Prieš ketverius metus geriausiu metų kūriniu ir žiūrovai, ir komisija išrinko L. Jonikės sukurtą kulkų taką, kuriuo buvo galima žengti iki ant nuotraukos išsiuvinėtų partizano marškinių. Jos darbas geriausiu vėl išrinktas pernai, o šiemet tekstilininkei skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Menotyrininkai siuvinėjimo disciplinas dėstančios L. Jonikės pasirinktą raiškos būdą apibūdina kaip fotografinio-realistinio vaizdo dangstymą po savotiškomis siuvinėtomis skraistėmis ir dangalais – esą siuvinėdama atspaustas kūnų fotografijas menininkė dygsniais sukuria iliuzinį žmogaus likimą.

„Kaip tapytojai tapo dažais, tai aš savo darbuose naudoju siūlus. Pirmiausia man reikia idėjos, su kuria aš vaikštau kokius porą metų, o paskui kuriu darbą. Labai svarbu man pasidaryti nuotrauką, man padeda profesionalai, nes aš nesu toje srityje specialistė ir paskui jau lieka tik techninis atlikimas“, – paaiškina L. Jonikė.

Vilniaus senamiesčio parodų salėse šiomis dienomis galima rasti labai įvairaus meno. Nuo tradicinės tapybos „Pylimo“ galerijoje, prieškario scenografijos darbų Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje iki šiuolaikiškai pristatomos tremties istorijos per žmonių fotografijas ar jaunų menininkų darbų.

Menotyrininkai sako, kad per šventes į senamiestį plūstantys žmonės ne visada atkreipia dėmesį, kokias parodas galėtų aplankyti, ir dažnai užeina nebent susidomėję vaizdu pro langus.