Los Andželo teismas nurodė, kad H. Weinsteinas naujausią bausmę, paskirtą už vienos europiečių aktorės išžaginimą, turės atlikti užbaigęs Niujorke jam skirtą 23 metų įkalinimo bausmę už kitus lytinius nusikaltimus.

Teismo posėdyje neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs 70-metis H. Weinsteinas, buvęs įtakingiausias kino industrijos prodiuseris, prašė teisėjo malonės.

„Prašom nenuteisti manęs kalėti iki gyvos galvos. Aš to nenusipelniau. Šioje byloje labai daug neteisingų dalykų“, – sakė jis.

Tačiau teisėja Lisa Lench (Laiza Lenč) skyrė jam tris bausmes už prievartinį oralinį aktą, seksualinę penetraciją svetimkūniu ir išžaginimą. Bendrai šios bausmės reiškia 16 įkalinimo metų.

Nukentėjusi aktorė, kurios vardas neskelbiamas, su ašaromis akyse ragino teisėją skirti „didžiausią leistiną bausmę“.

„Jo savanaudiški, pasibjaurėtini veiksmai smarkiai paveikė mano gyvenimą, – sakė ji. – Nėra pakankamai ilgos įkalinimo bausmės šiai žalai atitaisyti.“

H. Weinsteino advokatai sakė planuojantys iškart apskųsti Los Andželo byloje gruodį prisiekusiųjų paskelbtą nuosprendį ir ketvirtadienį paskirtą bausmę.

Teismas išgirdo itin atvirų liudijimų apie H. Weinsteino ir kelių jaunų moterų, bandžiusių įsitvirtinti Holivude, susitikimus.

Jo savanaudiški, pasibjaurėtini veiksmai smarkiai paveikė mano gyvenimą.

Prokurorų teigimu, H. Weinsteinas daug metų išnaudojo moteris ir smurtavo prieš jas, ir daug metų buvo nebaudžiamas dėl savo tuomet įtakingos padėties kino industrijoje.

Šios moterys rizikavo prarasti būsimas darbo Holivude perspektyvas, jei tuo metu būtų viešai apkaltinusios H. Weinsteiną, teigė prokurorai.

Galiausiai H. Weinsteinas Los Andželo byloje buvo nuteistas už vienos moters užpuolimą, bet išteisintas dėl veiksmų prieš kitą moterį. Be to, prisiekusieji negalėjo priimti verdikto dėl kaltinimų, susijusių su dar dviejų moterų užpuolimu. Viena iš šių dviejų moterų, kaip nurodo jos advokatai, yra Kalifornijos gubernatoriaus Gavino Newsomo (Gevino Niusomo) žmona Jennifer Siebel Newsom (Dženifer Sibel Niusom).

Gynybos prašymas surengti naują teismą ar sušvelninti bausmę ketvirtadienį buvo atmestas.

H. Weinsteino advokatai teigė, kad jiems nebuvo leista priimti svarbių įrodymų apie išžaginimo auką, įskaitant socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas žinutes įtariamam meilužiui, kurių teisėja nelaikė svarbiomis. Advokatai taip pat skundėsi, kad kryžminė apklausa buvo ribota.

Tačiau L. Lench sakė, kad į minėtus įrodymus „teisingai neatsižvelgta“.

„#MeToo“

Gandai apie H. Weinsteino elgesį pramogų verslo sluoksniuose sklandė daug metų, bet jo, kaip galios žaidėjo, statusas Holivude nulėmė, kad nedaug kas drįso prabilti viešai.

Viskas pasikeitė 2017 metais, kai buvo paskelbti skandalingi kaltinimai H. Weinsteinui, pradėję judėjimą „#MeToo“ ir atvėrę galimybę moterims pasisakyti prieš seksualinį smurtą darbovietėse.

Nuo to laiko dešimtys moterų teigė tapusios H. Weinsteino aukomis.

Pernai birželį Niujorke buvo atmesta pirma H. Weinsteino apeliacija dėl verdikto ir bausmės jo baudžiamojoje byloje.

Tačiau jis verdiktą ir bausmę apskundė aukštesnės instancijos Niujorko apeliaciniame teisme.

Vėliau civilinis teismas priteisė 17 mln. dolerių (16 mln. eurų) dešimtims kitų moterų, apkaltinusių H. Weinsteiną.

Anksčiau šį mėnesį europiečių aktorė, dėl kurios išžaginimo H. Weinsteinas buvo nuteistas Los Andžele, taip pat iškėlė jam civilinę bylą dėl kompensacijos.

Joje buvęs magnatas kaltinamas lytiniu prievartavimu, neteisėtu laisvės atėmimu, tyčiniu emocinių kančių sukėlimu ir aplaidumu.

„Atsakovo Weinsteino elgesys buvo niekingas ir vykdytas piktavališkai, engiant ir sukčiaujant“, todėl yra pagrindo reikalauti iš jo kompensacijos, sakoma ieškinyje.

Du „Oskarus“ pelnęs juostų „Įprasti įtariamieji“ (The Usual Suspects) ir „Amerikos grožybės“ (American Beauty) aktorius 2004–2015 metais ėjo Londono teatro „The Old Vic“ meno direktoriaus pareigas.

K. Spacey buvo apkaltintas lytiniu smurtu kilus pasauliniam judėjimui #MeToo, iškėlusiam į viešumą daugybę seksualinės prievartos ir priekabiavimo atvejų kino pramonėje.

Dėl to Londono metropoliteno policija pradėjo tyrimą, o „The Old Vic“ atliko patikrinimą dėl laikotarpio, kai teatrui vadovavo 62 metų K. Spacey.

Jis taip pat buvo apkaltintas privertęs asmenį užsiimti lytiniais santykiais be sutikimo.

Karūnos prokuratūra išplatintame pareiškime nurodė, kad „leido pareikšti aktoriui kaltinimus dėl keturių seksualinės prievartos prieš tris vyrus atvejų“.

„Jis taip pat buvo apkaltintas privertęs asmenį užsiimti lytiniais santykiais be sutikimo“, – sakė prokurorė Rosemary Ainslie (Rouzmari Einzli).

„Kaltinimai pareikšti peržiūrėjus Metropoliteno policijos tyrimo metu surinktus įrodymus“, – pridūrė R. Ainslie, vadovaujanti specialiųjų tyrimų skyriui.

Metropoliteno policija pranešė, kad du pirmi kaltinimai dėl seksualinės prievartos susiję su 2005 metų kovą Londone įvykusiais incidentais, o nukentėjęs asmuo dabar eina penktą dešimtį.  

Pasak policijos, trečias incidentas įvyko 2008 metų rugpjūtį Londone, o nukentėjęs asmuo dabar eina ketvirtą dešimtį. Tas pats vyras nukentėjo ir per kitą incidentą, dėl kurio aktoriui pareikštas atskiras kaltinimas.    

Ketvirtas kaltinimas dėl seksualinės prievartos susijęs su incidentu, įvykusiu Anglijos vakaruose esančiame Glosteršyre 2013 metų balandį. Nukentėjęs asmuo dabar eina ketvirtą dešimtį. 

Anglijos įstatymai draudžia atskleisti nukentėjusiųjų tapatybę.

Tiek Karūnos prokuratūros, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą Anglijoje bei Velse, tiek policijos pranešimuose aktorius įvardijamas pilnu vardu – Kevinas Spacey Fowleris (Kevinas Speisis Fauleris).  

Didžiojoje Britanijoje galioja teisiniai apribojimai, kokią informaciją gali skelbti žiniasklaida, kol byla dar neperduota prisiekusiesiems, kad jie nesusidarytų išankstinės nuomonės. 

Karūnos prokuratūra nurodė, kad spręsdama, ar pareikšti kaltinimus, ji „sąžiningai, nepriklausomai ir objektyviai“ įvertina, ar byla turėtų būti perduota teismui.

2017 metais K. Spacey mesti kaltinimai iš esmės sužlugdė jo karjerą. Aktorius buvo išmestas iš „Netflix“ politinio serialo „Kortų namelis“ (House of Cards) ir negavo pagrindinio vaidmens Ridley Scotto (Ridlio Skoto) filme „Visi pasaulio pinigai“ (All the Money in the World), kuriame turėjo įkūnyti pramoninką Johną Paulą Getty (Džoną Polą Getį). K. Spacey paskutinę minutę pakeitė Christopheris Plummeris (Kristoferis Plameris).

K. Spacey, laikomas vienu geriausių savo kartos aktorių, analogiškų kaltinimų sulaukė ir Jungtinėse Valstijose. Aktorius griežtai juos atmetė. Amerikoje jam iškelta baudžiamoji byla dėl seksualinės prievartos 2019 metais buvo nutraukta.  

Šiuo metu aktorius yra Niujorke, kur jam iškelta civilinė byla, susijusi su 2019 metais nutraukta baudžiamąja byla, rodo JAV teismo dokumentai.

Kaltinamąjį nuosprendį Manheteno teisme perskaitė teisėjas Jamesas Burkeas, kuris pirmininkavo baudžiamojoje byloje. Vasario 24 d. prisiekusiųjų teismas nusprendė, kad 67 m. H. Weinsteinas kaltas dėl buvusios padėjėjos Mimi Haleyi seksualinio užpuolimo ir buvusios aktorės Jessicos Mann išprievartavimo.

Kadaise vienam įtakingiausių Holivudo prodiuserių grėsė maksimali 29 metų įkalinimo bausmė. Prokurorė Joan Illuzzi prašė teisėjo paskirti 25 m. ar panašią įkalinimo bausmę.

Teismo procese dalyvavo H. Weinsteinas ir šešios prieš jį liudijusios moterys.

Prokurorai teigė, kad bausmė turėtų atspindėti ne tik tuos nusikaltimus, dėl kurių teisiamasis buvo pripažintas kaltu, bet ir „visą gyvenimą trukusią prievartą prieš kitus žmones“.

H. Weinsteiną nederamu seksualiniu elgesiu kaltino daugiau nei 100 moterų, davusių pradžią #MeToo judėjimui smerkiančiam seksualinę prievartą ir priekabiavimą.

Pirmadienį H. Weinsteino advokatai ragino teisėją atsižvelgti į ginamojo labdaringą veiklą ir pasiekimus bei skirti mažiausią galimą 5 metų įkalinimo bausmę.

67 metų nuteistasis buvo grąžintas kardomajam kalinimui Niujorko liūdnai pagarsėjusiame Raikerso salos kalėjime, iš septynių vyrų ir penkių moterų sudarytai prisiekusiųjų žiuri pripažinus kadaise didelę įtaką turėjusį Holivudo prodiuserį kaltu dėl pirmo laipsnio seksualinio užpuolimo ir trečio laipsnio išžaginimo.

Tačiau pirmadienio vakare jis paliko kalėjimą ir buvo paguldytas į Manhatane įsikūrusį Belvju medicinos centrą dėl nusiskundimų krūtinės skausmais, naujienų agentūrą AFP informavo vienas jo atstovas.

„Oskarą“ už filmą „Įsimylėjęs Šekspyras“ (Shakespeare in Love) gavęs H. Weinsteinas buvo pripažintas nekaltu dėl pirmo laipsnio išžaginimo ir grobuoniško lytinio užpuolimo; už šiuos kaltinimus jam būtų grėsęs laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vis tik dėl nuteisimo pagal minėtus kaltinimus jis gali būti pasiųstas už grotų iki 29 metų laikotarpiui.

Išbalęs kaltinamasis, dalyvavęs teismo posėdžiuose atsirėmęs į vaikštynę, neparodė beveik jokių emocijų paskelbus nuosprendį sausakimšoje Niujorko teismo salėje. Jis buvo uždarytas į areštinę laukti bausmės, kurią planuojama paskelbti kovo 11 dieną.

H. Weinsteino advokatas Arthuras Aidala (Arturas Aidala) pareiškė, kad „priblokštas“ jo klientas murmėjo: „Esu nekaltas, esu nekaltas. Kaip taip galėjo nutikti Amerikoje?“

Pagrindinė jo advokatė Donna Rotunno (Dona Rotuno) pažadėjo apskųsti verdiktą, pabrėždama, kad „kova dar nesibaigė“. Ji taip pat pagyrė H. Weinsteiną už „vyrišką“ reakciją į nuosprendį.

Nevienareikšmiškai vertinamas verdiktas didele dalimi patvirtino dešimčių moterų pasakojimus apie H. Weinsteino lytinius nusikaltimus.

Teismo priimtas sprendimas yra svarbiausias apkaltinamasis nuosprendis dėl seksualinės prievartos Jungtinėse Valstijose nuo to laiko, kai komikas Billas Cosby (Bilas Kosbis) 2018 metais buvo pripažintas kaltu dėl vienos moters apsvaiginimo vaistais ir seksualinio užpuolimo prieš 15 metų.

JAV fondas „Time's Up“, įsteigtas iškėlus bylą H. Weinsteinui, pasveikino jos baigtį kaip „naujos teisingumo eros“ pradžią.

„Visi smurtautojai ir juos ginančios galingos pajėgos turėtų būti įspėti: atgal kelio nėra“, – nurodoma organizacijos pareiškime.

Manhatano apygardos prokuroras Cyrusas Vance'as (Sairusas Vensas) gyrė H. Weinsteinui nepalankius parodymus davusias moteris, teigdamas, kad jos pakeitė „istorijos eigą“.

„Tai yra naujas klimatas seksualinį smurtą patyrusiems žmonėms. Tai – nauja diena“, – prie Niujorko teismo rūmų žurnalistams sakė C. Vance'as.

„Mes visi esame be galo skolingi jums, radusioms didžiulės drąsos papasakoti savo istoriją pasauliui, teismui, rizikuodamos asmeniškai ir patirdamos didžiulį asmeninį skausmą“, – pridūrė jis.

„Paslauga visuomenei“

H. Weinsteiną nederamu elgesiu kaltino daugiau nei 80 moterų, o jam pareikšti įtarimai paskatino 2017 metų spalį užgimti „#MeToo“ judėjimą prieš vyrus, piktnaudžiaujančius užimamais įtakingais postais.

Vis tik žiuri nagrinėjo tik kaltinimus, susijusius tik su dviem nukentėjusiomis: buvusia aktore Jessica Mann (Džesika Man) ir buvusia prodiuserio padėjėja Mimi Haleyi (Mimi Haleji), kadangi daugelis įtarimų yra pernelyg seni, kad būtų galima juos svarstyti.

Vienas iš kaltinimų grobuonišku seksualiniu užpuolimu taip pat buvo paremtas populiaraus serialo „Sopranai: mafijos kronika“ (The Sopranos) žvaigždės Annabellos Sciorros (Anabelos Šoros) parodymais. Aktorė tvirtina, kad H. Weinsteinas ją išžagino jos bute Niujorke 10-o dešimtmečio pradžioje.

Nagrinėjant bylą šešios moterys teigė, kad H. Weinsteinas buvo jas lytiškai užpuolęs.

H. Weinsteino advokatai savo ruožtu surengė agresyvią kryžminę kaltintojų apklausą, stengdamiesi įtikinti teismą, kad šios moterys santykiavo su jų klientu abipusiu sutikimu.

Prokurorai apibūdino H. Weinsteiną kaip amoralų grobuonį, reikalavusį sekso mainais į prieigą prie kino pasaulio, kur jis vaidino įtakingą vaidmenį, tačiau nepateikė jokių kriminalistinių įrodymų ar trečiųjų šalių parodymų.

Vietoje to prokurorai prašė prisiekusiųjų tiesiog patikėti moterų pasakojimais.

Teismui paskelbus verdiktą, Ashley Judd (Ešli Džud), teigusi, kad H. Weinsteinas sužlugdė jos kaip aktorės karjerą, jai nesutikus su juo lytiškai santykiauti, tviteryje padėkojo nukentėjusiosioms.

„Ačiū moterims, kurios liudijo šioje byloje ir išgyveno traumų pragarą. Jūs padarėte paslaugą visuomenei, visoms merginoms ir moterims“, – parašė ji.

Kita stotelė – Los Andželas

H. Weinsteinas, tvirtinantis, kad su visomis moterimis santykiavo abipusiu sutikimu, buvo apkaltintas buvusios aktorės J. Mann išžaginimu 2013 metais Manhatano centre įsikūrusiame viešbutyje „DoubleTree“.

H. Weinsteinas taip pat sulaukė kaltinimų, kad 2006 metų liepą privertė savo bute Niujorke oraliniu būdu su juo santykiauti M. Haleyi.

Rimčiausi buvo kaltinimai dėl grobuoniško seksualinio užpuolimo – sunkaus lytinio nusikaltimo, daromo daugiau nei vieno asmens atžvilgiu. Už tokį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Kad prisiekusieji galėtų nuteisti H. Weinsteiną, jie turėjo patikėti arba J. Mann, arba M. Haleyi ir A. Sciorra.

Pastarosios moters teiginiai buvo pernelyg seni, kad buvusį prodiuserį būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl šio atskiro nusikaltimo padarymo, tačiau jie buvo įtraukti į kaltinamąjį aktą, siekiant pagrįsti bendrus kaltinimus dėl grobuoniško seksualinio užpuolimo.

A. Sciorra savo parodymus pavadino „skausmingais, bet būtinais“, pirmadienį pranešė leidinys „The Hollywood Reporter“.

Buvusi manekenė Lauren Young (Loren Jang) teisme tvirtino, kad H. Weinsteinas lytiškai užpuolė ją vieno Beverli Hilso viešbučio numerio vonioje 2013 metais, kai jai buvo 22 metų ir ji siekė aktorės karjeros.

Dabar dėmesys nukryps į Los Andželą, kur nagrinėjami  L. Young pareiškimai, Kalifornijos miesto prokurorams vykdant atskirą tyrimą dėl įtariamų H. Weinstano seksualinių nusikaltimų.

Prokurorai kaltina buvusį Holivudo magnatą vienos italų manekenės išžaginimu 2013 metų vasarį ir L. Young užpuolimu kitą vakarą.

Williamas Little'as (Viljamas Litlas) kaltino 59 metų aktorių 2016-ųjų liepą grabinėjus jį bare pasiturinčių poilsiautojų pamėgtoje kurortinėje Nantaketo saloje.

Tačiau Masačusetso prokurorai oficialiai pranešė, kad atsisako kaltinamojo akto dėl „besiskundžiančio liudytojo nebuvimo“. Kaltinamajame akte Holivudo žvaigždė buvo kaltinama lytiniu smurtu ir įžeidžiamu veiksmu.

W. Little'as nusprendė pasinaudoti Penktąja pataisa, pagal kurią liudytojai ir kaltinamieji gali neliudyti, kad neinkriminuotų savęs. Tokį sprendimą jis priėmė paaiškėjus, kad jo mobiliuoju telefonu, kuris yra svarbus bylos įkaltis, galėjo būti neteisėtai manipuliuojama.

W. Little'as yra sakęs, kad išmaniuoju telefonu nufilmavo incidentą, įvykusį, kai jam buvo 18 metų ir jis dirbo oficianto padėjėju bare ir restorane.

Tačiau telefonas, kurį norėjo ištirti gynyba, dingo, patvirtino W. Little'as ir jo tėvai, kurie taip pat buvo iškviesti liudyti.

Vienas policijos pareigūnas sakė, kad grąžino telefoną šeimai, paėmęs iš jo visą informaciją, bet pripažino, kad grąžindamas aplaidžiai nepaprašė kvito. Šeima sako, kad telefono niekada taip ir neatgavo.

W. Little'o motina Heather Unruh (Heter Anru), Bostono regione žinoma televizijos laidų vedėja, pripažino, kad prieš atiduodama telefoną policijai ištrynė kai kurias potencialiai nesmagias nuotraukas, bet sakė, kad neištrynė nieko, kas buvo susiję su įtariamu užpuolimu.

K. Spacey kaltinimus neigė. Jei būtų pripažinta jo kaltė, jam būtų grėsęs įkalinimas iki penkerių metų.

W. Little'o kaltinimai nederamu lytiniu elgesiu yra tarp keliolikos kaltinimų, nuo 2017 metų JAV ir Didžiojoje Britanijoje pareikštų du „Oskarus“ turinčiam aktoriui.

Su judėjimu „#MeToo“ iškilę kaltinimai iš esmės sužlugdė K. Spacey aktoriaus karjerą. Jis buvo išmestas iš populiaraus serialo „Kortų namelis“ (House of Cards) ir negavo pagrindinio vaidmens Ridley Scotto (Ridlio Skoto) filme „Visi pasaulio pinigai“ (All the Money in the World), kuriame jį paskutinę minutę pakeitė Christopheris Plummeris (Kristoferis Plameris).

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vykdytas tyrimas atskleidžia, kad 5 proc. apklaustų studentų tvirtina patyrę seksualinį priekabiavimą. Dažniausiai tarp priekabiautojų (55 proc.) - dėstytojai.

Apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei du trečdaliai Lietuvos universitetų studentų patiria psichologinį smurtą ir tai, kad 9 iš 10 psichologinį smurtą patyrusių studentų apie jį nepraneša.

Daugiau nei trečdalis (37 proc.) bakalauro ir tiek pat magistro studentų teigė akademinėje aplinkoje patyrę psichologinį smurtą.

Dažniausiai pasitaikančios psichologinio smurto formos buvo nemalonus sarkazmas, siekis išjuokti ar pažeminti kitą bei pasikartojančios neigiamos pastabos ir komentarai.

Net 73 proc. studentų, rodo apklausų duomenys, sako, kad psichologinį smurtą yra patyrę iš dėstytojų. 56 proc. atsakiusiųjų tvirtino, kad psichologinį smurtą patyrė iš kitų studentų.

LSS inicijuota apklausa rodo, kad seksistiniai juokeliai yra labiausiai paplitusi seksualinio priekabiavimo forma.

5 proc. apklaustųjų akademinėje aplinkoje sakęsi patyrę seksualinio priekabiavimo apraiškas. Tarp pripažinusiu, kad jų atžvilgiu buvo taikomas seksualinis smurtas, 55 proc. tvirtino, kad seksualiai priekabiavo dėstytojai, o 49 proc. sakė, kad smurtavo kiti studentai.

LSS atliktas tyrimas taip pat atskleidė kitą problemą - net 91 proc. patyrusių psichologinį ar seksualinį smurtą niekam nepranešė.

Dažniausiai pasitaikantys atsakymai, kodėl niekur nesikreipė, yra baimė, kad tai turės įtakos tolesniems studijų rezultatams ir baimė, jog niekas nekreips dėmesio.

51 proc. pagalbos po psichologinio ar seksualinio smurtavimo ieškojusių respondentų sakė, kad pagalbos sulaukė. Tačiau 30 proc. sakėsi, kad nepaisant to, kad kreipėsi dėl jų atžvilgiu taikyto psichologinio ar seksualinio smurto, pagalbos nesulaukė.

Išdrįsti pranešti apie psichologinį smurtą, seksualinį priekabiavimą, anot apklausos rezultatų, studentus paskatintų anonimiškumo užtikrinimas (70 proc.), aiški skundų priėmimo bei nagrinėjimo tvarka (50 proc.), žinojimas, kur galima ieškoti pagalbos (40 proc.), kaltojo nubaudimas (46 proc.) bei nemokama pagalba (28 proc.).

Studentai tvirtina, kad informacijos apie psichologinę pagalbą aukštosiose mokyklose yra per mažai.

Daugiau nei pusė (64 proc.) apklaustųjų nežino, nėra tikri, ar jų aukštojoje mokykloje yra prieinama psichologinė pagalba, o 8 proc. teigė, kad tokia pagalba jų aukštojoje mokykloje prieinama nėra.

64 proc. atsakiusiųjų, kad tokia pagalba neteikiama, teigė norintys, kad aukštojoje mokykloje ji būtų prieinama ir tik 6 proc. sakė, kad jiems tokia pagalba nereikalinga.

LSS balandžio-gegužės mėnesiais vykdė tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kokia yra studentų psichologinė būklė ir ar jie patiria psichologinį smurtą ir (ar) seksualinį priekabiavimą akademinėje aplinkoje.

Tyrime dalyvavo 2072 respondentai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Galime palyginti: 2014 metais buvo pradėti vos du ikiteisminiai tyrimai, 2015 metais – vienas, 2016 metais taip pat vienas, na o per pirmuosius du šių metų mėnesius jau pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl galimo seksualinio priekabiavimo.

Seksualinio priekabiavimo apibrėžimas yra aiškiai nurodytas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme: tai užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. Siekiant apsaugoti visus asmenis – moteris ir vyrus – nuo nepagarbaus ir juos žeminančio elgesio, už jį teisinė atsakomybė svyruoja nuo švelniausios, civilinės, iki drausminės, baudžiamosios ir net politinės atsakomybės.

Lietuva yra viena iš tų pasaulio valstybių, kuri plačiai įtvirtina atsakomybę už seksualinį priekabiavimą, tačiau riba tarp draugiško elgesio ar flirto bei seksualinio priekabiavimo neretai tikrai labai slidi. Pradėkime nuo vasarą įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso. Pirma, darbdavys ar darbdavio atstovas privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo, todėl priekabiavimas dėl lyties laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Įrodžius priekabiavimo faktą, darbdavys turi teisę be įspėjimo nutraukti darbo sutartį su ribą peržengusiu darbuotoju ir nemokėti išeitinės išmokos.

Pavyzdžių, kai su priekabiavimu susiduriama darbo aplinkoje, apstu. Štai vienas asmuo buvo atleistas iš darbo, nes darbo metu suėmė kolegei už krūtų. Teismas tai pripažino seksualiniu priekabiavimu, nepaisant to, kad toks atvejis buvo vienkartinis. Kitoje byloje seksualiniu priekabiavimu pripažintos sistemingai, ilgą laiką bendradarbei siuntinėtos intymaus turinio SMS žinutės. Nagrinėdamas bylos aplinkybes teismas konstatavo, kad darbuotojas dėl seksualinio priekabiavimo buvo atleistas ne be pagrindo.

Kalbant apie Civilinį kodeksą, 2.25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „fizinis asmuo neliečiamas“. Vadinasi, asmuo turi būti apsaugotas ne tik nuo smurtinių ar panašių veiksmų, bet ir nuo nepageidaujamo seksualinio pobūdžio elgesio. Jeigu ši asmens teisė pažeidžiama, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, prašydamas priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą.

Įdomu, kad civiliniame procese įrodinėjimo pareiga paprastai paskirstoma pagal principą „įrodinėja tas, kas teigia“, tačiau seksualinio priekabiavimo bylos yra išimtinės. Diskriminaciją patyrusiam asmeniui pateikus pirminius (patikimus ir objektyvius) įrodymus, jog diskriminacijos (seksualinio priekabiavimo) faktas buvo, ne pranešantis asmuo, bet atsakovas turi įrodyti, kad lygių teisių principas iš tiesų nebuvo pažeistas. Tad byloje tiesiogiai taikytina nacionalinės teisės norma įtvirtina palankesnę ieškovui įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – pažeidimo faktas yra preziumuojamas.

Griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Toks asmuo gali būti nubaustas bauda nuo 750 iki 25 000 Eur arba laisvės apribojimu, arba areštu nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių dienų.

Būtina atkreipti dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai nukentėjęs asmuo yra pagal tarnybą ar kitaip priklausomas nuo pavojingą veiką padariusio asmens. Priklausomumas lemia tai, kad vieno žmogaus gerovė (padėtis) priklauso nuo kito žmogaus valios, todėl vienas asmuo atsiduria geresnėje, viršesnėje padėtyje, o kitas – tarsi yra priverstas jam paklusti.

Be abejo, baudžiamosios teisės prasme neteisėti, nemalonūs veiksmai turi būti seksualinio pobūdžio. Pavyzdžiui, nuolatinis pasišaipymas iš kolegos aprangos, tarmės ar kitų asmeninių savybių vargu ar gali būti laikomas seksualiniu priekabiavimu. Kita kalba – nuolatinės užuominos apie intymias kūno dalis, lytinį gyvenimą, kūno dalių komentavimas, seksualinio pobūdžio replikos, seksualinio pobūdžio veiksmų reikalavimas. Nuolatinis įkyrus, įdėmus stebėjimas, fizinis prisilietimas, glostymas, apkabinimas ar bet koks kitoks nepageidaujamas seksualinio pobūdžio fizinis kontaktas su asmeniu taip pat kuria bauginančią, priešišką ir įžeidžiančią aplinką, į kurią negalima žiūrėti pro pirštus.

Apsisprendus ginti savo pažeistas teises teisme, labai svarbūs senaties terminai. Paprasčiau tai padaryti civilinio proceso tvarka: asmuo gali kreiptis į teismą ir reikalauti neturtinės žalos atlyginimo bet kuriuo metu, nesvarbu, kiek laiko praėjo po galimo seksualinio priekabiavimo atvejo. Pažymėtina, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje negali būti priimtas, jeigu nuo įvykio yra praėję treji metai.

2017 metais panaikinus privataus kaltinimo institutą, bylos dėl seksualinio priekabiavimo tapo privačiai viešos – ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus nukentėjusiojo skundą arba pareiškimą, tačiau už jį atsakinga valstybė, veikdama per prokurorą ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Taigi, susidūrus su užgauliu elgesiu, svarbiausia su juo nesitaikstyti. Daugeliu atvejų būtent greita reakcija užkerta kelią tolesniems priekabiavimo veiksmams.

Kalbant apie Lietuvą, man ypač svarbu, ką #MeToo banga atskleidė apie aukštojo mokslo institucijas. Aukštosios mokyklos – tam tikros laboratorijos, kur jauni žmonės virsta subrendusiomis asmenybėmis, visaverčiais valstybės piliečiais arba priešingai – nusivilia sistema, aplinka, gal net praranda tikėjimą pačia valstybe. Tos laboratorijos gali būti ganėtinai uždaros, stipriai veikiamos viduje vystytų tarpusavio ryšių, elgesio kanonų. Apskritai švietimo įstaigos, ligoninės, globos, senelių ar vaikų namai, armija, net kalėjimai yra tam tikras lakmuso popierėlis. Tai pasauliai su savo taisyklėmis ir vidiniais santykiais, bet kartu jie gana aiškiai atspindi platesnes visuomenės normas ir tendencijas.

Taigi ką atskleidė #MeToo judėjimo banga apie Lietuvos švietimo institucijų aplinką? Pirmiausia tai, kiek dar autokratinių, despotizmu grįstų ugdymo tradicijų čia yra išlikusių. Tos tradicijos sovietinio bloko valstybėse buvo diegiamos daugybę metų ir veikė visą kultūrą, bendravimą. Autokratinio ugdymo principus geriausiai atspindi plačiai suvešėjusi priverstinio auklėjimo ir perauklėjimo zonų, baudžiamųjų lagerių, darbo stovyklų, pataisos kolonijų ir pan. subkultūra, kur fizinė ir psichologinė prievarta buvo pagrindiniai auklėjimo ir kontrolės įrankiai. Savo ruožtu ši tradicija per bendrabučius, kareivines, stovyklas ir t. t. plito už ypatingųjų perauklėjimo zonų ribų ir skverbėsi į įprastas mokyklas, kitas švietimo įstaigas.   

Tokio ugdymo paveldas iki šiol puikiai atsispindi kalboje – paradoksaliai, ji rodo tiesiogines jungtis tarp skirtingų kartų atstovų ir net skirtingose barikadų pusėse atsidūrusių oponentų. Štai profesorius sako studentei, jog uždengs jai veidą pagalve ir išprievartaus tam, kad galėtų kažko išmokyti. Kaip du vandens lašai panašią retoriką naudoja jau kitos kartos žmogus, to paties profesoriaus studentas, smerkiantis profesorių. Aukštosios mokyklos atstovas interviu žiniasklaidai komentuoja: „Nebūsiu jo mergaitė“, o tai iš esmės reiškia žemiausios kastos kalinį. Norėdamas fotorealistiškai tapantį studentą pamokyti geriau tapyti, profesorius jo klausia: „Gal tu esi pederastas?“ Ir tai yra veik tiesioginė  aliuzija į 1962 metus, kai gerklingas SSRS lyderis Nikita Chruščiovas lygiai tokiais pat žodžiais auklėjo jaunus dailininkus modernistus parodoje Maneže. Lyderiui nepatiko dailininkų darbai, todėl jis taip kreipėsi į jaunimą: „Jūs pederastai ar normalūs bernai?“ Ir atsisukęs  į dalininką Borisą Žutovskį grasino: „Numausim tau kelnes ir paklupdysim ant dilgėlių. Turėsi klūpėti, kol pasitaisysi ir ko nors išmoksi.“

Tokio auklėjimo esmė – psichologiškai palaužti kitą žmogų, brutaliai primesti savo galią. Seksualinis aspektas yra tik sudėtinė tokio modelio dalis, tik dar viena galios demonstravimo priemonė. Ir visuomet tokio modelio viršūnėje yra koks nors didysis autoritetas – lyderis, genijus, vadas, turintis teisę vienu rankos mostu ciniškai surūšiuoti žmones į vertingus ir beverčius, iškelti į aukštumas ar sumaišyti su purvu. Taip neva grūdinami stipriausieji.

Ir dar vienas aspektas.  Daug diskutuojama, kodėl jauni žmonės pasiduoda autokrato galiai, įsivelia į santykius, kurie yra žeidžiantys, skaudinantys ar traumuojantys. Į aukštąsias mokyklas ateinantys žmonės jau iš anksčiau (galbūt šeimų, ikimokyklinių įstaigų ar mokyklų) atsineša įskiepytą norą įtikti autoritetui, nekritišką tikėjimą juo ir manymą, jog, norint ko nors pasiekti, turi atiduoti duoklę galimybes atversiančiam vartininkui. Tai reiškia, kad Lietuvoje jauniems žmonėms trūksta tikėjimo, kad jų gabumai, žinios ir talentai, o ne gebėjimas kam nors įsiteikti ir paklusti gali atverti bet kurias duris.

Kiekvienas, atsinešantis tikėjimą, jog kelias į sėkmę tiesiogiai siejasi su kokio nors galią turinčio autoriteto malone, jau yra tam tikros korupcinės, autokratinės kultūros dalis. Kaip ir galios pozicija piktnaudžiaujantys autoritetai tikrai yra ne monstrai, o tos pačios korupcinės, autokratinės sistemos aukos ir ambasadoriai.

#MeToo banga Lietuvoje ardo dešimtmečiais diegtas autokratinio ugdymo normas, skaldo vergišką tikėjimą autoritetais. Labai noriu tikėti, kad šiame kontekste įsižiebusios diskusijos apie švietimo institucijas, studentų ir dėstytojų bendravimą, profesinę etiką, galios ribas padės geriau suvokti ir pagaliau išguiti iš Lietuvos ar bent jau iš švietimo institucijų atgyvenusią dedovščinos kultūrą ir korupciją.

Tie vagys plėšdavo sandėliukus, vogdavo kompotus, o ant "slovikų", kurių nebepajėgė išnešti, pridergdavo ir ant sienos parašydavo: "Fantomas". Matyt, tie degeneratai vis nueidavo į kino teatrą, nes buvo toks filmas su Louisu de Funèsu.

Dabar vyksta panašus procesas, tik dergiama ne sandėliukuose, o feisbuko sąvartyne, pažymint idiotišku ženklu "#MeToo". Suprask, reikalą turime su seksualiniu priekabiavimu.

Neaišku, kaltas žmogus ar nekaltas, yra realių įrodymų ar jų visai nėra, kerštas tai ar ne – "#MeToo", ir viskas. Jokių konkrečių įrodymų, jokių patikimų faktų, jokių liudytojų, tik viešo skausmo upeliai, raibuliuojantys visais pilkais atspalviais, labai jau panašiais į blevyzgas: "Prieš 10 metų klausinėjo apie klitorio ilgį", "Kažką įgrūdo į saują", "Pažįstu tą b...", "O mane pavadino vafliu!"

Feisbukiniai ekspertai iškart nustato kaltę: "Nu, bliamba, čia tai jau tikrai "#MeToo", aiškiai matosi"...

Tai bent teisinė argumentacija! Diskusijos šia tema interneto profiliuose virto primityviais "troikų" teismo posėdžiais: parodo pirštu į teisiamąjį, pavartoję negatyvių epitetų pasmerkia ir nuteisia. Tarsi Stalino laikais.

Šio namudinio teisingumo įsivyravimas siaubo įvarė net prokurorams, nes, išsigandę, kad nuo šiol Temidė persikrausto gyventi į feisbuką, o gal ir matydami masinį Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pažeidinėjimą, patys pradėjo tyrimą dėl galimo priekabiavimo.

Galbūt pagaliau išsiaiškins, kiek ten tos realios tiesos, kiek noro suvesti sąskaitas, o kiek siekių tiesiog smagiai pikiruoti virtualioje tuštybės mugėje ir pagarsėti.