Beveik klasikinis ralis

Kas iš tiesų yra ralio reidas, papasakoti sutiko šios automobilių sporto šakos entuziastas ir pradininkas Lietuvoje Merkys Saukevičius, arba tas – su raudona "Tacoma".

Klasikinis ralis lietuviams puikiai pažįstamas ir itin mėgstamas. Net raliu nesidomintys žmonės turbūt pasakytų bent vieno lenktynininko pavardę. Tam tikru atžvilgiu ralio reidas artimas klasikiniam – ir ne tik pavadinimu. Abiejose sporto šakose šturmanai vadovaujasi kelio knyga ir stengiasi kuo greičiau pasiekti greičio ruožo finišą. Tačiau Merkys pasakoja, kad  reidai vyksta ne tokiomis tvarkingomis trasomis kaip klasikiniame ralyje, o bekele, tankų poligonuose ar tiesiog važiuojant prastais, sunkiai išvažiuojamais keliais.

Štai čia atsiranda panašumas su bekelės varžybomis. Kad atskirtume ralio reidą nuo bekelės varžybų, entuziastas paaiškina ir jų skirtumus. Pasak jo, purvabridžiai, naudodamiesi dideliais ratais ir gervėmis, per 2 val. įveikia vos kelis kilometrus. Ralio reide per kelias valandas galima įveikti šimtą ar net šimtus kilometrų, skriejant net iki 150 km/val. greičiu. Taigi ralio reidas – orientacinės greičio, o ne pravažumo varžybos.

Tiesa, Merkys užsimena ir apie vertybes. "Ralio reido sportininkai turi kitokį supratimą, kiek ir kurias kūno dalis skandinti purvyne bei kada tai teikia malonumą. Šis vertybinis skirtumas kelia nemažai ginčų ir kursto nesutarimus. Vadinamieji reidininkai nemano, kad kuo didesni ratai (arba gervė), tuo kietesnis džipas ar jo šeimininkas. Ralio reide ego tenkinamas greičio pojūčiu", – pasakoja vyras.

Merkys išduoda, kad ralio reidas yra bene vienintelė automobilių sporto šaka, kurioje susipažinti su trasa galimybių nėra. Pavojingas vietas išduoda tik šauktukai kelio knygoje bei žiūrovai, šūksniais ir gestikuliacija įspėjantys įsismarkavusius ekipažus. O būtent nežinomybė, pasak lenktynininko, šiame sporte ir įkvepia.

Vairuotojas – konstruktorius

Apie trečdalį varžybų reidininkai šokinėja per duobes, tramplinus – retoje nuotraukoje išvysite ralio reido visureigį, liečiantį žemę visais keturiais ratais. Tad, jeigu manote, kad jūsų žmonos miesto visureigis atlaikytų tokį pasivažinėjimą miške, – pamirškite tai, toks bekelėje neištvertų nė pirmų 10 km vidutiniu tempu.

Šiame sporte reikalingi tikri, gryni visureigiai, nykstantys iš automobilių salonų kaip dinozaurai, savo DNR turintys rėminę konstrukciją, patikimus mazgus, tvirtą pakabą ir archajiškumo genus.

Merkys juokauja, kad neturėdamas geros pakabos neturėsi ir stuburo, taigi šiame sporte tai svarbiau nei arklio galios. Kad ir kaip būtų, Lietuvos lygiu ralio reidas nėra labai brangus sportas. Senbuvis pasakoja, kad su santykinai nedidele – 15–20 tūkst. eurų – investicija, įskaičiuojant automobilio įsigijimą ir jo paruošimą arba perkant jau paruoštą naudotą bolidą, galima laimėti prizines vietas Lietuvos čempionate. Tereikia įsigyti  tinkamą automobilį, pavyzdžiui, "Toyotą", ir varžantis turėti galvą ant pečių. Merkys jau 30 metų serga automobilių sporto liga ir, kaip pats sako, yra inžinierius iš prigimties bei išsilavinimo. Laisvalaikiu jis ne tik galynėjasi trasose, tačiau ir pats konstruoja savo "Tacomą". Tiesa, vyras džiaugiasi, kad modifikuotos bolido pakabos dar nė karto nepavyko sulaužyti. Na, o išbridus iš purvo ar išėjus iš dirbtuvių, ralio reido senbuvis apsirengia stilingą kostiumą ir tampa... derybininku.

Merkys Saukevičius

Metalas ir žmogus

Daug su žmonėmis dirbantis Merkys sako galįs nesunkiai palyginti pomėgį ir darbo užkulisius – skirtumai akivaizdūs.

"Metalas kur kas labiau sukalbamas ir nuoširdus nei žmogus. Kaip tu su juo, taip jis su tavimi – jokių slaptų interesų ar gudragalviškumo", – pasakoja entuziastas.

Tai ne vieninteliai dalykai, žavintys šiame sporte. "Ralio reidas – laisvalaikis, padedantis pabėgti nuo minčių, surasti garbingo žaidimo principus ir siekti rezultato pagal sugebėjimus, o ne įvaizdį. Sukurti unikalų pasitikėjimo ryšį su šturmanu. Gyvenime taip retai būna", – sako lenktynininkas.

Paklaustas, kokių nutrūktgalviškų istorijų prisimena, Merkys šypteli, kad visi nuotykiai sutelpa į vieną frazę: "Ilgametis mano šturmanas Remigijus, ramus žemaitis, turi įprastą padrąsinimą susiklosčius keblioms situacijoms varžybų metu – "Gera yra... Vuorom tuoliau." Kaskart girdėdamas žemaitišką šio motyvo versiją nusišypsau. Tai pats geriausias nuotykis, nes... Gerai baigiasi. Varom toliau... "

Ačiū Dievui, kone dešimtmetį trukęs štilis baigėsi ir pernai LASF kalendoriuje atsirado įrašai netgi apie du skirtingus bekelės mašinų čempionatus: pravažumo ir „Rally Raid“, kurį su tam tikromis išlygomis (mažesniu kilometražu bei lengvesnėmis trasomis) galima vadinti legendinio Dakaro analogu.

Kuo ypatingos pastarosios lenktynės ir jose startuojanti technika, bus galima iš arti pamatyti jau kitą savaitgalį Dzūkijoje vyksiančiame Lietuvos ralio čempionato finale.

Merkys Saukevičius, vienas iš didžiausių nutrūktgalvių visoje 4x4 bendruomenėje, pasakodamas apie bekelės lenktynių specifiką pabrėžia, kad būtent Druskininkuose visureigius vairuojantys sportininkai jaučiasi komfortiškiausiai.

Finalo organizatoriai visą laiką pagarbiai žiūrėjo į visureigių lenktynes, pirmieji pradėjo įsileisti juos į savas trasas, o šiais metais sutiko, kad drauge įvyktų ir įskaitinis „Rally Raid“ čempionato etapas. T. y. viskas įgauna kur kas rimtesnį statusą nei smagus savaitgalio nuotykis, nes būtent Druskininkuose – priešpaskutinėse oficialiose šio sezono lenktynėse – gali paaiškėti kai kurie 2018-ųjų čempionai“, – teigia M. Saukevičius.

Svarbi dar viena detalė: Dzūkijoje vingiuojančios klasikinio ralio trasos kur kas artimesnės užkietėjusių visureigininkų sieloms nei kituose regionuose rengiamose varžybose, nes čia veiksmas daugiausia vyksta techniškai sudėtingoje, iš dramatiškai besiskiriančių charakteristikų – nuo asfalto iki vandens brastų – sudėliotoje kelių mozaikoje. Smėlinguose miškuose jau po pirmojo sportinių automobilių pasirodymo dažnai formuojasi gana gilios provėžos, optimaliausia trajektorija būna inkrustuota iškapstytomis pušų šaknimis. Būtent tokios sąlygos, o ne lėkimas iki dugno numynus akseleratorių, yra visureigių stichija.

„Kita vertus, jei visose kitose „Rally Raid“ varžybose sportininkai važiuoja nežinoma trasa, kelio knygose viso labo turėdami simbolines schemas, kokiais takais privalu brautis link laiko kontrolės punktų. Klasikiniame ralyje tokio orientavimosi sporto elementų iš esmės nėra – visi ekipažai važiuoja tiksliai žinodami kas už kurio posūkio jų laukia. T. y. čia gerokai saugiau, todėl ir bekelės lenktynių asai galės lėkti kur kas greičiau, o galiausiai kurti įspūdingesnį reginį žiūrovams. Be abejonės  greta „Mitsubishi EVO“ ar juo labiau R5 bolidų, „Sport“ klasės visureigiai gali pasirodyti truputį begemotai – bent pusantro karto sunkesni ir turintys pusantro karto mažiau galios. Visgi gero meistro rankose net toks gremėzdas skraido per visus tramplinus, slysta šonu ir atlieka visus panašius triukus, dėl kurių žmonės veržiasi žiūrėti ralio. Visureigio konstrukcija atlaiko kur kas didesnius krūvius, todėl sunkesnėmis sąlygomis mūsų vyrai važiuoja agresyviau ir netgi greičiau“, – vardijo vienas „Rally Raid“ lyderių.

Įdomu tai, kad kai kurie bekelės automobiliai gali pasigirti techniniais sprendimais, kuriuose kadaise naudojo Dakaro maratone startuojančios gamyklinės komandos. Pavyzdžiui praėjusių metų  čempiono Vaidoto Paškevičiaus aparatas galėtų būti lyginamas su legendinio japono Hiroshi Masuoka vairuotu „Mitsubishi Pajero Evolution“. T. y. automobiliu, kuriam Dakaro ralį laimėti pavyko net 12 kartų.

Šiais metais Lietuvos ralio čempionato finaliniame etape „Rally classic“ visureigiai startuos paskutinieji, pravažiavus visiems sportinio kanalo dalyviams. Trasose neišvysime tik „Extreme“ bei „Tourism“ klasės besivaržančių pilotų, nes jų automobiliuose nėra montuojami saugos lankai, privalomi visiems Lietuvos ralio čempionato dalyviams.