip pat visiškai aišku, kad Lietuva privalės statyti išorinį uostą, jei norės išlikti konkurencinga šiame regione. Išorinis uostas yra ir Klaipėdos ateities suklestėjimo garantas. Jo atsiradimas ties Klaipėda apibrėžtas šio miesto mėlynojo proveržio programoje.

„Dėl išorinio uosto sudarytas miesto pageidavimo (sąvadų) sąrašas yra didžiulis. Prašoma aiškiai daugiau nei būtų bet kokio išorinio uosto statybos poveikis miesto gyvenimui. Tačiau miestas turi kalbėtis su Vyriausybe. Miestas turėtų Vyriausybėje didesne ar mažesne apimtimi užsitvirtinti tas sąlygas, kurias pats nusimatė“, – sakė A.Vaitkus.

Svarbiausia miestas turėtų pasinaudoti valstybės kompensacijomis. Šiandien jau iškyla klausimas, ar jis sugebės pasinaudoti 2019 m. valstybės biudžete numatyta 10 mln. eurų parama Baltijos prospekto ir Šilutės sankryžos rekonstrukcijai.

Delsiant ir jau vėluojant tvirtinti Klaipėdai svarbų dokumentą, savivalda laiko įkaitais ir kai kuriuos svarbius paties miesto vystymo projektus. „Laivitės“ teritorijos vystymas ir atsiradus naujam savininkui stringa. Tame tarpe ir dėl to, kad nėra svarbių Klaipėdos miesto dokumentų. Anot A.Vaitkaus, verslas ne buvusios „Laivitės“ dalyje, bet ir kitose vietose jau kelis metus laukia savivaldybės sprendimų.

Nori visų supratimo

Nepatvirtinus Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos esantis silpnas pasirodė ir meras Vytautas Grubliauskas. Silpnybė išryškėjo, kai jo mero rinkimuose nepalaikė buvusi partija. Meras su skubiai suburtu rinkiminiu komitetu tarsi blaškosi norėdamas įtikti marginalams.

Vyriausybė atsiduria dviprasmiškoje situacijoje - kaip toliau bendrauti su Klaipėdos miestu, kaip tvirtinti jam dalykinio sąvado sąlygas, jei miestas nesilaiko elementariausių bendravimo su partneriais nuostatų. Netgi pažeidžia tarybos veiklos reglamentą nesuteikdamas galimybės pasisakyti valstybės poziciją ginančio uosto atstovui.

Dėl mieste jau dvejus metus vėl ir vėl keliamų tų pačių klausimų į kuriuos dešimtis kartų atsakyta, ir Uosto direkcija šiemet nebespės pasitvirtinti uosto bendrojo plano. Tai nusikels į 2019 metų I ketvirtį.

„Uosto bendrąjį planą tvirtins Vyriausybė, bet mes nenorėtume, kad Klaipėdos miesto savivaldybė iš 28 institucijų su kuriais derinamas tas planas, būtų ta, kuri jam nepritartų. Su visais norime supratimo. Su savivaldybe vyko ginčai, bet radome sutarimus, sprendimus, kad procesai ir dėl išorinio uosto, gali vykti prie tam tikrų sąlygų“, – teigė A.Vaitkus.

Jo nuomone, Klaipėdoje, taip pat ir tarp miesto politikų yra nepagrįstų gąsdinimų, fobijų, hiperbolizavimo, noro viską stabdyti, kad tik būtų blogiau valstybei ir Lietuvos žmonėms. Uostas kaip vykdo savo vystymosi planus, taip ir toliau juos turėtų vykdyti, nesustoti, nesižvalgyti į nedidelės grupelės marginalų, rėksnių pusę, kuriais naudojasi tie, kurie neturi nieko gero pasiūlyti, bet taip siekia dėmesio sau.

Tai Klaipėdos ekonominės plėtros strategija, pagal kurią iš viso planuojama įgyvendinti daugiau nei 100 įvairių priemonių, padėsiančių Klaipėdai pasiekti ambicingų tikslų.

Pastaruoju metu kyla nesutarimų tarp Klaipėdos uosto ir miesto valdžios dėl uosto plėtros. Šį procesą prižiūri speciali vyriausybės darbo grupė.

Pernai liepą miesto taryba pritarė bendrojo plano keitimo variantui, pagal kurį artimiausią dešimtmetį nėra numatyta statyti išorinį uostą. Tačiau jei vyriausybė nutars kitaip, miesto valdžios sprendimas neturės jokių pasekmių uosto plėtrai.

Susisiekimo ministerija jau pritarė bendrojo plano koncepcijai, numatančiai maksimalią uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje miesto dalyje, įskaitant išorinio uosto statybą Melnragėje.

Klaipėdoje jau beveik dešimtmetį mąstoma apie uosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų.

Išorinį uostą pastatyti planuojama iki 2025 metų.

Lygiuosis į kitus uostamiesčius

Sveikintinas Klaipėdos uosto ir miesto siekis bendrai veikti. Dar svarbiau, kad prie to prisidės ir verslas, mokslas.

Jei tikrai bus veikiama vieningai, nesistengiant vienam ar kitam sektoriui nusitraukti daugiau naudos, tikėtina, kad Klaipėda pajėgs padaryti porveržį – stos šalia kitų Europos šalių uostamiesčių, lygiuosis į Italijos Triestą. Ispanijos Bilbao ar Barseloną, kurie yra laikomi gero pakilimo pavyzdžiais.

O svarbiausiai, jei nebus bandoma vieni kitiems kaišioti „pagalių į ratus“. Jei jau susitars, kad Klaipėdoje ties Melnrage turi būti išorinis uostas, tai jis ir turi būti statomas su nauda tiek uostui, tiek miestui. Miestas toje vietoje turi gauti ne tik riziką, prastesnį vaizdą, bet ir jūrinių pramogų kompleksą – naują jachtklubą, apžvalginius molus ar dar kažką panašaus. Taip pat jis turi gauti ir dalį uosto valdymo bendrovės, kuria taps Uosto direkcija, akcijų. 

Uostas turi vykdyti ir senus pažadus dėl valčių prieplaukos ir naujus pažadus dėl kruizinio terminalo prie „Memelio miesto“, ir prisidėti tvarkant uosto privažiavimą per miestą.

Išnaudos jūrinį potencialą

Uostas turi tapti geru Klaipėdos miesto partneriu. Tik tokiu atveju įmanomas miesto kilimas iš duobės, kurioje jis įvardinamas esantis. Ir iš tiesų taip yra. Neįtikėtina, kad iš uostamiesčio, ko pasaulyje nebūna, bėga žmonės.

Ir miestas turi suprasti, kad be uosto jis būtų ne ta Klaipėda, kuri yra vertinama kaip uostamiestis. Kalbos, kad iškeldinkite uostą ir mes suklestėsime kaip turizmo rojus yra nieko vertos.

Pavyzdys yra ta pati Palanga ar Nida - miestai, kurie nesuklestėjo kaip turistams patrauklios vietos. Ir priežastis to paprasta. Nėra verslo, kuris kurtų didelę pridėtinę vertę. Kitaip tariant uždirbtų pinigus ir sudarytų sąlygas jiems suktis. Palanga ir Nida yra komunalinio pobūdžio kurortinės vietovės, kur apibrėžtas pajamas gauna tik būsto nuomotojai.

Ar Klaipėda turėtų būti dar vienu iš komunalinio turizmo miestų? Apie tai buvo kalbėta Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje, kurio nariu yra ir šių eilučių autorius. Klaipėdai planuojama visai kitokia ateitis.

„Įvertinus įvairių uostamiesčių patirtį sukurtas pakankamai ambicingas Klaipėdos proveržio planas. Jo siekis yra išnaudoti Klaipėdos gamtinį potencialą, jūrines tradicijas“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas. Jis pirmiausiai akcentuoja gerą bendradarbiavimą tarp uosto ir miesto, tarp visų partnerių kartu vystant ir pristatant Klaipėdą.

Pridėtinės vertės kūrimas

Numatyta daugybė įdomių Klaipėdos miesto projektų, veiklos krypčių. Įdomiausia tai, kas susiję su jūra, uostu.

Jūra yra vienas iš pagrindinių Klaipėdos proveržio raktų. Aktyvus jūrų ir sveikatos turizmas, kurortinės zonos Smiltynėje, Giruliuose, bioekonomikos vystymas plėtojant žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje, jūrinis verslas su išoriniu uostu, SGD terminalo veiklų plėtojimas, jūrinio slėnio, jūrinių mokslo laboratorijų vystymas, bendrų jūrinės ir ne tik pakraipos studijų sukūrimas ir mokamų studentų pritraukimas iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir kitų šalių. Profesionalių paslaugų centrų, specialių verslo inkubatorių kūrimas, konferencinio jūrinio ir kitos pakraipos turizmo plėtra. Tam, kad tai įvykdyti būtini nauji skrydžiai iš Palangos oro uosto, naujos keltų linijos greitaeigiais kateriais į Švediją ir Lenkiją.

„Šiandien Klaipėda pakankamai gerai vystosi verslo sektorių plėtros prasme, bet miestui, kaip ir visai Lietuvai, trūksta pridėtinės vertės. Uosto ir miesto tikslai sutampa. Yra bendras siekis didinti pridėtinę vertę, kad sukurti pinigai liktų Klaipėdoje, suktųsi, pritrauktų talentus“, – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos  Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus viršininkė Audinga Jokūbauskienė.

Ji mano, kad uostas yra geras miesto veiklos variklis, jis kuria gerai apmokamas darbo vietas. Miestas iš uosto turi pasiimti kuo daugiau naudos, bet ir uostui turi būti leidžiama dirbti. Kai atsiras geras supratimas miestas stosis į aukštesnį ekonominį lygį. Uostas yra tas garvežys, kuris galėtų išjudinti ypatingai ambicingą Klaipėdos miesto proveržio iki 2030 metų planą.

– Pastaruoju metu vis girdime apie planuojamą miesto ekonominį proveržį, parengtą strategiją. Ar tai netaps dar vienu dokumentu, kuris gulės stalčiuje? Taip pat kyla abejonių dėl strategijos turinio – kodėl neskiriama dėmesio turizmui, ar Klaipėdai turistų jau nebereikia?

– Turistų Klaipėda mielai laukia ir lauks toliau bei stengsis, kad miestas turizmui būtų kuo patrauklesnis. Tai, kad turizmas neminimas tarp keturių pagrindinių plėtros krypčių, nereiškia, kad jam neskiriamas deramas dėmesys. Net ir vienas tikslų yra, kad 2030 m. Klaipėdoje būtų apgyvendinama dvigubai daugiau turistų nei dabar – tai yra apie 400 tūkstančių, o turizmas yra net kelių krypčių sudėtinė dalis – pavyzdžiui, jūrinės ekonomikos kryptis apima ir jūrinį bei sveikatinimo turizmą, kalbant apie kūrybinę ir paslaugų ekonomiką, kaip svarbi grandis išskiriamas konferencijų ir verslo turizmas, be to, kaip horizontalus prioritetas išskiriamas siekis, kad Klaipėda būtų patrauklus, įtraukiantis ir pasiekiamas regiono centras.

Strategijoje numatomos tokios priemonės kaip nauji uosteliai Danės upėje, nauja Kruizinių laivų prieplauka, gerinti dviračių infrastruktūrą pajūrio trasose, plėtoti konferenciniam turizmui reikalingą infrastruktūrą, pritraukti aukštos kategorijos viešbučius, numatoma vystyti Smiltynę ir Girulius kaip kurortines teritorijas, sukurti naujus traukos objektus, keliamos idėjos, pavyzdžiui, kurti geoterminius vandenis išnaudojančius SPA centrus Giruliuose. Labai aktualu pritraukti ir naujų skrydžių bei vandens linijų, didinti pasiekiamumą traukiniais, numatoma tęsti teritorijų prie vandens vystymą.

Taip pat priminsiu, kad ir Klaipėdos regionas jau yra patvirtinęs savo ekonominės specializacijos kryptis, o viena jų – darnaus pakrančių ir jūros turizmo stiprinimas. Į regiono ekonominės specializacijos strategiją įtrauktos ir visos Klaipėdos miesto strategijos kryptys, įskaitant ir turizmą skatinančias priemones, tad turizmo plėtojimas vyks ne tik miesto, bet ir viso regiono lygiu. Be to, strategija nėra akmenyje iškaltas dokumentas, niekas nedraudžia jos papildyti, įtraukti naujų priemonių, skirti daugiau dėmesio vienai ar kitai sričiai.

Kalbant apie visą Klaipėdos ekonominio proveržio strategiją bei jos įgyvendinimą, jau vien matant, kaip susitelkę dirbo visi partneriai, ieškodami geriausių sprendimų miesto proveržiui pasiekti, leidžia tikėtis ir tikėti, kad lygiai taip pat visi partneriai yra suinteresuoti sėkmingu strategijos įgyvendinimu. Tačiau vilčiai ir tikėjimui viskas nepalikta – strategijoje yra numatytas labai konkretus šio proceso koordinavimo ir priežiūros mechanizmas: bus sukurta Miesto ekonominės plėtros taryba, kuri priims strateginio lygmens sprendimus, numatytos struktūros, atsakingos už konkrečių priemonių ir projektų įgyvendinimą bei rezultatų stebėseną.

Priminsiu, kad strategiją, kuri jau dabar labai palankiai vertinama visoje šalyje ir vadinama sektinu pavyzdžiu, savivaldybė rengė su partneriais – uosto, universiteto bei verslo atstovais. Žmonės, kurie suinteresuoti miesto augimu, jau susibūrė ir pasiekė susitarimą, kokią Klaipėdą norime matyti ateityje ir kokiomis priemonėmis to sieksime. Netrukus visi turėsime žengti kitą žingsnį – kiekvienas partnerių strategijoje numatytas priemones įtrauks į savo veiklos planus ir imsis jas vykdyti. Tikiu, kad visi puikiai suprantame, jog įgyvendinimas – ilgas ir sudėtingas kelias, o mes esame jo pradžioje.

Prieš akis – įtemptas ir nelengvas darbas. Misija sudėtinga, bet tikrai įmanoma. Kai kurios priemonės jau įgyvendinamos ir dabar – aktyviai dirbame siekdami pritraukti naujų skrydžių į Palangą, stiprėja ir keičiasi Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra, kuri bus labai svarbi grandis pritraukiant investuotojų – įstaiga nuo šiol vadinasi "Klaipėda ID", formuojamas vieno langelio principu paslaugas investuotojams teikiantis centras, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona investuotojams pristato naują greitojo įsikūrimo "FlexStart" sprendimą, šis projektas jau sulaukė susidomėjimo iš gamybinių užsienio kompanijų ir šiuo metu derinamos sąlygos su potencialiais investuotojais iš Vokietijos, Švedijos, Belgijos ir kitų šalių.

Taip pat jau vyksta procesai dėl tarptautinės mokyklos įsteigimo, vystomos miesto centre esančios teritorijos prie vandens – procesas vyksta piliavietės teritorijoje, o kaip tik šiomis dienomis jau galime kalbėti ir apie potencialų investuotoją, pasiryžusį imtis ambicingo vadinamojo "Mėmelio miesto" projekto, kuris bus įgyvendinamas buvusioje "Laivitės" teritorijoje – bendromis pastangomis Klaipėdos centre esančios teritorijos prie vandens turi tapti tikru traukos centru klaipėdiečiams bei miesto vizitine kortele, kurią ne gėda parodyti bet kuriam svečiui.

Tai tik kelios priemonės iš daugiau nei šimto, lygiai taip pat reikės įgyvendinti ir kitas priemones, tačiau tik taip iki 2030-ųjų pasieksime užsibrėžtus ambicingus tikslus, kurie, priminsiu, yra – 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau.

Šį ambicingą planą miestui parengė uosto, verslo, mokslo bei miesto valdžios atstovai. Iki 2030-ųjų bus siekiama, kad Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir investuoti ne tik šalyje, bet ir visame Baltijos regione.

Strategijoje "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" numatyta per 12 metų siekti, kad mieste būtų įkurta 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, pritraukta 1,5 mlrd. naujų investicijų, o eksportas išaugtų dvigubai.

Taip pat norima, kad Klaipėdos apskrities bendrasis vidaus produktas padvigubėtų – nuo 4,2 mlrd. 2016-aisiais iki 9 mlrd. 2030-aisiais.

Nuolatinių gyventojų skaičius išaugtų nuo 150 iki 190 tūkst.

Norima, kad du kartus padidėtų ir darbo užmokestis, tiek pat apgyvendinamų turistų skaičius – nuo 200 iki 400 tūkst.

Esą norima tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu, geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione.

Parengtoje strategijoje išskirta jūrinė ekonomika. Taip pat planuojama stiprinti ir toliau vystyti suskystintų gamtinių dujų klasterį, kurti švariąsias pastarųjų technologijas.

Plėtojamas bus ir jūrinis sveikatinimo turizmas. Smiltynė ir Giruliai taps kurortinėmis zonomis, kursis sveikatingumo centrai, geoterminis SPA, nauji uosteliai Dangėje, Kuršių mariose, Smiltynėje, plėtojama vandens sporto infrastruktūra.

Vystomos bus ir bioekonomika bei vadinamoji mėlynoji technologija. Nepamiršta ir atsinaujinanti energija.

Trečia strategijos sritis – pažangios pramonės ekonomika. Dėmesys bus skiriamas aukštos pridėtinės vertės technologijoms, elektros, autonominių sistemų, robotų, robotikos įrangos gamybai, suskystintų gamtinių dujų technologijų pramonei.

Strategijoje taip pat numatoma vystyti kūrybinę ir paslaugų ekonomiką. Žadama kurti paslaugų centrus informacinių technologijų, inžinerinės, technologinės funkcijos logistikos bei pramonės įmonėms.

Šiam planui dar turėtų pritarti ir miesto taryba.

Vienas svarbiausių dokumentų

Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija iki 2030 m. pradėta rengti prieš daugiau nei dvejus metus.

Jėgas suvienijo savivaldybė, uostas, universitetas, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija bei Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Prie strategijos "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" dirbo daugiau nei 100 savo sričių profesionalų ir konsultantų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad tai vienas trijų svarbiausių miesto dokumentų, kuris yra rengiamas šiuo metu. Kiti du – miesto ir uosto bendrieji planai.

"Priimti sprendimai visais šiais atvejais lems mieste dirbančių, įsikūrusių žmonių gyvenimus. Šešių institucijų atstovai parodė, kad, turint bendrų tikslų, siekių, galima suvienyti jėgas ir išspręsti sudėtingus klausimus. Gavome progą suderinti skirtingas pozicijas ir išgryninti bendrą vardiklį. Tai ir yra strategijos jėga", – tvirtino meras.

Anot V.Grubliausko, kadangi prie šio plano dirbo daugiau nei 100 įvairių institucijų, savo sričių profesionalų, tai yra miestiečių strategija miestui.

Išsikėlė ambicingus tikslus

Atkreiptas dėmesys, kad Klaipėda pirmoji Lietuvoje sukūrė miesto ekonominės plėtros strategiją. Tokį dokumentą ruošiasi rengti ir visas Klaipėdos regionas.

Strategijoje "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" numatyta, kad iki 2030 m. bus siekiama, jog mieste būtų įkurta 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. – naujų įmonių, pritraukta 1,5 mlrd. naujų investicijų, o eksportas išaugtų 200 proc.

Taip pat norima, kad Klaipėdos apskrities bendrasis vidaus produktas padvigubėtų – nuo 4,2 mlrd. 2016-aisiais, kai pradėtas rengti dokumentas, iki 9 mlrd. 2030-aisiais.

Nuolatinių gyventojų skaičius išaugtų nuo 150 iki 190 tūkst. Pabrėžta, kad būtina ne tik stabilizuoti gyventojų skaičių, bet ir pritraukti naujų, o tai yra didelis iššūkis.

Bus siekiama, kad du kartus padidėtų ir darbo užmokestis, tiek pat apgyvendinamų turistų skaičius – nuo 200 iki 400 tūkst.

Strategiją pristatęs Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Simas Simanauskas tvirtino, kad užsibrėžtų tikslų pavyks pasiekti proveržiu.

"Norime būti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu, geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione", – neslėpė vadovas.

Didins krovą uoste

Parengtoje strategijoje išskirtos keturios kryptys, kurioms bus skiriamas didžiausias dėmesys artimiausius dvylika metų.

Viena jų – jūrinė ekonomika. Siekiama, kad integruotas uosto, logistikos, pramonės kompleksas 2030 m. aptarnautų 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių, taptų rytų Baltijos jūrinės prekybos vartais.

Taip pat planuojama stiprinti ir toliau vystyti suskystintų gamtinių dujų klasterį, kurti švariąsias pastarųjų technologijas. Plėtojamas bus ir jūrinis sveikatinimo turizmas. Smiltynė ir Giruliai taps kurortinėmis zonomis, kursis sveikatingumo centrai, geoterminis SPA, nauji uosteliai Dangėje, Kuršių mariose, Smiltynėje, plėtojama vandens sporto infrastruktūra.

"Klaipėda – miestas gimęs prie jūros. Esame stipriausi ekonominėje srityje ir labai svarbu turėti bendrų vizijų. Kartu su pramone, mokslininkais galima pasiekti ambicingų uždavinių", – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Svarbus mokslinis potencialas

Vadovas atkreipė dėmesį, kad 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių – nemažas skaičius, tačiau pabrėžė, kad reikia įžvelgti dar didesnį potencialą ir galimybes.

A.Vaitkus teigė, kad paskutiniu laikotarpiu uosto krova auga. Klaipėda pirmą kartą Lietuvos istorijoje tapo lydere tarp Baltijos šalių. Tai rimtas signalas partneriams – stambioms kompanijoms iš Kinijos, Japonijos.

"Uosto bendrojo plano ir ketvirtosios – maksimalios koncepcijos įgyvendinimas – didelis turtas Klaipėdai, o ne uostui. Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių tai supranta. Ginčydamiesi, ar reikia uosto plėtros, praradome 15 metų, kai kiti miestai, pasižiūrėję į Klaipėdai parengtą galimybių studiją, įgyvendino projektus. Ir jie jau atsipirko. Mes labai dažnai kalbame, kaip išleisti pinigus, bet retai, kaip juos uždirbti. Norint išleisti, reikia uždirbti", – teigė vadovas.

Generalinis direktorius informavo, kad verslas, dirbantis uoste, prognozuoja, jog bus sukurtas didesnis skaičius darbo vietų, nei numatyta plane. Jis įsitikinęs, kad plėsis ir kitos struktūros.

A.Vaitkus pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti mokslinį potencialą: "Net ne studentus, ir net ne tuos, kurie baigė studijuoti ir ateina dirbti. Labai svarbus mokslinis potencialas, kuris leistų suvokti, kaip mes vystomės, kur einame. Šis įdirbis pats didžiausias ir turi išlikti ateityje."

Anot A.Vaitkaus, keistas klausimas, kuris kartais keliamas, – ar gali derėti pramonė ir turizmas. Yra daug miestų Europoje, kur šios sritys puikiai papildo viena kitą.

"Lietuvai reikia išaugti iš tų postsovietinių marškinėlių. Mūsų šalyje dažnai akcentuojami dirgikliai vietoj to, kad kurtume. Klaipėdą aplankančių kruizinių laivų skaičius auga. Miestas turi didelį potencialą, tik tą turtą turime tinkamai išnaudoti", – teigė vadovas.

Atsigręš į vandenį

Kita sritis, kuri bus plėtojama artimiausius dvylika metų, – bioekonomika. Bus kuriamas bioekonomikos klasteris, orientuojamasi į chemiją, medieną, mokslą, švariųjų technologijų tyrimus, jų taikymą, bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas.

Vystomos bus ir vadinamosios mėlynosios technologijos – Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose. Mokslas ir verslas kartu vystys regiono akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas.

Nepamiršta ir atsinaujinanti energija. Klaipėda sieks pirmauti šalyje pagal jų naudojimą ir gamybą. Jūrą, žemės gelmes ir biomasės išteklius ketinama naudoti tvariai.

"Miestas orientuojasi į aukštosios pridėtinės vertės technologijas. Tad atsiranda naujų galimybių ir universitetui. Visas pasaulis atsisuka į vandenį, vandenynus, kaip neišsemiamą energijos, biotechnologijų šaltinį. Klaipėda ir nori būti progresyvi, moderni, tad turime apie tai galvoti. Tačiau pažanga neįmanoma ir be socialinių, humanitarinių mokslų", – komentavo Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas.

A.Vaitkus taip pat akcentavo, kad ateityje inovaciniai procesai bus ginklas, konkuruojant uostams tarpusavyje: "Šiandien uostas eina dideliu pažangos keliu, bet dirbti yra kur."

Greiti ir modernūs sprendimai

Trečia strategijos "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" kryptis – pažangios pramonės ekonomika. Numatyta vystyti "Pramonės 4.0" kompetencijų centrą. Dėmesys bus skiriamas aukštos pridėtinės vertės technologijoms, elektros, autonominių sistemų, robotų, robotikos įrangos gamybai, suskystintų gamtinių dujų technologijų pramonei. Norima, kad smulkios ir vidutinės įmonės kurtų automatizacijos sprendimus pramonei, logistikai, transportui.

Anot LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus Eimanto Kiudulo, vienas šios strategijos pasiekimų, kad skirtingų sričių atstovai išmoko dirbti kartu.

"Tai viena svarbiausių pamokų. Vieni investicijų negalėtume pritraukti", – teigė vadovas.

E.Kiudulas pabrėžė, kad Klaipėda turi didelį potencialą ir reikia siekti konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, Skandinavijoje.

"Norint konkuruoti šiame vandenyne, reikia turėti savo kryptis, parodyti privalumus, kurie paskatintų čia esantį verslą neišsikelti, o plėstis, pritraukti naujų investicijų. Jei būsime greitesni nei konkurentai, orientuosimės į modernius sprendimus, turime šansų konkuruoti", – teigė vadovas.

Taip pat, anot E.Kiudulo, būtina sudaryti palankias sąlygas gyventi, kad žmonės čia norėtų atvykti, užtikrinti reikiamą vietų darželiuose skaičių, gerą miesto pasiekiamumą.

"Turėsime išlikti ir miestu be kamšačių, nes tai yra vertinama", – tvirtino vadovas.

Patriotizmas turi ribas

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Viktoras Adomaitis akcentavo, kad ekonominis vienetas, kuris neturi vystymosi strategijos, yra pasmerktas perdegti.

"Mes, pramonininkai, esame prisitaikę prie dabartinių sąlygų, bet patriotizmas turi tam tikras ribas. Klaipėda dabar tikrai nėra geriausioje pozicijoje, kalbant apie vietas, kur geriausia investuoti. Visiems reikia stengtis, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos investuoti. Kiek laiko kalbama apie giluminį uostą, tačiau sprendimo nėra. Tačiau einame teisingu keliu. Tikiu, kad 2030 m. neatpažinsime savo miesto", – komentavo prezidentas.

Strategijoje taip pat numatoma vystyti kūrybinę ir paslaugų ekonomiką. Žadama kurti paslaugų centrus informacinių technologijų, inžinerinės, technologinės funkcijos logistikos bei pramonės įmonėms. Taip pat vystyti kūrybinių industrijų klasterius, kur po vienu stogu įsikurtų menininkai, dizaineriai, programuotojai, teikti inovatyvius sprendimus Lietuvos ir užsienio verslui.

Bus skatinamas verslo, konferencinis turizmas, siekiama, kad Klaipėda taptų tarptautinių kongresų, konferencijų centru rytų Baltijos regione.

Numatoma, kad strategijos įgyvendinimo priemonių planas bus pristatytas pavasarį.