Kaip jo kolegos asmeninė sąskaita pasipildė 300 tūkst. rublių – tuo laiku astronomine suma? Atsakymai į šias ir kitas Sąjūdžio laikų mįsles – šeštadienį 15:15 LRT televizijos dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“.

1988-ųjų ruduo. Tuo metu Lietuvoje jau buvo praūžę didieji mitingai, per visą Lietuvą nuaidėję Roko maršai, šalies miestuose buvo aktyviai steigiamos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės. Iš rankų į rankas keliavo Sąjūdžio nelegaliai leidžiamas informacinis biuletenis „Sąjūdžio žinios“. Žmonės graibstė ir slapta daugino laikraštį kopijavimo aparatais, tad netrukus Sąjūdis nusprendė leisti solidesnį savaitraštį „Atgimimas“. Formaliai vyriausiuoju „Atgimimo“ redaktoriumi buvo vienas Sąjūdžio lyderių Romualdas Ozolas. Iš tikrųjų kelerius metus laikraštį pakaitomis redagavo žinoma žurnalistė ir rašytoja Audronė Urbonaitė ir žurnalistas Linas Medelis. „Mes pradėjome dirbti su Audrone Urbonaite. Teturėjome popieriaus, rašiklį, iš pradžių nebuvo net rašomosios mašinėlės. O laikraštis buvo brangus. Keturiasdešimt kapeikų – tai yra daug. Daug brangesnis, negu kiti laikraščiai“, – sunkią „Atgimimo“ pradžią atsimena L. Medelis.

Sunkios darbo sąlygos – niekis palyginti su situacijomis, kai tekdavo spręsti „Atgimimo“ egzistencines problemas. „Kai tik Sąjūdis susipykdavo su partine valdžia, mus iškart išmesdavo iš didžiosios laikraščio spaustuvės, iš Spaudos rūmų. Išmesdavo į Senamiestį – netoli Aušros vartų buvo nedidelė M. Šumausko vardo spaustuvė, kuri spausdino žurnalus ir knygas. Mus ten kai kada laikydavo savaitę, dvi. Laukdavome, kol direktorius pasakys, kad galima...“ – sudėtingas „Atgimimo“ darbo sąlygas atsimena L. Medelis. „Tai buvo kažkoks košmaras.  Iki tol juk buvome įgudę dirbti funkcionuojančioje struktūroje, viskas buvo suderinta, kur yra spaustuvė, kur yra vyriausiasis redaktorius, aiški tavo užduotis. Čia nebuvo nieko“, – jam antrina Audronė Urbonaitė.

Visgi „Atgimimo“ redaktoriams pavyko organizuoti laikraščio darbą, vykdyti leidybą ir netgi uždirbti krūvą pinigų. Kur tie pinigai buvo laikomi? Kas su jais buvo daroma? Ir kas tas vyras, užfiksuotas prisegtoje nuotraukoje? Atsakymai – šeštadienį 15.15 val. per LRT.

Kas ta moteris, kurią savo nuotraukoje įamžino fotografas Zenonas Nekrošius? Kaip ir kodėl tarp Sąjūdžio ir Lietuvos Laisvės lygos prasidėjo pirmieji nesutarimai? Atsakymus į šiuos klausimus – LRT Televizijos dokumentinje apybraižoje „Mes nugalėjom“.

Dainuojanti revoliucija Lietuvoje prasidėjo anksčiau nei Sąjūdis. Folkloro ansambliai pradėjo burtis dar septintajame dešimtmetyje. Niekas tuo metu negalėjo paaiškinti, kodėl jaunimui prisireikė klausytis nepopuliarių lietuviškų dainų ir šokti, atrodytų, senamadiškus šokius, kurių net jų tėvai nebemokėjo. Sovietinė sistema buvo bejėgė prieš didelį jaunų žmonių entuziazmą važinėti po senus kaimus, kalbinti senolius, rinkti senas lietuviškas dainas, o po to paslapčia jų mokytis ir vienu balsu traukti. Žygeiviškas jaunimas važinėdavo į Baltarusiją, į senuosius lietuviškus kaimus, vykdavo ekspedicijos. Didžioji dalis jaunų žmonių, susidomėjusių folkloru, sulaukė Atgimimo ir aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą.

Vienu skambiausiu šios Dainuojančios revoliucijos akordų būtų galima laikyti didįjį 1988 m. rugpjūčio 23 d. mitingą Vingio parke, į kurį susirinko apie pusantro šimto tūkstančių žmonių. Mitinge buvo ne tik dainuojama, bet ir kalbama apie 1939 m. Stalino ir Hitlerio suokalbį, per kurį tarp dviejų grobuonių buvo pasidalinta Rytų Europa. Istorikai teigia, kad tuo metu Molotovo-Ribentropo pakto slaptieji protokolai dar buvo ta tema, apie kurią žmonės arba nieko nežinojo, arba aptarinėdavo patyliukais namų virtuvėse. Taigi, mitingo metu daugelį žmonių užplūdo nenusakomas jaudulys, jiems staiga tartum atsivėrė akys, lyg trūkstama detalė sudėtingoje šalies istorijos dėlionėje pagaliau būtų suradusi savo vietą.

Šis mitingas žymi ir kitą istorinį įvykį – išryškėjusius nesutarimus tarp nuosaikesnio Sąjūdžio ir radikalesnės Laisvės lygos, kurios atstovai turėjo kalbėti šiame mitinge, bet tribūna jiems nebuvo suteikta…

Kodėl taip nutiko? Kaip Sąjūdžio veikėjai vertina tuos įvykius? Kas ta moteris, įamžinta Zenono Nekrošiaus nuotraukoje? Kodėl šis mitingas buvo itin svarbus jai ir jos šeimai? Atsakymai šeštadienį 15.15 val.

Užtaisas, kurio galingumas buvo toks didelis, jog galėjo sudrebinti visą Sovietų sąjungą. Šis sprogmuo – laisvas žodis, kuris buvo tiražuojamas nedidelėje spaustuvėje, vėliau tapusioje spaudos centru laisvės ištroškusioms sovietinės imperijos tautoms. Kas buvo šios spaustuvės organizatorius? Kodėl KGB ant šios nuotraukos užrašė rezoliuciją „būtinai nustatyti  asmenį“? Kaip laisvas žodis iš Lietuvos buvo platinamas po visą Sovietų Sąjungą? 

Šioje nuotraukoje įamžintam vyrui  1988 m. buvo trisdešimt penkeri. Ramaus būdo Fizikos instituto mokslinis bendradarbis nė įsivaizduoti negalėjo, jog po kelių mėnesių jis rėš kalbas tūkstantinėms minioms. Negalėjo jis pagalvoti ir apie tai, kad jo mokslinė karjera greit nutrūks – todėl, kad jis pats pradės organizuoti pogrindinės spaudos centrą, kuris atims tiek laiko, kad nebeliks nė minutės moksliniam darbui.

Šis jaunas vyras nuotraukoje įamžintas laikantis plakatą, smerkiantį sovietinės Lietuvos pseudoparlamentą – Aukščiausiąją Tarybą. Už šį drąsų plakatą apybraižos herojus vėliau buvo iškviestas net į prokuratūrą – reikalai galėjo baigtis labai liūdnai, jei nebūtų atsiradęs vienas labai netikėtas pagalbininkas...

Svarbus ir įvykis, kurio metu padaryta ši nuotrauka. 1988 m. liepos 26 d. prie LSSR Aukščiausiosios Tarybos įvykęs Sąjūdžio mitingas, kuriame buvo protestuojama prieš bandymus suvaržyti susirinkimų laisvę, buvo itin dramatiškas epizodas Sąjūdžio istorijoje. Susirinkimas galėjo baigtis smurto proveržiu – jėgos struktūros tam jau buvo paruoštos, beliko tik duoti įsakymą. Tačiau įsakymas duotas nebuvo, nes Sąjūdis rado skydą, gyvąjį skydą, kurio daužyti „bananais“ ir kastuvėliais valdžios atstovai nesiryžo...

Svarbiausias šios intriguojančios istorijos aspektas yra tas, kad nors nuotraukoje įamžintas vyriškis ir buvo iškviestas į prokuratūrą, bet tai – tik dėl drąsaus plakato. Tuo tarpu kaltinimai dėl pogrindinio spaudos centro, platinusio disidentinę literatūrą po visą Sovietų Sąjungą, įkūrimo taip ir  nebuvo pateikti. Kodėl? Kodėl KGB nesiryžo suimti šio pavojingo sovietiniam režimui veikėjo? Kodėl jį KGB vadino „Teplioriumi“? Kas šis žmogus? Koks tolesnis jo gyvenimo kelias – ar grįžo į mokslinę veiklą, o gal pasuko į politiką?

Atsakymai į šiuos klausimus laukia šeštadienį 15.15 val. LRT dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“.

Tuo metu Lietuva jau kurį laiką gyveno budėjimo režimu. Iš karto po Kovo 11-osios Sovietų Sąjunga inicijavo Lietuvai ekonominę blokadą. Nuolat šmėžuojantys sovietų kariuomenės automobiliai, o netrukus – ir priverstinis jaunuolių gaudymas į Sovietų Sąjungos kariuomenę. Visa tai rodė, kad įtampa auga ir anksčiau ar vėliau įvyks kažkas negero.

Daugelis suvokė, kad Maskva laukia nesulaukia bent menkiausio kabliuko, kuris padėtų išrutulioti numatytą perversmo scenarijų. Kabliukas atsirado sausio 7 dieną, kuomet Kazimieros Prunskienės vadovaujama vyriausybė padidino maisto produktų kainas.

Nežinomo autoriaus nuotraukoje pavaizduota 1991 m. sausio 8 dienos akimirka, kai viltį prarandantys Aukščiausiosios Tarybos gynėjai valdžią nuversti siekiančią prosovietinę minią „pašventina“ šalto vandens srove.

Su nuotrauka susijęs tuometinis Krašto apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Vaitkaitis. Žvelgdamas į šią nuotrauką vyras prisipažįsta, kad būtent jam tądien kilusi mintis panaudoti gaisrinę vandens žarną.

Įsimintinoje nuotraukoje kaip tik užfiksuota akimirka, kai spaudžiant dešimties laipsnių šaltukui besiveržiantys į rūmus žmonės atvėsinami stipria vandens srove. Tačiau ir pasitelkus šį būdą kilo keblumų – didelė vandens srovė reikalavo nemažai fizinės jėgos vien išlaikyti vandens žarną.

„Ar žarna buvo per trumpa, ar neišlaikėm jos, nes labai didelis spaudimas, vartė mus. Tada daugiau žmonių subėgo ir kai atidarėm duris, tai pas mus keletas ir jų įlindo. Mes juos aplaistėme“, – lemtingą mūšį su protestuotojais laidoje prisimins A. Burokas.

Kuo baigėsi šis manevras ir kokie siekiai iš tiesų slypėjo už protesto dėl kainų didinimo? Apie tai – dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“ šeštadienį 16 val. per LRT televiziją. Autoriai Virginijus Savukynas ir Viktorija Zavistanovič.